Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.

Rašau Vikipedija puslapius apie litvakus ir holokaustą

Expand Messages
  • ms@ms.lt
    Sveiki, Per litvakų (Lietuvos žydų) internetinį laikraštį susipažinau su Grant Gochin, kuris dažnai vyksta į Lietuvą. Jo seneliai gyveno Papilėje
    Message 1 of 1 , Aug 10, 2012
    • 0 Attachment
      Sveiki,

      Per litvakų (Lietuvos žydų) internetinį laikraštį susipažinau su Grant
      Gochin, kuris dažnai vyksta į Lietuvą. Jo seneliai gyveno Papilėje ir
      paskui Pietų Afrikoje, išsigelbėjo iš Holokausto.

      Žydų baisus likimas Lietuvoje ir manau mes juo nepakankamai susidomėjome
      ir nuodugniau nepermąstėme jo priežastis ir pasėkmes. Man rūpi pagerbti
      litvakus, atsiliepti į jų nuoskaudas ar nors su jomis susipažinti, ir
      ieškoti galimybių artimiau bendrauti ir net draugauti.

      Vikipedijoje lietuvių kalba labai trūksta straipsnių Holokausto ir kitomis
      litvakų temomis. Pavyzdžiui, sukūriau puslapį Panerių naikinimo
      stovyklai, kur žuvo tarp 50,000 ir 100,000 žydų ir kitų tautybių žmonių.
      http://lt.wikipedia.org/wiki/Paneri%c5%b3_naikinimo_stovykla

      Pažiūrėsim, ar kas neištrins. Nes trina! Tad prašau pagalbos po truputį
      plėtoti šias temas.
      http://lt.wikipedia.org/wiki/Naudotojas:AndriusKulikauskas

      Mano draugas Rimas Morkūnas gimė Vorkutoje, vaikystėje grįžo į Lietuvą.
      Amerikos žydų prašomas, parašė truputį šiais klausimais. Pridedu.

      Įdomu, kad visgi daug kas iš jaunimo nežinojo, nesuvokė, jog būtent
      Lietuvoje įvyko Holokaustas. Vaikystėje Rimo draugas Dodikas (Dovydas)
      pajuokaudavo, kai stovėdavo prie "tarybinių žmonių masinių kapų", ar jie
      palaidoti su automatais?

      Andrius

      Andrius Kulikauskas, ms@..., (773) 306-3807, http://www.selflearners.net

      -----------------------------------

      Sudetinga ir sunku kalbeti sia tema . Visu pirma prabego 70 metu. Laikas
      negailestingai pasiima tuos, kurie yra liudininkai tu siurpiu tragisku
      ivykiu, kurie uzklupo zidu tauta ,Rytu Europoje .Pasakysiu kad sais
      laikais sunku suvokti ir isivaizduoti tragizmo masta,trgizmo dydi .Kaip
      sistemigai ir tiksligai buvo naikinami zydai .Visada mano galvoje iskyla
      kalausimas Kodel? Kas pasidare su zmonemis ,kurie ta dare?

      As esu isitikines ,kad sis klausimas, iskyla visiems, kas vienaip ar
      kitaip prisiliecia sios temos

      Zinoma, as asmeniskai esu .gimes po karo gerokai velaiu .Taip jau atsitiko
      ,kad teko gyventi “Uz gelezines uzdangos” Sovietu sajungojos dalyje, kuri
      vadinosi Lietuva .

      (Nuo 1990 kovo 11 Lietuva atgavo savo suveriniteta ir yra nepriklausoma
      Europos Sa jungos valstybe)

      Bet tuomet kai as mokiausi Sovietineje mokykloje, atmosfera budavo tarsi
      mes visi privalejome buti pasiruose, karui. Vienas is Sovietines tikroves
      elementu budavo karinei paradai, kuriuose turejo dalivauti visi net
      mokslevei . Ir as prisimenu kad buvo daug kalbama apie ,masininias zudimo
      vietas ,kuriuose fasistai zveriskai nuzude tarybinius zmones, kas buvo
      tie zmones, niekas nezinojo, ir tikriausei buvo uzdrausta pie tai
      kalbeti,kad tai yra, zydu masiniu zudyniu vietos .(Jau darydamas filma
      “Naktiniai pokalbaiai”as suskaiciavau kad tokiu vietu Lietuvoje yra apie
      200)
      Tas faktas kad yra masines zudimo vietos, turejo stiprinti neapykanta
      vakarams,visai vakaru kulturai, bet parodokasalu, tai kad buvo
      draudziama gilintis kas yra tie nuzudyti zmones,tokia buvo Sovietine
      tikrove.
      Pirma karta as asmenikai su tuo susiduriau 1989 m . Kai man i rankas
      pateko Izraelyje leistas ,rusu kalba zurnalas .Visas sis zurnalo numeris
      buvo paskirtas holokaustui Lietuvoje ir islikusiu zmoniu (zydu jau tuomet
      gyvenaciu Izraelyje )pasakojimai .Perskaites as patyriau siaubinga
      sukretima, as negalejau tuo patiketi.As pagalvojau kad tie kas pasakojo
      tas istoriajs issikrauste is proto.

      1989 m .Tai buvo mano paskutinieji studijiu metai Lietuvoje man buvo likes
      diplominis darbas.As buvau beveik baiges Lietuvos Meno akademija
      ,aktorieus ir rezisieriaus specialybe ir ruosiausi studijoms Maskvoje
      dokumentinio kino rezisura .

      Su zurnalu rankose ibegau i tevo namus ir jam viska perskaiciau.

      As prisimenu jo susrupinusi ir liudna veida .Paklausiau ar lietuvoje
      buvo naikinami zydai ir ar lietuvei prie to yra prisideja .

      Tevas ziuredamas man i veida liudnai palingavo galva ir pasake Taip .
      Dieve mano .Kas mums pasidare?Negalejau tuo patiketi.

      Ir as prisiminiau, visus savo klasiokus, kurie buvo zydai .Buvo nuostabus
      zmones.Visas mergiotes, tamsiaplaukes zydaites ,beveik visi jie isvaziavo
      i Izraeli

      Musu gimine prieto neprisidejo,pasake tevas Ir pasakojo kelais siaubingas
      istorijas.

      Taigi, si tema manyje gyeno nuo to laiko.As baigiau aukstuosoius
      rezisurois kursus Maskvoje Kelis metus dirbau Lietuvos TV esu padares virs
      160 laidu .
      Beveik Visa savo gyenima dirbu sioje srityje .Kai buvau jaunesnis esu
      sukures apie 30 vaidmenu kine. Isbandziau save kaip teatro rezisierius
      sukuriu 5 spektaklius ,kurie buvo sekmingi ir du is ju rodomi dabar
      Lietuvos teatro scenoje

      Paskutinis mano kaip aktorius darbas ir Co rezisieriaus bus rodomas
      Sundace kino festivalyje.

      Virs 10 metu Vilniaus Daile Akademije destau dokumentinio kino
      gramatika

      Iki siol nesuprantu ar pats pasirenki tema, busimam filmui ar tema
      tave pasirenka.

      Karatais buna atsitiktinumu, kuriu negali laogiskai paaiskinti. Baigentis
      2007 metu pabaigoje man paskambino mano biciulis ,zydas, Karakorskis Jis
      dirba Lietuvos TV redaktorium. Ir pasiule susitikti .Vilnaisu zydu
      genocide centre .

      Man atejus jis supazindino mane su Dalia Epshtein .Tai buvo pagivenusi
      labia enrginga moteris. Ir mes su ja pradejome bendradarbiati . Jieskoti
      temos, kuri mus abu jaudintu.

      Mes pasirinkome tautu teislio tema .Nuo metu ,Lietvos prezidenturoje vyko
      minejimas, tu zmoniu kurie 2 Pasulinio karo metais gelbejo .zydus ir buvo
      iteikaimi apdovanojimai ir as filmavau si rengini. Kai buvo istarimas
      iskilmingai zmogaus vardas ir uz ka iteikiamas apdovanojimas ir visa kalba
      pasibaigdavo,kad zmones budavo apdovanoti po mirties Tai nuskambedavo
      liudnai. Bet kita vertus tu zmoniu apdovanojimus pasiimdavo vaikai ,arba
      vaiku vaikai ir as supratau ,kad tas filmas skirtas visiems kas turi
      atminti.Ir tai kelaius amziani ,kol bus gyva zmoniu atmintis.

      Musu pirmas filmo herojus buvo Vladas Drupes 87 metu vyras .Budamas 17 jis
      ir jo dede

      Isgelbejo 10 zmoniu.

      Vaikysteje svajojo tapti lektuvo pilotu .Si svajone isipilde .Jis yra
      seniuses Lietuvoje akrobatinio skraidymo cempijonas. Ir kas mus nustebino
      ,kad jis skraido iki dabar Ir mano kamera ta uzfiksavo.

      1981. Yad Vashem Vladui Drupui suteike Tautu teisuolio varda.

      2008 pradzioje mes jau turejome pirma scianariaus juodrasti, kuri mes
      norejome paversti vizualia medziaga. Visai neturedami jokios paramos,
      lesu, iskyrus entuziazma aisku as turejau savo kamera statyva, sviesas
      pasiskolinau is akademijos, kurioje desciau ir taip pradejau filma . Kur
      vaziuodavau visada vezdavausi kamera.Kartais tai darydavau vienas
      nenoredamas varginti Dalios Ir 2009 metais as uzbaigiau pirma versiaja .
      Mano visi draugai zinojo kuo as gyvenu ir visi domejosi kaip man sekasi .
      Kai viena salta vakara ir vel i metu pabaiga paskambino mano geras draugas
      ir pasake ,kad yra atvykusi amerikieciu rasytoja, kuri yra parasiusi
      knyga “Izzy’s fire”.ta pacia tema aie ka ir as darau filma. Tai buvo
      Nancy Wright Beasley .Per savo biciuli issiiskinau ,kur ja galima
      surasti.Mano biciulis pazinojo verteja , kuri tuo metu padejo Nancy .As
      paskambianu tai vertejai ji nupasakojo mazadug ju buvimo vieta, kazkur
      Lietuvos gilumoje .As sedau i automobili ir po keliu valandu susiduriau su
      amerikieciu rasytoja gilai miske .Pamates miske stovinti automobili as
      supratau , kad tai ir yra tai ko as jieskau .Prie vairo buvo Simonas Kauno
      miesto Sugiharos centro direktorius .As galvos zestu pakalusiau kur, jis
      lygei taip pat parode i miska. As stveriau kamera ir nubegau jieskoti
      amerikieciu rasytojos .Buvo siaubingai salta ,Lietuvoje tai pats nykauses
      metu laikas.Begdamas galvojau kaip ji cia jaucesi sitame Dievo pamirstame
      uzkampyje.Po keliu akimirku as pamaciau moteri sviesaus ,atviro ir
      susikaupusio veido ji rankoje laike diktofona i tylei kalbejo jos
      skruostais tekejo asaros.As susijudinau ir nezinojua kaip man pasielgti
      .,kaip pakalausti ar ji nori kad as ja filmuociau ir dar mano, prasta
      anglu kalba ,Bet Nancy pati prejo ir mane uzkalbino ,taip mes
      susipazinome. Po to mes apvaziavome, kelais tokias siubingas vietas,
      kurios nykiai slepe savo ziaure isniekinta praeiti.. Maciau jos
      susijaudinusi veida. Jauciau kad ji uzduoda sau ta pati kalausima .Kode
      tuos zmones zude?

      Ji bande perprasti tu ziauriu vietu atmosfera,pajusti tai nuo ko mes
      visi bandeme pabegti. .

      Kai gryzome i Vilniu susitarem susitikti kita diena ir kai susitikom as
      paemiau is Nancy interviu paskaiu,kad kuriu filma ir kad musu temos yra
      panasios ,apie zmones, kurie rizikuodami savo gyvenimu gelbejo kitus .

      2010 m rudeni atvikau pas Nanacy i Richmonda VA Ji man aprode .Savo miesta
      Supazindino su labia nuostabais savo draugais ir as apsilankaiu Richmondo
      Holokausto muzieju.Sis muziejus man padare stulbinanti ispudi. Ipatingai
      kruopsciai atkurta Kauno sinagoga.

      Ir aisku visa ekspozicija, ideta labiai daug sumanaus darbo ,puikai
      parinkta vieta ir muziejaus raudonos plytos primena Kauno 9 forta Visa
      muziejaus atmosfera perteikta itikinamai .Mano apsilankymas pas Nancy
      begalo nuostabus ir naudingas

      Taigi, Nancy buvo mano pirmas ziurovas , kuris pamate mano filmo pirma
      versija.

      Ir Pirma amerikieciu rasytoja sutikta Lietuvos miske.


      Rimas Morkunas
    Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.