Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.

1239Re: Kaip mums puoselėti lietuvybę ir vieny bę?

Expand Messages
  • Andrius Kulikauskas
    Mar 20, 2014
      Dariau, Viktorai,

      Ačiū už laiškus. Kviečiu ir kitus pasisakyti. Atrašysiu kitą savaitę.

      Viktorai (atsiprašau, kad parašiau Vytai), dar tik peržvelgiau Vytauto
      Radžvilo straipsnius apie šūkį "Lietuva - lietuviams":
      http://www.propatria.lt/2014/03/vytautas-radzvilas-meile-visai-zmonijai.html

      http://alkas.lt/2014/03/17/v-radzvilas-lietuva-lietuviams-i/

      Tačiau manau visai kitaip skambėtų ir mus įpareigotų šūkis: "Lietuviai -
      Lietuvai". Panašiai ir pavadinta veikla "Aš-Lietuvai". Tačiau šūkis
      "Lietuviai - Lietuvai" įvardina gana aiškų įsipareigojimą: Jeigu
      vadinsiu save lietuviu, tai turėčiau puoselėti Lietuvos kraštą. Tai
      sąlygiška, subjektyvu ir visus kviečiantis įsipareigoti.

      O šūkis "Lietuva - lietuviams" skamba objektyvus, besąlygiškas,
      lietuvius neįpareigojantis ir kitus (įskaitant ir sąmoningesnius
      lietuvius) atstumiantis. Skamba taip: Lietuva ne tavo, o mano, ir aš
      galiu daryti su ja, kaip noriu. Ir dar pasakysiu tau, kas tas lietuvis.

      Kai kas sako, kad žodžiu "lietuvis" reikia suprasti Lietuvos piliečius
      ir gyventojus, nebūtinai lietuvius tautiečius. Tačiau kaip tada
      pavadinsim lietuvių tautos žmones? Šiandien skaičiau straipsnį
      http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/l-grauziniene-prisipazino-padariau-klaida.d?id=64319818
      ir įsidėmėjau, kaip pati seimo pirmininkė naudoja žodį "lietuvis":

      Delfi: V. Uspaskichas taip pat Lietuvos pilietis.
      Loreta Graužinienė: Taip, bet jis rusų tautybės. Kad lietuviai taip
      vertina, labai keista.

      Dariau, džiaugiuosi, kad tau tinka šūkis: Lietuva - jos vaikams. Nu, gal
      nebūtinai jos vaikai tik Lietuvoje gimę. Manyčiau vaikai yra tie,
      kuriems Lietuva tėvynė, tėvų žemė. Kaip ir himne: Lietuva, tėvyne
      mūsų... iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia. Tegul tavo vaikai
      eina vien takais dorybės, tegul dirba tavo naudai ir žmonių gėrybei.
      Himną gieda išeivijoje. Nemanau, kad kam ten dingtelėjo, jog jie "ne
      vaikai".

      Tačiau šalia "tėvų žemės" galėtų būti ir "vaikų žemės" sąvoka: Lietuva,
      vaikynė.

      Ačiū už laiškus.

      Andrius

      Andrius Kulikauskas
      ms@...

      2014.03.20 00:10, Darius Šlapakauskas rašė:
      > Sveiki
      > Yra toks terminas - teisinė valstybė.
      > Mano supratimu tai visuomenės degradavimo požymis.
      > Vaika auklėja (formuoja pasaulėžiūrą) tėvai, seneliai, mokykla,
      > žiniasklaida, meniniai filmai, knygos, gatvės draugai ir t.t.
      > Kokią pasaulėžiūra susiformuos priklauso nuo to kokį vaikas pasirinks
      > autoritetą, t.y. sektiną pavyzdį. Kaip taisyklė tevai sunkiai tampa
      > autoritetais, nes jie yra reiklūs, o mes visi biski tinginiai.
      > Va čia jau prasideda loterija.
      >
      > Kur daugiausiai laiko praleidžiama, tas ir didžiausią įtaką vaikui
      > padaro. Visi nori būti "kieti" tadėl ir savo įvaizdį kuria atatinkamą.
      > Kaip čia tos vidinės stabdymo sistemos susiformuoja sunku pasakyti,
      > kiekvienam individualiai, tačiau tendencija tokia, kad žodis negalima
      > ar nuodėmė, gėda ar sarmata nyksta. Vidinis policininkas pasidaro
      > labai neįtakus. Todėl reikia stiprinti išorinį policininką, suteikti
      > jam galių, sukurti įstatyminę bazę, pildyti kodeksus straipsniais,
      > kurie prieš trisdešimt metų net neįsivaizduojami buvo. Degraduojam.
      >
      > Kuo silpnesnis žmogus dvasiškai, tuo stipresnė turi būti valstybinė
      > kontrolė.
      > Amerikoj net anekdotai vaikšto kaip ten kam ant arklio negalima joti
      > ar bučiuoti panelių, įstatymai ten reguliuoja ir atatinkamai baudžia.
      > Tada jau baimė žadina vidinį policininką. Rezultatas - kartais gali
      > ramiai praeiti gatve. :)
      >
      > Tėvynės meilę turi ugdyti pati Tėvynė. Ta Tėvynė susideda iš daugelio
      > aspektų - tai ir valdžia, tai ir kaimynai, tai ir žiniasklaida.
      > Žiniasklaida dirba kažkokį savo darbą, kuris neaišku ką ugdo vaikuose,
      > o valdžia nustojo tuo domėtis, nes tai neaktualu, vis vien išnyksim
      > Europoje, tapsim homoeuropikus. Kariuomenė visiškai nusisuko nuo
      > auklėjamojo darbo, jie dabar samdiniai - kas moka pinigus tam ir
      > tarnauja. Jokių minčių apie Tėvynę, tik kur kokioj šaly algos daugiau
      > moka. Yra ir išimčių, tačiau jie nedaro jokios įtakos.
      >
      > O šūkis man patiko - LIETUVA JOS VAIKAMS. Reiks panaudoti :)
      > Labai daug telpa ir visos dviprasmybės prapuola, ir niekas negalės
      > priekaištauti dėl nacionalizmo. O Lietuvos vaikai gali būti visokie,
      > ne būtinai lietuviai, bet būtinai čia gime ir čia augantys, su Lietuva
      > siejantys savo ateitį.
      > Dabar viskas atrodo paleista savieigai, nors iš tikro visi procesai
      > valdomi, matyt toks užmanymas - naikinti prisirišimą, ugdyti
      > kosmopolitus. Matyt tai globalizacijos poreikiai. Todėl ir kuriama
      > "pilietinė" visuomenė, o ne tautinė. Pasas. O lietuvių tautos atstovai
      > gali būti ir rusai, ir lenkai, ir gudai, ir žydai ir t.t. Juk ir pats
      > žodis Lietuva matomai kiles iš ždžio sulieta, tik virtes
      > daiktavardžiu. Turėtu būti - Sulietuva. :)
      > Vienija žemė, kuri mus pramaitina, kaip ja paveldėjom, taip ją ir
      > perduosim. Negalim parduoti, nebus ką perduoti palikuonims.
      >
      > Prieš tris metus išmečiau visus televizorius, tai šiek tiek palengvino
      > susikalbėjimą su vaikais. Atsirado galvose vietos ir mano žodžiams,
      > mokykloje su mokytojais problemos, pradėjo pasaulėžiūra kirstis su
      > oficialia dėstoma, ypač istoriniais, etikos klausimais.
      >
      > Aš visada galvojau, kad vokiečių okupacijos metais žydams buvo kuriami
      > getai ir jie ten buvo suvaromi jėga. Pasirodo jie patys kūrė getus,
      > būrėsi krūvon į savo bendruomenes, patys ten savo tvarką darėsi. Yra
      > išlike getų policijos antpečių nuortaukos, Lietuvos policijos
      > istorinėje knygoje. Ten du vienodo dydžio ženklai - svastika ir dovydo
      > žvaigždė. Žydai visada gyveno uždarose bendruomenėse, vietinę kalbą
      > mokėdavo rabinas ir tik keli bendruomenės nariai, intensyviau
      > bendraujantys su vietiniais. Tai labai nuosekliai aprašyta Solženycino
      > knygoje "Du šimtai metų kartu", du tomai rusu kalba. Nežinau, tačiau
      > manau, kad lietuviško vertimo nėra.
      >
      > Rusijos revoliuciją padarė žydai prisidengdamis proletariatu, tai
      > faktas, kuris visur jau oficialiai skelbiamas. Tos revoliucijos
      > eksportas buvo pasiekes ir Lietuvą, keturi komunarai ir t.t Sustabdė,
      > tačiau žmonėse liko nepritarimo jų veiksmams nuotaikos.
      > Keturiasdešimtais metais, atėjus sovietų valdžiai, žydai uoliai
      > koloboravo su sovietais, prisidėjo prie trėmimų sąrašų sudarymo, patys
      > dalyvavo nacionalizavimo procesuose, taip išsitarnavo postus. Nieko
      > keisto, jei liko nepatenkintu, kurie ne su sovietais tai siejo, o su
      > žydais. Vokiečiams okupavus Lietuvą radosi galimybė atkeršyti.
      > Nedidelė dalis Lietuvos gyventojų padėjo išaiškinti kas padėjo
      > sovietams, padėjo juos bausti. Tačiau lietuviai nėjo į vokiečių
      > kariuomenę, nebuvo suformuoti lietuviški SS daliniai kaip Latvijoje.
      > Mes likom nuošaly. Pokaryje vėl viskas apsisuko, buvo persekiojami
      > lietuviai, kurie buvo priešiškai nusiteike okupacijai, stribų
      > daliniuose aktyviai reiškėsi žydai, kurie pasižymėjo įpatingu
      > žiaurumu. Rainių tragedija.
      > Negalėčiau vadinti lietuvių žydšaudžių tauta, greičiau tai sovietų
      > pakalikų naikintojai. Aišku buvo visokių išimčių, bet tai neliečia
      > pagrindinės masės lietuvių. Lietuviai stengdavosi likti nuošaly nuo
      > visokių agresijos apraišku, aišku jei tai nepaliesdavo asmeniškai.
      > Lietuviai nėra atsakingi už nei už rusų, nei už vokiečių, nei už žydų
      > naikinimą. Mes jiems nieko neskolingi, tuo labiau už kažkokį mistinį
      > prarastą turtą. Nei atiminėjom, nei grąžint privalom.
      >
      > Lietuva buvo carinės imperijos pakraštys, o pagal caro įsaką, žydai
      > galėjo gyventi tik imperijos pakraščiuose, todėl tokia didelė jų
      > koncentracija ir buvo Lietuvoje. Pagal 1911 metų Lietuvos demografijos
      > žemėlapį, miestuose ir miesteliuose žydų gyveno daugiau nei pusė.
      > Jiems religija neleidžia dirbti svetimos žemės, todėl jie vertėsi
      > gamyba-prekyba-paslaugomis-skolinimu-karčiamomis. Tas skolinimas taip
      > pat neprisidėjo prie pagarbos ir meilės žydams. Girdymas taip pat darė
      > įtaką šeimų požiūriui. Uždara savita kultūra taip pat laikė žmones per
      > atstumą, visada buvo matoma, kad esame mes ir esate jūs. Visada buvo
      > jaučiama, kad jie svetimi. Kai žydai tai suprato, pradėjo maskuotis
      > lietuviškomis pavardėmis, apsimetinėti savais, tačiau darbai patys už
      > savę kalba.
      >
      > Problema ne lietuviuose, o žyduose. Tas Dievo išrinktosios tautos
      > sindromas visur išlenda. Baisiai pykstama jei jų nelaiko išrinktaja
      > tauta, net tokiam reiškiniui terminas sugalvotas - antisemitizmas.
      > Žydai yra religinė bendruomenė, o ne tauta. Tauta jie niekada nebuvo,
      > tai tie patys arabai, tarpupio gyventojai, kurie priėmė judaizmą.
      > Rabinas Laitmanas dėsto, kad pirmas žydas buvo Adomas, taip atsirado
      > pirmas Žmogus. Praėjo virš penkių tūkstančių metų ir jie paplito po
      > visą pasaulį, įkūrė užsigrobtose žemėse valstybę, melžia vokiečius, o
      > per bankinę sistemą ir visą pasaulį. Taip pažadėta toroje.
      > Be Dievo valios nė vienas plaukas nenukrenta nuo galvos. Dievo valioje
      > visi karai, tai apsivalymas. Kažkurią apsivalymo formą laikyti
      > išskirtine taip pat yra savo išskirtinumo požymis. Ką pasėjam, tą ir
      > pjaunam. Kam lemta mirti, tie miršta. Viskas Dievo valioje ir jei jis
      > kažką baudžia, vadinasi yra už ką. Ne mums spręsti apie Dievišką
      > logiką. O gal tai ne bausmė, o malonė, greičiau pakliūsi į dangų :)
      > Viešpaties keliai nežinomi.
      >
      > Taip, kad Andriau tyrinėk žymiai giliau, ne tik paviršinius
      > sluoksnius. Yra priežąstis, o tik po to pasekmės. Pasekmių tyrinėjimas
      > niekur nenuves.
      > Žmogaus gyvenimas sukuria aibę priežąščių, o pasekmė visada viena -
      > mirtis. Kaip nugyvensim, taip ir numirsim, mūsų valioj stengtis
      > teisingai nugyventi, o kaip mirsim nuspręs mūsų Aukščiausias
      > Viršininkas. :)
      > Gal potvynį organizuos, gal žemės drebėjimą, gal karą, gal genocidą,
      > priklausomai ko nusipelnysime.
      >
      > Pasaulio pabaiga ateina kiekvienam asmeniškai.
      >
      >
      >
      > Pagarbiai,
      > Darius Šlapakauskas
      >
      >
      >
      >
      >
      > --
      > Pagarbiai,
      > Darius Šlapakauskas
      >
      >
      >
      >
    • Show all 2 messages in this topic

    »
    «