Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.

Gera sėkla; Muzika

Expand Messages
  • ms@ms.lt
    Surašau ir apmąstau keletą man prasmingų minčių iš įvairių pokalbių man besiruošiant meno parodai. Šiuo metu ypač bandau teisingai suprasti
    Message 1 of 1 , Feb 14, 2012
    • 0 Attachment
      Surašau ir apmąstau keletą man prasmingų minčių iš įvairių pokalbių man
      besiruošiant meno parodai.

      Šiuo metu ypač bandau teisingai suprasti keturis būdus suvokti Dievą ir
      juos pristatyti keturiomis kambario sienomis:
      * Dievas savaime, koks jis yra pirm mūsų, pirm pasaulio, ir kaip visa tai
      iš jo išplaukia, iš jo klausimo, ar jisai būtinas?
      * Dievas pasaulyje, mumyse, kaip Gerumas, tarsi jo pradas jame, gera
      sėkla, kuri tiki Dievą už mūsų, tad veikia iš vidaus ir puoselėja
      bendrystę. Tuo pačiu, tai didėjanti laisvė, kuri atsiveria geriems,
      laikantiems įsakymo.
      * Gyvenimas, tai Dievo gerumas, tai sutapimas Dievo už mūsų ir mumyse, tad
      jojo nenuginčijama išraiška, bet tuo pačiu jo varžymas ir išraiška jo
      nepakankumo, kuriam galima priekaištauti, kam yra mirtis, skausmas,
      negalia, nuodėmė, velnias, blogis? Tai mūsų rūpestis, mūsų susirūpinimas,
      mūsų reikalavimas, kad gerumas kiltų iš Dievo, kad Dievas būtų geras, tai
      ir mūsų apsileidimas. Kartu, tai mažėjanti laisvė blogiems, save
      smukdantiems, nesilaikantiems įsakymo.
      * Amžinas gyvenimas, tai Dievo gerumo suvokimas, tai nepainiojimas Dievo
      ir gerumo, tai neprimetimas Dievui, kad jis būtinai geras, o verčiau
      suvokimas, kiek darbo yra, kad Dievas tikrai būtų geras, kiek mes
      reikalingi, kad jisai tikrai būtų.

      Sunku tai išsakyti, bet tai mano parodos tikslas! Užtat man padeda
      pabendrauti įvairiausiais klausimais, kuriuos klausiame, gvildename.

      Danutė Vervečkienė klausia, Kas darosi jauno žmogaus širdyje? Kodėl
      elgiasi vienaip ar kitaip? Ji tai apmąstė ir man pasakė, Nereikia dėmesio
      kreipti. Dievas įpareigoja tėvus šiek tiek riboti vaikų laisvę Dievo
      įsakymais, bažnyčios įsakymais. Kilo mintis, kad įsakymas turi būti
      aiškus, bet juk galim pasielgti kitaip, užtat įsakymas mūsų neverčia, bet
      kaip tik mums suteikia laisvę jo klausytis ar ne.

      Kas darosi iš vidaus? Danutė sakė, kad pririšanti meilė reiklaujanti,
      labai nori atsako, kad tas vidinis gyvenimas būtų teisingas. Panašiai, aš
      noriu matyti tą atsaką, jei tikiu truputėlį, kas iš to truputėlio gaunasi.
      Manau, tai yra dangaus karalystės esmė, tuo esu tasai "skurdžiadvasis"
      kurį Jėzus palaimino, juk noriu tikėti tiek kiek reikia, noriu
      suprantamumo, nenoriu visiškai atitrūkti nuo tikrovės. Užtat gal ir
      "tikrovė" yra tasai prieštaringas "gyvenimas" kur matosi, kaip kitaip gali
      būti, kas vengtina, kam nepasiduoti, ir tuo pačiu, kas gali būti.

      Vidinis vaisius, atsivertimas, išgijimas, tai stebuklingas kūrinys.
      Kalbėjom, reikia sudaryti sąlygas savyje. Meilė yra dirva. Patys esame
      dirva. Dievas parūpino gerą sėklą, o mes kuriame sąlygas.

      Aistė Kaminskaitė, jos dukra, pasakė, kad senimas nori patarti jaunimui,
      pavyzdžiui, kad mokytųsi iš jųjų klaidų. Bet jaunimas nori patys patirti,
      kitaip neįdomu gyventi ir be patyrimo nepatiki. Aš paprieštaravau, kad
      nebūtina viską patirti, juk galima ir išmąstyti, be jokių pavyzdžių, jog
      svaigalai yra beprasmiški, nedorybingi, kokie jie bebūtų nuostabūs, jie gi
      iš esmės mūsų netaurina ir negali, juk tokio tikslo neturi.

      Sakė, kai buvo dešimts, dvylikos metų, atrodydavo, kad visa ką suaugę daro
      yra teisinga, o jau sulaukus šešiolikos, aštuniolikos metų, taip
      nebeatrodo. Mokytoja skelbia vienaip, o elgiasi priešingai.

      Viliasi, kad jaunas žmogus dar gali pasikeisti, o prarandama viltis, kad
      suaugęs gali pasikeisti. Manau, amžinas gyvenimas ir yra nusiteikimas jau
      čia ir dabar amžinai mokytis, ugdytis, gyventi. Kartais pamąstau, jog
      vyresnio žmogaus gyvenime 2% pasikeitimas nusiteikime ir elgesyje gali
      gyvenimą apversti 100%.

      Sutikom, sunkiausia, kai jaunas žmogus nieko nebenori. Gali siūlyti
      įvairiausią veiklą, bet nenori, tiesiog rūko nelaimingai. Kas vertinga,
      tampa įdomu. Rūpėjimas atveria erdvę. Sąmoningėjimas svarbus plėtojant tą
      erdvę toliau. Matyt, tai kaip amžinas gyvenimas reiškiasi rūpėjime, mums
      sąmoningėjant: mums tegul rūpi bele kas, susitelkiame, suvokiame savo
      ribotumą, atsiremiame į Dievą, juk kitaip neišeina.

      O tikėjimo keliu sąmoningėjimas ir amžinas gyvenimas iškyla kitaip:
      pripažįstame Dievą savo noru, jį ar nors jo galimybę įžvelgiame kituose,
      vardan kitų sutinkame atsisakyti kažko, susivaržyti kažkiek, ir bendrai
      kuriame aplinką Dievo dvasiai reikštis tarp mūsų. Tai irgi branda,
      sąmoningėjimas, amžinas gyvenimas, tik kitokio pobūdžio.

      Akvilė Vervečkaitė klausia, Ar kūryboje vertesnė muzika ar žodžiai? Ar
      kūryba be žodžių būtų įdomi nekūrėjams? Ji su bendrakūrėju kūrė dainą,
      melodiją, kuri jiems labai patiko, ir savo balsu dainavo be žodžių. Jisai
      suabejojo, ar reikia žodžių, ar jie daugiau pasako negu muzika? Muzika
      kalba jausmais. O kam kalba? Ar svarbu, kas yra auditorija?

      Jai daug reiškia mintis, kad gyvenimas, buitis, viskas yra kūryba,
      jausmai, susižavėjimai, šeima. Ji nenori būti "scenos vergu".

      Ji papasakojo, kaip jinai kartais kuria dainą į ją įdėdama klausimą
      pavyzdžiui, "Ką daryti, kad muzika nepavergtų gyvenimo?" ir paskui
      dainuodama tą dainą ji sau vis užduoda tą klausimą ir gauna atsakymą,
      pavyzdžiui, kad jinai jau yra pavergta muzikos ir tegul.

      Mane traukia kurti dainas, lavinti garsinę vaizduoti, susirasti savo balsą
      ir išraišką, tad labai vertinu mintį kurti klausimų pagrindu, nes šiaip
      filosofiją puoselėju klausimais visai sėkmingai, darbingai, o dainas kuriu
      tarsi atsakymais, manau, daug mažiau sėkmingai.

      Mano pusbrolis Sid Ulevičius vakar apsilankė ir man neribotam laikui
      paskolino savo sintezatorių, tad bus smagu pažaisti ir kurti. Ar kam
      patiktų kurti, žaisti kartu?

      Zenono Anušausko prašiau klausimo, tai jis grįžo prie klausimo, kurį jau
      eilę metų svarstė: Kaip sujungti žmonių protus, kad sumuotųsi atmintys ir
      gebėjimas mąstyti (spręsti uždavinius)? kad du žmonės mąstytų greičiau
      negu vienas? kad dviejų žmonių atmintys būtų daugiau nė bet kurio iš jų
      vieno?

      Jisai su sūnaus Donato pagalba sukūrė tai palaikančią svetainę,
      http://www.kurybinetalka.lt Kažkiek žmonių ją išbandė, tačiau nepavyko
      sudominti daugiau žmonių, nepavyko jiems išaiškinti, o tie kurie panašaus
      siekė nesidomėjo kitų įdarbiu. Panašiai buvo ir su "Minčių sodu". Man
      Zenono užmojis primena sėklų saugyklą Arktike, kaip informacijos talpyklą.

      Sulaukiau priekaištų dėl pavadinimo "Dievo sėkla", kad tai per daug
      vulgaru, lietuvių kalba ypač siejasi su vyro sėkla. Nu, man ta reikšmė
      irgi prasminga, bet galim pagalvoti, kaip kitaip? Sid patarė, anot vieno
      menininko, neiti į kompromisus su visuomene, bet anot kito, tyčia
      neatstumti nė vieno. Juk tikslas yra mus paveikti, įtakoti, sutelkti, o
      tuo pačiu, ypatingai man, išmąstyti, kaip yra?

      Iš tikrųjų, gal "Gera sėkla" yra arčiau to, ką noriu pabrėžti. Nes man
      rūpi pasakyti, kad mes galim gyventi gerumu, iš to gerumo glūdinčio
      mumyse, ir jį įprasminti, vietoj kad gyventi iš savo nuodėmės ir Dievo ir
      Kristaus išganymo, išvadavimo.

      Tą gerą sėklą galiu vaizduoti visuose mumyse, vienuose užspaustą, kaip ir
      negyvą, kituose išaugusį, bujojantį.

      Laukiu mūsų minčių, kūrybos,

      Ačiū,

      Andrius

      Andrius Kulikauskas
      ms@...
      (773) 306-3807
      http://www.ms.lt/sodas/
      http://www.selflearners.net/
    Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.