Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.

RE: [Minciu_sodas_LT] Re: [veiktiplaciau] Antisemitizmas Lietuvoje

Expand Messages
  • Dalia Zaksaite
    Stebiuosi pykčio protrūkiais abiejų opozicinių šalių atvirlaiškiuose - rodos, kad išsilavinimai - auštieji ir to pakaktų, kad faktai būtų
    Message 1 of 9 , Aug 16, 2012
    • 0 Attachment
      Stebiuosi pykčio protrūkiais abiejų opozicinių šalių atvirlaiškiuose - rodos, kad išsilavinimai - auštieji ir to pakaktų, kad faktai būtų nagrinėjami be jokių emocijų.
      Jau visi apie tai žinome, kad net smegenų dalys, generuojančios mintis ir emocijos - absoliučiai atskiros - jos viena kitos nepakeičia ir signalus gauna kitaip.
      Mokslas ir gyvenimas - pažintinis leidimas straipsnio (Lietuvos Mokslų Daktarės) apie pasąmonę - norintiems paaiškins daug ką ir apie Visuotinę Žmonijos Istoriją.
      Kaip sako Indai (patarlė): "Sėk mintį - pjausi jausmą; sėk jausmą - pjausi veiksmą; sėk veiksmą - pjausi įprotį; sėk įprotį - pjausi likimą..." 
      Tai ne tik apie genocidą, Judaizmą, religinius ir tautinius arba rasinius karus - tas pats net parduotuvėse:
      Vienas supyko (pardavėjas) - antrasis (pirkėjas) kovoja (bet yra jau kitoks - VERTYBĖS kitos) - ir tada: neišvengiamai buriasi grupės, kaltinama Šv.M. Marijos sudergimu (kalba buvo tik apie aptarnavimo kultūrą) - grąsinama dabar jau susidorojimais ir priskiriama Osamos Bin Ladeno (nepažįstu) grupei... ... ... deja kviečiama Policija už "kibimus" prie Pardavėjo (RIMI, Lietuva).
       
      Tai psichologiniai bandos jausmai - kylantys nekaltai antram žmogui  - Vienam bevalgant, o kitam tik žiūrint - bet negalint pasiekti (degustacijos). Kaip kvaila, juokinga ir gražu, kai produktų savikainos  (3-5-6-8-10-12.00 Lt//0.5 kg) - bet net skyriaus vedėja linkusi kaltinti muostolių padarymu ir darbo laiko atėmimu, nors yra išsilavinusi ir turiniti kvalifikaciją. Deja paradoksalu tai, kai suvalgyti tokios reklaminės degustacijos nedraudžia. Pagal sąlygas - jokių perspėjimų - išrašų - nėra: valgo ir asocialūs asmenys ir mažamečiai vaikai ir pe priežiūros "blūdinėjantys paaugliai". Taigi, kaip bebūtų keista - man, kaip Prekybos Centro Vadovui - pigiausia ir lengviausia - įvesti 1-2-3-10 atriektų gabalėlių "ragavimo limitus ir aprašyti, o ne pasinaudoti (absoliučiai fiziologinėmis pirkėjo reakcijomis - "užslopintas noras paragauti dar" - "verčia nevaikštantį vaiką klykti, o pirkėją - pirkti, o "etišku laikomas tik degustavimas vienos sočios porcijos (g.b tik drauge su "brangiu produktu" paruoštos virtuvėje ar akyse - "bet tokie skirtumai - apeliacijos į susipratimus ar kitokias intencijas: eksponuojamą išdidumą "neigti viską kas nauja, ar siūloma" - labai aktyviai įtakoja pavienio asmens ar grupės nusistatymus (jam net nesuvokiant pačios nuostatos šaknų ar emocijos prigimties ar tikrojo pobūdžio. Apie tai yra tekę rašyti jau - Lietuva daug kokių permainų pradžioje nepriėmė, tačiau galiausiai, tapome Europa... panašiai, kaip ir kitur... Tai nelemia kažkas iš dandaus, deja, viską atliekame mes - individualiai, stiprinamės, grupuojamės, laiduojam vieni už kitus, grupėmis, arba taikomės, pavieniui - grupėmis tai be galo sunku. Visos įtakos ir veiksmų politikos suformuojamos to laiko žmonių, su jų smegenų  (Žievės///Intelekto - bejausmiu katalogu ir programomis su naudojamomis informacinėmis duomenų bazėmis ir ...kaip bebūtų keista ir gaila ---emocijomis---kuriamomis hormonų ir Jų prcesų kūne (adrenalinas, noradrenalinas, serotoninas, dopaminas ir t.t.). Gaila, bet tiesa - mes patys save privalome kontroliuoti - kaip naminius gyvulius (taip tvirtino religijos  - ir buvo teisios) ir visai atskirai nuo rezultatų pasiektų tuo - susivokti - iš kur tai atsirado ir įvyko vienaip ar kitaip... (tai daro dar ir jau padarė mokslas - irgi būdamas visiškai teisus - įrodė magnetorezonanso būdu daryti  ir  kti gausūs tyrimai

       

       (18 000 ir daugiau individų, net ir beždžionių, ne tik asmenybių)
       
      Mes vis dar tokie, pripažinkime galiausiai ir galime dar ne viską - jei to aktyviai visomis pastangomis nesiekiame ten kur esame ir su esamu pajėgumu.
      Nėra istorijoje emocijjų - mums - dabartiniams žmonėms keliamų faktų - tiesiog negali būti, jei mes suvokiame iš kur ir kaip kyla tos emocijos - tai gal ir pasiaiškinkime kiekvienas SAU - kitam, matote, jo hormonų lygis bus kitas ir prisiminimai už ką Tėtis diržu mušė ir ką sakė - bus kiti - o ten gi emocijos - tiktai atkartojame - tai kas kyla - nesuvokiant dar proceso pagrindų - tik "jaučiant".
       
      Pagarbiai, Dalia German - Zaks
      Pakartojau ilgą straipsnio informacijos pagrindu sudarytą paskaitą - bet tikrai mus neskatinančią bendrauti "emocingai - sprendriant visuomenės reikalus - ne poros ar asmens" - tik racionaliai ir pragmatiškai to atžvilgiu, ką išvystyti toje visuomenėje norime - taip - tai lengviau, nei užspeistist nepažintas "emocijas" - jos gi biologinė medžiaga: prasiverš kitkuo - gal net pavojingai tiek kūnai, tiek siela - pačiam asmeniui nežinant.
       
      Sorry už neredaguotų tekstų talpinimą kartais.
      Nėra kada - žinomumo - nesiekiu. Tai pačių asmenų darbas tobulint savo visuomenę ir gerinti jos bendravimo aplinką - mėšlides gi tualetais pakeitim - TAI KAM PYKTIS? MAN TAI VISADA JUOKINGA LABAI ATRODO - YPAČ ŽIŪRINT IŠ ŠONO - KAI NIEKO DAUGIAU IR NESITIKĖJAI.
      KAMGI KARTOTI TUOS NUVALKIOTUS ŠABLONUS - ESATE XXI AMŽIAUS ŽMONĖS - ROBOTOTECHNIKOS EROS DALYVIAI... ;-) viską žinome daug plačiau ir giliau - galiausiai - jau daug taip visai nebesvarbu - įsižiūrėkit - kaip daug kas negrįžtamai pakito - net Jūs patys - augote kitaip, nei tie žmonės... Nagrinėti jū psichologiją vertėtų moksliškai - biologiškai -biochemiškai ir biofiziologiškai... jau ir anūkai bus kiti - nespėsime jau su Jais, deja net kisti...Taigi, nesėskime ant galvų Jiems su savo Politinėm, religinėm ir buitinėm - ekonomijos valdymo tezėmis ir tolimomis prspektyvomis. Darome, kas bus, o kas yra ar buvo - jau padaryta, nekeičiamai. Pajuskite savo rankų, šypsenų ir minčių galią ir iškraukite, ką kas gero sukaupt pajėgėt - vargiai bespėsite - gyvenimas bus trumpas - natūralus - tai tikrai, bet "pratęstasis medikamentais ar implaitais su reakcijos (cheminėms ir kt) - gal net begalinis. Bet ar tikrai jo begalinio taip "nežmoniškai" :-) JO REIKIA - gal pirmiau suspėjame visi džiaugis ir dalintis negailint tuo kas yra?
       
      Pagarbiai,
      Dalia German - Zaks,
      VšĮ "GEVAA" direktorė
      Konstitucijos pr. 23, B korpusas IV a. liftu, 416 kab.,
      Vilnius LT - 08105, Lietuva ES
       
       
       


      To: veiktiplaciau@yahoogroups.com
      CC: zmoniskai@yahoogroups.com; minciu_sodas_LT@yahoogroups.com
      From: andrius@...
      Date: Thu, 16 Aug 2012 12:51:42 +0300
      Subject: [Minciu_sodas_LT] Re: [veiktiplaciau] Antisemitizmas Lietuvoje

       
      Andriau, tau žydų tema buvisi kažkadaise svarbesnė už dabartines
      problemas ar kaip suprast tokius prioritetus?

      Priminsiu, kad Lietuva paskutinius 20metų yra labiausiai
      besižudanti šalis pasaulyje!!! O tu rašai apie kažkokį
      antisemitizmą.. Kai tie patys žydai nesilaiko jokių JT sankcijų
      ir baigia nugalabyti Palestiną ir viską kas aplinkui..

      Ar tai yra tavo Dievo pažinimas, štai kur man klausimas, kaip
      tiesos ieškotojo tiesos ieškotojui.

      * ms@... <ms@...> [2012-08-16 09:05]:
      > Rašau straipsnius Vikipedijoje Holokausto ir litvakų klausimais. Radau
      > Emanuelio Zingerio ir Ronaldo Račinsko pasirašytas jų vadovaujamos
      > komisijos išvadas, "Holokausto Lietuvoje prielaidos".
      > http://www.komisija.lt/lt/dokumentas.php?id=1173805650
      >
      > Jas panaudojau kaip pagrindą skyreliui "Antisemitizmas Lietuvoje"
      > http://lt.wikipedia.org/wiki/Antisemitizmas
      >
      > Stebiu, ar kas ištrins.
      >
      > Įdomu, ar yra straipsnių ar šaltinių apžvelgiančių antisemitizmą po antro
      > pasaulinio karo ir mūsų laikų nepriklausomoje Lietuvoje?
      >
      > Andrius Kulikauskas, ms@..., (773) 306-3807
      >
      >
      > ---------------
      > XIX a. lietuvių tautinio sąjūdžio rėmuose žydams buvo taikomi stereotipai,
      > kaip „krikščionių priešai“, „lietuvių išnaudotojai“.
      >
      > Modernusis antisemitizmas pradėjo reikštis XIX a. pabaigoje. Jis
      > daugiausia sąlygotas ekonominio pobūdžio priežasčių. Jis visgi neįgavo
      > išbaigto pavidalo kaip Lenkijos, Vokietijos, Rusijos antisemitų
      > rašiniuose.
      >
      > Žydų partijos politiškai rėmė Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos
      > vyriausybė suteikė žydų bendruomenei plačią autonomiją. Iki 1924 metų
      > santykiai tarp žydų ir lietuvių buvo pakankamai pakantūs ir draugiški.
      > Egzistavo Žydų reikalų ministerija ir kitos žydų savivaldos struktūros.
      > Įtampa pastebima 1924-1926 metais, stiprėjant lietuviškajam nacionalizmui,
      > praradus Vilnių, radikalėjant reikalavimams vartoti lietuvių kalbą.
      >
      > Antisemitizmas Lietuvoje sustiprėjo ypač antrojo 4-ojo dešimtmečio pusėje.
      > Jį salygojo pasaulinė ekonominė krizė, valstybės vykdomos lietuviškos
      > pramoninės ir prekybinės buržuazijos protegavimas, konkurencinė kova tarp
      > žydų ir lietuvių pramonės, amatų ir prekybos sferose, antisemitinė
      > propaganda spaudoje ir propagandinių lapelių pavidalu, ir iš Vokietijos
      > sklidusi antisemitinė-rasistinė propaganda.
      >
      > Antižydiški kraštutinumai buvo slopinami Antano Smetonos valdymo metais
      > (1927-1940). Nebuvo išleistas nė vienas antižydiškas įstatymas. Žydai
      > išsaugojo valstybės finansiškai išlaikomas arba remiamas mokyklas,
      > socialinės rūpybos įstaigas, valstybės nevaržomą religinį gyvenimą.
      > Džiaugėsi de facto kultūrine autonomija. Tačiau vyriausybė protegavo
      > lietuvių verslininkus. Ekonominėmis priemonėmis siekė išstumti žydus iš
      > prekybos ir pramonės. Pagal nerašytą įstatymą, su išimtimis, žydai nebuvo
      > įsileidžiami į valstybės bei savivaldybių, netgi kultūrines, įstaigas,
      > karo mokyklas ir diplomatinę tarnybą, aukštųjų mokyklų katedras. Visgi
      > tarpukario Lietuvoje nebuvo nė vieno pogromo, kur būtų nužudytas žmogus.
      >
      > Lietuvių-žydų santykiai labai paaštrėjo sovietinės okupacijos metais
      > (1940-1941). Antisemitizmas Lietuvoje tapo žydams grėsmingu. Daugelio
      > lietuvių sąmonėje iškilo naujas, politiniais motyvais grįstas žydų
      > įvaizdis, kaip „Lietuvos išdavikų“, „okupantų talkininkų“. Žydų kilmės
      > narių skaičius komunistų partijoje buvo labai nežymus, palyginus su bendru
      > žydų bendruomenių narių skaičiumi. Žydų kilmės komunistai ir komjaunuoliai
      > virto žydo-komunisto stereotipu, taip kad žodis „žydas“ dažnai tapdavo
      > komunisto sinonimu.
      >
      > Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams
      > Lietuvoje įvertinti, ištyrusi faktinę medžiagą, nustatė jog 1940-1941 m.
      > žydai nevaidino ypatingo vaidmens sovietinės valdžios, nė jos represinių
      > institucijų, struktūrose. Žydai nukentėjo nuo sovietų okupacijos. Beveik
      > perpus sumažėjo žydiškų vidurinių mokyklų. Hebrajų kalba buvo
      > netoleruojama. Šeštadieniai neteko švenčių dienos statuso. Turto
      > nacionalizacija skaudžiausiai palietė žydus. Beveik 500 žydų buvo
      > areštuota, o iš viso represuota 2,600 žydų. Žydai sudarė 7 procentus
      > Lietuvos gyventojų, tačiau tarp 1941 m. birželio tremtinių jų buvo 13,5
      > proc.
      >
      > Nepaisant šių faktų, lietuvių aktyvistų fronto vadovybė, surengusi 1941
      > metų sukilimą, subūrusi veikėjų iš visų lietuvių politinių jėgų, atšaukė
      > „Vytauto Didžiojo suteiktą svetingumo teisę žydams“. Grasindama („kad
      > nebūtų nereikalingų aukų“), ji reikalavo, kad žydai apleistų kraštą, bėgtų
      > į Rusiją. LAF centro Berlyne antižydiški atsišaukimai pasiekdavo Lietuvą
      > ir darė nemažą poveikį lietuvių sąmonei.
      >
      > Dvi priežastys ypač sąlygojo nebūdingai sustiprėjusį lietuvių priešiškumą
      > žydams pirmuoju sovietmečiu: 1) žydams, iš esmės, sovietai buvo „mažesnis
      > blogis“ už hitlerinę Vokietiją, tuo tarpu dauguma lietuvių iš Vokietijos
      > pusės laukė išsigelbėjimo nuo sovietinio teroro; 2) 4–ojo dešimtmečio
      > pabaigoje Lietuva patyrė skaudžius pralaimėjimus (1938 m. Lenkijos
      > ultimatumo priėmimas, 1939 m. Klaipėdos krašto atidavimas Vokietijai,
      > žygio į Vilnių 1939 m. rugsėjį atsisakymas, Raudonosios armijos įgulų 1939
      > m. spalį įsileidimas, kapituliacija prieš SSSR reikalavimus 1940 m.
      > birželį, kolaboravimas su okupacinėmis jėgomis 1940 m. vasarą) pakirtusius
      > lietuvių tautos dvasią. Lietuviai puoselėjo nuostatą, kad dėl šalies
      > nelaimių yra daugiausiai kalti Lietuvos žydai.
      >

    • AndriusZilenas
      išties labai taiklus vieno Andriaus pastebėjimas ir klausimas (norėčiau, kad nebūtų retorinis) kitam Andriui : kokias kitas problemas mato ? (ir, ar
      Message 2 of 9 , Aug 16, 2012
      • 0 Attachment
        išties
        labai taiklus vieno Andriaus pastebėjimas ir klausimas (norėčiau, kad nebūtų retorinis) kitam Andriui : kokias kitas problemas mato ? (ir, ar tikrai čia mūsų, lietuvių Lietuvoje problema???),
        ... kuriame neižvelgiau jokio "abipusio pykčio" (matyt kas kuo kvep, tas tuo kitus - tep :-(

        beje
        dėl 'eksperimentavimo rašant straipsnius Wikipedijoje ir stebint ar jų neištrins" - gal kitas Andrius savaip suprato http://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:What_Wikipedia_is_not

        ***
        širdingai
        trečias Andrius


        2012/8/16 Dalia Zaksaite <daliazax@...>
         

        Stebiuosi pykčio protrūkiais abiejų opozicinių šalių atvirlaiškiuose - rodos, kad išsilavinimai - auštieji ir to pakaktų, kad faktai būtų nagrinėjami be jokių emocijų.
        Jau visi apie tai žinome, kad net smegenų dalys, generuojančios mintis ir emocijos - absoliučiai atskiros - jos viena kitos nepakeičia ir signalus gauna kitaip.
        Mokslas ir gyvenimas - pažintinis leidimas straipsnio (Lietuvos Mokslų Daktarės) apie pasąmonę - norintiems paaiškins daug ką ir apie Visuotinę Žmonijos Istoriją.
        Kaip sako Indai (patarlė): "Sėk mintį - pjausi jausmą; sėk jausmą - pjausi veiksmą; sėk veiksmą - pjausi įprotį; sėk įprotį - pjausi likimą..." 
        Tai ne tik apie genocidą, Judaizmą, religinius ir tautinius arba rasinius karus - tas pats net parduotuvėse:
        Vienas supyko (pardavėjas) - antrasis (pirkėjas) kovoja (bet yra jau kitoks - VERTYBĖS kitos) - ir tada: neišvengiamai buriasi grupės, kaltinama Šv.M. Marijos sudergimu (kalba buvo tik apie aptarnavimo kultūrą) - grąsinama dabar jau susidorojimais ir priskiriama Osamos Bin Ladeno (nepažįstu) grupei... ... ... deja kviečiama Policija už "kibimus" prie Pardavėjo (RIMI, Lietuva).
         
        Tai psichologiniai bandos jausmai - kylantys nekaltai antram žmogui  - Vienam bevalgant, o kitam tik žiūrint - bet negalint pasiekti (degustacijos). Kaip kvaila, juokinga ir gražu, kai produktų savikainos  (3-5-6-8-10-12.00 Lt//0.5 kg) - bet net skyriaus vedėja linkusi kaltinti muostolių padarymu ir darbo laiko atėmimu, nors yra išsilavinusi ir turiniti kvalifikaciją. Deja paradoksalu tai, kai suvalgyti tokios reklaminės degustacijos nedraudžia. Pagal sąlygas - jokių perspėjimų - išrašų - nėra: valgo ir asocialūs asmenys ir mažamečiai vaikai ir pe priežiūros "blūdinėjantys paaugliai". Taigi, kaip bebūtų keista - man, kaip Prekybos Centro Vadovui - pigiausia ir lengviausia - įvesti 1-2-3-10 atriektų gabalėlių "ragavimo limitus ir aprašyti, o ne pasinaudoti (absoliučiai fiziologinėmis pirkėjo reakcijomis - "užslopintas noras paragauti dar" - "verčia nevaikštantį vaiką klykti, o pirkėją - pirkti, o "etišku laikomas tik degustavimas vienos sočios porcijos (g.b tik drauge su "brangiu produktu" paruoštos virtuvėje ar akyse - "bet tokie skirtumai - apeliacijos į susipratimus ar kitokias intencijas: eksponuojamą išdidumą "neigti viską kas nauja, ar siūloma" - labai aktyviai įtakoja pavienio asmens ar grupės nusistatymus (jam net nesuvokiant pačios nuostatos šaknų ar emocijos prigimties ar tikrojo pobūdžio. Apie tai yra tekę rašyti jau - Lietuva daug kokių permainų pradžioje nepriėmė, tačiau galiausiai, tapome Europa... panašiai, kaip ir kitur... Tai nelemia kažkas iš dandaus, deja, viską atliekame mes - individualiai, stiprinamės, grupuojamės, laiduojam vieni už kitus, grupėmis, arba taikomės, pavieniui - grupėmis tai be galo sunku. Visos įtakos ir veiksmų politikos suformuojamos to laiko žmonių, su jų smegenų  (Žievės///Intelekto - bejausmiu katalogu ir programomis su naudojamomis informacinėmis duomenų bazėmis ir ...kaip bebūtų keista ir gaila ---emocijomis---kuriamomis hormonų ir Jų prcesų kūne (adrenalinas, noradrenalinas, serotoninas, dopaminas ir t.t.). Gaila, bet tiesa - mes patys save privalome kontroliuoti - kaip naminius gyvulius (taip tvirtino religijos  - ir buvo teisios) ir visai atskirai nuo rezultatų pasiektų tuo - susivokti - iš kur tai atsirado ir įvyko vienaip ar kitaip... (tai daro dar ir jau padarė mokslas - irgi būdamas visiškai teisus - įrodė magnetorezonanso būdu daryti  ir  kti gausūs tyrimai

         

         (18 000 ir daugiau individų, net ir beždžionių, ne tik asmenybių)
         
        Mes vis dar tokie, pripažinkime galiausiai ir galime dar ne viską - jei to aktyviai visomis pastangomis nesiekiame ten kur esame ir su esamu pajėgumu.
        Nėra istorijoje emocijjų - mums - dabartiniams žmonėms keliamų faktų - tiesiog negali būti, jei mes suvokiame iš kur ir kaip kyla tos emocijos - tai gal ir pasiaiškinkime kiekvienas SAU - kitam, matote, jo hormonų lygis bus kitas ir prisiminimai už ką Tėtis diržu mušė ir ką sakė - bus kiti - o ten gi emocijos - tiktai atkartojame - tai kas kyla - nesuvokiant dar proceso pagrindų - tik "jaučiant".
         
        Pagarbiai, Dalia German - Zaks
        Pakartojau ilgą straipsnio informacijos pagrindu sudarytą paskaitą - bet tikrai mus neskatinančią bendrauti "emocingai - sprendriant visuomenės reikalus - ne poros ar asmens" - tik racionaliai ir pragmatiškai to atžvilgiu, ką išvystyti toje visuomenėje norime - taip - tai lengviau, nei užspeistist nepažintas "emocijas" - jos gi biologinė medžiaga: prasiverš kitkuo - gal net pavojingai tiek kūnai, tiek siela - pačiam asmeniui nežinant.
         
        Sorry už neredaguotų tekstų talpinimą kartais.
        Nėra kada - žinomumo - nesiekiu. Tai pačių asmenų darbas tobulint savo visuomenę ir gerinti jos bendravimo aplinką - mėšlides gi tualetais pakeitim - TAI KAM PYKTIS? MAN TAI VISADA JUOKINGA LABAI ATRODO - YPAČ ŽIŪRINT IŠ ŠONO - KAI NIEKO DAUGIAU IR NESITIKĖJAI.
        KAMGI KARTOTI TUOS NUVALKIOTUS ŠABLONUS - ESATE XXI AMŽIAUS ŽMONĖS - ROBOTOTECHNIKOS EROS DALYVIAI... ;-) viską žinome daug plačiau ir giliau - galiausiai - jau daug taip visai nebesvarbu - įsižiūrėkit - kaip daug kas negrįžtamai pakito - net Jūs patys - augote kitaip, nei tie žmonės... Nagrinėti jū psichologiją vertėtų moksliškai - biologiškai -biochemiškai ir biofiziologiškai... jau ir anūkai bus kiti - nespėsime jau su Jais, deja net kisti...Taigi, nesėskime ant galvų Jiems su savo Politinėm, religinėm ir buitinėm - ekonomijos valdymo tezėmis ir tolimomis prspektyvomis. Darome, kas bus, o kas yra ar buvo - jau padaryta, nekeičiamai. Pajuskite savo rankų, šypsenų ir minčių galią ir iškraukite, ką kas gero sukaupt pajėgėt - vargiai bespėsite - gyvenimas bus trumpas - natūralus - tai tikrai, bet "pratęstasis medikamentais ar implaitais su reakcijos (cheminėms ir kt) - gal net begalinis. Bet ar tikrai jo begalinio taip "nežmoniškai" :-) JO REIKIA - gal pirmiau suspėjame visi džiaugis ir dalintis negailint tuo kas yra?
         
        Pagarbiai,
        Dalia German - Zaks,
        VšĮ "GEVAA" direktorė
        Konstitucijos pr. 23, B korpusas IV a. liftu, 416 kab.,
        Vilnius LT - 08105, Lietuva ES
         
         
         


        To: veiktiplaciau@yahoogroups.com
        CC: zmoniskai@yahoogroups.com; minciu_sodas_LT@yahoogroups.com
        From: andrius@...
        Date: Thu, 16 Aug 2012 12:51:42 +0300
        Subject: [Minciu_sodas_LT] Re: [veiktiplaciau] Antisemitizmas Lietuvoje


         
        Andriau, tau žydų tema buvisi kažkadaise svarbesnė už dabartines
        problemas ar kaip suprast tokius prioritetus?

        Priminsiu, kad Lietuva paskutinius 20metų yra labiausiai
        besižudanti šalis pasaulyje!!! O tu rašai apie kažkokį
        antisemitizmą.. Kai tie patys žydai nesilaiko jokių JT sankcijų
        ir baigia nugalabyti Palestiną ir viską kas aplinkui..

        Ar tai yra tavo Dievo pažinimas, štai kur man klausimas, kaip
        tiesos ieškotojo tiesos ieškotojui.

        * ms@... <ms@...> [2012-08-16 09:05]:
        > Rašau straipsnius Vikipedijoje Holokausto ir litvakų klausimais. Radau
        > Emanuelio Zingerio ir Ronaldo Račinsko pasirašytas jų vadovaujamos
        > komisijos išvadas, "Holokausto Lietuvoje prielaidos".
        > http://www.komisija.lt/lt/dokumentas.php?id=1173805650
        >
        > Jas panaudojau kaip pagrindą skyreliui "Antisemitizmas Lietuvoje"
        > http://lt.wikipedia.org/wiki/Antisemitizmas
        >
        > Stebiu, ar kas ištrins.
        >
        > Įdomu, ar yra straipsnių ar šaltinių apžvelgiančių antisemitizmą po antro
        > pasaulinio karo ir mūsų laikų nepriklausomoje Lietuvoje?
        >
        > Andrius Kulikauskas, ms@..., (773) 306-3807
        >
        >
        > ---------------
        > XIX a. lietuvių tautinio sąjūdžio rėmuose žydams buvo taikomi stereotipai,
        > kaip „krikščionių priešai“, „lietuvių išnaudotojai“.
        >
        > Modernusis antisemitizmas pradėjo reikštis XIX a. pabaigoje. Jis
        > daugiausia sąlygotas ekonominio pobūdžio priežasčių. Jis visgi neįgavo
        > išbaigto pavidalo kaip Lenkijos, Vokietijos, Rusijos antisemitų
        > rašiniuose.
        >
        > Žydų partijos politiškai rėmė Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos
        > vyriausybė suteikė žydų bendruomenei plačią autonomiją. Iki 1924 metų
        > santykiai tarp žydų ir lietuvių buvo pakankamai pakantūs ir draugiški.
        > Egzistavo Žydų reikalų ministerija ir kitos žydų savivaldos struktūros.
        > Įtampa pastebima 1924-1926 metais, stiprėjant lietuviškajam nacionalizmui,
        > praradus Vilnių, radikalėjant reikalavimams vartoti lietuvių kalbą.
        >
        > Antisemitizmas Lietuvoje sustiprėjo ypač antrojo 4-ojo dešimtmečio pusėje.
        > Jį salygojo pasaulinė ekonominė krizė, valstybės vykdomos lietuviškos
        > pramoninės ir prekybinės buržuazijos protegavimas, konkurencinė kova tarp
        > žydų ir lietuvių pramonės, amatų ir prekybos sferose, antisemitinė
        > propaganda spaudoje ir propagandinių lapelių pavidalu, ir iš Vokietijos
        > sklidusi antisemitinė-rasistinė propaganda.
        >
        > Antižydiški kraštutinumai buvo slopinami Antano Smetonos valdymo metais
        > (1927-1940). Nebuvo išleistas nė vienas antižydiškas įstatymas. Žydai
        > išsaugojo valstybės finansiškai išlaikomas arba remiamas mokyklas,
        > socialinės rūpybos įstaigas, valstybės nevaržomą religinį gyvenimą.
        > Džiaugėsi de facto kultūrine autonomija. Tačiau vyriausybė protegavo
        > lietuvių verslininkus. Ekonominėmis priemonėmis siekė išstumti žydus iš
        > prekybos ir pramonės. Pagal nerašytą įstatymą, su išimtimis, žydai nebuvo
        > įsileidžiami į valstybės bei savivaldybių, netgi kultūrines, įstaigas,
        > karo mokyklas ir diplomatinę tarnybą, aukštųjų mokyklų katedras. Visgi
        > tarpukario Lietuvoje nebuvo nė vieno pogromo, kur būtų nužudytas žmogus.
        >
        > Lietuvių-žydų santykiai labai paaštrėjo sovietinės okupacijos metais
        > (1940-1941). Antisemitizmas Lietuvoje tapo žydams grėsmingu. Daugelio
        > lietuvių sąmonėje iškilo naujas, politiniais motyvais grįstas žydų
        > įvaizdis, kaip „Lietuvos išdavikų“, „okupantų talkininkų“. Žydų kilmės
        > narių skaičius komunistų partijoje buvo labai nežymus, palyginus su bendru
        > žydų bendruomenių narių skaičiumi. Žydų kilmės komunistai ir komjaunuoliai
        > virto žydo-komunisto stereotipu, taip kad žodis „žydas“ dažnai tapdavo
        > komunisto sinonimu.
        >
        > Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams
        > Lietuvoje įvertinti, ištyrusi faktinę medžiagą, nustatė jog 1940-1941 m.
        > žydai nevaidino ypatingo vaidmens sovietinės valdžios, nė jos represinių
        > institucijų, struktūrose. Žydai nukentėjo nuo sovietų okupacijos. Beveik
        > perpus sumažėjo žydiškų vidurinių mokyklų. Hebrajų kalba buvo
        > netoleruojama. Šeštadieniai neteko švenčių dienos statuso. Turto
        > nacionalizacija skaudžiausiai palietė žydus. Beveik 500 žydų buvo
        > areštuota, o iš viso represuota 2,600 žydų. Žydai sudarė 7 procentus
        > Lietuvos gyventojų, tačiau tarp 1941 m. birželio tremtinių jų buvo 13,5
        > proc.
        >
        > Nepaisant šių faktų, lietuvių aktyvistų fronto vadovybė, surengusi 1941
        > metų sukilimą, subūrusi veikėjų iš visų lietuvių politinių jėgų, atšaukė
        > „Vytauto Didžiojo suteiktą svetingumo teisę žydams“. Grasindama („kad
        > nebūtų nereikalingų aukų“), ji reikalavo, kad žydai apleistų kraštą, bėgtų
        > į Rusiją. LAF centro Berlyne antižydiški atsišaukimai pasiekdavo Lietuvą
        > ir darė nemažą poveikį lietuvių sąmonei.
        >
        > Dvi priežastys ypač sąlygojo nebūdingai sustiprėjusį lietuvių priešiškumą
        > žydams pirmuoju sovietmečiu: 1) žydams, iš esmės, sovietai buvo „mažesnis
        > blogis“ už hitlerinę Vokietiją, tuo tarpu dauguma lietuvių iš Vokietijos
        > pusės laukė išsigelbėjimo nuo sovietinio teroro; 2) 4–ojo dešimtmečio
        > pabaigoje Lietuva patyrė skaudžius pralaimėjimus (1938 m. Lenkijos
        > ultimatumo priėmimas, 1939 m. Klaipėdos krašto atidavimas Vokietijai,
        > žygio į Vilnių 1939 m. rugsėjį atsisakymas, Raudonosios armijos įgulų 1939
        > m. spalį įsileidimas, kapituliacija prieš SSSR reikalavimus 1940 m.
        > birželį, kolaboravimas su okupacinėmis jėgomis 1940 m. vasarą) pakirtusius
        > lietuvių tautos dvasią. Lietuviai puoselėjo nuostatą, kad dėl šalies
        > nelaimių yra daugiausiai kalti Lietuvos žydai.
        >


      • Dalia Zaksaite
        Ačiū visiems už atsakymus - kadangi aš tuo ažvilgiu nei emocijų neturiu ir nebesigilinu į praėjusias problemas - tai dėkui, tik nerašykite, nes jau
        Message 3 of 9 , Aug 16, 2012
        • 0 Attachment
          Ačiū visiems už atsakymus - kadangi aš tuo ažvilgiu nei emocijų neturiu ir nebesigilinu į praėjusias problemas - tai dėkui, tik nerašykite, nes jau palieku PC - vakaras, tai nepykite, kad neatrašysiu šįvakar.
          Taip pai teisinga - visos gyvūnams - emocijos -absoliučiai vienodos - tai jau ištirta. Taip - ką vienai beždžionei duoda - tas jausmas kitai kyla, taip ir moterys su vyrais, kovos dėl turto įtakos savo aplinkoj - visa biochemija jau paaiškinta - net pasitikiėjimas (Oxitocinas - į nosį
          ... Jau gaminamas JAV)
           
          Pagarbiai,
          Dalia German - Zaks,
          VšĮ "GEVAA" direktorė
          Konstitucijos pr. 23, B korpusas IV a. liftu, 416 kab.,
          Vilnius LT - 08105, Lietuva ES 

          To: Minciu_sodas_LT@yahoogroups.com
          From: andrius.zilenas@...
          Date: Thu, 16 Aug 2012 17:44:10 +0300
          Subject: Re: [Minciu_sodas_LT] Re: [veiktiplaciau] Antisemitizmas Lietuvoje

           
          išties
          labai taiklus vieno Andriaus pastebėjimas ir klausimas (norėčiau, kad nebūtų retorinis) kitam Andriui : kokias kitas problemas mato ? (ir, ar tikrai čia mūsų, lietuvių Lietuvoje problema???),
          ... kuriame neižvelgiau jokio "abipusio pykčio" (matyt kas kuo kvep, tas tuo kitus - tep :-(

          beje
          dėl 'eksperimentavimo rašant straipsnius Wikipedijoje ir stebint ar jų neištrins" - gal kitas Andrius savaip suprato http://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:What_Wikipedia_is_not

          ***
          širdingai
          trečias Andrius


          2012/8/16 Dalia Zaksaite <daliazax@...>
           


          Stebiuosi pykčio protrūkiais abiejų opozicinių šalių atvirlaiškiuose - rodos, kad išsilavinimai - auštieji ir to pakaktų, kad faktai būtų nagrinėjami be jokių emocijų.
          Jau visi apie tai žinome, kad net smegenų dalys, generuojančios mintis ir emocijos - absoliučiai atskiros - jos viena kitos nepakeičia ir signalus gauna kitaip.
          Mokslas ir gyvenimas - pažintinis leidimas straipsnio (Lietuvos Mokslų Daktarės) apie pasąmonę - norintiems paaiškins daug ką ir apie Visuotinę Žmonijos Istoriją.
          Kaip sako Indai (patarlė): "Sėk mintį - pjausi jausmą; sėk jausmą - pjausi veiksmą; sėk veiksmą - pjausi įprotį; sėk įprotį - pjausi likimą..." 
          Tai ne tik apie genocidą, Judaizmą, religinius ir tautinius arba rasinius karus - tas pats net parduotuvėse:
          Vienas supyko (pardavėjas) - antrasis (pirkėjas) kovoja (bet yra jau kitoks - VERTYBĖS kitos) - ir tada: neišvengiamai buriasi grupės, kaltinama Šv.M. Marijos sudergimu (kalba buvo tik apie aptarnavimo kultūrą) - grąsinama dabar jau susidorojimais ir priskiriama Osamos Bin Ladeno (nepažįstu) grupei... ... ... deja kviečiama Policija už "kibimus" prie Pardavėjo (RIMI, Lietuva).
           
          Tai psichologiniai bandos jausmai - kylantys nekaltai antram žmogui  - Vienam bevalgant, o kitam tik žiūrint - bet negalint pasiekti (degustacijos). Kaip kvaila, juokinga ir gražu, kai produktų savikainos  (3-5-6-8-10-12.00 Lt//0.5 kg) - bet net skyriaus vedėja linkusi kaltinti muostolių padarymu ir darbo laiko atėmimu, nors yra išsilavinusi ir turiniti kvalifikaciją. Deja paradoksalu tai, kai suvalgyti tokios reklaminės degustacijos nedraudžia. Pagal sąlygas - jokių perspėjimų - išrašų - nėra: valgo ir asocialūs asmenys ir mažamečiai vaikai ir pe priežiūros "blūdinėjantys paaugliai". Taigi, kaip bebūtų keista - man, kaip Prekybos Centro Vadovui - pigiausia ir lengviausia - įvesti 1-2-3-10 atriektų gabalėlių "ragavimo limitus ir aprašyti, o ne pasinaudoti (absoliučiai fiziologinėmis pirkėjo reakcijomis - "užslopintas noras paragauti dar" - "verčia nevaikštantį vaiką klykti, o pirkėją - pirkti, o "etišku laikomas tik degustavimas vienos sočios porcijos (g.b tik drauge su "brangiu produktu" paruoštos virtuvėje ar akyse - "bet tokie skirtumai - apeliacijos į susipratimus ar kitokias intencijas: eksponuojamą išdidumą "neigti viską kas nauja, ar siūloma" - labai aktyviai įtakoja pavienio asmens ar grupės nusistatymus (jam net nesuvokiant pačios nuostatos šaknų ar emocijos prigimties ar tikrojo pobūdžio. Apie tai yra tekę rašyti jau - Lietuva daug kokių permainų pradžioje nepriėmė, tačiau galiausiai, tapome Europa... panašiai, kaip ir kitur... Tai nelemia kažkas iš dandaus, deja, viską atliekame mes - individualiai, stiprinamės, grupuojamės, laiduojam vieni už kitus, grupėmis, arba taikomės, pavieniui - grupėmis tai be galo sunku. Visos įtakos ir veiksmų politikos suformuojamos to laiko žmonių, su jų smegenų  (Žievės///Intelekto - bejausmiu katalogu ir programomis su naudojamomis informacinėmis duomenų bazėmis ir ...kaip bebūtų keista ir gaila ---emocijomis---kuriamomis hormonų ir Jų prcesų kūne (adrenalinas, noradrenalinas, serotoninas, dopaminas ir t.t.). Gaila, bet tiesa - mes patys save privalome kontroliuoti - kaip naminius gyvulius (taip tvirtino religijos  - ir buvo teisios) ir visai atskirai nuo rezultatų pasiektų tuo - susivokti - iš kur tai atsirado ir įvyko vienaip ar kitaip... (tai daro dar ir jau padarė mokslas - irgi būdamas visiškai teisus - įrodė magnetorezonanso būdu daryti  ir  kti gausūs tyrimai
           
           (18 000 ir daugiau individų, net ir beždžionių, ne tik asmenybių)
           
          Mes vis dar tokie, pripažinkime galiausiai ir galime dar ne viską - jei to aktyviai visomis pastangomis nesiekiame ten kur esame ir su esamu pajėgumu.
          Nėra istorijoje emocijjų - mums - dabartiniams žmonėms keliamų faktų - tiesiog negali būti, jei mes suvokiame iš kur ir kaip kyla tos emocijos - tai gal ir pasiaiškinkime kiekvienas SAU - kitam, matote, jo hormonų lygis bus kitas ir prisiminimai už ką Tėtis diržu mušė ir ką sakė - bus kiti - o ten gi emocijos - tiktai atkartojame - tai kas kyla - nesuvokiant dar proceso pagrindų - tik "jaučiant".
           
          Pagarbiai, Dalia German - Zaks
          Pakartojau ilgą straipsnio informacijos pagrindu sudarytą paskaitą - bet tikrai mus neskatinančią bendrauti "emocingai - sprendriant visuomenės reikalus - ne poros ar asmens" - tik racionaliai ir pragmatiškai to atžvilgiu, ką išvystyti toje visuomenėje norime - taip - tai lengviau, nei užspeistist nepažintas "emocijas" - jos gi biologinė medžiaga: prasiverš kitkuo - gal net pavojingai tiek kūnai, tiek siela - pačiam asmeniui nežinant.
           
          Sorry už neredaguotų tekstų talpinimą kartais.
          Nėra kada - žinomumo - nesiekiu. Tai pačių asmenų darbas tobulint savo visuomenę ir gerinti jos bendravimo aplinką - mėšlides gi tualetais pakeitim - TAI KAM PYKTIS? MAN TAI VISADA JUOKINGA LABAI ATRODO - YPAČ ŽIŪRINT IŠ ŠONO - KAI NIEKO DAUGIAU IR NESITIKĖJAI.
          KAMGI KARTOTI TUOS NUVALKIOTUS ŠABLONUS - ESATE XXI AMŽIAUS ŽMONĖS - ROBOTOTECHNIKOS EROS DALYVIAI... ;-) viską žinome daug plačiau ir giliau - galiausiai - jau daug taip visai nebesvarbu - įsižiūrėkit - kaip daug kas negrįžtamai pakito - net Jūs patys - augote kitaip, nei tie žmonės... Nagrinėti jū psichologiją vertėtų moksliškai - biologiškai -biochemiškai ir biofiziologiškai... jau ir anūkai bus kiti - nespėsime jau su Jais, deja net kisti...Taigi, nesėskime ant galvų Jiems su savo Politinėm, religinėm ir buitinėm - ekonomijos valdymo tezėmis ir tolimomis prspektyvomis. Darome, kas bus, o kas yra ar buvo - jau padaryta, nekeičiamai. Pajuskite savo rankų, šypsenų ir minčių galią ir iškraukite, ką kas gero sukaupt pajėgėt - vargiai bespėsite - gyvenimas bus trumpas - natūralus - tai tikrai, bet "pratęstasis medikamentais ar implaitais su reakcijos (cheminėms ir kt) - gal net begalinis. Bet ar tikrai jo begalinio taip "nežmoniškai" :-) JO REIKIA - gal pirmiau suspėjame visi džiaugis ir dalintis negailint tuo kas yra?
           
          Pagarbiai,
          Dalia German - Zaks,
          VšĮ "GEVAA" direktorė
          Konstitucijos pr. 23, B korpusas IV a. liftu, 416 kab.,
          Vilnius LT - 08105, Lietuva ES
           
           
           


          To: veiktiplaciau@yahoogroups.com
          CC: zmoniskai@yahoogroups.com; minciu_sodas_LT@yahoogroups.com
          From: andrius@...
          Date: Thu, 16 Aug 2012 12:51:42 +0300
          Subject: [Minciu_sodas_LT] Re: [veiktiplaciau] Antisemitizmas Lietuvoje


           
          Andriau, tau žydų tema buvisi kažkadaise svarbesnė už dabartines
          problemas ar kaip suprast tokius prioritetus?

          Priminsiu, kad Lietuva paskutinius 20metų yra labiausiai
          besižudanti šalis pasaulyje!!! O tu rašai apie kažkokį
          antisemitizmą.. Kai tie patys žydai nesilaiko jokių JT sankcijų
          ir baigia nugalabyti Palestiną ir viską kas aplinkui..

          Ar tai yra tavo Dievo pažinimas, štai kur man klausimas, kaip
          tiesos ieškotojo tiesos ieškotojui.

          * ms@... <ms@...> [2012-08-16 09:05]:
          > Rašau straipsnius Vikipedijoje Holokausto ir litvakų klausimais. Radau
          > Emanuelio Zingerio ir Ronaldo Račinsko pasirašytas jų vadovaujamos
          > komisijos išvadas, "Holokausto Lietuvoje prielaidos".
          > http://www.komisija.lt/lt/dokumentas.php?id=1173805650
          >
          > Jas panaudojau kaip pagrindą skyreliui "Antisemitizmas Lietuvoje"
          > http://lt.wikipedia.org/wiki/Antisemitizmas
          >
          > Stebiu, ar kas ištrins.
          >
          > Įdomu, ar yra straipsnių ar šaltinių apžvelgiančių antisemitizmą po antro
          > pasaulinio karo ir mūsų laikų nepriklausomoje Lietuvoje?
          >
          > Andrius Kulikauskas, ms@..., (773) 306-3807
          >
          >
          > ---------------
          > XIX a. lietuvių tautinio sąjūdžio rėmuose žydams buvo taikomi stereotipai,
          > kaip „krikščionių priešai“, „lietuvių išnaudotojai“.
          >
          > Modernusis antisemitizmas pradėjo reikštis XIX a. pabaigoje. Jis
          > daugiausia sąlygotas ekonominio pobūdžio priežasčių. Jis visgi neįgavo
          > išbaigto pavidalo kaip Lenkijos, Vokietijos, Rusijos antisemitų
          > rašiniuose.
          >
          > Žydų partijos politiškai rėmė Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos
          > vyriausybė suteikė žydų bendruomenei plačią autonomiją. Iki 1924 metų
          > santykiai tarp žydų ir lietuvių buvo pakankamai pakantūs ir draugiški.
          > Egzistavo Žydų reikalų ministerija ir kitos žydų savivaldos struktūros.
          > Įtampa pastebima 1924-1926 metais, stiprėjant lietuviškajam nacionalizmui,
          > praradus Vilnių, radikalėjant reikalavimams vartoti lietuvių kalbą.
          >
          > Antisemitizmas Lietuvoje sustiprėjo ypač antrojo 4-ojo dešimtmečio pusėje.
          > Jį salygojo pasaulinė ekonominė krizė, valstybės vykdomos lietuviškos
          > pramoninės ir prekybinės buržuazijos protegavimas, konkurencinė kova tarp
          > žydų ir lietuvių pramonės, amatų ir prekybos sferose, antisemitinė
          > propaganda spaudoje ir propagandinių lapelių pavidalu, ir iš Vokietijos
          > sklidusi antisemitinė-rasistinė propaganda.
          >
          > Antižydiški kraštutinumai buvo slopinami Antano Smetonos valdymo metais
          > (1927-1940). Nebuvo išleistas nė vienas antižydiškas įstatymas. Žydai
          > išsaugojo valstybės finansiškai išlaikomas arba remiamas mokyklas,
          > socialinės rūpybos įstaigas, valstybės nevaržomą religinį gyvenimą.
          > Džiaugėsi de facto kultūrine autonomija. Tačiau vyriausybė protegavo
          > lietuvių verslininkus. Ekonominėmis priemonėmis siekė išstumti žydus iš
          > prekybos ir pramonės. Pagal nerašytą įstatymą, su išimtimis, žydai nebuvo
          > įsileidžiami į valstybės bei savivaldybių, netgi kultūrines, įstaigas,
          > karo mokyklas ir diplomatinę tarnybą, aukštųjų mokyklų katedras. Visgi
          > tarpukario Lietuvoje nebuvo nė vieno pogromo, kur būtų nužudytas žmogus.
          >
          > Lietuvių-žydų santykiai labai paaštrėjo sovietinės okupacijos metais
          > (1940-1941). Antisemitizmas Lietuvoje tapo žydams grėsmingu. Daugelio
          > lietuvių sąmonėje iškilo naujas, politiniais motyvais grįstas žydų
          > įvaizdis, kaip „Lietuvos išdavikų“, „okupantų talkininkų“. Žydų kilmės
          > narių skaičius komunistų partijoje buvo labai nežymus, palyginus su bendru
          > žydų bendruomenių narių skaičiumi. Žydų kilmės komunistai ir komjaunuoliai
          > virto žydo-komunisto stereotipu, taip kad žodis „žydas“ dažnai tapdavo
          > komunisto sinonimu.
          >
          > Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams
          > Lietuvoje įvertinti, ištyrusi faktinę medžiagą, nustatė jog 1940-1941 m.
          > žydai nevaidino ypatingo vaidmens sovietinės valdžios, nė jos represinių
          > institucijų, struktūrose. Žydai nukentėjo nuo sovietų okupacijos. Beveik
          > perpus sumažėjo žydiškų vidurinių mokyklų. Hebrajų kalba buvo
          > netoleruojama. Šeštadieniai neteko švenčių dienos statuso. Turto
          > nacionalizacija skaudžiausiai palietė žydus. Beveik 500 žydų buvo
          > areštuota, o iš viso represuota 2,600 žydų. Žydai sudarė 7 procentus
          > Lietuvos gyventojų, tačiau tarp 1941 m. birželio tremtinių jų buvo 13,5
          > proc.
          >
          > Nepaisant šių faktų, lietuvių aktyvistų fronto vadovybė, surengusi 1941
          > metų sukilimą, subūrusi veikėjų iš visų lietuvių politinių jėgų, atšaukė
          > „Vytauto Didžiojo suteiktą svetingumo teisę žydams“. Grasindama („kad
          > nebūtų nereikalingų aukų“), ji reikalavo, kad žydai apleistų kraštą, bėgtų
          > į Rusiją. LAF centro Berlyne antižydiški atsišaukimai pasiekdavo Lietuvą
          > ir darė nemažą poveikį lietuvių sąmonei.
          >
          > Dvi priežastys ypač sąlygojo nebūdingai sustiprėjusį lietuvių priešiškumą
          > žydams pirmuoju sovietmečiu: 1) žydams, iš esmės, sovietai buvo „mažesnis
          > blogis“ už hitlerinę Vokietiją, tuo tarpu dauguma lietuvių iš Vokietijos
          > pusės laukė išsigelbėjimo nuo sovietinio teroro; 2) 4–ojo dešimtmečio
          > pabaigoje Lietuva patyrė skaudžius pralaimėjimus (1938 m. Lenkijos
          > ultimatumo priėmimas, 1939 m. Klaipėdos krašto atidavimas Vokietijai,
          > žygio į Vilnių 1939 m. rugsėjį atsisakymas, Raudonosios armijos įgulų 1939
          > m. spalį įsileidimas, kapituliacija prieš SSSR reikalavimus 1940 m.
          > birželį, kolaboravimas su okupacinėmis jėgomis 1940 m. vasarą) pakirtusius
          > lietuvių tautos dvasią. Lietuviai puoselėjo nuostatą, kad dėl šalies
          > nelaimių yra daugiausiai kalti Lietuvos žydai.
          >




        • algis@elnet.lt
          Tikriausiai rizikuoju praleisti progą patylėti (nerašyti), bet pagunda tokia stripri... ... kaip visada kai žmogus labai emocingai ir ilgai bando
          Message 4 of 9 , Aug 17, 2012
          • 0 Attachment
            Tikriausiai rizikuoju praleisti progą patylėti (nerašyti), bet pagunda
            tokia stripri...
            ... kaip visada kai žmogus labai emocingai ir ilgai bando įtikinti, kad
            neturi emocijų ir nenori gilintis į svarstomą klausimą.
            Suprantu savo riziką taip kad reakcija manęs nenustebins.
            > Ačiū visiems už atsakymus - kadangi aš tuo ažvilgiu nei emocijų neturiu ir
            > nebesigilinu į praėjusias problemas - tai dėkui, tik nerašykite, nes jau
            > palieku PC - vakaras, tai nepykite, kad neatrašysiu šįvakar.
            > Taip pai teisinga - visos gyvūnams - emocijos -absoliučiai vienodos - tai
            > jau ištirta. Taip - ką vienai beždžionei duoda - tas jausmas kitai kyla,
            > taip ir moterys su vyrais, kovos dėl turto įtakos savo aplinkoj - visa
            > biochemija jau paaiškinta - net pasitikiėjimas (Oxitocinas - į nosį...
            > Jau gaminamas JAV)
            >
            > Pagarbiai,
            > Dalia German - Zaks,
            > VšĮ "GEVAA" direktorė
            > Konstitucijos pr. 23, B korpusas IV a. liftu, 416 kab.,
            > Vilnius LT - 08105, Lietuva ES
            >
            >
            >
            > To: Minciu_sodas_LT@yahoogroups.com
            > From: andrius.zilenas@...
            > Date: Thu, 16 Aug 2012 17:44:10 +0300
            > Subject: Re: [Minciu_sodas_LT] Re: [veiktiplaciau] Antisemitizmas
            > Lietuvoje
            >
            >
            >
            >
            >
            > išties
            > labai taiklus vieno Andriaus pastebėjimas ir klausimas (norėčiau, kad
            > nebūtų retorinis) kitam Andriui : kokias kitas problemas mato ? (ir, ar
            > tikrai čia mūsų, lietuvių Lietuvoje problema???),
            > ... kuriame neižvelgiau jokio "abipusio pykčio" (matyt kas kuo kvep, tas
            > tuo kitus - tep :-(
            > beje
            > dėl 'eksperimentavimo rašant straipsnius Wikipedijoje ir stebint ar jų
            > neištrins" - gal kitas Andrius savaip suprato
            > http://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:What_Wikipedia_is_not
            >
            > ***
            > širdingai
            > trečias Andrius
            >
            >
            >
            > 2012/8/16 Dalia Zaksaite <daliazax@...>
            >
            >
            >
            >
            >
            >
            >
            > Stebiuosi pykčio protrūkiais abiejų opozicinių šalių atvirlaiškiuose -
            > rodos, kad išsilavinimai - auštieji ir to pakaktų, kad faktai būtų
            > nagrinėjami be jokių emocijų.
            > Jau visi apie tai žinome, kad net smegenų dalys, generuojančios mintis ir
            > emocijos - absoliučiai atskiros - jos viena kitos nepakeičia ir signalus
            > gauna kitaip.
            > Mokslas ir gyvenimas - pažintinis leidimas straipsnio (Lietuvos Mokslų
            > Daktarės) apie pasąmonę - norintiems paaiškins daug ką ir apie Visuotinę
            > Žmonijos Istoriją.
            > Kaip sako Indai (patarlė): "Sėk mintį - pjausi jausmą; sėk jausmą - pjausi
            > veiksmą; sėk veiksmą - pjausi įprotį; sėk įprotį - pjausi likimą..."
            > Tai ne tik apie genocidą, Judaizmą, religinius ir tautinius arba rasinius
            > karus - tas pats net parduotuvėse:
            > Vienas supyko (pardavėjas) - antrasis (pirkėjas) kovoja (bet yra jau
            > kitoks - VERTYBĖS kitos) - ir tada: neišvengiamai buriasi grupės,
            > kaltinama Šv.M. Marijos sudergimu (kalba buvo tik apie aptarnavimo
            > kultūrą) - grąsinama dabar jau susidorojimais ir priskiriama Osamos Bin
            > Ladeno (nepažįstu) grupei... ... ... deja kviečiama Policija už "kibimus"
            > prie Pardavėjo (RIMI, Lietuva).
            >
            > Tai psichologiniai bandos jausmai - kylantys nekaltai antram žmogui -
            > Vienam bevalgant, o kitam tik žiūrint - bet negalint pasiekti
            > (degustacijos). Kaip kvaila, juokinga ir gražu, kai produktų savikainos
            > (3-5-6-8-10-12.00 Lt//0.5 kg) - bet net skyriaus vedėja linkusi kaltinti
            > muostolių padarymu ir darbo laiko atėmimu, nors yra išsilavinusi ir
            > turiniti kvalifikaciją. Deja paradoksalu tai, kai suvalgyti tokios
            > reklaminės degustacijos nedraudžia. Pagal sąlygas - jokių perspėjimų -
            > išrašų - nėra: valgo ir asocialūs asmenys ir mažamečiai vaikai ir pe
            > priežiūros "blūdinėjantys paaugliai". Taigi, kaip bebūtų keista - man,
            > kaip Prekybos Centro Vadovui - pigiausia ir lengviausia - įvesti 1-2-3-10
            > atriektų gabalėlių "ragavimo limitus ir aprašyti, o ne pasinaudoti
            > (absoliučiai fiziologinėmis pirkėjo reakcijomis - "užslopintas noras
            > paragauti dar" - "verčia nevaikštantį vaiką klykti, o pirkėją - pirkti, o
            > "etišku laikomas tik degustavimas vienos sočios porcijos (g.b tik drauge
            > su "brangiu produktu" paruoštos virtuvėje ar akyse - "bet tokie skirtumai
            > - apeliacijos į susipratimus ar kitokias intencijas: eksponuojamą išdidumą
            > "neigti viską kas nauja, ar siūloma" - labai aktyviai įtakoja pavienio
            > asmens ar grupės nusistatymus (jam net nesuvokiant pačios nuostatos šaknų
            > ar emocijos prigimties ar tikrojo pobūdžio. Apie tai yra tekę rašyti jau -
            > Lietuva daug kokių permainų pradžioje nepriėmė, tačiau galiausiai, tapome
            > Europa... panašiai, kaip ir kitur... Tai nelemia kažkas iš dandaus, deja,
            > viską atliekame mes - individualiai, stiprinamės, grupuojamės, laiduojam
            > vieni už kitus, grupėmis, arba taikomės, pavieniui - grupėmis tai be galo
            > sunku. Visos įtakos ir veiksmų politikos suformuojamos to laiko žmonių, su
            > jų smegenų (Žievės///Intelekto - bejausmiu katalogu ir programomis su
            > naudojamomis informacinėmis duomenų bazėmis ir ...kaip bebūtų keista ir
            > gaila ---emocijomis---kuriamomis hormonų ir Jų prcesų kūne (adrenalinas,
            > noradrenalinas, serotoninas, dopaminas ir t.t.). Gaila, bet tiesa - mes
            > patys save privalome kontroliuoti - kaip naminius gyvulius (taip tvirtino
            > religijos - ir buvo teisios) ir visai atskirai nuo rezultatų pasiektų tuo
            > - susivokti - iš kur tai atsirado ir įvyko vienaip ar kitaip... (tai daro
            > dar ir jau padarė mokslas - irgi būdamas visiškai teisus - įrodė
            > magnetorezonanso būdu daryti ir kti gausūs tyrimai
            >
            > (18 000 ir daugiau individų, net ir beždžionių, ne tik asmenybių)
            >
            > Mes vis dar tokie, pripažinkime galiausiai ir galime dar ne viską - jei to
            > aktyviai visomis pastangomis nesiekiame ten kur esame ir su esamu
            > pajėgumu.
            > Nėra istorijoje emocijjų - mums - dabartiniams žmonėms keliamų faktų -
            > tiesiog negali būti, jei mes suvokiame iš kur ir kaip kyla tos emocijos -
            > tai gal ir pasiaiškinkime kiekvienas SAU - kitam, matote, jo hormonų lygis
            > bus kitas ir prisiminimai už ką Tėtis diržu mušė ir ką sakė - bus kiti - o
            > ten gi emocijos - tiktai atkartojame - tai kas kyla - nesuvokiant dar
            > proceso pagrindų - tik "jaučiant".
            >
            > Pagarbiai, Dalia German - Zaks
            > Pakartojau ilgą straipsnio informacijos pagrindu sudarytą paskaitą - bet
            > tikrai mus neskatinančią bendrauti "emocingai - sprendriant visuomenės
            > reikalus - ne poros ar asmens" - tik racionaliai ir pragmatiškai to
            > atžvilgiu, ką išvystyti toje visuomenėje norime - taip - tai lengviau, nei
            > užspeistist nepažintas "emocijas" - jos gi biologinė medžiaga: prasiverš
            > kitkuo - gal net pavojingai tiek kūnai, tiek siela - pačiam asmeniui
            > nežinant.
            >
            > Sorry už neredaguotų tekstų talpinimą kartais.
            > Nėra kada - žinomumo - nesiekiu. Tai pačių asmenų darbas tobulint savo
            > visuomenę ir gerinti jos bendravimo aplinką - mėšlides gi tualetais
            > pakeitim - TAI KAM PYKTIS? MAN TAI VISADA JUOKINGA LABAI ATRODO - YPAČ
            > ŽIŪRINT IŠ ŠONO - KAI NIEKO DAUGIAU IR NESITIKĖJAI.
            > KAMGI KARTOTI TUOS NUVALKIOTUS ŠABLONUS - ESATE XXI AMŽIAUS ŽMONĖS -
            > ROBOTOTECHNIKOS EROS DALYVIAI... ;-) viską žinome daug plačiau ir giliau -
            > galiausiai - jau daug taip visai nebesvarbu - įsižiūrėkit - kaip daug kas
            > negrįžtamai pakito - net Jūs patys - augote kitaip, nei tie žmonės...
            > Nagrinėti jū psichologiją vertėtų moksliškai - biologiškai -biochemiškai
            > ir biofiziologiškai... jau ir anūkai bus kiti - nespėsime jau su Jais,
            > deja net kisti...Taigi, nesėskime ant galvų Jiems su savo Politinėm,
            > religinėm ir buitinėm - ekonomijos valdymo tezėmis ir tolimomis
            > prspektyvomis. Darome, kas bus, o kas yra ar buvo - jau padaryta,
            > nekeičiamai. Pajuskite savo rankų, šypsenų ir minčių galią ir iškraukite,
            > ką kas gero sukaupt pajėgėt - vargiai bespėsite - gyvenimas bus trumpas -
            > natūralus - tai tikrai, bet "pratęstasis medikamentais ar implaitais su
            > reakcijos (cheminėms ir kt) - gal net begalinis. Bet ar tikrai jo
            > begalinio taip "nežmoniškai" :-) JO REIKIA - gal pirmiau suspėjame visi
            > džiaugis ir dalintis negailint tuo kas yra?
            >
            > Pagarbiai,
            > Dalia German - Zaks,
            > VšĮ "GEVAA" direktorė
            > Konstitucijos pr. 23, B korpusas IV a. liftu, 416 kab.,
            > Vilnius LT - 08105, Lietuva ES
            >
            >
            >
            >
            >
            >
            > To: veiktiplaciau@yahoogroups.com
            > CC: zmoniskai@yahoogroups.com; minciu_sodas_LT@yahoogroups.com
            > From: andrius@...
            > Date: Thu, 16 Aug 2012 12:51:42 +0300
            > Subject: [Minciu_sodas_LT] Re: [veiktiplaciau] Antisemitizmas Lietuvoje
            >
            >
            >
            >
            >
            >
            >
            >
            > Andriau, tau žydų tema buvisi kažkadaise svarbesnė už dabartines
            > problemas ar kaip suprast tokius prioritetus?
            >
            > Priminsiu, kad Lietuva paskutinius 20metų yra labiausiai
            > besižudanti šalis pasaulyje!!! O tu rašai apie kažkokį
            > antisemitizmą.. Kai tie patys žydai nesilaiko jokių JT sankcijų
            > ir baigia nugalabyti Palestiną ir viską kas aplinkui..
            >
            > Ar tai yra tavo Dievo pažinimas, štai kur man klausimas, kaip
            > tiesos ieškotojo tiesos ieškotojui.
            >
            > * ms@... <ms@...> [2012-08-16 09:05]:
            >> Rašau straipsnius Vikipedijoje Holokausto ir litvakų klausimais. Radau
            >> Emanuelio Zingerio ir Ronaldo Račinsko pasirašytas jų vadovaujamos
            >> komisijos išvadas, "Holokausto Lietuvoje prielaidos".
            >> http://www.komisija.lt/lt/dokumentas.php?id=1173805650
            >>
            >> Jas panaudojau kaip pagrindą skyreliui "Antisemitizmas Lietuvoje"
            >> http://lt.wikipedia.org/wiki/Antisemitizmas
            >>
            >> Stebiu, ar kas ištrins.
            >>
            >> Įdomu, ar yra straipsnių ar šaltinių apžvelgiančių antisemitizmą po
            >> antro
            >> pasaulinio karo ir mūsų laikų nepriklausomoje Lietuvoje?
            >>
            >> Andrius Kulikauskas, ms@..., (773) 306-3807
            >>
            >>
            >> ---------------
            >> XIX a. lietuvių tautinio sąjūdžio rėmuose žydams buvo taikomi
            >> stereotipai,
            >> kaip „krikščionių priešai“, „lietuvių išnaudotojai“.
            >>
            >> Modernusis antisemitizmas pradėjo reikštis XIX a. pabaigoje. Jis
            >> daugiausia sąlygotas ekonominio pobūdžio priežasčių. Jis visgi neįgavo
            >> išbaigto pavidalo kaip Lenkijos, Vokietijos, Rusijos antisemitų
            >> rašiniuose.
            >>
            >> Žydų partijos politiškai rėmė Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos
            >> vyriausybė suteikė žydų bendruomenei plačią autonomiją. Iki 1924 metų
            >> santykiai tarp žydų ir lietuvių buvo pakankamai pakantūs ir draugiški.
            >> Egzistavo Žydų reikalų ministerija ir kitos žydų savivaldos struktūros.
            >> Įtampa pastebima 1924-1926 metais, stiprėjant lietuviškajam
            >> nacionalizmui,
            >> praradus Vilnių, radikalėjant reikalavimams vartoti lietuvių kalbą.
            >>
            >> Antisemitizmas Lietuvoje sustiprėjo ypač antrojo 4-ojo dešimtmečio
            >> pusėje.
            >> Jį salygojo pasaulinė ekonominė krizė, valstybės vykdomos lietuviškos
            >> pramoninės ir prekybinės buržuazijos protegavimas, konkurencinė kova
            >> tarp
            >> žydų ir lietuvių pramonės, amatų ir prekybos sferose, antisemitinė
            >> propaganda spaudoje ir propagandinių lapelių pavidalu, ir iš Vokietijos
            >> sklidusi antisemitinė-rasistinė propaganda.
            >>
            >> Antižydiški kraštutinumai buvo slopinami Antano Smetonos valdymo metais
            >> (1927-1940). Nebuvo išleistas nė vienas antižydiškas įstatymas. Žydai
            >> išsaugojo valstybės finansiškai išlaikomas arba remiamas mokyklas,
            >> socialinės rūpybos įstaigas, valstybės nevaržomą religinį gyvenimą.
            >> Džiaugėsi de facto kultūrine autonomija. Tačiau vyriausybė protegavo
            >> lietuvių verslininkus. Ekonominėmis priemonėmis siekė išstumti žydus iš
            >> prekybos ir pramonės. Pagal nerašytą įstatymą, su išimtimis, žydai
            >> nebuvo
            >> įsileidžiami į valstybės bei savivaldybių, netgi kultūrines, įstaigas,
            >> karo mokyklas ir diplomatinę tarnybą, aukštųjų mokyklų katedras. Visgi
            >> tarpukario Lietuvoje nebuvo nė vieno pogromo, kur būtų nužudytas
            >> žmogus.
            >>
            >> Lietuvių-žydų santykiai labai paaštrėjo sovietinės okupacijos metais
            >> (1940-1941). Antisemitizmas Lietuvoje tapo žydams grėsmingu. Daugelio
            >> lietuvių sąmonėje iškilo naujas, politiniais motyvais grįstas žydų
            >> įvaizdis, kaip „Lietuvos išdavikų“, „okupantų talkininkų“. Žydų kilmės
            >> narių skaičius komunistų partijoje buvo labai nežymus, palyginus su
            >> bendru
            >> žydų bendruomenių narių skaičiumi. Žydų kilmės komunistai ir
            >> komjaunuoliai
            >> virto žydo-komunisto stereotipu, taip kad žodis „žydas“ dažnai tapdavo
            >> komunisto sinonimu.
            >>
            >> Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų
            >> nusikaltimams
            >> Lietuvoje įvertinti, ištyrusi faktinę medžiagą, nustatė jog 1940-1941
            >> m.
            >> žydai nevaidino ypatingo vaidmens sovietinės valdžios, nė jos
            >> represinių
            >> institucijų, struktūrose. Žydai nukentėjo nuo sovietų okupacijos.
            >> Beveik
            >> perpus sumažėjo žydiškų vidurinių mokyklų. Hebrajų kalba buvo
            >> netoleruojama. Šeštadieniai neteko švenčių dienos statuso. Turto
            >> nacionalizacija skaudžiausiai palietė žydus. Beveik 500 žydų buvo
            >> areštuota, o iš viso represuota 2,600 žydų. Žydai sudarė 7 procentus
            >> Lietuvos gyventojų, tačiau tarp 1941 m. birželio tremtinių jų buvo 13,5
            >> proc.
            >>
            >> Nepaisant šių faktų, lietuvių aktyvistų fronto vadovybė, surengusi 1941
            >> metų sukilimą, subūrusi veikėjų iš visų lietuvių politinių jėgų,
            >> atšaukė
            >> „Vytauto Didžiojo suteiktą svetingumo teisę žydams“. Grasindama („kad
            >> nebūtų nereikalingų aukų“), ji reikalavo, kad žydai apleistų kraštą,
            >> bėgtų
            >> į Rusiją. LAF centro Berlyne antižydiški atsišaukimai pasiekdavo
            >> Lietuvą
            >> ir darė nemažą poveikį lietuvių sąmonei.
            >>
            >> Dvi priežastys ypač sąlygojo nebūdingai sustiprėjusį lietuvių
            >> priešiškumą
            >> žydams pirmuoju sovietmečiu: 1) žydams, iš esmės, sovietai buvo
            >> „mažesnis
            >> blogis“ už hitlerinę Vokietiją, tuo tarpu dauguma lietuvių iš
            >> Vokietijos
            >> pusės laukė išsigelbėjimo nuo sovietinio teroro; 2) 4–ojo dešimtmečio
            >> pabaigoje Lietuva patyrė skaudžius pralaimėjimus (1938 m. Lenkijos
            >> ultimatumo priėmimas, 1939 m. Klaipėdos krašto atidavimas Vokietijai,
            >> žygio į Vilnių 1939 m. rugsėjį atsisakymas, Raudonosios armijos įgulų
            >> 1939
            >> m. spalį įsileidimas, kapituliacija prieš SSSR reikalavimus 1940 m.
            >> birželį, kolaboravimas su okupacinėmis jėgomis 1940 m. vasarą)
            >> pakirtusius
            >> lietuvių tautos dvasią. Lietuviai puoselėjo nuostatą, kad dėl šalies
            >> nelaimių yra daugiausiai kalti Lietuvos žydai.
            >>
            >
            >
            >
            >
            >
            >
            >
            >
            >
            >
          • Raimundas Vaitkevičius
            Sveikas, Andriau, man nebloga atrodo 2011 metais išleista Roberto van Voreno knyga Neįsisavinta praeitis. Holokaustas Lietuvoje . Ne tik rašo, kaip buvo
            Message 5 of 9 , Aug 17, 2012
            • 0 Attachment
              Sveikas, Andriau,

              man nebloga atrodo 2011 metais išleista Roberto van Voreno knyga "Neįsisavinta praeitis. Holokaustas Lietuvoje". Ne tik rašo, kaip buvo Lietuvoje, bet ir palygina su kitomis šalimis, ypač su Olandija. Bibliografijos sąrašas 8 puslapiai.

              Linkėjimai

              Raimundas Vaitkevičius

              2012 m. rugpjūtis 16 d. 09:02, <ms@...> rašė:
               

              Rašau straipsnius Vikipedijoje Holokausto ir litvakų klausimais. Radau
              Emanuelio Zingerio ir Ronaldo Račinsko pasirašytas jų vadovaujamos
              komisijos išvadas, "Holokausto Lietuvoje prielaidos".
              http://www.komisija.lt/lt/dokumentas.php?id=1173805650

              Jas panaudojau kaip pagrindą skyreliui "Antisemitizmas Lietuvoje"
              http://lt.wikipedia.org/wiki/Antisemitizmas

              Stebiu, ar kas ištrins.

              Įdomu, ar yra straipsnių ar šaltinių apžvelgiančių antisemitizmą po antro
              pasaulinio karo ir mūsų laikų nepriklausomoje Lietuvoje?

              Andrius Kulikauskas, ms@..., (773) 306-3807

              ---------------
              XIX a. lietuvių tautinio sąjūdžio rėmuose žydams buvo taikomi stereotipai,
              kaip „krikščionių priešai“, „lietuvių išnaudotojai“.

              Modernusis antisemitizmas pradėjo reikštis XIX a. pabaigoje. Jis
              daugiausia sąlygotas ekonominio pobūdžio priežasčių. Jis visgi neįgavo
              išbaigto pavidalo kaip Lenkijos, Vokietijos, Rusijos antisemitų
              rašiniuose.

              Žydų partijos politiškai rėmė Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos
              vyriausybė suteikė žydų bendruomenei plačią autonomiją. Iki 1924 metų
              santykiai tarp žydų ir lietuvių buvo pakankamai pakantūs ir draugiški.
              Egzistavo Žydų reikalų ministerija ir kitos žydų savivaldos struktūros.
              Įtampa pastebima 1924-1926 metais, stiprėjant lietuviškajam nacionalizmui,
              praradus Vilnių, radikalėjant reikalavimams vartoti lietuvių kalbą.

              Antisemitizmas Lietuvoje sustiprėjo ypač antrojo 4-ojo dešimtmečio pusėje.
              Jį salygojo pasaulinė ekonominė krizė, valstybės vykdomos lietuviškos
              pramoninės ir prekybinės buržuazijos protegavimas, konkurencinė kova tarp
              žydų ir lietuvių pramonės, amatų ir prekybos sferose, antisemitinė
              propaganda spaudoje ir propagandinių lapelių pavidalu, ir iš Vokietijos
              sklidusi antisemitinė-rasistinė propaganda.

              Antižydiški kraštutinumai buvo slopinami Antano Smetonos valdymo metais
              (1927-1940). Nebuvo išleistas nė vienas antižydiškas įstatymas. Žydai
              išsaugojo valstybės finansiškai išlaikomas arba remiamas mokyklas,
              socialinės rūpybos įstaigas, valstybės nevaržomą religinį gyvenimą.
              Džiaugėsi de facto kultūrine autonomija. Tačiau vyriausybė protegavo
              lietuvių verslininkus. Ekonominėmis priemonėmis siekė išstumti žydus iš
              prekybos ir pramonės. Pagal nerašytą įstatymą, su išimtimis, žydai nebuvo
              įsileidžiami į valstybės bei savivaldybių, netgi kultūrines, įstaigas,
              karo mokyklas ir diplomatinę tarnybą, aukštųjų mokyklų katedras. Visgi
              tarpukario Lietuvoje nebuvo nė vieno pogromo, kur būtų nužudytas žmogus.

              Lietuvių-žydų santykiai labai paaštrėjo sovietinės okupacijos metais
              (1940-1941). Antisemitizmas Lietuvoje tapo žydams grėsmingu. Daugelio
              lietuvių sąmonėje iškilo naujas, politiniais motyvais grįstas žydų
              įvaizdis, kaip „Lietuvos išdavikų“, „okupantų talkininkų“. Žydų kilmės
              narių skaičius komunistų partijoje buvo labai nežymus, palyginus su bendru
              žydų bendruomenių narių skaičiumi. Žydų kilmės komunistai ir komjaunuoliai
              virto žydo-komunisto stereotipu, taip kad žodis „žydas“ dažnai tapdavo
              komunisto sinonimu.

              Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams
              Lietuvoje įvertinti, ištyrusi faktinę medžiagą, nustatė jog 1940-1941 m.
              žydai nevaidino ypatingo vaidmens sovietinės valdžios, nė jos represinių
              institucijų, struktūrose. Žydai nukentėjo nuo sovietų okupacijos. Beveik
              perpus sumažėjo žydiškų vidurinių mokyklų. Hebrajų kalba buvo
              netoleruojama. Šeštadieniai neteko švenčių dienos statuso. Turto
              nacionalizacija skaudžiausiai palietė žydus. Beveik 500 žydų buvo
              areštuota, o iš viso represuota 2,600 žydų. Žydai sudarė 7 procentus
              Lietuvos gyventojų, tačiau tarp 1941 m. birželio tremtinių jų buvo 13,5
              proc.

              Nepaisant šių faktų, lietuvių aktyvistų fronto vadovybė, surengusi 1941
              metų sukilimą, subūrusi veikėjų iš visų lietuvių politinių jėgų, atšaukė
              „Vytauto Didžiojo suteiktą svetingumo teisę žydams“. Grasindama („kad
              nebūtų nereikalingų aukų“), ji reikalavo, kad žydai apleistų kraštą, bėgtų
              į Rusiją. LAF centro Berlyne antižydiški atsišaukimai pasiekdavo Lietuvą
              ir darė nemažą poveikį lietuvių sąmonei.

              Dvi priežastys ypač sąlygojo nebūdingai sustiprėjusį lietuvių priešiškumą
              žydams pirmuoju sovietmečiu: 1) žydams, iš esmės, sovietai buvo „mažesnis
              blogis“ už hitlerinę Vokietiją, tuo tarpu dauguma lietuvių iš Vokietijos
              pusės laukė išsigelbėjimo nuo sovietinio teroro; 2) 4–ojo dešimtmečio
              pabaigoje Lietuva patyrė skaudžius pralaimėjimus (1938 m. Lenkijos
              ultimatumo priėmimas, 1939 m. Klaipėdos krašto atidavimas Vokietijai,
              žygio į Vilnių 1939 m. rugsėjį atsisakymas, Raudonosios armijos įgulų 1939
              m. spalį įsileidimas, kapituliacija prieš SSSR reikalavimus 1940 m.
              birželį, kolaboravimas su okupacinėmis jėgomis 1940 m. vasarą) pakirtusius
              lietuvių tautos dvasią. Lietuviai puoselėjo nuostatą, kad dėl šalies
              nelaimių yra daugiausiai kalti Lietuvos žydai.


            • ms@ms.lt
              Andriau, Dalia, Andriau, Algi, Raimundai, Ačiū už laiškus! Smagu, kad atsiliepiam. Grįšiu į Lietuvą gruodžio mėnesį. Įdomu, ką prasmingo
              Message 6 of 9 , Aug 17, 2012
              • 0 Attachment
                Andriau, Dalia, Andriau, Algi, Raimundai,

                Ačiū už laiškus! Smagu, kad atsiliepiam. Grįšiu į Lietuvą gruodžio
                mėnesį. Įdomu, ką prasmingo galėtumėme nuveikti kartu.

                Nuo vaikystės siekiu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
                Balandžio mėnesį surengiau pirmą tapybos parodą Čikagoje, istoriniame
                juodųjų meno židinyje. Vasarą įsijungiau į "Imagine Englewood if..."
                veiklą. Engelwood, kur gyvenau ir tikiu kitą vasarą gyventi, tai nykus
                juodųjų kvartalas kur kasmet nužudomas 1 is 1,000 žmonių. Manau, tai
                dėkinga vieta puoselėti šviesuolių bendrystę. Iš tiesų, mane juodieji
                myli. "Imagine Englewood if..." vadovė Jean Carter-Hill paskyrė man $100
                ir jos įsteigtam daržui sukūriau švietimo drobę - mitybos žaidimą:
                http://www.selflearners.net/Math/Dieting
                Viliuos, jog tokiais žaidimais galim puoselėti bendrystę. Ketinu vasaras
                praleisti Englewood, norėčiau sukurti 100 įvairių žaidimų.

                Juodųjų šventėje "Juneteenth", Englewood, vaidinau Abraomą Linkolną.
                Susipažinau su Sherry Williams. Jai patiko mano menas ir vertybės. Mane
                kaip menininką pasikvietė į istorinę Pullman gamyklą, kur vyko garsus
                streikas 1894 metais. Jai labai patiko mano mintis savo parodą iškabinti
                3 metrus nuo žemės, milžiniško cilindro viduje, o išorę nutapyti nauja
                kūryba. Jos organizacija, Bronzeville Historical Society, man paskyrė
                tūkstantį dolerių honorarą, ko gal užteks medžiagoms ir rėmui. Kūryba
                vadinsis "Dievo protas ir Dievo veidas". Pastaruoju apžvelgsiu prasmingus
                išgyvenimus, kokių tik būna. Jau šešias savaites tai mąstau, lyg ir
                išmąsčiau. Štai mano užrašai:
                www.ms.lt/sodas/Mintys/Išgyvenimai
                Lieka penkios savaitės išmąstyti, kaip atrodys, sukurti maketą ir eskizus,
                nutapyti drobes (prie pirmos parodos 50 kv.m. prisidės 100 kv.m.) ir
                sudėti rėmus. Nu, bet svarbiausia mintis.

                Taip pat pradėjau naują darbą. Padedu rašyti mokslinius straipsnius iš
                tabako kontrolės. Lyginam skirtingas tabako priemones, kaip antai vandens
                pypkes, elektronines cigaretes, cigarus, pypkes, tabletes ir t.t.

                Kartą į savaitę mokausi improvizacinės vaidybos. Visai gerai sekasi.
                Manau, tai naudinga įtakojant kitus. Daug išmokau apie save. Taip pat
                pabrazdinu gitara.

                O, kaip visada, lieku neabejingas ir atsitiktinai veiklai. Beieškodamas
                žinių apie Lietuvą olimpinėse žaidynėse, užklydau ant litvakų straipsnio,
                kur komentaruose pliekė vieną iš savų, ko bendradarbiauja su Lietuvos
                ambasada JAV-ėse. Aš įsiterpiau, kažkiek gyniau Lietuvą, ir ypač mūsų
                1941 metų sukilėlius, bet visada atsiprašydamas už savo tautą, jos
                niekadėjus, jos nejautrumą, jos nesusipratimą ir jos abejingumą.
                Bendravimas tapo visai kultūringu ir prasmingu, tai yra, ne toks, koks
                manau įmanomas Delfi ar kitur, ir galiausiai mane pagyrė, ir susidraugavau
                per Facebook'ą su Grant Gochin, kuris daug metų nesėkmingai siekia
                Lietuvos pilietybės.
                http://forward.com/articles/160009/is-he-beacon-for-the-jews-of-lithuania/?p=all

                Švelniai begindamas Lietuvą, besigilindamas, kurie lietuviai tikrai
                smerktini, o kuriuos gal dar galima pateisinti, supratau, kad mūsų
                Vikipedijoje tiesiog nebuvo žinių apie Holokaustą Lietuvoje. Mūsų
                daugelis nežinome, kad Lietuvoje tai vyko kitaip negu kitur, kad daugiau
                kaip pusę žydų sušaudė ne getuose, o kaimuose, per kelis mėnesius, 1941
                metais. Ir kad juos gaudė ir šaudė daugiausia lietuviai, kuriems prireikė
                labai nedaug vokiečių vadovų, nes daug darė savo iniciatyva. Tad iš
                jautrumo žydams, kaip kad Grant Gochin, iš atjautos aukoms, iš vidinio
                nuoseklumo, iš norėjimo nors truputį padėti, ir iš lietuvybės ryžausi
                taisyti padėtį Vikipedijoje, juk ji svarbus šaltinis moksleiviams ir
                visuomenei, ką bemokytų mokytojai. O man, kaip sąmoningam lietuviui
                svarbu pažinti ir apmąstyti mūsų praeitį, juk tai yra kas mums bendra, tai
                mūsų bendros dorovės, bendros ateities, bendrų lūkesčių pagrindas.
                Dorovėje, kaip Kristus moko, svarbu taisyti santykius. O išeivijoje
                lietuvių ir litvakų santykiai labai prasti, jie juk labai skaudžiai
                nukentėjo ir mes dar neišmokome ar nepanorėjome su jais bendrauti, o
                pirmiausia, gerbti jų nuoskaudas, suvokti, jog jos su mūsų nelygintinos.

                Juk viena yra žiauriai nukankinti vyrą; ar sugaudyti pačius tauriausius;
                ar ištremti šeimą; ar nusigręžti nuo draugo; ar jį išduoti; ir
                pasišaipyti. O visai kitas lygmuo yra sugaudyti ir nužudyti visus be
                išlygų, kūdikius, vaikus, moteris, senukus, ir taip visą tautą. Vienos
                skriaudos liečia vaikus, bet ne anūkus, o kitos skriaudos ar prakeikimai
                veikia kartų kartas, kol nepaverksime kartu. Mes atgavome Vilnių, Klaipėdą
                ir nepriklausomybę. O ką litvakai atgaus? Lieka tik mūsų vardas
                "litvakai", tai yra, "Lietuvos žmonės", kaip nuo kaklo kabančią iškabą.
                Jiems gi trūksta žmonių save deramai apraudoti, savo kapus prižiūrėti.
                Argi negalim įsijungti?

                Daug valandų sugaišiau tam, bet jaučiu tai man asmeniškai prasminga, nes
                tai be galo jausminga tema, kas man padeda išmąstant, išjaučiant gyvenimo
                prasmę. Paauglystėje supratau, galiu bandyti teisintis, bet kam to
                reikia? ar nėra paprasčiau, žmoniškiau ir vaisingiau atsiprašyti už savo
                tautą? o ypač jeigu noriu būti jos žmogumi, į ją atsiremti, kaip į sąžinę.
                Šitaip pradedant, galiu visai savarankiškai apmąstyti įvykius ir pamatau,
                kaip žydai savus sugeba vertinti įvairiai, ar tai žydų policiją, ar tai
                visai kraupų Vilniaus geto vadovą Jakovą Genzą, ir taip galiu, jei tik jie
                nori, sulyginti, kad ir mes galim ir turim nevienareikšmiškai suprasti
                1941 metų sukilėlius ir Brazaitį. Ir taip pasitikrinam ir suaugam.

                Šilti santykiai su visais iš tiesų praverčia. Doktorantūroje atsitiktinai
                susidraugavo su John Harland, kuris pasirodo yra žymaus Lietuvos seimo
                nario ir Lietuvą tarptautiniuose teismuose atstovavusio advokato Jokūbo
                Robinzono brolio anūkas. Jis ir jo vaikai man vieną popietę įrašė mano
                sudainuotą dainą prieš savižudystę, "Nepaskutiniai žodžiai":

                Broli, atsipeikėk, argi tu vis mums vaidinsi, kad esi lietuvis?
                Lai nebeapsisuka liežuvis, vis graudžiau lementi "Aš jau žuvęs!"
                Kai Mirtis pašauks, "Lietuvi, sveikas!" Pasakyk, "Tesu tik Dievo vaikas."
                Nors šioj žemėj žudos nemažai kas, atsikirsk jam, "Dar ne mano laikas."
                Jeigu klaus, "Bet ar geriau gyventi?" Drausk jam mums nesąmones burbenti!
                "Išmušiu tau dantis, nustok kalenti! Nesirenkame senti ar nesenti ar
                nesenti."
                Bičas nusijuoks, "Tik pajuokauta!" Išbark, "Mirtim dergi gyvybės srautą!"
                Burbtels, "Vis dėl to neapsigauta". Užbaik, "Tada aš atsakau už tautą!"
                Mus supa nesveikos vaizduotės pančiai. Viens kitą neišduokime jos kančiai.
                Tuščius žodžius tepakeičia rožančiai! Gyvensime lietuviai kaip va, kaip
                va, kaip Valančiai!
                http://www.youtube.com/watch?v=xS381WhPBbM

                "Minčių sodo" pradžioje dalyvavo litvakė Marjorie Stamm Rosenfeld. Ji
                prisidėjo prie Švenčionių žydų bendruomenės aprašymo, tai 1,300 puslapių
                veikalas: http://www.jewishgen.org/yizkor/svencionys/svencionys.html Kai
                2006 metais Europos sąjungos pinigais vykau į Kiprą, grįžtamąjį bilietą
                nusipirkau per Izraelį, ir ten likau dviem mėnesiams ieškoti musulmonų
                šviesuolių "Minčių sodui". Marjorie draugas izraelietis pažinojo Hamas
                pareigūną, Nablus vicemerą, nes abu dirbo naftos pramonėje. Tad jų dėka
                man pavyko tris savaites gyventi Nablus, Izraelio-okupotoje Palestinoje,
                kur mokiau kaip "kovoti taikiai" ir tai veiksmingai parodžiau miesto
                užkardoje, kur dainomis "Happy Birthday", "Yellow submarine", gospel ir
                t.t. nutildžiau 150 irzlių palestiniečių, laukiančių grįžti namo į kaimą,
                ir juos mokiau kaip taikiai kovoti, tuo tarpu 10 Izraelio kareivėlių su
                automatais irgi džiaugėsi, kad tik aš likčiau. Ir po kiek laiko tuos
                šimtus užkardų nuėmė.

                Taip kad, visi gražūs užmojai vienas kitą palaiko; ir teisingai
                palaikydami kitus, tuo pačiu palaikome ir savus.

                Jei Lietuvoje gyventų 200,000 žydų, ar kam iš mūsų reikėtų keliauti į
                kokias Anglijas ar Airijas?

                Nu, o kas mums prie širdies? Kaip mums vienas kitą palaikyti?

                Andrius

                Andrius Kulikauskas
                ms@...
                (773) 306-3807
                http://www.selflearners.net
              • ms@ms.lt
                Alevtinai, Raimundai, Andriau, Ačiū už laiškus. Pradėjau straipsnį Holokaustas Lietuvoje : http://lt.wikipedia.org/wiki/Holokaustas_Lietuvoje Andriau,
                Message 7 of 9 , Aug 17, 2012
                • 0 Attachment
                  Alevtinai, Raimundai, Andriau,

                  Ačiū už laiškus. Pradėjau straipsnį "Holokaustas Lietuvoje":
                  http://lt.wikipedia.org/wiki/Holokaustas_Lietuvoje
                  Andriau, kaip manai, ar jis nešališkas? Laukiu pastabų.

                  Alevtinai, man šiuo metu neprieinama Jono Mikelinsko knyga "Kada Kodėl
                  taps Todėl?" Kokia jo pagrindinė mintis? Gal pacituotumėte?

                  Raimundai, įtraukiau nuorodą į tavo paminėtą knygą. Vikipedijos
                  straipsnyje sukūriau skyrelius "Tyrimai" ir "Vertinimai".

                  Iš tiesų, mane domina, kaip lietuviai įvairiai vertina Holokaustą. Manau,
                  prasminga surinkti. Gal kas turi nuorodų?

                  Ačiū!

                  Andrius

                  Andrius Kulikauskas, ms@..., (773) 306-3807, http://www.ms.lt/sodas/

                  ------------------------

                  Gerbiamieji, pries rasydami ka nors apie holokausta, susipazinkite su musu
                  literaturos klasiko Jono Mikelinsko knyga: Kada Kodėl taps Todėl?:
                  holokaustas be politikos ir komercijos / [įž. str., p.
                  VII-XV, R. Grigo]. Vilnius: Mintis, 2004.

                  Autorius, kuriam dabar 90 metu, pats savo akimis mate holokausto ivykius,
                  o knygoje ir viska analizavo.

                  Gerbiamas Andrius, noredamas atlikti reikalinga darba, gali uzlipti ant
                  minu, kuriu primete NKVD bei Zurofas.

                  Pagarba ir linkejimai,

                  Alevtinas Grauslys

                  ------------------------

                  > Sveikas, Andriau,
                  >
                  > man nebloga atrodo 2011 metais išleista Roberto van Voreno knyga
                  > "Neįsisavinta praeitis. Holokaustas Lietuvoje". Ne tik rašo, kaip buvo
                  > Lietuvoje, bet ir palygina su kitomis šalimis, ypač su Olandija.
                  > Bibliografijos sąrašas 8 puslapiai.
                  >
                  > Linkėjimai
                  >
                  > Raimundas Vaitkevičius

                  ---------------------------
                Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.