Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.
 

Išsiaiškinimų raida

Expand Messages
  • Andrius Kulikauskas
    Kaip gyvename? Ką gvildename? Rašau iš Čikagos. Čia gyvenu nuo gegužės mėnesio 29 dienos. Spalio mėnesį persikėliau į kitus namus Grand Crossing
    Message 1 of 1 , Nov 15 12:16 PM
      Kaip gyvename? Ką gvildename?

      Rašau iš Čikagos. Čia gyvenu nuo gegužės mėnesio 29 dienos. Spalio
      mėnesį persikėliau į kitus namus Grand Crossing kvartale. Čia gyvename
      penkiese su šeimininke, kiekvienas turime savo kambarį.

      Visą tą laiką gvildenu, kaip ką esu išsiaiškinęs? Beveik kas savaitę
      įkalbu savo išgyvenimus ir pamąstymus. Tikiu šią savaitę sukurpti rodą,
      filmuką. Ją rodysiu Zenono internetinėje televizijoje,
      http://www.internetinetv.lt, kuri naujai veikia.

      Penktadienį man pavyko plačiau suvokti savo išsiaiškinimų brėžinį, kurį
      buvau nubrėžęs birželio mėnesį. Tada buvau išdėstęs keliasdešimts
      išsiaiškinimo būdų ir nurodęs, kaip viena pratęsia kitą. Paskui
      surinkau netgi 200 būdų, kaip ką esu išsiaiškinęs. Norėjau atrinkti
      svarbiausius, kad galėčiau suvokti jų visumos sandarą, bet tai sunkiai
      sekėsi. Štai mano tyrimai:
      http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Išsiaiškinimai
      http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Tikėjimas

      Pastebėjau, kad kiekvieną išsiaiškinimą galiu suvokti kaip bendravimą su
      pašnekovu, ar tai savimi, ar kitu, Dievu, tiesa, nežinomybe, gėriu ir
      t.t. Taip pat suvokiau, kad kiekvienu išsiaiškinimu kažką įtikime. O
      mano tikslas yra išryškinti "tikėjimo algebrą". Manau, kad nebūtina,
      netgi nežmoniška tikėti visa širdimi, visu gyvenimu, kaip kad
      kankiniai. Tegul tai įmanoma, bet tai lyg ir per daug reikalauti.
      Jėzus Kristus kalbėjo, "Palaiminti skurdžiadvasiai (angliškai verčia
      "poor in spirit", lietuviškai verčia "dvasingieji vargdieniai"), nes jų
      yra dangaus karalystė". Man atrodo, gyventi "skurdžiadvasiu" tai
      reiškia, savarankiškai mąstyti, norėti pačiam susigaudyti, rinktis,
      spręsti, kiek ir kur tikėti. Aš kaip tik ir noriu, kad visa tiesa būtų
      apčiuopiama, kad galėtumėme tikėti žingsniais, o ne vienu šuoliu.

      Savo pirminį brėžinį naujai permąsčiau. Sekiau pašnekovo raidą. Taip
      ir aiškiau viską supratau. Kiekvienu išsiaiškinimu vis kažką daugiau
      prileidžiame. Yra dvi ištakos: gelmės ir begalybė. Prileidžiame
      begalybę pripažindami visą minčių įvairovę, o prileidžiame savo gelmes
      atmesdami visa kas tik nereikalinga. Toliau, apmąstydami savo
      aplinkybes, po truputį prileidžiame vis labiau apibrėžtą pašnekovą, tiek
      save, tiek kitą asmenį, kuris tampa visai žmoniškas, išbaigtas, tikras.
      Įvyksta lūžis kada prileidžiame gryną pašnekovą, tokį kuris mus pilnai
      atstoja, pakeičia, kaip kad kada išgryniname esmę ar lyginame
      požiūrius. Įsivaizduoju, mums gali rūpėti esmė tik tada, kada
      nesiribojame savo pasauliu, savo patirtimi, o atsiremiame į Dievą už
      mūsų, taip kad gali būti atsakymas, ne vien tik prielaidos. Toliau jau
      prileidžiame ir kalbiname ne patį pašnekovą, o jo aplinkybes, tą vidinę
      kalbą kuri mums visiems bendra, tikra. Galiausiai, ta sandarų kalba
      taip esmingai susiveda, kad ji pati save apibrėžia, taip kad aš ir kiti
      esame patys nereikalingi. Ja esame viena. Jos bendru suvokimu
      susikalbame.

      Tad suvokiau išsiaiškinimų brėžinio širdį, vidurinį sluoksnį, kuriame
      kalbiname grynąjį pašnekovą. Panašu, kad išsiaiškinimai prieš tai ir po
      to susiporuoja. Pavyzdžiui, pradžioje Dievą kalbinu kaip pašnekovą, o
      pabaigoje suvokiu Dievo požiūrį kaip raktą į sandarų kalbą. O ką
      reiškia Dievo požiūris? Dievas mums užleidžia savo išeities tašką, kad
      galėtumėme jo vietoje atsistoti, jo akimis matyti, jo mintimis
      pamąstyti. Savo požiūriu jisai ir nėra (pasitraukia) ir yra (esame
      viena su juo). Panašiai, pradžioje vis prileidžiame, kad pašnekovas
      "yra", o po to lūžio, kada pripažįstame Dievą ar tiesiog besąlygiškumą,
      vadinas, tobulumą, toliau prileidžiame aplinkybes to kas tiek "yra",
      tiek "nėra".

      Šios įžvalgos padės man išsiaiškinimus išsakyti menais. Galėsiu
      vaizduoti, kaip palaipsniui iš miglų išryškėja pašnekovas, kaip
      atsiremiame į Dievo besąlygiškumą ir kaip isitvirtina mūsų vidinė
      kalba. Tikiu išsiaiškinimais išsakyti šviesuolių bendrystę, dangaus
      karalystę.

      Po truputį rinksiu pavyzdžius iš visų, kaip ką esame išsiaiškinę.
      Pavyzdžiui, Darius Šlapakauskas prieš keletą mėnesių minėjo, kaip jisai
      vertina Vydūną. Dariau, kaip ir kada suvokei, kad Vydūnas iš tiesų
      išmintingas?

      Sekmadienį buvau Šv.Kolumbano katalikų bažnyčioje ne per toli savo
      namų. Kunigas ir parapijiečiai džiaugiasi mano sumanymais, kaip telkti
      dangaus karalystę. Tikiu ten įsijungti. O ne per toliese, 75-oje
      gatvėje, yra visas telkinys šiam miesto kraštui nebūdingų krautuvėlių.
      Susipažinau su kepyklėlės "Brown Sugar" savininke Stephanie Hart. Ji
      širdingai palaiko mano sumanymus, pirmiausia kurti mokymosi priemones
      matematikos savišvietai. Rašau knygutę:
      http://www.helproom.org/Value/DeepIdeas
      Ji papasakojo, kaip darbuotojai nemoka paprasčiausios matematikos ir
      sunku juos išmokyti. Tarėmės, kad galėčiau jos kepykloje rengti
      seminarus. Bendrai, manau galėčiau palaikyti to kvartalo verslą ir
      visuomenę. Ieškau papildomų pajamų iš ko pragyventi, kad galėčiau
      atmokėti savo skolas ir su laiku dirbti iš Lietuvos. Manau, matematikos
      savišvieta yra dėkingas baras. Galiu ją palaikyti menais, taip pat ja
      sieti su išsiaiškinimais.

      Andrius

      Andrius Kulikauskas
      Minčių sodas
      ms@...
      +1 (773) 306-3807
    Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.