Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.

Holokaustas Lietuvoje - vikipedijoje ir sąž inėje

Expand Messages
  • ms@ms.lt
    Arūnai Bubny, Ačiū jums ir kitiems - Valentinui Brandišauskui, Petrui Stankerui, Gediminui Rudžiui, Sauliui Sužiedėliui, Christoph Dieckmann, Chaimui
    Message 1 of 2 , Dec 28, 2012
    • 0 Attachment
      Arūnai Bubny,

      Ačiū jums ir kitiems - Valentinui Brandišauskui, Petrui Stankerui,
      Gediminui Rudžiui, Sauliui Sužiedėliui, Christoph Dieckmann, Chaimui
      Bergmanui, a.a. Stasiui Kneziui, a.a. Peisachui Freidheimui - už
      atsidavimą ir kruopštumą tiriant Holokaustą Lietuvoje.

      Ieškau talkininkų atvirai išnarplioti Holokausto Lietuvoje ištakas. Man
      rūpi atjausti litvakus ir teisingai suprasti lietuvių tautos praeitį.
      Jaučiu, mes lietuviai neatsakome už savo praeitį, užtat ir gyvename be
      ateities. Susitardami, kas tikrai įvyko, susitarsime, ko trokštame.

      Šią vasarą bendraudamas su litvakais susirūpinau, kad Vikipedijoje
      lietuvių kalba, kurioje daugiau kaip 150,000 straipsnių, neradau nė vieno
      sakinio apie Holokaustą Lietuvoje. Parašiau tobulintiną straipsnį kuris
      visgi šiuo metu iškrenta pirmas Google ieškant žodžiais "Holokaustas
      Lietuvoje". Vadinas, Vikipedija yra dėkinga terpė šviesti visuomenę ir ją
      telkti, juk rašyti gali visi, o manau, skaito ypač jaunimas.

      Susivokiant, kaip plačiai lietuviai dalyvavo rengiant ir vykdant
      Holokaustą, manau tikrai prasminga būtų parašyti kokį tūkstantį
      straipsnių, paskirais puslapiais aprašyti:
      * 200 žydų bendruomenių
      * šimtus žymių Lietuvos žydų
      * šimtus Lietuvos žydų gelbėtojų
      * šimtus Holokausto Lietuvoje vykdytojų ir rengėjų
      Tikslinga įtraukti visuomenę. Iš tiesų, jeigu tūkstantis istorijos
      mokytojų, moksleivių, studentų, mokslininkų, mėgėjų parašytų po
      straipsnelį, tai pažadintų tautos sąžinę, kuri šiais laikais silpnai
      reiškiasi, jei iš viso. Kaip jų ieškoti?

      Manau, opiausia pradėti nuo Holokausto Lietuvoje sumanytojų. Besigilinant
      aiškėja, jog sumanyti išžudyti visus Lietuvos žydus, norėti išvysti
      Lietuvos be žydų, galėjo būtent kai kurie lietuviai, voldemarininkai ir
      jųjų Lietuvių nacionalistų partija, kuria pasinaudojo Kazys Škirpa ir
      nacių karjeristai.

      Mane išeivijoje mokė, kad nedaug lietuvių dalyvavo Holokauste, kad tai
      buvo padugnės, kad juos vertė žudyti, kad tai vyko sunkiai, per ilgą
      laiką, kad lietuviai to nenorėjo. Jūs užtat žinote, kad daugiau kaip pusė
      Lietuvos žydų išžudyta anksti ir greitai, dar kada net neaišku ar
      Hitleris, Himleris ar Heydrichas tai numatė. Lietuviai savo noru šaudė,
      laužė, gaudė, ir tam vadovavo, ir būtent patys šauniausi, būk tai
      patriotiškiausi, karo aviacijos lakūnai. Tai buvo labai sąmoningi žmonės,
      gerus metus ruošęsi tokioms aplinkybėms.

      Užtat nusprendžiau pamanyti, o gal jie to labai norėjo? O galgi jų baisus
      noras įtakojo vokiečius ryžtis žydų išžudymui, kuris Lietuvoje ir
      prasidėjo?

      Mane verčia pamąstyti tokie reiškiniai:
      * Lietuvos viešosios policijos viršininko Vytauto Reivyčio veikla įsakant
      sulaikyti, laužyti, prievartauti visus Lietuvos provincijos žydus
      * Lietuvos provincijų žydų išžudymas, kuriam užteko dešimt vokiečių,
      lietuviams visaip talkininkaujant
      * Voldemarininkų pučas prieš lietuvių jėgos struktūras, po kurio savais
      žmonėmis pakeitė Kauno karo komendantą, bataliono vadą, policijos vadovą -
      batalionas nesipriešino, ogi palaikė - po pučo žydų išžudymas žymiai
      paspartėjo - tuo tarpu prieš pučą, manau Bobelio dėka, atsitokėjus, jis
      buvo priblėsęs - dargi po pučo voldemarininkai išgrynino visus bataliono
      kadrus, tuo tarpu nepritarę išėjo, bet kiek daug jų liko...
      * 1941 m. kovo 24 d. "Lietuvai išlaisvinti nurodymai", kuriuos galėjo
      parašyti tiktai Kazys Škirpa, ir kuriuos slėpė nuo vokiečių, nes juose
      išsakyta lietuvių strategija jų atžvilgiu, tad kurie nuoširdžiai išreiškė
      lietuvių aktyvistų siekius, kurių antras buvo "šia proga" visiems laikams
      atsikratyti nuo žydų.
      * Nurodymuose jaučiasi du požiūriai, vienas švelnesnis - tai "etninis
      valymas", žydų "išbaidymas" - kuris ir vyko pirmomis dienomis, kaip
      skaičiau vieno žydo prisiminimuose - nes kitaip, bus dar sunkiau jų
      atsikratyti - tai reikštų tik išžudymą arba priverstinį ištrėmimą, kuriam
      manau jau tada buvo pasiruošę voldemarininkai
      * Avraham Tory savo dienoraštyje tvirtina, kaip antrą karo savaitę
      laikinosios vyriausybės finansų ministeris Matulionis atvirai aiškino
      žydams, jog vieni lietuviai nori juos išnaikinti; kiti žiauriai bausti; o
      treti, "krikščionys katalikai", siūlo jiems gyventi gete.
      * Lietuvių nacionalistų partija (LNP) jau prieš karą buvo organizuota,
      matyt, netgi įstatus surašiusi, ir jos raidės "LNP" buvo vokiečiams
      žinomos kaip sukilėlių ženklas (panašiai kaip TDA), kaip savo
      prisiminimuose pastebėjo Pilypas Narutis ir kaip matyt is Kauno karo
      komendanto Jurgio Bobelio antro įsakymo, dar vokiečiams neįžengus į Kauną.
      * Voldemarininkai (Brunius, Puodžius, Michelevičius) ir vairininkai
      (Raila) vadovavo svarbiausiai Berlyno LAF veiklai, organizacinei ir
      propagandinei, kaip pabrėžė nurodymai.
      * Mykolas Naujokaitis savo prisiminimuose tvirtino, jog Kazys Škirpa buvo
      voldemarinininkų įtakoje ir kad jo nurodymai buvo pilni nesąmonių, ir
      pasakojo, kaip Škirpai įvairiai prieštaravo.
      * Brunius, Michelevičius, Aušrotas, Reivytis vadovavo Vokietijos karinės
      žvalgybos Abvero skyriams
      * 1939 m. birželio mėn. voldemarininkai vokiečių prašė 100,000 litų ir
      ginklų Lietuvoje rengti pogromus prieš žydus - prašymo netenkino (gal ir
      dėlto, kad Hitlerio akyse lietuviai, kaip rasė, nebuvo verti ginklo) -
      tačiau Heydrichas nurodė duoti po kelis tūkstančius litų palaikyti ryšį -
      tad noras ir ryšys jau tada buvo
      * Prūsijos stovyklose gyvenantys voldemarininkai iš pat pradžių atsidavė
      "kovai su komunizmu", kas Vokietijoje tuomet manau reiškė "kovai su
      žydais", tuo tarpu, nepriklausomybės atsisakė siekti.

      Palyginimui, nacių okupuotoje Lenkijoje, nors žydai buvo engiami, jų kol
      kas neišžudinėjo. 1941 m. kovo mėn. besiruošiant karui Hitleris nurodė
      savo generolams, jog tai bus naikinamasis karas, nebus laikomasis karo
      konvencijų, tačiau įsakė žudyti tiktai komunistus komisarus ir žydus
      komunistus. Karui prasidėjus, nacių okupuotoje Baltarusijoje tik vėliau
      vyko visuotiniai išžudymai tokiais mastais, kokiais vyko Lietuvoje. Galų
      gale, Hitleriui ir jo rasistinei politikai nebuvo naudinga išžudyti žydus,
      manau, jo kastų sistemai buvo prasmingiau, kad jie merdėtų. Matosi,
      sprendžiant iš jo pokalbių ir svaičiojimų, jam galvoje buvo platesnis
      klausimas, tautų iškeldinimas ir atkeldinimas rytų Europoje. Jis
      baisenybėms sudarydavo sąlygas, bet nebūtinai nurodinėdavo. Žydus išžudė
      pirmiausiai, gal dėl to, kad taip buvo lengviausia, kai kuriems lietuviams
      to labai norint.

      Gali būti, kad voldemarininkai ir jiems prijaučiantys paskatino SS
      karjeristus, kaip kad Štalekerį, rengtis žydų išžudymui. Tokiu atveju
      padidėja lietuvių atsakomybė už Holokaustą Lietuvoje ir visoje Europoje.
      Manau yra svarbu sąmoningiems lietuviams bendrom jėgom tai ištirti. Tokiu
      būdu atstatysime gerus santykius su litvakais, susitarsime nors kiek dėl
      praeities ir kas nori galėsime kurti bendrą ateitį. Lietuvių tautai
      atsivers ateitis kada jai nušvis praeitis - ir tiesiog išsiskirs, kas
      tikrai Lietuvą myli, kas jai pavyzdys buvo ir yra.

      Norėčiau susipažinti, kaip išaugo voldemarininkų neapykanta žydams:
      * Kaip Klaipėdos krašto naciai įtakojo voldemarininkus
      * Kaip Krištalnakt pogromas įkvėpė voldemarininkus
      * Kas 1939 m. ketino rengti pogromus Lietuvoje
      * Kokius ryšius voldemarininkai turėjo su vokiečiais, ypač Gleisgarbeno
      stovykloje - manau jau 1940 m. rugpjūčio 23 d. rašydami kolektyvinį laišką
      Kaziui Škirpai, voldemarininkai buvo susitarę Lietuvos žydus išvaryti
      ir/ar išžudyti
      * Voldemarininkai buvo kalėjimo žmonės Lietuvoje - ar kalėjimuose sklido
      jų sumanymai - ar susitarus su jais vokiečiai bombardavo, pavyzdžiui,
      Rygos kalėjimą, iš kurio išėjo Bobelis - ar dėl to SS rinko ypač kalinius
      šaudyti žydus
      * Kokie ryšiai buvo tarp SD, Abvero, voldemarininkų ir Škirpos, kaip jie
      vienas kitu žaidė.
      * Kokie buvo LNP įstatai ir narių sąrašai
      * Kiek voldemarininkų tinklo žmonės dalyvavo Lietuvos provincijos žydų
      išžudyme, kiek jie iš anksto tam ruošėsi ar nusiteikė

      Suprantu, reikia aprašyti kiekvieną dalyvį, kad skaitytojas galėtų
      susigaudyti, kas jis buvo per žmogus, sprendžiant iš jo elgesio, minčių,
      ryšių, pasirinkimų, aplinkybių, silpnybių ir dorybių. Iš dalyvių galim
      spręsti apie dalinius, o iš dalinių, apie įvykius. Ir galiausiai iškils
      bendras vaizdas.

      Atskleidus lietuvių atsakomybę, suprasime aplinkybes ir galėsime
      pasimokyti ir plačiau, iš tų kurie gelbėjo, iš Holokausto aukų, iš
      išžudytų bendruomenių.

      Įsivaizduoju, kad Lietuvoje nėra daug sąmoningų lietuvių, visgi jeigu
      tūkstantis žmonių parašytų po vieną straipsnelį, tai būtų kažkokia atgaila
      ir sąžinės pažadinimas, visur praversiantis.

      Jūs daug metų gilinatės, tad manau, mane suprasite ir mokėsite vis po
      truputį palaikyti.

      Savo laišką skelbiu viešai:
      http://groups.yahoo.com/group/minciu_sodas_LT/

      Prašau pagalbos ir patarimo!

      Andrius

      Andrius Kulikauskas
      ms@...
      +370 646 56437
      http://www.ms.lt
      http://www.selflearners.net
    • Andrius Kulikauskas
      Arūnai, Labai ačiū jums už atsakymą, kuriuo pasidalinu, ir už pagalbą susisiekti su geriausiai išmanančiais. Susisiekiau su Liudu Truska, jisai
      Message 2 of 2 , Jan 10, 2013
      • 0 Attachment
        Arūnai, Labai ačiū jums už atsakymą, kuriuo pasidalinu, ir už pagalbą
        susisiekti su geriausiai išmanančiais. Susisiekiau su Liudu Truska,
        jisai prašė, kad mano laišką išspausdintumėte, jisai pas jus kada užeis,
        atsiims ir susipažins. Labai vertinu jo pastabas, kadaise išsakytas,
        apie Lietuvos žydų (ne) dalyvavimą sove

        Aš manau, voldemarininkų ir LNP įtaka lietuvių visuomenei buvo didelė
        tiesiog vienu klausimu: išžudyti Lietuvos žydus.

        Džiaugiuos jūsų svarbiu tyrimu Lietuvos provincijos žydų išžudymo. Man
        ypač rūpi jų likimas nes manau mums, kuriems rūpi lietuvių tautos
        sąžinė, tai baisiausias Holokausto Lietuvoje įvykis. Kiek suprantu, vos
        ne kiekvienoje vietovėje esminį vaidmenį surenkant, laužant, rengiant
        žydus išžudymui vadovavo lietuviai. Įdomu:
        * Ar tie vadovaujantys buvo tam nusiteikę, pasiruošę iš anksto?
        * Ar jie priklausė voldemarininkams ar LNP?
        * Ar jų noras išžudyti žydus buvo didesnis kaip vokiečių?
        Alytuje, kur vadovavo Krasnickas, atsakymas taip. Kretingoje, kur Jakys
        vaidino svarbų vaidmenį, atsakymas irgi taip, tik matyt, jam labiau
        rūpėjo išžudyti lietuvius komunistus, taip kad vokiečiai jį turėjo
        suvaldyti. Apie kitas vietoves nežinau, bet tikiu kada sužinosime ar
        nors nutuoksime. Labai svarbūs jūsų darbai.

        Tiesiog tarsi advokatas matau:
        * Šitą norą iš anksto išsakė - jisai jų įtaka atsirado Berlyno LAF 1941
        kovo mėn. "Lietuvai išlaisvinti nurodymuose" - kaip antras svarbiausias
        sukilimo tikslas (tegu ir švelnesne forma, kaip visų žydų atsikratymas,
        išbaidymas, etninis valymas - bet ne jie sušvelnino, o jų pozicija...
        "kad vėliau bus sunkiau jų atsikratyti..." kas reiškia?)
        * Voldemarininkai "aktyviai nesiekė" nepriklausomybės, tad matosi, jog
        Lietuvos žydų išžudymas buvo jų vienintelis tiklas - kito tikslo neturėjo
        * Savo sumanymą plačiai skelbė, kaip nurodymuose nurodyta, propaganda
        buvo svarbi dalis Berlyno LAF veiklos, ir jie vadovavo Berlyno LAF
        organizaciniame tinklui
        * Betgi taip pat turėjo savo atskirą LNP branduolį, veikiantį su
        vokiečiais dar prieš užpuolimą, ir manyčiau, taip pat per sovietų
        kalėjimus, jie gi buvo kalėjimo žmonės, kuriuos paskui iškart ir įtraukė
        į žudymą.
        * Šitam sumanymui sutelkė visus pagrindinius lietuvius Holokausto
        dalyvius dar prieš Sovietų Sąjungos užpuolimą, įtraukė juos į Vokietijos
        abverą ir SD veiklą, kurioje dalyvavo tik voldemarininkai ir jiems
        prijaučiantys
        * Puolė vadovauti Kauno žydų sušaudymui liepos 4-6 d.
        * Jų norą sutrukdė Kauno LAF, Laikinoji vyriausybė, Kauno karo
        komendantas Jurgis Bobelis, kurie manau po liepos 4–6 d. veikė, kad
        nebūtų daugiau tokių baisių prasižengimų.
        * Tad surengė pučą, pritariant SD, į savo rankas paėmė visas lietuvių
        pajėgas, batalioną ir policiją, kurių dauguma mielai palaikė, ir po
        kurio nepalyginamai paspartėjo Lietuvos provincijos žydų išžudymas.
        * Baigėsi tuom, kad voldemarininkai įsitvirtino kaip generaliniai
        tarėjai vaidinantys būtent tą vaidmenį, kurį buvo su vokiečiais numatę
        prieš užpuolimą, kurio ir tikėjosi.
        * Nė vienas voldemarininkas niekados neužjautė žydų po šios baisios
        nelaimės. O visi dėjosi didvyriais.

        Vadinasi, tai patys baisiausi žmonės - ne padugnės - o "patriotai",
        karininkai, lakūnai - kuriuos tautos ateičiai būtina išaiškinti ir
        įvardinti kaip karo nusikaltėlius - ir tik tokiu būdu nors kiek
        teisingiau suprasti kitų lietuvių - Kauno LAF ir Laikinosios vyriausybės
        - vaidmenį, kuris irgi peiktinas, bet jau visai kitaip.

        Ir manau, kad tikrai mūsų šie baisūs žmonės pastūmėjo jiems tolygų Kazį
        Škirpą jais sužaisti, ir su jais bendraujančiais naciais pareigūnais
        išmąstyti tokius nusikaltimus, kurie Holokausto istorijoje įvyko
        pirmiausiai Lietuvoje - visuotinis žydų bendruomenių išžudymas.
        Vokiečiai buvo pragmatiški, ir panašu, kad mūsų idealizmas šiuo atveju
        galėjo būti lemiamas.

        Jums gal atrodo tai vaizduotės vaisius... betgi palyginkite su jūsų
        centro išleista knyga "Lietuvių tautos sukilimas : 1941 m. birželio
        22–28 d." http://www.genocid.lt/Leidyba/20120214_sukilimas.htm
        kurioje akivaizdu, kad Lietuvai (ar jos istorijai) žydai nereikalingi,
        nė jūsų ir kitų Lietuvos istorikų svarbūs Holokausto tyrimai. Mūsų
        tauta netvirtai stovi, kad jos valstybė laimina tokias istorijas. Mums
        labai reikia mokytis iš savo istorijos, ogi Holokaustas yra teisinga
        mokykla, kas yra kas.

        Susijaudinau truputį, ačiū už pagalbą,

        Andrius

        Andrius Kulikauskas, ms@..., http://www.selflearners.net

        2013.01.03 05:30, Arunas B. rašė:
        > Gerbiamas Andriau Kulikauskai,
        >
        > Jūsų iniciatyva užpildyti lietuvišką Vilkipediją straipsniais apie Holokaustą Lietuvoje vertas pagarbos ir paramos, tačiau ši tema nėra tokia paprasta ir aiški, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Mano nuomone, Jūs pernelyg sureikšminate voldemarininkų ir LNP įtaką lietuvių visuomenei, o tuo labiau nacistinės Vokietijos vadovams. Tikrai ne voldemarininkai įtakojo Trečiojo reicho vadus imtis "galutinio žydų klausimo išsprendimo". Tai buvo natūrali nacistinės rasistinės ideologijos evoliucijos pasekmė ir palankių sąlygų genocidui susidarymas dėl karo sukeltų aplinkybių. Voldemarininkų įtakos menkumą liudija ir toks faktas, kad po Birželio sukilimo susikūrusioje Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje voldemarininkams faktiškai neatsirado vietos, dėl to jie rengė pučus prieš vyriausybę ir Kauno karo komendantūrą. Po pučo jų įtaka lietuviškoje administracijoje ir policijoje sustiprėjo. Jūsų iškelti klausimai yra gana sudėtingi ir reikalingi specialių tyrimų. Aš pats daugiau kompetentingas tokiose srityse kaip holokaustas provincijoje ir lietuvių policijos dalyvavimas holokauste 1941/44 metais. Apie antisemitizmo ištakas ir evoliuciją iki nacių-sovietų karo geriausiai galėtų pakonsultuoti prof. Liudas Truska ir dr. Vygantas Vareikis iš Klaipėdos universiteto. ....
        > Pagarbiai
        >
        > Arūnas Bubnys
        >
        > -----Original Message-----
        > From: ms@... [mailto:ms@...]
        > Sent: Friday, December 28, 2012 3:50 PM
        > To: arunasb@...; minciu_sodas_LT@yahoogroups.com
        > Cc: rudis@...; bendikaite@...; r.racinskas@...; Saulius.Suziedelis@...; info@...; violeta.krisciuniene@...; birute.burauskaite@...; augustine.idzelis@...
        > Subject: Holokaustas Lietuvoje - vikipedijoje ir sąžinėje
        >
        > Arūnai Bubny,
        >
        > Ačiū jums ir kitiems - Valentinui Brandišauskui, Petrui Stankerui, Gediminui Rudžiui, Sauliui Sužiedėliui, Christoph Dieckmann, Chaimui Bergmanui, a.a. Stasiui Kneziui, a.a. Peisachui Freidheimui - už atsidavimą ir kruopštumą tiriant Holokaustą Lietuvoje.
        >
        > Ieškau talkininkų atvirai išnarplioti Holokausto Lietuvoje ištakas. Man rūpi atjausti litvakus ir teisingai suprasti lietuvių tautos praeitį.
        > Jaučiu, mes lietuviai neatsakome už savo praeitį, užtat ir gyvename be ateities. Susitardami, kas tikrai įvyko, susitarsime, ko trokštame.
        >
        > Šią vasarą bendraudamas su litvakais susirūpinau, kad Vikipedijoje lietuvių kalba, kurioje daugiau kaip 150,000 straipsnių, neradau nė vieno sakinio apie Holokaustą Lietuvoje. Parašiau tobulintiną straipsnį kuris visgi šiuo metu iškrenta pirmas Google ieškant žodžiais "Holokaustas Lietuvoje". Vadinas, Vikipedija yra dėkinga terpė šviesti visuomenę ir ją telkti, juk rašyti gali visi, o manau, skaito ypač jaunimas.
        >
        > Susivokiant, kaip plačiai lietuviai dalyvavo rengiant ir vykdant Holokaustą, manau tikrai prasminga būtų parašyti kokį tūkstantį straipsnių, paskirais puslapiais aprašyti:
        > * 200 žydų bendruomenių
        > * šimtus žymių Lietuvos žydų
        > * šimtus Lietuvos žydų gelbėtojų
        > * šimtus Holokausto Lietuvoje vykdytojų ir rengėjų Tikslinga įtraukti visuomenę. Iš tiesų, jeigu tūkstantis istorijos mokytojų, moksleivių, studentų, mokslininkų, mėgėjų parašytų po straipsnelį, tai pažadintų tautos sąžinę, kuri šiais laikais silpnai reiškiasi, jei iš viso. Kaip jų ieškoti?
        >
        > Manau, opiausia pradėti nuo Holokausto Lietuvoje sumanytojų. Besigilinant aiškėja, jog sumanyti išžudyti visus Lietuvos žydus, norėti išvysti Lietuvos be žydų, galėjo būtent kai kurie lietuviai, voldemarininkai ir jųjų Lietuvių nacionalistų partija, kuria pasinaudojo Kazys Škirpa ir nacių karjeristai.
        >
        > Mane išeivijoje mokė, kad nedaug lietuvių dalyvavo Holokauste, kad tai buvo padugnės, kad juos vertė žudyti, kad tai vyko sunkiai, per ilgą laiką, kad lietuviai to nenorėjo. Jūs užtat žinote, kad daugiau kaip pusė Lietuvos žydų išžudyta anksti ir greitai, dar kada net neaišku ar Hitleris, Himleris ar Heydrichas tai numatė. Lietuviai savo noru šaudė, laužė, gaudė, ir tam vadovavo, ir būtent patys šauniausi, būk tai patriotiškiausi, karo aviacijos lakūnai. Tai buvo labai sąmoningi žmonės, gerus metus ruošęsi tokioms aplinkybėms.
        >
        > Užtat nusprendžiau pamanyti, o gal jie to labai norėjo? O galgi jų baisus noras įtakojo vokiečius ryžtis žydų išžudymui, kuris Lietuvoje ir prasidėjo?
        >
        > Mane verčia pamąstyti tokie reiškiniai:
        > * Lietuvos viešosios policijos viršininko Vytauto Reivyčio veikla įsakant sulaikyti, laužyti, prievartauti visus Lietuvos provincijos žydus
        > * Lietuvos provincijų žydų išžudymas, kuriam užteko dešimt vokiečių, lietuviams visaip talkininkaujant
        > * Voldemarininkų pučas prieš lietuvių jėgos struktūras, po kurio savais žmonėmis pakeitė Kauno karo komendantą, bataliono vadą, policijos vadovą - batalionas nesipriešino, ogi palaikė - po pučo žydų išžudymas žymiai paspartėjo - tuo tarpu prieš pučą, manau Bobelio dėka, atsitokėjus, jis buvo priblėsęs - dargi po pučo voldemarininkai išgrynino visus bataliono kadrus, tuo tarpu nepritarę išėjo, bet kiek daug jų liko...
        > * 1941 m. kovo 24 d. "Lietuvai išlaisvinti nurodymai", kuriuos galėjo parašyti tiktai Kazys Škirpa, ir kuriuos slėpė nuo vokiečių, nes juose išsakyta lietuvių strategija jų atžvilgiu, tad kurie nuoširdžiai išreiškė lietuvių aktyvistų siekius, kurių antras buvo "šia proga" visiems laikams atsikratyti nuo žydų.
        > * Nurodymuose jaučiasi du požiūriai, vienas švelnesnis - tai "etninis valymas", žydų "išbaidymas" - kuris ir vyko pirmomis dienomis, kaip skaičiau vieno žydo prisiminimuose - nes kitaip, bus dar sunkiau jų atsikratyti - tai reikštų tik išžudymą arba priverstinį ištrėmimą, kuriam manau jau tada buvo pasiruošę voldemarininkai
        > * Avraham Tory savo dienoraštyje tvirtina, kaip antrą karo savaitę laikinosios vyriausybės finansų ministeris Matulionis atvirai aiškino žydams, jog vieni lietuviai nori juos išnaikinti; kiti žiauriai bausti; o treti, "krikščionys katalikai", siūlo jiems gyventi gete.
        > * Lietuvių nacionalistų partija (LNP) jau prieš karą buvo organizuota, matyt, netgi įstatus surašiusi, ir jos raidės "LNP" buvo vokiečiams žinomos kaip sukilėlių ženklas (panašiai kaip TDA), kaip savo prisiminimuose pastebėjo Pilypas Narutis ir kaip matyt is Kauno karo komendanto Jurgio Bobelio antro įsakymo, dar vokiečiams neįžengus į Kauną.
        > * Voldemarininkai (Brunius, Puodžius, Michelevičius) ir vairininkai
        > (Raila) vadovavo svarbiausiai Berlyno LAF veiklai, organizacinei ir propagandinei, kaip pabrėžė nurodymai.
        > * Mykolas Naujokaitis savo prisiminimuose tvirtino, jog Kazys Škirpa buvo voldemarinininkų įtakoje ir kad jo nurodymai buvo pilni nesąmonių, ir pasakojo, kaip Škirpai įvairiai prieštaravo.
        > * Brunius, Michelevičius, Aušrotas, Reivytis vadovavo Vokietijos karinės žvalgybos Abvero skyriams
        > * 1939 m. birželio mėn. voldemarininkai vokiečių prašė 100,000 litų ir ginklų Lietuvoje rengti pogromus prieš žydus - prašymo netenkino (gal ir dėlto, kad Hitlerio akyse lietuviai, kaip rasė, nebuvo verti ginklo) - tačiau Heydrichas nurodė duoti po kelis tūkstančius litų palaikyti ryšį - tad noras ir ryšys jau tada buvo
        > * Prūsijos stovyklose gyvenantys voldemarininkai iš pat pradžių atsidavė "kovai su komunizmu", kas Vokietijoje tuomet manau reiškė "kovai su žydais", tuo tarpu, nepriklausomybės atsisakė siekti.
        >
        > Palyginimui, nacių okupuotoje Lenkijoje, nors žydai buvo engiami, jų kol kas neišžudinėjo. 1941 m. kovo mėn. besiruošiant karui Hitleris nurodė savo generolams, jog tai bus naikinamasis karas, nebus laikomasis karo konvencijų, tačiau įsakė žudyti tiktai komunistus komisarus ir žydus komunistus. Karui prasidėjus, nacių okupuotoje Baltarusijoje tik vėliau vyko visuotiniai išžudymai tokiais mastais, kokiais vyko Lietuvoje. Galų gale, Hitleriui ir jo rasistinei politikai nebuvo naudinga išžudyti žydus, manau, jo kastų sistemai buvo prasmingiau, kad jie merdėtų. Matosi, sprendžiant iš jo pokalbių ir svaičiojimų, jam galvoje buvo platesnis klausimas, tautų iškeldinimas ir atkeldinimas rytų Europoje. Jis baisenybėms sudarydavo sąlygas, bet nebūtinai nurodinėdavo. Žydus išžudė pirmiausiai, gal dėl to, kad taip buvo lengviausia, kai kuriems lietuviams to labai norint.
        >
        > Gali būti, kad voldemarininkai ir jiems prijaučiantys paskatino SS karjeristus, kaip kad Štalekerį, rengtis žydų išžudymui. Tokiu atveju padidėja lietuvių atsakomybė už Holokaustą Lietuvoje ir visoje Europoje.
        > Manau yra svarbu sąmoningiems lietuviams bendrom jėgom tai ištirti. Tokiu būdu atstatysime gerus santykius su litvakais, susitarsime nors kiek dėl praeities ir kas nori galėsime kurti bendrą ateitį. Lietuvių tautai atsivers ateitis kada jai nušvis praeitis - ir tiesiog išsiskirs, kas tikrai Lietuvą myli, kas jai pavyzdys buvo ir yra.
        >
        > Norėčiau susipažinti, kaip išaugo voldemarininkų neapykanta žydams:
        > * Kaip Klaipėdos krašto naciai įtakojo voldemarininkus
        > * Kaip Krištalnakt pogromas įkvėpė voldemarininkus
        > * Kas 1939 m. ketino rengti pogromus Lietuvoje
        > * Kokius ryšius voldemarininkai turėjo su vokiečiais, ypač Gleisgarbeno stovykloje - manau jau 1940 m. rugpjūčio 23 d. rašydami kolektyvinį laišką Kaziui Škirpai, voldemarininkai buvo susitarę Lietuvos žydus išvaryti ir/ar išžudyti
        > * Voldemarininkai buvo kalėjimo žmonės Lietuvoje - ar kalėjimuose sklido jų sumanymai - ar susitarus su jais vokiečiai bombardavo, pavyzdžiui, Rygos kalėjimą, iš kurio išėjo Bobelis - ar dėl to SS rinko ypač kalinius šaudyti žydus
        > * Kokie ryšiai buvo tarp SD, Abvero, voldemarininkų ir Škirpos, kaip jie vienas kitu žaidė.
        > * Kokie buvo LNP įstatai ir narių sąrašai
        > * Kiek voldemarininkų tinklo žmonės dalyvavo Lietuvos provincijos žydų išžudyme, kiek jie iš anksto tam ruošėsi ar nusiteikė
        >
        > Suprantu, reikia aprašyti kiekvieną dalyvį, kad skaitytojas galėtų susigaudyti, kas jis buvo per žmogus, sprendžiant iš jo elgesio, minčių, ryšių, pasirinkimų, aplinkybių, silpnybių ir dorybių. Iš dalyvių galim spręsti apie dalinius, o iš dalinių, apie įvykius. Ir galiausiai iškils bendras vaizdas.
        >
        > Atskleidus lietuvių atsakomybę, suprasime aplinkybes ir galėsime pasimokyti ir plačiau, iš tų kurie gelbėjo, iš Holokausto aukų, iš išžudytų bendruomenių.
        >
        > Įsivaizduoju, kad Lietuvoje nėra daug sąmoningų lietuvių, visgi jeigu tūkstantis žmonių parašytų po vieną straipsnelį, tai būtų kažkokia atgaila ir sąžinės pažadinimas, visur praversiantis.
        >
        > Jūs daug metų gilinatės, tad manau, mane suprasite ir mokėsite vis po truputį palaikyti.
        >
        > Savo laišką skelbiu viešai:
        > http://groups.yahoo.com/group/minciu_sodas_LT/
        >
        > Prašau pagalbos ir patarimo!
        >
        > Andrius
        >
        > Andrius Kulikauskas
        > ms@...
        > +370 646 56437
        > http://www.ms.lt
        > http://www.selflearners.net
      Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.