Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.
 

spaudos stebėsena

Expand Messages
  • AndriusZilenas
    [image: Lietuvos Rytas Logo]*Šis puslapis atspausdintas iš http://www.lrytas.lt* *Komentarai* *Diskusijos * Ar
    Message 1 of 9 , Apr 30, 2010
      [image: Lietuvos Rytas Logo]*Šis puslapis atspausdintas iš
      http://www.lrytas.lt*
      *Komentarai*
      *Diskusijos >* <http://forum.lrytas.lt/categ_show.pl?cid=15>
      Ar antstoliai vagia Lietuvos piliečių pinigus?

      Stasys Jakeliūnas
      2010-04-29 14:00

      Balandžio 22-ąją iš mano sąskaitų, esančių keliuose skirtinguose bankuose,
      buvo pavogta nemaža suma pinigų. Iš penkių sąskaitų, esančių trijuose
      bankuose, buvo nurašyta vienoda suma - 332 lt, iš viso daugiau kaip 1600 lt.
      Naudojimasis buvo apribotas ir dar viena - šeštąja - sąskaita, kurioje buvo
      kelių dešimčių tūkstančių litų kredito limitas ir kuria ketinau pasinaudoti
      būtent tą dieną. Suprantama, nebegalėjau ir dėl to patyriau nuostolių.

      Paaiškėjo, kad taip antstolės Virginijos Meškauskienės kontora vykdo
      išieškojimą laiku nesumokėtų 75 litų man skirtos baudos už kelių eismo
      taisyklių pažeidimą. Jokio pranešimo (ir pirminio raginimo sumokėti) apie
      tokius antstolių ketinimus ir veiksmus negavau. Be to, didžiąją dalį baudos
      (50 litų) sumokėjau laiku. Pervesdamas pinigus, dėl baudos dydžio suklydau -
      likau skolingas 25 litus. Tačiau vis tiek to, ką ši antstolių kontora,
      galbūt ir bankai, darė mano atžvilgiu kitaip kaip vagyste, neteisėtu
      įsiveržimu į mano privačius finansus ir pasipelnymu pavadinti negaliu.

      Sugaišau visą dieną aiškindamasis kodėl, nieko man apie tai nepranešus,
      „švarinamos” mano sąskaitos. Pakalbėjau su kelių policijos darbuotoja,
      Teisingumo ministerijos atstove, banko tarnautoju, dviem pašto kurjerio
      įmonės darbuotojomis ir su trimis antstolių kontoros darbuotojais. Kiek
      sumokėsiu telekomunikacijų bendrovėms už visus šiuos pokalbius - kol kas
      nežinau.

      Įsitikinau, kad kelių policija informaciją apie baudas tvarko apgailėtinai
      atmestinai ir dirba ne piliečių, kurių lėšomis yra išlaikoma, o privačios
      antstolių kontoros labui. Nors didžiąją dalį baudos sumokėjau laiku,
      policija ne tik kad su manimi nesusisiekė ir nepriminė, kad likau skolingas
      25 litus. Ji nusiuntė išieškojimo reikalavimą antstoliams visai baudos
      sumai.

      Pokalbio telefonu metu kelių policijos darbuotoja šiaip ne taip kompiuteryje
      surado įrašą, kad 50 litų aš sumokėjau laiku ir tada jau pasisiūlė nusiųsti
      antstoliams pranešimą, kad išieškojimas būtų vykdomas tik dėl 25 litų.
      Paprašiau tokio pranešimo nesiųsti, nes norėjau pakalbėti su jos vadove ir
      sužinoti, ką ji mano apie tokį savo padalinio darbą, tačiau nurodytu
      telefonu kelias valandas niekas neatsiliepė.

      Teisingumo ministerijos darbuotoja nurodė teisės aktą, kuris reglamentuoja
      antstolių veiklą ir paaiškino į kokį teismą turiu kreiptis, jeigu nuspręsiu
      taip elgtis. Perskaitęs nurodytą dokumentą - Civilinio proceso kodekso 689
      straipsnį - susidariau įspūdį, kad antstoliai ir visi trys komerciniai
      bankai šiurkščiai jį pažeidė. Minėtą dokumentą pridedu šio teksto pabaigoje.


      Banko tarnautojas paaiškino, kad nuo visų sąskaitų pinigus nurodė nurašyti
      antstoliai, o jie tik vykdo šiuos nurodymus. Tačiau, atrodo, kad ne tik šis,
      bet ir kiti du bankai tėra akli antstolių valios vykdytojai ir, mano manymu,
      taip pat pažeidžia minėtą Kodeksą.

      Gal ir neatsitiktinai, nes vienas iš bankų už antstolių pavedimo įvykdymą
      nuo mano sąskaitos nusirašė 4 litus, o už tai, kad antstoliai vėliau į tą
      pačią sąskaitą grąžino 332 litus - dar daugiau kaip litą. Kitas bankas,
      kuriame pinigai buvo nurašyti, o vėliau grąžinti į dvi sąskaitas, taip pat
      nuskaičiavo kelis litus. Kuo daugiau operacijų - tuo daugiau pajamų, argi ne
      taip? Kas ten bankuose skaitys tuos kodeksus? Nors, manau, tai yra
      privaloma.

      Privati pašto paslaugų įmonė UAB „Megatomas“, kuri privalėjo pristatyti
      registruotą antstolių laišką su raginimu sumokėti 332 litus, apie jį pašto
      dėžutėje nepaliko jokio pranešimo. Bendrovės darbuotoja, kuri neva bandė
      įteikti man laišką balandžio pradžioje, bandė teisintis, kad namuose nieko
      nerado, kad visko pasitaiko, kad pranešimą ji gal ir paliko, tačiau galbūt
      jis pasimetė su reklamomis. Jokio pranešimo ji nepaliko - tai telefonu
      patvirtino patys antstoliai. Ar ji iš viso buvo atvykusi prie mano namų -
      nežinau ir neketinu aiškintis. Nuolat gaunu laiškus ir siuntas iš Lietuvos
      ir kitų šalių, kuriuos jau dešimt metų tuo pačiu adresu sėkmingai pristato -
      arba palieka pranešimus apie juos - Lietuvos paštas. Per šiuos dešimt metų
      nedingo nei viena siunta.

      Tačiau įdomiausi pokalbiai įvyko su svarbiausios šios verslo grandinės
      dalies - antstolių kontoros - darbuotojais. Vienas jų paaiškino, kad toks
      pinigų nurašymas yra teisėtas, į keturias sąskaitas jie pinigus neva jau
      grąžinę, o jeigu aš kuo nors nepatenkintas, galiu kreiptis į atitinkamas
      institucijas.

      Kiti darbuotojai kalbėjo kiek pagarbiau ir vienas jų net pasiūlė paskambinti
      antstolei ir tartis su ja dėl susitikimo, kai ji grįš iš atostogų. Kokia
      garbė! Bekalbant su dar vienu darbuotoju, jis pasakė, kad iš kelių policijos
      ką tik gautas pranešimas faksu, kad aš skolingas tiktai 25 litus. Kodėl, juk
      kelių policijos prašiau neskubėti siųsti tokio pranešimo, o antstoliai neva
      viską darė „teisėtai”? Jis net pasakė, kad gali pervesti man dalį lėšų už
      (50 litų) išieškojimą.

      Padėkojau ir atsisakiau, nes pasidarė be galo įdomu, kaip ši istorija
      klostysis toliau ir kaip ją pakomentuos visi jos dalyviai bei jų veiklą
      prižiūrinčios valstybinės institucijos. Juk nenormalu, kad už 25 litų skolą
      be jokių skrupulų nurašoma daugiau kaip 1600 litų ir apribojamas
      naudojimasis kelių dešimčių tūkstančių litų dydžio kredito linija. Lyg jau
      nurašytų pinigų būtų negana.

      Bankai smagiai nurašinėja sumas po kelis kartus, nors privalo matyti, kad
      išieškoma suma - 332 litai. O aš, visiškai neinformuotas apie tai, kas
      daroma su mano pinigais, moku už visas šias absurdiškas bankines operacijas
      ir netenku galimybių naudotis daugiau kaip šimtu kartų už išieškomą sumą
      didesne kredito linija!

      Kažin kaip šią istoriją ir policijos, antstolių bei bankų veiksmus vertina
      teisingumo ministras, vidaus reikalų ministras, Bankų asociacijos
      prezidentas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, Seimo kontrolieriai, STT,
      FNTT ir vartotojų teisių gynimo organizacijos?

      Be abejo, būtų įdomu sužinoti ir antstolės V.Meškauskienės nuomonę. Atsakymo
      siųsti registruotu paštu nebūtina, nes vėl pasimes. Galima ir elektroniniu
      būdu. Skambučio iš tokios svarbios institucijos vadovės tikėtis net
      nedrįstu.

      O gal po visų šių neteisėtų ir aplaidžių valstybinių bei privačių
      institucijų veiksmų aš dar būsiu įtrauktas į piktybinių skolininkų sąrašą ir
      man bus apribotos galimybės naudotis kokiomis nors paslaugomis? Ar antstolė
      kur nors pateikė informaciją apie „piktybiškai” skolų nemokantį pilietį
      S.Jakeliūną?

      Nesu teisininkas, galiu klysti, tačiau skaityti lyg ir moku. Kaip suprantu,
      pagal Civilinio proceso kodekso 689 straipsnį, išsiuntus man pirminį
      raginimą sumokėti 332 litus ir man to nepadarius, mano atžvilgiu turėjo būti
      įvykdyti trys vienas po kito sekę veiksmai. Pirma, patikrinta ar kurioje
      nors mano sąskaitoje yra pakankamai pinigų, antra, apribotas jų naudojimasis
      išieškomos sumos dydžiu (332 litai) ir, pagaliau, trečia, atskirai man apie
      tai pranešus, areštuota ir nurašyta išieškoma suma (vieną kartą, o ne penkis
      ar daugiau).

      Kodekso straipsnio 4 dalyje minimo pranešimo - dar vieno, neskaitant
      pirminio antstolių raginimo, kuris kažkur pasimetė - taip pat negavau. Taip
      turėjo būti pradėtas vykdyti trečiasis veiksmas.

      Nepastebėjau ir jokio pirminio naudojimosi lėšomis apribojimo, minimo 2
      straipsnio dalyje ir kuris turėjo būti atliktas antruoju veiksmu. Koks
      pavydėtinas antstolių darbo „efektyvumas”! Iš karto einama prie svarbiausios
      trečiojo etapo dalies - pinigų nurašymo. Ir dėl visa ko nurašoma kelis
      kartus didesnė suma. Pralenkia visus Kodekso reikalavimus, arba bent jau
      mano supratimą apie juos.

      Banke man apie šią antstolių kontorą pagarbiu tonu buvo pasakyta, kad ji
      dirba - siunčia nurodymus bankams - elektroniniu būdu. Įdomu, kodėl
      elektroniniu būdu ji nepabandė susisiekti su manimi? Visiems kitiems tai
      dažniausiai pavyksta. Vienaip ar kitaip, antstolių darbo „efektyvumo” nėra
      ko lyginti su valdiška kelių policija. Koks procesų greitis!

      Tačiau gal tai dvi viena kitą papildančios to paties verslo dalys? Panašu į
      kažkokį sindikatą. Man toks įspūdis susidarė. O jums? Viena - valstybinė
      kontora - lėta ir aplaidi, teikia informaciją kitai - privačiai, dirbančiai
      greitai ir agresyviai. Na, o bankai, kaip visada, tarpininkauja. Už komisą,
      žinoma. Nedrįstu net galvoti, kad „komisą“ gauna ir kas nors kelių
      policijoje.

      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnis. Piniginių
      lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštas 1.
      Nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, antstolis bankams, kitoms
      kredito įstaigoms ar asmeniui pasiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje
      nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių
      lėšų, bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia
      reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. 2. Bankas,
      kredito įstaiga ar kiti asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento
      sustabdo skolininko piniginių lėšų išmokėjimą tiek, kiek tai būtina
      antstolio reikalavimui įvykdyti, ir apie tai nedelsdami informuoja antstolį.
      Jeigu per penkias dienas nuo informacijos apie skolininko turimas pinigines
      lėšas išsiuntimo antstoliui dienos kredito įstaiga ar kiti asmenys negauna
      šio straipsnio 4 dalyje nurodyto patvarkymo areštuoti skolininko lėšas, visi
      lėšų išmokėjimo apribojimai panaikinami. 3. Antstolis, nustatęs, kad bendra
      surastų skolininkui priklausančių piniginių lėšų suma yra didesnė, negu
      reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nedelsdamas privalo
      patvarkymu panaikinti neareštuotinų piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymą ir
      šį patvarkymą išsiųsti atitinkamai banko ar kredito įstaigai. 4. Antstolis,
      gavęs kredito įstaigos ar kito asmens pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti
      skolininko piniginių lėšų išmokėjimą įvykdytas, per tris dienas bankui,
      kredito įstaigai ir skolininkui išsiunčia patvarkymą, kuris prilyginamas
      turto arešto aktui, areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio
      depozitinę sąskaitą. Patvarkyme nurodoma: 1) piniginių lėšų arešto
      pagrindas; 2) kredito įstaigos ar kito asmens pavadinimas; 3) areštuotų
      piniginių lėšų suma; 4) antstolio depozitinės sąskaitos rekvizitai; 5)
      antstolio veiksmų apskundimo tvarka. 5. Jeigu skolininko banko sąskaitoje
      visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų nepakanka, pagal
      vykdomuosius dokumentus lėšos nurašomos šia eile: 1) pirmąja eile nurašomos
      lėšos išieškoti išlaikymui ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą
      suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, ar gyvybės atėmimu; 2) antrąja
      eile nurašomos lėšos patenkinti darbuotojų reikalavimams, atsirandantiems
      dėl darbo teisinių santykių. 6. Kredito įstaiga ar kitas asmuo saugo
      areštuotas pinigines lėšas iki antstolio atskiro patvarkymo. Antstolio
      patvarkymo pagrindu kredito įstaiga ar kitas asmuo privalo pervesti nurodytą
      pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą.
      Kiti straipsniai, kuriuos parašė Stasys Jakeliūnas:
      Kiek mums kainuos A.Kubiliaus Vyriausybės „investicijos“ į vieną
      UAB?<http://www.lrytas.lt/-12706140811269801563-kiek-mums-kainuos-a-kubiliaus-vyriausyb%C4%97s-investicijos-%C4%AF-vien%C4%85-uab.htm>
      (151) <http://www.lrytas.lt/?id=12706140811269801563&view=6>
      A.Kubiliaus valdžios finansų stabilumas – per brangiai kainuojanti iliuzija
      (video)<http://www.lrytas.lt/-12603353471258696499-a-kubiliaus-vald%C5%BEios-finans%C5%B3-stabilumas-per-brangiai-kainuojanti-iliuzija-video.htm>
      (167) <http://www.lrytas.lt/?id=12603353471258696499&view=6>
      Ar Lietuvos bankas atsakingas dėl ekonominės
      krizės?<http://www.lrytas.lt/-12564828201256272306-ar-lietuvos-bankas-atsakingas-d%C4%97l-ekonomin%C4%97s-kriz%C4%97s.htm>
      (71) <http://www.lrytas.lt/?id=12564828201256272306&view=6>
      Klausimai Lietuvos
      prezidentei<http://www.lrytas.lt/-12520386741251414698-klausimai-lietuvos-prezidentei.htm>
      (166) <http://www.lrytas.lt/?id=12520386741251414698&view=6>
      Ar Lietuvos ekonomika jau pasiekė
      dugną?<http://www.lrytas.lt/-12493591021248662205-ar-lietuvos-ekonomika-jau-pasiek%C4%97-dugn%C4%85.htm>
      (164) <http://www.lrytas.lt/?id=12493591021248662205&view=6>
      Ko vertos A.Kubiliaus kalbos apie biudžeto
      konsolidavimą?<http://www.lrytas.lt/-12481910331246862552-ko-vertos-a-kubiliaus-kalbos-apie-biud%C5%BEeto-konsolidavim%C4%85.htm>
      (134) <http://www.lrytas.lt/?id=12481910331246862552&view=6>
      Kiek Lietuvai kainuos skolos burbulo
      sprogimas?<http://www.lrytas.lt/-12470261791246470210-kiek-lietuvai-kainuos-skolos-burbulo-sprogimas.htm>
      (259) <http://www.lrytas.lt/?id=12470261791246470210&view=6>
      Finansinių zombių
      gimimas<http://www.lrytas.lt/-12453846121244054237-finansini%C5%B3-zombi%C5%B3-gimimas.htm>
      (45) <http://www.lrytas.lt/?id=12453846121244054237&view=6>
      Kada baigsis krizė?<http://www.lrytas.lt/-12439157051243748843-kada-baigsis-kriz%C4%97.htm>
      (145) <http://www.lrytas.lt/?id=12439157051243748843&view=6>
      Lietuvos bankų nuostoliai – 20 milijonų ar pusė
      milijardo?<http://www.lrytas.lt/-12429662691240682847-lietuvos-bank%C5%B3-nuostoliai-20-milijon%C5%B3-ar-pus%C4%97-milijardo.htm>
      (89) <http://www.lrytas.lt/?id=12429662691240682847&view=6>


      ***
      širdingai
      Andrius Žilėnas | andrius.zilenas@... | +370(624)41862 | Skype:
      andrius.z


      [Non-text portions of this message have been removed]
    • AndriusZilenas
      * * kaip viskas paprasta ir nepaprasta Britų istorikas S.S.Montefiore: „Labiausiai pribloškė, kaip neformaliai J.Stalino laikais veikė režimas“ Tomas
      Message 2 of 9 , May 11 11:20 PM
        *

        *
        kaip viskas paprasta ir nepaprasta
        Britų istorikas S.S.Montefiore: „Labiausiai pribloškė, kaip neformaliai
        J.Stalino laikais veikė režimas“
        Tomas Vaiseta
        2010-02-21 14:01

        Josifas Stalinas iš tiesų buvo ryški ir labai keista asmenybė, turėjusi
        aiškių iškrypimų. Jis ir jo bendražygiai nuoširdžiai tikėjo komunizmo
        idėjomis, dažnai šį tikėjimą lygindami su religija, sako į Lietuvą atvykęs
        britų istorikas Simonas Sebagas Montefiore. Tačiau į Rusijos archyvus
        patekusį istoriką labiausiai pribloškė, kokiais neformaliais ryšiais buvo
        grįstas Sovietų Sąjungos režimas.

        Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentams skaitytoje paskaitoje
        jis papasakojo apie savo atradimus, kurie aprašyti lietuvių kalba dar
        neišėjusioje jo knygoje „Stalinas: raudonojo caro rūmai“ (angl. „Stalin: The
        Court of the Red Tsar“). Britų istorikas į Vilnių atvyko pristatyti pernai
        išverstos knygos „Stalino jaunystė“.

        „Kai pradėjau rašyti apie J.Staliną, t.y. daugiau nei prieš dešimt metų,
        istoriografijoje jis buvo vaizduojamas kaip monstras be žmogiškųjų savybių.
        Taip iš dalies nutiko todėl, kad labai trūko archyvinių arba neformalių
        šaltinių. Ir nors po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais daug archyvų
        atsivėrė, kai pradėjau rašyti 1998-1999 metais, prezidentinis archyvas dar
        nebuvo visiškai atviras“, - prisimena S.S.Montefiore.

        Jis buvo vienas pirmųjų, kuriam pagaliau pavyko įžengti į aklinai saugotus
        Rusijos archyvus ir perskaityti įvairius neformalius šaltinius, pavyzdžiui,
        laiškus. Tokią savo sėkmę jis aiškina tuo, kad jam pasitarnavo prieš tai
        parašyta knyga apie kitas dvi reikšmingas Rusijos istorijos figūras –
        Jekateriną II ir Potiomkiną.

        „Kremliuje atsirado knygos gerbėjų, nes jie laikė tai šių veikėjų
        reabilitacija“, - kalbėjo S.S.Montefiore. Rusijos valdžios atstovai pamanė,
        kad ir rašydamas apie J.Staliną britų istorikas pateiks jiems priimtiną
        buvusio Sovietų Sąjungos diktatoriaus paveikslą. „Man buvo sudarytos visos
        sąlygos, naudojausi begale privilegijų, man net išskyrė atskirą kambarį.
        Tarsi visas archyvas dirbo tik man. Aš galėjau pasikviesti į pagalbą bet
        kokius ekspertus. Pavyzdžiui, galėjau pasikviesti moterį, kuri geriausiai
        pasaulyje išmano J.Stalino rašyseną“, - apie darbą Rusijos archyvuose
        pasakojo S.S.Montefiore.

        „Ten aš radau daugybę įdomios medžiagos, pavyzdžiui, Molotovo meilės
        laiškus, J.Stalino laiškus dukrai, J.Stalino laiškus žmonai. Tai nebuvo
        visiškai nauji dalykai, bet buvo nauja juos pamatyti vienoje vietoje“, -
        dėstė istorikas.

        „Mane labiausiai pribloškė, kaip neformaliai J.Stalino laikais veikė Sovietų
        Sąjungos sistema. Vėliau ji tapo kur kas formalesnė. O iš pradžių J.Stalinas
        nedirbo biurokratiškai. Jis dirbo visiškai neformaliai. Viskas buvo
        organizuojama neformaliai mažoje žmonių grupelėje. Žmonių titulai nieko
        nereiškė, viską lėmė tavo artimumas karaliui. Man tai priminė karališkąją
        sistemą, kokia veikė, tarkime, Jekaterinos II ar Liudviko XIV laikais. Todėl
        ir knygą apie Stalino valdymą pavadinau „Stalinas: raudonojo caro rūmai“, -
        pasakojo S.S.Montefiore.

        Pasak jo, Sovietų Sąjungoje faktiškai egzistavo dvi sistemos. Pirmoji buvo
        formali: Politinis biuras, Centro komitetas, prezidiumas ir kitos
        institucijos. „Tai buvo viešas režimo vaizdas, o paraleliai egzistavo šis
        nuostabus intymumo pasaulis, kur tik po truputį augo J.Stalino
        diktatoriškumas“, - nurodo istorikas.

        Britų mokslininkas sako aptikęs J.Stalino laiškus kolegoms, rašytus
        ketvirtojo dešimtmečio pradžioje: „Juose J.Stalinas neįsakinėjo ką nors
        padaryti. Jis dar negalėjo įsakinėti. Jis prašydavo ką nors padaryti. Jis
        atsiprašinėjo, kad prašo. Jis prirašydavo dešimt puslapių įtikinėdamas. Tai
        visiškai priešingas vaizdas tam, kad J.Stalinas esą visuomet buvo
        absoliutaus teroro figūra. Ne, dar 1931-1933 metais jis įtikinėjo žmones
        tarsi normalus politikas. Man tai pasirodė labai įdomu, todėl mane tiesiog
        apsėdo mintis išsiaiškinti, kaipgi sistema veikė“, - prisipažino britas.

        O sistema buvo pagrįsta tuo, kad labai smulki žmonių grupelė (šimtas žmonių,
        kurie visi pažinojo „Kobą“, kaip J.Staliną vadino bendražygiai jau dvidešimt
        metų) viską valdė ir organizavo kartu. „Jų bendravimo intymumas buvo
        absoliutus. Jie kartu atostogaudavo, kartu gyveno Kremliuje, tarsi
        bendruomenė, ir ta bendruomenė buvo gana laiminga. Jie nežudė tada vienas
        kito. Jų vaikai kartu žaisdavo ir t.t.“, - kalbėjo S.S.Montefiore.

        Politiniai sprendimai taip pat buvo priiminėjami ne per Politinio biuro
        susitikimus. Šie, istoriko teigimu, buvo beveik nereikšmingi. Sprendimai
        buvo priiminėjami per neformalius susitikimus. „Jie pažinojo vienas kitą jau
        dvidešimt metų ir buvo daug patyrę pogrindyje: kartu kalėjo ar keitėsi
        merginomis“, - carinės Rusijos pogrindžio laikais susiformavusius ryšius
        narpliojo S.S.Montefiore. Anuomet užkietėję pogrindininkai dar ir patys
        netikėjo, kad revoliucija kada nors iš tikro įvyks. Jie žudė, grobė,
        ištvirkavo, žodžiu, grupėje klostėsi nusikaltėliški santykiai. Vėliau jie
        peraugo į neformalų politinių sprendimų priėmimą Sovietų Sąjungoje.

        Šis giliai įsišaknijęs neformalumas ėmė irti ketvirtojo dešimtmečio
        viduryje, kai J.Staliną asmeniškai ir visą režimą supurtė du įvykiai. 1932
        metais nusižudė J.Stalino žmona Nadežda Alilujeva ir sovietų vadas tai
        priėmė kaip asmeninį pažeminimą, todėl iki ketvirtojo dešimtmečio pabaigos
        jis tapo toks paranojiškas, jog beveik nustojo gyventi privatų gyvenimą ir
        nebeturėjo asmeninių ryšių su moterimis (išskyrus namų šeimininkę). „Apie
        kitus taip pat spręsdavo pagal tai: pavyzdžiui, visos moterys yra
        nepatikimos arba šeimos gyvenimas yra įtartinas“, - teigė S.S.Montefiore.

        Kita krizė apėmė visą režimą – tai 1931-1933 metais vykdyta kolektyvizacijos
        kampanija. „Tada J.Stalinas pajuto, kad režimą ištiko milžiniška krizė, ir
        buvo net bijota, kad viskas gali žlugti“, - tvirtina britų istorikas.

        Kai knyga apie tai, kaip pogrindinio tamsaus pasaulio ryšiai tapo sovietinio
        režimo pagrindu, pasiekė Kremliaus skaitytojus, šie veikiai pakeitė nuomonę
        apie S.S.Montefiore. Jis vėl atvyko į Rusiją ir norėjo archyvuose surinkti
        medžiagą J.Stalino jaunystės biografijai. „Kai grįžau į archyvus ir
        paklausiau, ar galiu turėti savo atskirą kambarį ir kitas privilegijas, jie
        pažiūrėjo į mane ir paklausė: „Kas jūs? Kokios privilegijos? Mes jūsų
        nematėme anksčiau“, - apie tipišką supykusios rusų valdžios elgesį pasakojo
        britas.

        Bet biografija buvo parašyta. Nuo praėjusių metų ją gali skaityti ir
        Lietuvos gyventojai. Knygos pardavimai rodo, kad talentingai ir pagauliai
        parašyta Kobos jaunystės biografija patraukė skaitytojus. Todėl šiemet
        greičiausiai lietuvių kalba išeis ir pasakojimas apie J.Staliną valdžioje.
        Apie šitaip Kremlių sunervinusį „raudonąjį carą“.
        Kiti straipsniai, kuriuos parašė Tomas Vaiseta:
        Ar čia tu, Lietuva?<http://www.lrytas.lt/-12733453071271058632-ar-%C4%8Dia-tu-lietuva.htm>
        (1012) <http://www.lrytas.lt/?id=12733453071271058632&view=6>
        Atgimstanti Lietuva: 3. Bėgimo iš košmaro diena – ilga kaip šimtmečiai
        (nuotraukos, video)<http://www.lrytas.lt/-12682531571266442647-atgimstanti-lietuva-3-b%C4%97gimo-i%C5%A1-ko%C5%A1maro-diena-ilga-kaip-%C5%A1imtme%C4%8Diai-nuotraukos-video.htm>
        (167) <http://www.lrytas.lt/?id=12682531571266442647&view=6>
        Istorikas V.Klumbys: „Tik priėmę sovietmetį kaip savą, galėsime
        teisti“<http://www.lrytas.lt/-12670056401264970335-istorikas-v-klumbys-tik-pri%C4%97m%C4%99-sovietmet%C4%AF-kaip-sav%C4%85-gal%C4%97sime-teisti.htm>
        (305) <http://www.lrytas.lt/?id=12670056401264970335&view=6>
        Atgimstanti Lietuva: 2. Vasaris. Rinkimai į laisvę: kaip danguje, taip ir
        žemėje (nuotraukos)<http://www.lrytas.lt/-12669591401264783330-atgimstanti-lietuva-2-vasaris-rinkimai-%C4%AF-laisv%C4%99-kaip-danguje-taip-ir-%C5%BEem%C4%97je-nuotraukos.htm>
        (176) <http://www.lrytas.lt/?id=12669591401264783330&view=6>
        Mirė Rusijos istorijos ir slaptųjų tarnybų žinovas
        A.Pranskevičius<http://www.lrytas.lt/-12668339991265259738-mir%C4%97-rusijos-istorijos-ir-slapt%C5%B3j%C5%B3-tarnyb%C5%B3-%C5%BEinovas-a-pranskevi%C4%8Dius.htm>
        (29) <http://www.lrytas.lt/?id=12668339991265259738&view=6>
        Rusijos istorikas M.Soloninas: „Raudonojoje aikštėje reiktų pakabinti šūkį
        „Mus užaugino Stalinas“
        (video)<http://www.lrytas.lt/-12666009281265211164-rusijos-istorikas-m-soloninas-raudonojoje-aik%C5%A1t%C4%97je-reikt%C5%B3-pakabinti-%C5%A1%C5%ABk%C4%AF-mus-u%C5%BEaugino-stalinas-video.htm>
        (231) <http://www.lrytas.lt/?id=12666009281265211164&view=6>
        Studentų spyris Vasario 16-ąją draudusiam sovietinių okupantų režimui –
        trispalvė virš Šakių mokyklos (video,
        nuotraukos)<http://www.lrytas.lt/-12662494051265705599-student%C5%B3-spyris-vasario-16-%C4%85j%C4%85-draudusiam-sovietini%C5%B3-okupant%C5%B3-re%C5%BEimui-trispalv%C4%97-vir%C5%A1-%C5%A1aki%C5%B3-mokyklos-video-nuotraukos.htm>
        (396) <http://www.lrytas.lt/?id=12662494051265705599&view=6>
        Eseistas E.Parulskis: “Nedirbantis žmogus tingėti
        negali”<http://www.lrytas.lt/-12662357531265680413-eseistas-e-parulskis-nedirbantis-%C5%BEmogus-ting%C4%97ti-negali.htm>
        (71) <http://www.lrytas.lt/?id=12662357531265680413&view=6>
        Baltarusijos opozicijos atstovai: „Kažkas atsitiko su Lietuvos
        politika“<http://www.lrytas.lt/-12645048181263187460-baltarusijos-opozicijos-atstovai-ka%C5%BEkas-atsitiko-su-lietuvos-politika.htm>
        (256) <http://www.lrytas.lt/?id=12645048181263187460&view=6>
        Naujas K.Marxo “Kapitalo” lietuviškas leidimas: kompleksų atsisakymas ar jų
        pagilinimas?<http://www.lrytas.lt/-12641063701263334053-naujas-k-marxo-kapitalo-lietuvi%C5%A1kas-leidimas-kompleks%C5%B3-atsisakymas-ar-j%C5%B3-pagilinimas.htm>
        (93) <http://www.lrytas.lt/?id=12641063701263334053&view=6>


        ***
        širdingai
        Andrius Žilėnas | andrius.zilenas@... | +370(624)41862 | Skype:
        andrius.z


        [Non-text portions of this message have been removed]
      • AndriusZilenas
        Šis straipsnis atspausdintas išhttp://www.vtv.lt/naujienos/virtualios-visuomenes-komentarai/a.-sakalas-merfio-ir-kiti-desniai-polit.html A. Sakalas: Merfio
        Message 3 of 9 , May 28 4:31 AM
          Šis straipsnis atspausdintas
          http://www.vtv.lt/naujienos/virtualios-visuomenes-komentarai/a.-sakalas-merfio-ir-kiti-desniai-polit.html
          A. Sakalas: Merfio ir kiti dėsniai politikoje

          2008 sausio 23
          Gairės: Sakalas, Merfis, politika A. Sakalas Bernardinai.lt

          Aloyzas Sakalas
          Įdomūs tie internete pateikti Merfio ir kiti dėsniai. Jie kalba vos ne
          apie visus gyvenimo reiškinius. Jie labai gerai tinka ir politikos
          reiškiniams, ir patiems politikams.

          Štai vienas iš tų dėsnių: kuo daugiau skaitai ir domiesi politika, tuo
          labiau įsitikini, kad viena partija bjauresnė už kitą. Padoriausia
          atrodo ta, kuri dar nebuvo valdžioje. Na sakykite, argi Lietuvos
          rinkėjas nenusisuka nuo tų partijų, kurios buvo ar yra valdžioje ir
          neieško ten nebuvusios? Juk taip prie valdžios lovio atsidūrė Darbo
          partija ir partija Tvarka ir teisingumas. Arba kitas Merfio dėsnis,
          pavadintas melo dėsniu: kad ir kaip dažnai melas bus atskleidžiamas,
          vis tiek atsiras juo tikinčių žmonių. Visi dar prisimena Darbo
          partijos pažadus po 11, 111 dienų paversti šią ašarų pakalnę rojumi
          žemėje. Rojumi sau ji pavirto, Rojumi visiems – ne, bet Darbo partija
          ir šiandieną dar turi pakankamai daug gerbėjų. Arba ar galima užmiršti
          vyriausiojo Tvarkos be teisingumo erelio nuolatinę mantrą: tvarka bus.
          Bet jis nepajėgė jos įvesti net savo kieme. Merfis tvirtina: neįmanoma
          kažką įrodyti žmogui, kuris žino, ką kalba. Ir dar Merfio pirmasis
          debatų dėsnis: niekad nesiginčyk su kvailiu - žmonės gali nesuprasti,
          kuris iš jūsų yra kvailys.

          Bet nuo padangių aro akivaizdaus melo tikinčiųjų juo skaičius ne tik
          nesumažėjo, bet dar labiau išaugo. O tvarkos įvesti jam neleido
          Matchi‘o maksima: kvailys aukštame poste - tai lyg žmogus
          viršukalnėje: viskas jam atrodo maža, ir jis pats visiems atrodo
          mažas.

          Arba jaunojo ir agresyvaus socialdemokrato tvirtą pažadą jokiu būdu
          neiti į koaliciją su partija, pasipuošusią ereliais. Ir ką, nuėjo,
          taigi apsimelavo. Bet kas iš to - šiandieną jis tapo bebaimiu tiesos
          sakytoju ir kovotoju už mano, jūsų, taigi ir visų mūsų teises. O jam
          pritaria netekęs amo nemenkas būrys žmonių. Žinoma, galima daug
          atleisti jaunam žmogui, bet Andersono aksioma teigia: jaunas gali būti
          tik kartą, o nesubrendęs - visą gyvenimą. Be to, jis matyt, nežinojo
          Conway‘o dėsnio: bet kurioje organizacijoje visada atsiras žinantis,
          kas joje dedasi, asmuo. Jis būtinai bus atleistas iš darbo. Taip ir
          įvyko.

          Kas tikėjosi tokių apklausos rezultatų, kuriuos paskelbė sakalams
          giminingas dr. Vladas Gaidys? Bet tai įvyko pagal Gumpersono dėsnį:
          įvykio tikimybė yra atvirkščiai proporcinga norui, kad taip įvyktų.
          Kuri gi iš valdančiųjų partijų nenorėjo puikuotis reitingų aukštybėse,
          bet ten atsidūrė visiškai kiti. Bet nenusiminkime, nes pagal
          Wellingtono komandos dėsnį: grietinėlė kyla į viršų. Bet kyla ir
          padugnės. Bet vėl Merfis:‚viskas, kas kyla, turi nusileisti. Ir dar
          Merfis: nėra taip blogai, kad negalėtų dar labiau pablogėti.

          Štai būrelis (kol kas dar nedidelis) labai patyrusių socialdemokratų
          pradėjo įrodinėti kitiems mažiau patyrusiems, kad socialdemokratų
          partija nutolo nuo savo principinių nuostatų ir pasidarė liberalios
          ekonomikos apaštalu. Partijos vadovybė tokių minčių toleruoti buvo
          nelinkusi, nors ir nepanaudojo jokių organizacinių priemonių. Jei ir
          patyrę,ir mažiau patyrę socialdemokratai būtų žinoję  Whistlerio
          dėsnį: mes niekad nežinome, kas teisus, bet visada žinome, kas kaltas,
          tai būtų pasiūlę labai patyrusiems socialdemokratams įkurti partijos
          statute numatytą komitetą, kuris reguliariai atsiskaitytų jos Tarybai
          ar Prezidiumui. Būtų nušauti ne du, o net keturi zuikiai vienu šūviu:
          būtų paskatinta šių ir kitų partiečių iniciatyva ieškoti naujų
          sprendimų, apsaugota partija nuo nepatenkintų jos veikla pogrindinio,
          taigi ardomojo darbo visoms kitoms partijoms, o ir visuomenei būtų
          pademonstruota demokratijos pamoka ir partija vėl taptų gyvu
          organizmu. Tada tegul naujojo komiteto nariai įrodinėja partijos
          Tarybai, kuriuo keliu ji turi eiti: Vakarų demokratijos ar senu ir
          gerai pramintu keliu.

          Ir šitai reikėtų padaryti nedelsiant, kad iniciatyva sukurti komitetą
          nepavirstų istorija,  nes Merfio dėsnis byloja: istorija - tai toks
          mokslas, kuriame niekas neatsitinka du kartus. O Taryba tai
          kolektyvas, o kolektyvinio darbo esmė pagal Merfį: savo kaltę visada
          gali suversti kitam.

          Daug kalbama apie pajamų mokesčio diferencijuoto tarifo ir turto
          mokesčio įvedimą, bet, anot Merfio, niekas nevyksta taip, kaip
          suplanuota. Todėl veikia Parkinsono delsimo dėsnis: delsimas -
          ypatingiausia nevykdymo forma. Ypač ji gera tiems, kurie nedega
          nenugalimu noru ką nors daryti. Ir vietoje darbo pučia spalvotus muilo
          burbulus. Nors tai irgi atsakingas darbas. Tai seniai įrodyta prof. R.
          Baltramiejūno bestseleryje „Burbulų teorijos pagrindai“.

          Ir pabaigai apie daug ginčų sukėlusį liūtą. Ginčo esmę paaiškina  Olio
          aforizmas:avinų armija, vadovaujama liūto, visada nugalės liūtų
          armiją. Kadangi avinas, pagal tautosaką yra išminties simbolis, tai
          viskas tampa aišku premjerą sutapatinus su liūtu, jo partijos
          bičiulius- su avinais, o konservatorius- su liūtų armija. Nes
          riaumojančio liūto vadovaujama išmintis visados nugali tuos, kurie
          moka tik riaumoti.

          Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti
          kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be
          redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti
          www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.
          ***
          širdingai
          Andrius Žilėnas | andrius.zilenas@... | +370(624)41862 | Skype: andrius.z
        Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.