Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.

Ženklas

Expand Messages
  • Valdas
    Sveiki, Jaučiu poreikį pakviesti pasidalinti mintimis tokia tema: folkloras ir svaigalai. Tauta svaiginasi trigubai žudančiais tempais, ir tai tęsiasi jau
    Message 1 of 1 , Feb 13, 2013
    • 0 Attachment

      Sveiki,

      Jaučiu poreikį pakviesti pasidalinti mintimis tokia tema: folkloras ir svaigalai.

      Tauta svaiginasi trigubai žudančiais tempais, ir tai tęsiasi jau pragaištingai ilgai. Kaip tokioje aplinkoje atrodome mes, liaudies dainų, šokių, vakaronių, švenčių, pasaulėžiūros ir gyvensenos puoselėtojai?

      Mūsų judėjimas užgimė  ir įsisiūbavo, kai žmonės pajuto, kad visi aukščiau suminėti lietuviškos gyvensenos dalykai duoda didesnį linksmumą, atsipalaidavimą ir bendravimo džiaugsmą, negu svaigalų vartojimas. Todėl judėjimo augimo laikotarpiu daugeliu atveju puikiausiai tautininkai apsėjo be svaigalų. Kokios buvo puikios Rasos šventės Kernavėje, Pasartėse ir kitur, kai jos vykdavo be lašo svaigalų!

      Atėjus nepriklausomybei, ansambliai pradėjo važinėti po užsienio folkloro festivalius, kur už koncertus buvo atsidėkojama popierėliais, už kuriuos galėdavai gauti  alaus ar vyno . Iš lėto, nejučia tokie papročiai persikėlė į Lietuvą ir tapo lyg savaime suprantamas dalykas, folkloro ansamblius jų koncertus, šventes sieti su lengvu „kultūringu“ svaiginimusi. Liaudyje ansambliai siejami su smagiu atsipalaidavimu , alučio pavartojimu. Įsigalėjo „lietuviškas svetingumas“ pavaišinti svaigalais po koncerto. Garsioje liaudies muzikos laidoje „Duokim garo“ ne garas rūksta o ridinėjasi alaus bačkutė, arba rymo pagarboje prie koncertuojančių. Tautai į pasąmonę kalami stereotipai, kad folkloras neatsiejamas nuo alaus. Siūlau rengėjams pakeisti šį apipavidalinimą, o jei ne- boikotuoti šią laidą.

      Bačkutės dugnas tautos mastu jau seniai pasiektas, kyla sveikuolių, jogų ir kiti judėjimai, iš principo atsisakantys svaigalų. Kaip tame vaizde atrodome mes, folkloristai? Būtent mes turime pačius veiksmingiausius įrankius ir gebėjimus linksmintis ir kelti tautos dvasią, bendrumą ir draugystę be svaigalų, būtent mes galime tapti tautos vedliais į suklestėjimą.  

      Keletą metų su „Knituva“ rengiame kalendorines, šeimos šventes, vakarones susitikimus pabrėžtinai be svaigalų. Žmonių į mūsų renginius susirenka žymiai daugiau, negu į panašius su svaigalais. Aiškiai matosi, kaip liaudžiai gyvybiškai būtinas šis šviesus kelias.

      O dabar apie ženklus. Praeitą vasarą žymus ansamblis atvyko į didelį folkloro festivalį. Prieš pasirodymus atsipūtinėjo pajūryje. Vienas girtas ansamblietis sumanė išsimaudyti audringoje jūroje. Pirmą kartą jį ištraukė gelbėtojai, antrą kartą- iškviesta policija; trečią kartą jis pasiekė savo- išsimaudė ir paskendo. Šią istoriją plačiai aprašė žiniasklaida- korektiškai nepaminėjo, kad folkloristas. Mane tai sukrėtė ir ilgai neišėjo iš galvos, nors aš ir nabago nepažinojau. Beprasmiška mirtis? Yra vienintelė žiauri, bet be galo svarbi prasmė: tai ženklas mums visiems- baikime visiems laikams maišyti liaudies dainas, šokius, šventes su svaigalais! Nežeminkime ir nemurdykime į purvą to, kas  per amžius sukurta tautos gyvybei, dvasiai, klestėjimui ir laimei pasiekti! Jei mes šito imsimės, paskatinsime vieni kitus, pakilsime savo ir tautos akyse,  žmonės atgaus sveiką dvasią, Lietuva pasuks sėkmės ir laimės keliu.

      Praklegėjo Užgavėnės. Kiek jos buvo susietos su svaigalais ir kiek mes prisidėjome kad to nebūtų? Kiekvienas mūsų žingsnis yra svarbus ir prisidedantis prie to, kur pasuks mūsų tauta.

       

       

      Valdas Rutkūnas

    Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.