Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.

Re: [Minciu_sodas_LT] Re: Kokios Lietuvos sieksime?

Expand Messages
  • vygantas vejas
    gerb. Tomai.T. manau, kad nelabai geras yra ivardijimas jaunu poetu kaipo zhmoniu iki 35 metu. ...nekaip skamba, kaip tai- diskriminantishkai. gal uzhtenka
    Message 1 of 14 , Sep 21, 2006
    • 0 Attachment
      gerb. Tomai.T.
      manau, kad nelabai geras yra ivardijimas jaunu poetu kaipo zhmoniu iki 35
      metu. ...nekaip skamba, kaip tai- diskriminantishkai. gal uzhtenka tiesiog
      nuostatos, jog tai - jaunu kureju saskri... pieva. nors man ir shiaip dar
      nera 35 ir visai norechiau sudalyvaut. beje, esu kaip ir dailininkas plius,
      tai galiu but naudingas ir organizacijoj.
      vygantas vejas

      >From: "Tomas T." <savilaida.tomas@...>
      >Reply-To: Minciu_sodas_LT@yahoogroups.com
      >To: Minciu_sodas_LT@yahoogroups.com
      >Subject: Re: [Minciu_sodas_LT] Re: Kokios Lietuvos sieksime?
      >Date: Tue, 19 Sep 2006 12:19:14 +0200
      >
      > *mes ��ia ketiname ateinan��i�� vasar�� organizuoti, reikia id��jin��s
      >paramos..
      >*
      >
      >*Poezijos ganyklos griau��iai*
      >
      >* *
      >
      >���Vizija" ��� kasmetinis netradicinis poet��, ra��eiv��, literat��,
      >grafoman�� ir
      >kit�� ��manom�� ��odik�� bei ��ia sritimi aktyviai be(si)domin(an)��i��
      >s��skrydis-skaitymai. Vieta pavykimo-nepavykimo kreiv��je yra lemiama
      >kiekvieno dalyvio asmenini�� nuostat�� ir s��moningumo lygio.
      >
      >
      >
      >
      >
      >Nuostatai:
      >
      >1) S��skrydis skirtas jauniesiems k��r��jams (asmenims iki 35 met��);
      >
      >2) s��skrydis skirtas suart��jimui su gamta, jos ir jaun��j��
      >k��r��j�� bei
      >tarpusavio santyki�� u��(si)mezgimui, tuo skatinamas ��vairiapusis
      >kult��rin��
      >bendradarbiavim��;
      >
      >3) poezijos ganykl�� vykdo iniciatyvin�� ���savanori�� grup��", jai
      >turi b��ti
      >pravestas i��ankstinis kursas;
      >
      >4) poezijos ganykla skatins men�� bendradarbiavim�� (su fotografija,
      >daile, kinu, muzika...)
      >
      >5) bus skleid��iamos fluxus id��jos (u��siim��iau a��).
      >
      >
      >
      >Tikslai:
      >
      >1) poezijos ganykla skatins men�� bendradarbiavim�� (su fotografija,
      >daile, kinu, muzika...)
      >
      >6) s��skrydis skirtas suart��jimui su gamta, jos ir jaun��j��
      >k��r��j�� bei
      >tarpusavio santyki�� u��(si)mezgimui, tuo skatinamas ��vairiapusis
      >kult��rinis
      >bendradarbiavimas;
      >
      >
      >
      >
      >
      >
      >
      >Planai:
      >
      >1) Rasti ��mog��, kuris para��yt�� projekt�� tvarking�� (arba
      >parai��k��
      >paramai gauti).
      >
      >2) rasti r��m��j��;
      >
      >3) sve��i�� knyg�� pagaminti (reikt�� apsvarstyt galim�� josios
      >format�� ir
      >kaip kur? Elementariausia, bet nelabai solidu, nors to solidumo mums ir
      >nereikia, A4 lapai susegti... arba ritin��! Skaityt sunku, bet ra��yt ���
      >smagu...)
      >
      >4) rasti poet�� su knyga, kuris kokia nors tema pakalb��t�� ar ��iaip
      >apie
      >k��ryb�� pasidalint�� (a�� vis tik neatmetu Buroko pakvietimo, bet manau
      >��ia
      >viena paskutini��j�� m��s�� darbo stadij��.iki jos.gal mano knyg�� kas
      >i��leis...)
      >
      >5) logotipas ��� turiu, kas nupie��. Bet gali ir Tu paie��koti ir
      >pagalvoti, geriau, kai yra pasirinkimas.
      >
      >6) Pam��stymams: ar reikia riboti dalyvi�� skai��i��? K�� atsiminimui
      >paliksim dalyviams be tojo almanacho? Kokias dovan��les sum��styti...
      >Susieti
      >tai su ganykla.
      >
      >7) I��ankstin�� registracija (galima e-pa��tu, atsiun��iant ir po
      >kelet��
      >pavyzd��i�� savosios k��rybos...)
      >
      >8) Dalyvavimas mokamas?
      >
      >9) Para��yto poezijos ir pievos s��saj�� manifest�� (galiu pagaliau ir
      >a��
      >��ituo visai u��siimti).
      >
      >10) Rasti Gedimin�� Kaminsk�� ar kit�� ger�� skaitov��, kuris kasmet,
      >tradici��kai perskaityt�� kelis k��rinukus apie piev�� arba gamt�� bendriau
      >(pripa��int�� autori�� ir savo)
      >
      >
      >
      >(verkiant reikia kritikos ir papildymo...)
      >
      >
      >
      >--
      >tiesiog.Tomas.Ta��kauskas.tiek jau to.dar ir poetas.
      >
      >
      >[Non-text portions of this message have been removed]
      >
      >
      >
      >Laikas minciu_sodas_lt@yahoogroups.com tampa visuomens nuosavyb, tai yra,
      >visuomens labui atsisakome autorini teisi, nebent tame laike pabrtinai j
      >neaatsisakome. http://www.primarilypublicdomain.org/letter/ Kvieiame
      >dalintis ms laikais, praome pripainti ms autorius.
      >
      >Laikus sisti: minciu_sodas_lt@yahoogroups.com
      >
      >Atsisakyti ios konferencijos, siskite laik be teksto adresu:
      >minciu_sodas_lt-unsubscribe@yahoogroups.com
      >Yahoo! Groups Links
      >
      >
      >
      >
      >
      >
      >
      >
      >
      >
    • Mudis Šalkauskas
      Mieli MS bičiuliai. Šiandien baigėsi vakar prasidėjusi Mokslo ir technikos istorijos konferencija VGTU. Buvo įdomių dalykų. Visi pranešimai publikuoti
      Message 2 of 14 , Sep 21, 2006
      • 0 Attachment
        Mieli MS bičiuliai.

        Šiandien baigėsi vakar prasidėjusi Mokslo ir technikos istorijos
        konferencija VGTU. Buvo įdomių dalykų. Visi pranešimai publikuoti
        konferencijos knygutėje. Konferencijos programą prikabinsiu gale laiško. Jie
        ruošiasi daryti tokią ir kitais metais. Kviečia visus dalyvauti.

        Spalio 5-7 Vilniuuje vyks 22 Baltijos šalių mokslo istorijos kofrerencija MA
        ir MAB patalpose. Programą galima rasti:
        www.kfmi.lt/eng/conf/baltconf/program.pdf

        Mudis



        Maloniai kviečiame Jus dalyvauti

        Lietuvos mokslo istorikų

        konferencijoje



        „MOKSLO IR TECHNIKOS

        RAIDA LIETUVOJE“,



        kuri vyks

        2006 m. rugsėjo 20–21 d.

        VGTU Senato posėdžių salėje

        Saulėtekio alėja 11.

        Pradžia 9 val.



        MOKSLINĖS KONFERENCIJOS P R O G R A M A



        Pirmininkas doc. dr. Algimantas Nakas

        Mokslinė sekretorė pdg. Rasa Karnilaitė





        Rugsėjo 20 d. I posėdis



        1. Edmundas Kazimieras Zavadskas, VGTU

        Dvylika permainų metų



        2. Algimantas Nakas, VGTU

        Vilniaus Gedimino technikos universitetui 50 metų



        3. Antanas Kudzys, KTU Architektūros ir statybos institutas

        Apie kūdikiškus mokyklos bandymus atsistoti ir vaikščioti



        4. Antanas Algirdas Alikonis, Julija Brukštuvienė, VGTU

        Vilniaus Gedimino technikos universiteto geotechnikų darbai statant Kruonio
        HAE



        5. Algimantas Liekis, VGTU

        Akademiniai technikos mokslų tyrimai pokario Lietuvoje



        6. Vidmantė Lujanienė, VGTU

        Asmenybių įamžinimas Vilniaus Gedimino technikos universitete



        7. Vytautas Šernas, VDU

        Inžinerinės edukologijos raidos kompetencijos



        8. Algirdas Čižas, VGTU

        Inžinerinių studijų reglamentavimo raida Lietuvoje



        9. Juozas Banionis, VPU

        Inžinieriai – Aukštųjų kursų matematikų gretose



        10. Vytautas Pocius, VPU

        Lietuvos techninės inteligentijos ištakos Rygoje iki Pirmojo pasaulinio karo





        Rugsėjo 20 d. II posėdis



        11. Antanas Žiliukas, KTU

        Kazimiero Semenavičiaus daugiapakopės raketos idėjos kelias



        12. Antanas Žiliukas, Valerijus Keras, KTU

        Strypinių sistemų mechanika KPI Statybos fakultete



        13. Valerijus Keras, KTU

        Statybinių konstrukcijų tyrimų, dėstymo, diegimo inovacijos ir istorinė
        plėtra remiantis lyginamąja mokslotyra



        14. Vaclovas Vingras, Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos narys

        Julius Gajauskas, VGTU

        Šiaulių miesto inžinierių namai



        15. Aldona Vasiliauskienė, ŠU

        Kun. Albinas Pipiras: tarp meno ir technikos



        16. Vytautas Barkauskas, Bronius Vektaris, KTU Architektūros ir statybos
        institutas

        Jonas Sabaliauskas – pirmasis ASI direktorius (instituto 50-mečio proga)



        17. Lionė Lapinskienė, Panevėžio Mykolo Karkos vid. m-kla

        Technikos paveldo klausimai Petro Būtėno „Lietuvių tautotyros žinių ir
        senienų rinkimo programoje“



        18. Vytautas Baliūnas, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija

        Žymesni mokslininkai – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtiniai



        19. Jonas Navasaitis, KTU

        Geležies gavybos Lietuvoje technologiniai etapai



        20. Darius Juodis

        Sovietinio saugumo LSSR padalinio mokslinė-techninė žvalgyba 1945–1990 m.



        21. Viktoras Jurgelevičius

        Šiaulių dviračių gamykla „Vairas“



        22. Egidijus Bacevičius, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės
        tyrimų centras

        Karaliaučiaus universiteto žuvininkystės tyrimų institutas (1924–1944 m.)



        23. Valerija Januškevičienė

        Šimtametis mokytojų Petro Bendoriaus ir Prano Daugirdos aritmetikos
        uždavinynas



        24. Vytautas Viršilas, VGTU

        Chaoso teorija ir mokslas





        Rugsėjo 21 d. III posėdis



        25. Eglė Makariūnienė, Fizikos institutas

        Technikos naujienos Lietuvos gamtininkų draugijos žurnale „Gamta“



        26. Kęstutis Makariūnas, Fizikos institutas

        Fizikos mokslinių tyrimų institutų pirmtako įsteigimo penkiasdešimtmetis



        27. Doc. dr. Jonas Algirdas Martišius, VPU

        Techninio pobūdžio specialybės Vilniaus pedagoginiame universitete



        28. Romualdas Sakalauskas

        Buvusiai Statybos ministerijai – 60 metų



        29. Aldona Vasiliauskienė, VU RSTC; Justinas Jasėnas Vilniaus Šv. Juozapo
        kunigų seminarija

        Monsinjoras Kazimieras Jasėnas Mintaujoje (Jelgavoje): meno teorijos ir
        praktikos sąsajos



        30. Sigitas Saladžinskas

        Profesoriaus Jurgio Čiurlio indėlis kuriant Technikos fakultetą Kauno
        universitete



        31. Ž. Saladžinskas, V. Jelisejevas, D. Pavalkis, A. Tamelis, KMU,
        Chirurgijos klinika

        Siuvimo aparatų panaudojimas chirurgijoje ir jų raida Lietuvoje



        32. Alina Šveistytė, Ekologijos institutas
        Astronomija ir psichinės reakcijos



        33. Marytė Kuodytė

        Varpų liejimas Vilniuje XIV–XX a.



        34. Laima Petrauskienė, VU Ekologijos institutas

        Taisytini akcentai XX a. Lietuvos biologijos istorijoje



        35. Birutė Railienė, LMA biblioteka

        Iš Lietuvos mokslininkų disertacijų registravimo istorijos





        Rugsėjo 21 d. IV posėdis



        36. Libertas Klimka, VPU

        Radiotechnikos pramonės pirmtakas – „Elektrit“ gamykla Vilniuje



        37. Algimantas Jakimavičius, Ekologijos institutas

        Modernios agrarinės technologijos ir Lietuva (XIX a. pradžia)



        38. Algirdas Ažubalis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

        Kazio Klimavičiaus įnašas į lietuviškos mokyklos matematikos didaktiką



        39. Egidijus Gotalskis, Libertas Klimka, VPU

        Vilniaus Gatvių apšvietimas: nuo seniausių iki dabartinių laikų



        40. Romas Juzefovičius, Kultūros, filosofijos ir meno institutas

        Socialinis Lietuvos Mokslininko statusas 1918–1940 m.



        41. Juozas Mureika, Lietuvos estetikų asociacija

        Estetika Lietuvoje



        42. Valdas Pruskus, VGTU

        Sovietinės valdžios požiūrio į sociologijos mokslą kaita Lietuvoje
        (1960–1989)



        43. Evaldas Palšaitis, VGTU

        Kelininkų veteranų klubas „Kelininkas“



        44. Jonas Rudokas

        „Elektronika“ dirbo Lietuvos ūkio pažangai



        45. Antanas Algirdas Alikonis, VGTU

        Vilniaus Gedimino technikos universiteto geotechnikų indėlis kuriant naujus
        grunto tyrimo būdus ir prietaisus



        46. Juozas Algimantas Krikštopaitis, Kultūros, filosofijos ir
        meno institutas

        Dar neįvertinti veiksniai, lemiantys akademinės veiklos sėkmę
      • Tomas T.
        Vyganati.tikrai.Aciu uzu pastaba.Tu laukiamas busi. Ganykla surengsim siai vasarai.c: ... -- tiesiog.Tomas.Taškauskas.tiek jau to.dar ir poetas. [Non-text
        Message 3 of 14 , Sep 21, 2006
        • 0 Attachment
          Vyganati.tikrai.Aciu uzu pastaba.Tu laukiamas busi.
          Ganykla surengsim siai vasarai.c:


          2006-09-21, vygantas vejas <messiahofrainbow@...> rašė:
          >
          > gerb. Tomai.T.
          > manau, kad nelabai geras yra ivardijimas jaunu poetu kaipo zhmoniu iki 35
          > metu. ...nekaip skamba, kaip tai- diskriminantishkai. gal uzhtenka tiesiog
          > nuostatos, jog tai - jaunu kureju saskri... pieva. nors man ir shiaip dar
          > nera 35 ir visai norechiau sudalyvaut. beje, esu kaip ir dailininkas
          > plius,
          > tai galiu but naudingas ir organizacijoj.
          > vygantas vejas
          >
          > >From: "Tomas T." <savilaida.tomas@...>
          > >Reply-To: Minciu_sodas_LT@yahoogroups.com
          > >To: Minciu_sodas_LT@yahoogroups.com
          > >Subject: Re: [Minciu_sodas_LT] Re: Kokios Lietuvos sieksime?
          > >Date: Tue, 19 Sep 2006 12:19:14 +0200
          > >
          > > *mes čia ketiname ateinančią vasarą organizuoti, reikia idėjinės
          > >paramos..
          > >*
          > >
          > >*Poezijos ganyklos griaučiai*
          > >
          > >* *
          > >
          > >„Vizija" â€" kasmetinis netradicinis poetų, raÅ¡eivų, literatų,
          > >grafomanų ir
          > >kitų įmanomų žodikų bei šia sritimi aktyviai be(si)domin(an)čių
          > >sÄ…skrydis-skaitymai. Vieta pavykimo-nepavykimo kreivÄ—je yra lemiama
          > >kiekvieno dalyvio asmeninių nuostatų ir sąmoningumo lygio.
          > >
          > >
          > >
          > >
          > >
          > >Nuostatai:
          > >
          > >1) Sąskrydis skirtas jauniesiems kūrėjams (asmenims iki 35
          > metų);
          > >
          > >2) sąskrydis skirtas suartėjimui su gamta, jos ir jaunųjų
          > >kūrėjų bei
          > >tarpusavio santykių už(si)mezgimui, tuo skatinamas įvairiapusis
          > >kultūrinį
          > >bendradarbiavimÄ…;
          > >
          > >3) poezijos ganyklą vykdo iniciatyvinė „savanorių grupė", jai
          > >turi būti
          > >pravestas išankstinis kursas;
          > >
          > >4) poezijos ganykla skatins menų bendradarbiavimą (su fotografija,
          > >daile, kinu, muzika...)
          > >
          > >5) bus skleidžiamos fluxus idėjos (užsiimčiau aš).
          > >
          > >
          > >
          > >Tikslai:
          > >
          > >1) poezijos ganykla skatins menų bendradarbiavimą (su fotografija,
          > >daile, kinu, muzika...)
          > >
          > >6) sąskrydis skirtas suartėjimui su gamta, jos ir jaunųjų
          > >kūrėjų bei
          > >tarpusavio santykių už(si)mezgimui, tuo skatinamas įvairiapusis
          > >kultūrinis
          > >bendradarbiavimas;
          > >
          > >
          > >
          > >
          > >
          > >
          > >
          > >Planai:
          > >
          > >1) Rasti žmogų, kuris parašytų projektą tvarkingą (arba
          > >paraišką
          > >paramai gauti).
          > >
          > >2) rasti rėmėjų;
          > >
          > >3) svečių knygą pagaminti (reiktų apsvarstyt galimą josios
          > >formatÄ… ir
          > >kaip kur? Elementariausia, bet nelabai solidu, nors to solidumo mums ir
          > >nereikia, A4 lapai susegti... arba ritinį! Skaityt sunku, bet raÅ¡yt â€"
          > >smagu...)
          > >
          > >4) rasti poetą su knyga, kuris kokia nors tema pakalbėtų ar
          > Å¡iaip
          > >apie
          > >kūrybą pasidalintų (aš vis tik neatmetu Buroko pakvietimo, bet manau
          > >čia
          > >viena paskutiniųjų mūsų darbo stadijų.iki jos.gal mano knygą kas
          > >išleis...)
          > >
          > >5) logotipas â€" turiu, kas nupieÅ¡. Bet gali ir Tu paieÅ¡koti ir
          > >pagalvoti, geriau, kai yra pasirinkimas.
          > >
          > >6) Pamąstymams: ar reikia riboti dalyvių skaičių? Ką
          > atsiminimui
          > >paliksim dalyviams be tojo almanacho? Kokias dovanÄ—les sumÄ…styti...
          > >Susieti
          > >tai su ganykla.
          > >
          > >7) Išankstinė registracija (galima e-paštu, atsiunčiant ir po
          > >keletÄ…
          > >pavyzdžių savosios kūrybos...)
          > >
          > >8) Dalyvavimas mokamas?
          > >
          > >9) Parašyto poezijos ir pievos sąsajų manifestą (galiu pagaliau
          > ir
          > >aš
          > >šituo visai užsiimti).
          > >
          > >10) Rasti GediminÄ… KaminskÄ… ar kitÄ… gerÄ… skaitovÄ…, kuris kasmet,
          > >tradiciškai perskaitytų kelis kūrinukus apie pievą arba gamtą
          > bendriau
          > >(pripažintų autorių ir savo)
          > >
          > >
          > >
          > >(verkiant reikia kritikos ir papildymo...)
          > >
          > >
          > >
          > >--
          > >tiesiog.Tomas.Taškauskas.tiek jau to.dar ir poetas.
          > >
          > >
          > >[Non-text portions of this message have been removed]
          > >
          > >
          > >
          > >Laikas minciu_sodas_lt@yahoogroups.com tampa visuomens nuosavyb, tai
          > yra,
          > >visuomens labui atsisakome autorini teisi, nebent tame laike pabrtinai j
          > >neaatsisakome. http://www.primarilypublicdomain.org/letter/ Kvieiame
          > >dalintis ms laikais, praome pripainti ms autorius.
          > >
          > >Laikus sisti: minciu_sodas_lt@yahoogroups.com
          > >
          > >Atsisakyti ios konferencijos, siskite laik be teksto adresu:
          > >minciu_sodas_lt-unsubscribe@yahoogroups.com
          > >Yahoo! Groups Links
          > >
          > >
          > >
          > >
          > >
          > >
          > >
          > >
          > >
          > >
          >
          >
          >
          >
          >
          >
          > Laiðkas á minciu_sodas_lt@yahoogroups.com tampa visuomenës nuosavybë, tai
          > yra, visuomenës labui atsisakome autoriniø teisiø, nebent tame laiðke
          > pabrëþtinai jø neaatsisakome.
          > http://www.primarilypublicdomain.org/letter/ Kvieèiame dalintis mûsø
          > laiðkais, praðome pripaþinti mûsø autorius.
          >
          > Laiðkus siøsti: minciu_sodas_lt@yahoogroups.com
          >
          > Atsisakyti ðios konferencijos, siøskite laiðkà be teksto adresu:
          > minciu_sodas_lt-unsubscribe@yahoogroups.com
          > Yahoo! Groups Links
          >
          >
          >
          >
          >
          >
          >
          >
          >
          >


          --
          tiesiog.Tomas.Taškauskas.tiek jau to.dar ir poetas.


          [Non-text portions of this message have been removed]
        • Andrius Kulikauskas
          Vygantai, Ačiū labai, kad palaikai Tomo mintį. Tomai, vis pamąstykime, kaip Minčių sodas ir mūsų dalyviai galėtų palikyti tavo sumanymus.
          Message 4 of 14 , Sep 21, 2006
          • 0 Attachment
            Vygantai, Ačiū labai, kad palaikai Tomo mintį. Tomai, vis pamąstykime,
            kaip Minčių sodas ir mūsų dalyviai galėtų palikyti tavo sumanymus.
            Pavyzdžiui, mūsų Liaudies kūrybos klubo "Atžalyno" tarybos narys,
            Pavilnio bibliotekininkas Petras Stepankevičius ketina surengti poezijos
            vakarą, tik reikia poeto. Tad gal sutiktum būti mūsų poetu? Gal
            surinktum ir daugiau?

            Arba, pavyzdžiui, Eičiūnų kaimo veikėją Zenoną Anušauską domina tema
            "kūrybinė talka" kurios tu lyg ir sieki savo darbais. Gal vietoj kad
            steigti naują susirašinėjimą galėtum padėti išjudinti jau esamą
            http://groups.yahoo.com/group/talka/ ir pritraukti saviškius tenai į
            šią mūsų darbo grupę. Tai būtų labai šaunu.

            O išjudinus vieną grupę tikiu išjudintumėme daugiau. Manau yra gerai
            telktis apie ryškius, veiklius šviesuolius, koks ir esi, ir jų kertines
            vertybes (įdomu, kokia tavo gyvenime svarbiausia vertybė, visas kitas
            aprėpianti, ar yra tokia?) Būtų gerai kada pasikalbėti telefonu ar
            susitikti.

            Andrius

            Andrius Kulikauskas
            Minčių sodas
            http://www.ms.lt
            ms@...
            +370 (5) 264 5950
            +370 (699) 30003
            Vilnius
          • Tomas T.
            vertybė? tikėjimas.tik kaip ir dauguma jaunų žmonių vertybių(?).manosios.pakankamai abstarkčios,begyvendamas jas išryškinu praktikoje.c: dėl Petro
            Message 5 of 14 , Sep 21, 2006
            • 0 Attachment
              vertyb�?
              tik�jimas.tik kaip ir dauguma jaun� �moni� vertybi�(?).manosios.pakankamai
              abstark�ios,begyvendamas jas i�ry�kinu praktikoje.c:

              d�l Petro Stepankeviciaus rengiamo poezijos vakaro, mielai jame
              sudalyvau�iau, jei a� esu tinkamas tam vakarui.ar tas vakaras turi koki�
              tem� ar kok� ai�kesn� tiksl�?
              taip pat be abejo.galiu ir savo draugus paskatinti sudalyvauti.tik du
              nat�ral�s klausimai: kada ir kur tiksliai vyks �itasis vakaras?c:

              d�l m�s� pritraukimo � kit� darbo grup�, na, nemanau, kad tai perspektyvu
              daryti i�kart, bendradarbiavimas su Tavimi, Andriau, man tikrai naudingas
              asmenybinei brandai, toks jis b�t� ir kitiems mano aplinkos nariams, jei
              �sitrauktume � Tavo veikl�, bet kol kas a� esu link�s pasilaikyti atskirumo
              ir susiorganizuoti ma�ame darinyje, kad pa�intume tikruosius savo siekius ir
              galimybes bei kelius, kuriais norime/galime eiti.tai
              u�truks.na.betvaisingas bendradarbiavimas manau yra �manomas tik
              tada.kai �vyks k� apra�iau k� tik.c;

              dar atsipra�au, kad tada � stovykl� neatva�iavau.nebesp�jau.amt � Vilni� tik
              vakare aried�jau.c:

              d�l pokalbio.mielai.bet telefon� i� esm�s nelabai m�gstu.galime gyvai
              susitikti.kada Tau tikt�? tik ne �i� savait�,mat esu gana u�imtas dabar.

              2006/9/21, Andrius Kulikauskas <ms@...>:
              >
              > Vygantai, A�i� labai, kad palaikai Tomo mint�. Tomai, vis pam�stykime,
              > kaip Min�i� sodas ir m�s� dalyviai gal�t� palikyti tavo sumanymus.
              > Pavyzd�iui, m�s� Liaudies k�rybos klubo "At�alyno" tarybos narys,
              > Pavilnio bibliotekininkas Petras Stepankevi�ius ketina surengti poezijos
              > vakar�, tik reikia poeto. Tad gal sutiktum b�ti m�s� poetu? Gal
              > surinktum ir daugiau?
              >
              > Arba, pavyzd�iui, Ei�i�n� kaimo veik�j� Zenon� Anu�ausk� domina tema
              > "k�rybin� talka" kurios tu lyg ir sieki savo darbais. Gal vietoj kad
              > steigti nauj� susira�in�jim� gal�tum pad�ti i�judinti jau esam�
              > http://groups.yahoo.com/group/talka/ ir pritraukti savi�kius tenai �
              > �i� m�s� darbo grup�. Tai b�t� labai �aunu.
              >
              > O i�judinus vien� grup� tikiu i�judintum�me daugiau. Manau yra gerai
              > telktis apie ry�kius, veiklius �viesuolius, koks ir esi, ir j� kertines
              > vertybes (�domu, kokia tavo gyvenime svarbiausia vertyb�, visas kitas
              > apr�pianti, ar yra tokia?) B�t� gerai kada pasikalb�ti telefonu ar
              > susitikti.
              >
              > Andrius
              >
              > Andrius Kulikauskas
              > Min�i� sodas
              > http://www.ms.lt
              > ms@...
              > +370 (5) 264 5950
              > +370 (699) 30003
              > Vilnius
              >
              >
              >
              > Lai�kas � minciu_sodas_lt@yahoogroups.com tampa visuomen�s nuosavyb�, tai
              > yra, visuomen�s labui atsisakome autorini� teisi�, nebent tame lai�ke
              > pabr��tinai j� neaatsisakome.
              > http://www.primarilypublicdomain.org/letter/ Kvie�iame dalintis m�s�
              > lai�kais, pra�ome pripa�inti m�s� autorius.
              >
              > Lai�kus si�sti: minciu_sodas_lt@yahoogroups.com
              >
              > Atsisakyti �ios konferencijos, si�skite lai�k� be teksto adresu:
              > minciu_sodas_lt-unsubscribe@yahoogroups.com
              > Yahoo! Groups Links
              >
              >
              >
              >
              >
              >
              >
              >
              >
              >
              >


              --
              tiesiog.Tomas.Ta�kauskas.tiek jau to.dar ir poetas.


              [Non-text portions of this message have been removed]
            • Andrius Kulikauskas
              Romas Vorevičius: Ar Dievas būtina sąlyga kūrybos sėkmei? Gal reiktų apsispręsti? Man labai malonu su Jumis, ačiū Jums. Romai, Ačiū už klausimą!
              Message 6 of 14 , Sep 21, 2006
              • 0 Attachment
                Romas Vorevičius: Ar Dievas būtina sąlyga kūrybos sėkmei? Gal reiktų
                apsispręsti? Man labai malonu su Jumis, ačiū Jums.

                Romai, Ačiū už klausimą! Man malonu, kad parašai. Rašykim tiesiogiai
                minciu_sodas_LT@yahoogroups.com arba tiesiog atsiliepkime ("Reply") į
                bet kurį laišką ir visi gausime ir galėsime atsiliepti.

                Labai geras klausimas. Rašau kokios Lietuvos svajoju, tad reikės
                parašyti ir apie kūrybą. Manau, kad kūrybos tikslas yra pristatyti
                tiesą taip, kad nuo jos nenusigręžtų. Tad gal ir visa kūryba yra Dievo,
                mes patys esame nebent bendrakūrėjai. Ir mintis poezijos ganyklai -
                skatinti, palaikyti "atsakingą kūrybą", kurios tikslas įtakoti, ugdyti,
                brandinti, lavinti, auklėti save ir kitus, tad jinai yra kaip vaistas,
                turėtų būti sąmoninga, aiški, kryptinga, veiksminga. Ir taip pat, jinai
                bus veiksminga jei prisidės prie visos kūrybinės aplinkos, terpės
                įkvėpimo, perkūrimo, tad svarbu išmokti dalintis, siūlyti iš savo
                gelmių, bet taip leisti kitiems toliau perkurti. Tad manau labai svarbu
                būtų sukurti "atviro darbo zonas", kaip kadaise norėjome, kuriose visi
                kūrybiniai darbai būtų laikomi "visuomenės turtu" (Public Domain), kad
                kiti galėtų toliau perkurti. Štai pasiūlymas kurį kadaise rašiau
                Pasaulio bankui:
                http://www.ms.lt/en/workingopenly/atvirodarbovajus.html Gal būtų
                įmanoma kaip nors pritaikyti? O bendrai manau būtų visai šaunu jeigu
                surengtum gamtoj, kaime šventę kurioje valdytų poetai, tegu jaunesni už
                35 metų valdo (koks ir nebesu, bet visai pritarčiau tokiai valdžiai).
                Gal kažką panašaus į "Degančio žmogaus" (ar tiesiog Morės ?) festivalį
                (nors nesu buvęs). http://en.wikipedia.org/wiki/Burning_Man

                Toliau rašau savo svajonės metmenis...
                -----------------------------

                Šviesuoliai. Kas yra šviesuolis? Šviesuolio brandos kelias.

                Brandžiausi šviesuoliai klausosi Dievo ir lavina šią klausą. Siekia su
                Dievu bendrauti, draugauti, bendradarbiauti ir visa širdimi mylėti.
                Dievas gali būti ar nebūti, bet šviesuolių branda veda į bendravimą su
                juo. Aukščiausia, tobuliausia ką žmogus gali yra mylėti Dievą, juo
                džiaugtis, jį palaikyti ir tiesiog ugdyti, kad Jis būtų gyvas, jautrus
                ir atsiliepiantis. Žmonių tikrai mylinčių Dievą sunku rasti.

                Santykiai su netikinčiais. Suvoksime žmogaus būklę, kad kai kada žmogus
                turi ryšį su Dievu, o kai kada - kaip Kristus ant kryžiaus ("ko mane
                apleidai") - jo neturi, ir taip turi būti. Ir tikintis žmogus sugeba
                atskirti ir gyventi atitinkamai - kada yra ryšys su Dievu, verčiau tegu
                Dievas mąsto, būna, veikia - bet kada nėra ryšio su Dievu, tada save
                tikrina, vykdo tai ką tiki, toliau apmąsto veiklos pasekmes,
                apsisprendžia ką tikėti toliau. Žodžiu, ir netikintis gali gyventi
                atsakingai. Tikėjimo svarba iškyla kada mylime priešą, tai ir yra meilė
                Dievui. Mat, netikintis negali mylėti priešo dėl to, kad jam neišeina
                susidvejinti. Užtat doras netikintis vengia turėti priešų. Tuo tarpu
                tikintis žmogus gali nemėgti, pykti ant ar tiesiog nekęsti žmogaus, bet
                gali pripažinti aukštesnį, platesnį požiūrį ir vis dėl to aną mylėti.
                Kristus sakė, kad jo tikri sekėjai tik tada išsiskiria iš kitų, kai eina
                kalba apie meilę priešui. Tad meilė priešui bus labai vertinama ir bus
                sektini tie kurie labiausia myli savo priešus. Ir netikintys nebus iš
                tų - nors tegu įrodo, kad gali mylėti priešą, tai būtų šaunu! - bet
                užtat gerbs tokius tikrai tikinčius ir links į juos ir su jais
                draugaus. Ir patį Dievą pažinsime kaip tą aukštesnį požiūrį per kurį
                galime savo priešą mylėti. Ir jis bus mūsų visų bendras Dievas, tiek
                tikinčių, tiek ir netikinčių.

                Santykiai su Dievu. Šalyje Dievas akivaizdžiai mylimas. Juo
                džiaugiamės, gėrimės. Jį palaikome, ugdome, kad jis augtų gyvas,
                jautrus ir atsiliepiantis. Jam padedam susigaudyti, kaip jis gali
                užmegzti ryšį su kiekvienu žmogumi. Siekiam, kad jisai galėtų gyventi
                per kiekvieną žmogų, kaip kad gyvena per Jėzų Kristų. Siekiam vykdyti
                jo valią. Kaip eiti tokiu keliu? Paprasčiausia būtų tiesiog jam
                paklusti, bet tai pavyko tiktai Jėzui. Užtat užtenka tikėti, sekti tuo
                kuris jam paklūsta, eiti jo keliu. Bet kaip su kitaip tikinčiais
                žmonėmis? Juk tikinčiam priklauso laikytis savo tikėjimo nepaisant
                pasėkmių. Ir iš ko žinote, kad einame teisingu keliu? Tad manau
                sulauksime, kad žmogus vykdys Dievo valią, eis juo keliu, jeigu jam tik
                rūpės, kas Dievui rūpi. Jeigu rūpės, tai susiras Dievo kelią ir juo
                nueis, nors gali ilgai jo ieškoti. Ir ilgai ieškodamas supras, kad
                paprasčiau kur tik įmanoma sekti kitais, gerais pavyzdžiais, teisingai
                einančiais, o paprasčiausia tiesiog paklusti Dievui ir jo klausytis.
                Sulauksime amžiaus, kad visa tiesa bus prieinama žmogui, kuriam rūpi kas
                Dievui rūpi. Visa tiesa bus prieinama gyvenimiškais mokslais, tai
                šv.Dvasios įsikūnijimas, taip kaip Jėzus Kristus kuriuo sekame yra Dievo
                Sūnaus įsikūnijimas, o Dievo įsakymai tai gal Dievo Tėvo įsikūnijimas,
                jo buvimas tarp mūsų. Tad bus galima priimti Dievą net ir be tikėjimo,
                tiesiog per bendrą rūpestį.

                Tai įvyks dėl to, kad žmonės to norėsime. Iš Dievo reikalausime, kad
                jis truputį pasitemptų, kad jisai pasigailėtų visų visų, kad tarp
                pasmerktųjų nebūtų nė vieno, nė tarp atstumtųjų, bet kada visi būtų
                suprasti ir išteisinti pagal aplinkybes, kurias jis ir valdo. Bet tuo
                pastūmėsime pasaulio pabaigą. Nes Dievas davė žmogui laisvę
                susižlugdyti. Apaštalai klausė Kristaus, kodėl jiems kalba paprastai,
                bet kitiems tik palyginimais, ir Kristus atsakė, kad GALĖTŲ nesuprasti
                ir žūti, tai yra, kurie nori, gali suprasti, ir kurie nenori, gali
                nesuprasti, ir visa tai pavadinti paistalais ir nesąmonėmis. Jis paliko
                jiems laisvę. Bet mes atsisakysime tos laisvės žlugdyti save ir kitus,
                mes tad kalbėsime aiškiai ir paprastai, kad ir patys susigaudytumėme ir
                kad kiekvienas suprastų. Tada viską žinosime ir užteks, kad žmogus būtų
                nuoširdus, ir jisai džiaugsis žinojimu ir jam rūpės kas Dievui rūpi, ir
                jis tikės einančiais pas jį ir jis paklus Dievui. Bet kurie būsime
                nenuoširdūs neturėsime kur dingti, bus klaiku, nes tiesa mus sups ir
                puls iš visų pusių. Bet tikėkime, kad kiekviename žmoguje kažkur slypi
                nuoširdumo pradas, ir mūsų visos kūrybos tikslas yra žmogui padėti
                savyje atrasti, kad jis taptų tiesos draugu. Visa kas gyvens asmeniu,
                bendru žmogumi, Kristumi išliks, o visa kas pirmoj eilėj prisiriš prie
                savęs, prie savo išskirtinumo, prie savo asmenybės žus nes visa tai
                susinaikins, uždus savo melu nes pritrūks tiesos oro, druska naikins kas
                blogą ir išsaugos kas gerą, ugnis nudegins kas nešvaru. Džiaugsis visi
                norintys atitrūkti nuo savo asmenybės pančių, o susigrauš visi
                įsikimbantys į tuos pančius, betgi meile padėsime vieni kitiems
                atsiplėšti nuo savęs, kad mūsų atskiros asmenybės naujai išplauktų iš
                bendro asmens.

                Kristus bus bendras visiems tikėjimams nes jo tikrumas iškils
                gyvenimiškai. Jį atpažinsim kaip tą bendrą žmogų kuris daro tą gerą
                kurį bet kuris žmogus galėtų padaryti, vietoj kad susitelkti į talentus
                kuriais išsiskiria nuo kitų, juk anie savaime išplauks jei tik žmogus
                nusiteiks tarnauti visiems. Tas bendras žmogus iškyla kada tenka mylėti
                priešą, pavyzdžiui, kada bendrauji su gauja, tenka viską žiūrėti iš jų
                pusės, lanksčiai ir mikliai, taip kad užmiršti save ir sukies, kaip
                bendras žmogus, asmuo ne asmenybė, vis linkėdamas jiems gero, kad ir
                ugdydamas, nebūtinai sutikdamas su jais. Arba kada kalbi su žmogumi
                tarsi kalbėtum pats su savimi ir užsimirštate, kad esate tokie ir tokie
                žmonės, bet sklandote atsakingomis mintimis tarsi dvasios. Tas bendras
                žmogus taps mums suprantamas ir atpažįstamas daugelyje iš mūsų. Jį
                išmoksime atpažinti įvairiausiuose tikėjimuose. Iškils krikščionybės
                privalumai bet užtat džiaugsimės tikėjimų lobynu, kokių dvasinių turtų
                yra, ir jais dalinsimės.

                Šviesuolių žinojimas, tikėjimas, darbai bujos visame pasaulyje, bet pats
                mąstymas, požiūris bus itin ryškus Lietuvoje, ir lietuvių kalba taps
                svarbiausia mūsų laikų kalba filosofijai, tikėjimui ir gyvenimo
                mokslams. Įvairiausiai tikintys ir netikintys keliaus į Lietuvą ir į
                Vilnių bendrauti šiais klausimais, taip kad Vilnius taps naująja
                Jeruzale, visų tikėjimų šventu miestu. Daugiausia džiaugsmo suteiks
                žydų grįžimas ir tai bus ryškiausia, įvairiausia visuomenė Vilniuje ir
                per juos jisai taps svarbiausiu, įdomiausiu, žaviausiu pasaulio miestu.
                Taip, kad nublanks ana Jeruzalė ir niekas nebesidomės anomis žemėmis ir
                ten žmonės sukuklinti išmoks kaip gyventi taikoje nes Dievo pranašystės
                išsipildys Lietuvoje.

                Kristų suvoks kaip žmogų ir Dievą, kaip tiltą tarp mūsų ir Dievo. O tas
                tiltas yra dviejų požiūrių lydinys, tobulumo ir tapatumo. Kristus jau
                kartą apsireiškė kaip tobulas žmogus kuris kalbėjo taip kaip nesutelpa
                jokiam žmogui į galvą ("mylėk priešą", "būk tobulas", "viską išdalink",
                "atsuk skruostą", "išlupk nuodėmingą akį", "mylėk Dievą") ir mąsto
                tokiomis sandaromis (septynių-aštuonių požiūrių, kaip "Tėve mūsų")
                kurios negali išplaukti iš žmogaus makaulės (kurioje vienu metu telpa
                daugiausia šeši požiūriai). Suvoksime jį mūsų laikais ateinantį antrą
                kartą kaip gyvenantį per mus visus, kaip tas žmogus mumyse per kurį
                esame visi tapatūs.

                Žmonės bręsime ir žibėsime kaip žvaigždės - kiekvienas savo kertine
                gyvenimo vertybe savaip aprėpsime visas gyvenimo vertybes iš kurio nors
                taško, kaip žvaigždė aprėpianti visą dangų - ir per vienas kitą žinosime
                viską, gyvendami per vienas kito nuojautą ir vertybes, ir vienas kitą
                suprasime.

                Pasaulio pabaigos baisybės prasideda kai nekaltieji išreikalauja iš
                Dievo, kad ateitų jo teisybė. Tad reikėtų užlėkti už akių ir tuos
                nekaltuosius palaikyti ir nuraminti ir išmokti tokiais kartais pabūti ir
                nutolinti tas dienas ir visą tai kaip nors draugiškai išspręsti.

                Tautybės. Kiekvienas žmogus supras savo laisvę prisiimti tiek tautybių
                kiek tiktai nori ir kiek tiktai įstengia. (Aišku, tai sunku tad gimtoji
                tautybė turi savo privalumų.) Visi sąmoningai puoselėjantys lietuvybę
                vadinsis lietuviais ir bus tokiais laikomi. Niekas nežiūrės kraujo ar
                rasės ar akcento ar gramatikos ar metrikų. Svarbu, kokias pastangas
                žmogus deda ir kiek jis palaiko lietuvišką kūrybinę aplinką. Žmogus
                galės būti ir žemaičiu ir rusu ir juoduoju ir japonu, kiek jis tik norės
                dvasiškai, kūrybiškai įsipareigoti. O žmogus kuriam nusispjaut ant
                visko ir kuriam nerūpi kuria kalba mąsto ar kalba ar kuriam ir nerūpi nė
                balsuot, nė dalyvauti kūryboje ar talkoje, tas žmogus nebus laikomas nė
                jokios tautybės ir juo neįžeidinės jokios tautos. Užtat tikraisiais
                lietuviais bus laikomi sąmoningi lietuviai kokiais yra visi kurie savo
                šeimose, savo moksluose, savo veikloje, savo kūryboje sąmoningai
                puoselėjo ir puoseli lietuvybę, kokių yra daug tarp tremtinių,
                partizanų, pabėgėlių. Ir tikriausiais lietuviais bus laikomi tie kurie
                išėjo ir sugrįžo, kurie rinkosi būti lietuviais. Tad linkėsime visiems
                iš Lietuvos vis išvykti ir vėl sugrįžti, kad būtų tikri lietuviai. Juk
                tikrieji žydai buvo tremtiniai kurie grįžo, ne tie kurių neištrėmė. Ir
                visų lietuvių didžiausias džiaugsmas ir lietuvybės viršūnė bus žmonės
                augę kitų tautų šeimose bet sąmoningai pasirinkę gyventi ir lietuviais,
                pramokti kalbą ir dalyvauti kultūroje pagal galimybes ir sugebėjimus,
                pagal juos spręsime lietuvių tautos gerbūvį ir sąmoningumą. Ir
                džiaugsimės, kad žmogus gali dalyvauti keliose tautose, ir sveikinsime
                tokius ir jį laikysime visų tų tautų žmogumi, arba tiesiog vis
                paklausime jo, kaip jį suvokti, bet niekad neprimesime žmogui tautybės.
                Ir būsime pavyzdys visoms tautoms, kad mažumos yra kaip tautos
                prieskoniai be kurių nyku, prėska gyventi. Gyvybingos mažumos yra
                tiesiog būtinos, kad kraštas klestėtų, ir lygiai taip pat svarbu, kad
                išeivija būtų plati ir dalyvautų kitų šalių gyvenimuose. Užtat Lietuvą
                suprasime kaip ta kultūrinė erdvė kurioje pirmoje vietoje palaikoma
                lietuvybė tarp visų tautybių. Bet ir toje pačioje Lietuvoje bus
                įvariausios salelės ir vietinė kultūra visada bus laikoma pirmesnė, jai
                teikiama pirmenybė prieš visas kitas įtakas, kokios jos bebūtų.

                Lietuvos ypatumai.
                - Debesų požiūriu svarbi vieta nes slenkant į ilgiausią pasaulio žemyną
                Pabaltijys ir Palestina yra paskutinės vietos iš kur dar gali
                prisisiurbti vandens. Debesėlių girdyklos.
                - Gražiausi pasaulyje debesys. Apylygus paviršius yra tarsi debesėlių
                liejimo formos. Užtat danguje būna net tūkstančiai įvairiausių debesėlių.
                - Apylygus paviršius dėl to, kad tai intymi pasaulio vieta. Tai
                pasaulio alsavimo - ateinančių ir išeinančių ledynų - atsirandančios ir
                išnykstančios jūros - palikimas.
                - Apylygis, tad reikia ir didesnio jautrumo juo žavėtis, tad ugdo lyriškumą.
                - Kai pakyli keliais metrais, gali matyt per visą kilometrą, ir miškelį,
                ir laukus ir ežerėlį. Tad ir kraštovaizdis keičiasi daug staigiau nei
                kaip kalnuose, ir augmenija, gyvūnija atitinkamai išsidėsto.
                - Užkampis, užpelkis, palankus archaizmų išsaugojimui, kalbos ir
                papročių dėsningam vystymui.
                - Tyra, nesudarkyta kalba tinka nuodugniam filosofiniam mąstymui.
                - Maža bet gaji tauta.

                Nors iš manęs beliko tik šešėlis,
                Kadaise buvau gražus debesėlis.
                Gyvenom šimtas brolių ir sesučių
                Dailiausiam iš dangaus kampučių.

                Kas apdainuos visas balas ir lomus?
                Kas įrašytų į storiausius tomus?
                Kas rastų šventą rasą, pagavusią jų dvasią
                Per amžius išgaravusią?

                Ačiū, kas atsilieps bet kokiomis mintims, gal sužadinsite kokių minčių?
                Kokios Lietuvos norime?

                Andrius

                Andrius Kulikauskas
                Minčių sodas
                http://www.ms.lt
                ms@...
              • Tomas T.
                Romui atsakau taip.c: ... -- tiesiog.Tomas.Taškauskas.tiek jau to.dar ir poetas. [Non-text portions of this message have been removed]
                Message 7 of 14 , Sep 22, 2006
                • 0 Attachment
                  Romui atsakau taip.c:

                  2006/9/22, Andrius Kulikauskas <ms@...>:
                  >
                  > Romas Vorevi�ius: Ar Dievas b�tina s�lyga k�rybos s�kmei? Gal reikt�
                  > apsispr�sti? Man labai malonu su Jumis, a�i� Jums.
                  >
                  > Romai, A�i� u� klausim�! Man malonu, kad para�ai. Ra�ykim tiesiogiai
                  > minciu_sodas_LT@yahoogroups.com arba tiesiog atsiliepkime ("Reply") �
                  > bet kur� lai�k� ir visi gausime ir gal�sime atsiliepti.
                  >
                  > Labai geras klausimas. Ra�au kokios Lietuvos svajoju, tad reik�s
                  > para�yti ir apie k�ryb�. Manau, kad k�rybos tikslas yra pristatyti
                  > ties� taip, kad nuo jos nenusigr��t�. Tad gal ir visa k�ryba yra Dievo,
                  > mes patys esame nebent bendrak�r�jai. Ir mintis poezijos ganyklai -
                  > skatinti, palaikyti "atsaking� k�ryb�", kurios tikslas �takoti, ugdyti,
                  > brandinti, lavinti, aukl�ti save ir kitus, tad jinai yra kaip vaistas,
                  > tur�t� b�ti s�moninga, ai�ki, kryptinga, veiksminga. Ir taip pat, jinai
                  > bus veiksminga jei prisid�s prie visos k�rybin�s aplinkos, terp�s
                  > �kv�pimo, perk�rimo, tad svarbu i�mokti dalintis, si�lyti i� savo
                  > gelmi�, bet taip leisti kitiems toliau perkurti. Tad manau labai svarbu
                  > b�t� sukurti "atviro darbo zonas", kaip kadaise nor�jome, kuriose visi
                  > k�rybiniai darbai b�t� laikomi "visuomen�s turtu" (Public Domain), kad
                  > kiti gal�t� toliau perkurti. �tai pasi�lymas kur� kadaise ra�iau
                  > Pasaulio bankui:
                  > http://www.ms.lt/en/workingopenly/atvirodarbovajus.html Gal b�t�
                  > �manoma kaip nors pritaikyti? O bendrai manau b�t� visai �aunu jeigu
                  > surengtum gamtoj, kaime �vent� kurioje valdyt� poetai, tegu jaunesni u�
                  > 35 met� valdo (koks ir nebesu, bet visai pritar�iau tokiai vald�iai).
                  > Gal ka�k� pana�aus � "Degan�io �mogaus" (ar tiesiog Mor�s ?) festival�
                  > (nors nesu buv�s). http://en.wikipedia.org/wiki/Burning_Man
                  >
                  > Toliau ra�au savo svajon�s metmenis...
                  > -----------------------------
                  >
                  > �viesuoliai. Kas yra �viesuolis? �viesuolio brandos kelias.
                  >
                  > Brand�iausi �viesuoliai klausosi Dievo ir lavina �i� klaus�. Siekia su
                  > Dievu bendrauti, draugauti, bendradarbiauti ir visa �irdimi myl�ti.
                  > Dievas gali b�ti ar neb�ti, bet �viesuoli� branda veda � bendravim� su
                  > juo. Auk��iausia, tobuliausia k� �mogus gali yra myl�ti Diev�, juo
                  > d�iaugtis, j� palaikyti ir tiesiog ugdyti, kad Jis b�t� gyvas, jautrus
                  > ir atsiliepiantis. �moni� tikrai mylin�i� Diev� sunku rasti.
                  >
                  > Santykiai su netikin�iais. Suvoksime �mogaus b�kl�, kad kai kada �mogus
                  > turi ry�� su Dievu, o kai kada - kaip Kristus ant kry�iaus ("ko mane
                  > apleidai") - jo neturi, ir taip turi b�ti. Ir tikintis �mogus sugeba
                  > atskirti ir gyventi atitinkamai - kada yra ry�ys su Dievu, ver�iau tegu
                  > Dievas m�sto, b�na, veikia - bet kada n�ra ry�io su Dievu, tada save
                  > tikrina, vykdo tai k� tiki, toliau apm�sto veiklos pasekmes,
                  > apsisprend�ia k� tik�ti toliau. �od�iu, ir netikintis gali gyventi
                  > atsakingai. Tik�jimo svarba i�kyla kada mylime prie��, tai ir yra meil�
                  > Dievui. Mat, netikintis negali myl�ti prie�o d�l to, kad jam nei�eina
                  > susidvejinti. U�tat doras netikintis vengia tur�ti prie��. Tuo tarpu
                  > tikintis �mogus gali nem�gti, pykti ant ar tiesiog nek�sti �mogaus, bet
                  > gali pripa�inti auk�tesn�, platesn� po�i�r� ir vis d�l to an� myl�ti.
                  > Kristus sak�, kad jo tikri sek�jai tik tada i�siskiria i� kit�, kai eina
                  > kalba apie meil� prie�ui. Tad meil� prie�ui bus labai vertinama ir bus
                  > sektini tie kurie labiausia myli savo prie�us. Ir netikintys nebus i�
                  > t� - nors tegu �rodo, kad gali myl�ti prie��, tai b�t� �aunu! - bet
                  > u�tat gerbs tokius tikrai tikin�ius ir links � juos ir su jais
                  > draugaus. Ir pat� Diev� pa�insime kaip t� auk�tesn� po�i�r� per kur�
                  > galime savo prie�� myl�ti. Ir jis bus m�s� vis� bendras Dievas, tiek
                  > tikin�i�, tiek ir netikin�i�.
                  >
                  > Santykiai su Dievu. �alyje Dievas akivaizd�iai mylimas. Juo
                  > d�iaugiam�s, g�rim�s. J� palaikome, ugdome, kad jis augt� gyvas,
                  > jautrus ir atsiliepiantis. Jam padedam susigaudyti, kaip jis gali
                  > u�megzti ry�� su kiekvienu �mogumi. Siekiam, kad jisai gal�t� gyventi
                  > per kiekvien� �mog�, kaip kad gyvena per J�z� Krist�. Siekiam vykdyti
                  > jo vali�. Kaip eiti tokiu keliu? Papras�iausia b�t� tiesiog jam
                  > paklusti, bet tai pavyko tiktai J�zui. U�tat u�tenka tik�ti, sekti tuo
                  > kuris jam pakl�sta, eiti jo keliu. Bet kaip su kitaip tikin�iais
                  > �mon�mis? Juk tikin�iam priklauso laikytis savo tik�jimo nepaisant
                  > pas�kmi�. Ir i� ko �inote, kad einame teisingu keliu? Tad manau
                  > sulauksime, kad �mogus vykdys Dievo vali�, eis juo keliu, jeigu jam tik
                  > r�p�s, kas Dievui r�pi. Jeigu r�p�s, tai susiras Dievo keli� ir juo
                  > nueis, nors gali ilgai jo ie�koti. Ir ilgai ie�kodamas supras, kad
                  > papras�iau kur tik �manoma sekti kitais, gerais pavyzd�iais, teisingai
                  > einan�iais, o papras�iausia tiesiog paklusti Dievui ir jo klausytis.
                  > Sulauksime am�iaus, kad visa tiesa bus prieinama �mogui, kuriam r�pi kas
                  > Dievui r�pi. Visa tiesa bus prieinama gyvenimi�kais mokslais, tai
                  > �v.Dvasios �sik�nijimas, taip kaip J�zus Kristus kuriuo sekame yra Dievo
                  > S�naus �sik�nijimas, o Dievo �sakymai tai gal Dievo T�vo �sik�nijimas,
                  > jo buvimas tarp m�s�. Tad bus galima priimti Diev� net ir be tik�jimo,
                  > tiesiog per bendr� r�pest�.
                  >
                  > Tai �vyks d�l to, kad �mon�s to nor�sime. I� Dievo reikalausime, kad
                  > jis truput� pasitempt�, kad jisai pasigail�t� vis� vis�, kad tarp
                  > pasmerkt�j� neb�t� n� vieno, n� tarp atstumt�j�, bet kada visi b�t�
                  > suprasti ir i�teisinti pagal aplinkybes, kurias jis ir valdo. Bet tuo
                  > past�m�sime pasaulio pabaig�. Nes Dievas dav� �mogui laisv�
                  > susi�lugdyti. Apa�talai klaus� Kristaus, kod�l jiems kalba paprastai,
                  > bet kitiems tik palyginimais, ir Kristus atsak�, kad GAL�T� nesuprasti
                  > ir ��ti, tai yra, kurie nori, gali suprasti, ir kurie nenori, gali
                  > nesuprasti, ir visa tai pavadinti paistalais ir nes�mon�mis. Jis paliko
                  > jiems laisv�. Bet mes atsisakysime tos laisv�s �lugdyti save ir kitus,
                  > mes tad kalb�sime ai�kiai ir paprastai, kad ir patys susigaudytum�me ir
                  > kad kiekvienas suprast�. Tada visk� �inosime ir u�teks, kad �mogus b�t�
                  > nuo�irdus, ir jisai d�iaugsis �inojimu ir jam r�p�s kas Dievui r�pi, ir
                  > jis tik�s einan�iais pas j� ir jis paklus Dievui. Bet kurie b�sime
                  > nenuo�ird�s netur�sime kur dingti, bus klaiku, nes tiesa mus sups ir
                  > puls i� vis� pusi�. Bet tik�kime, kad kiekviename �moguje ka�kur slypi
                  > nuo�irdumo pradas, ir m�s� visos k�rybos tikslas yra �mogui pad�ti
                  > savyje atrasti, kad jis tapt� tiesos draugu. Visa kas gyvens asmeniu,
                  > bendru �mogumi, Kristumi i�liks, o visa kas pirmoj eil�j prisiri� prie
                  > sav�s, prie savo i�skirtinumo, prie savo asmenyb�s �us nes visa tai
                  > susinaikins, u�dus savo melu nes pritr�ks tiesos oro, druska naikins kas
                  > blog� ir i�saugos kas ger�, ugnis nudegins kas ne�varu. D�iaugsis visi
                  > norintys atitr�kti nuo savo asmenyb�s pan�i�, o susigrau� visi
                  > �sikimbantys � tuos pan�ius, betgi meile pad�sime vieni kitiems
                  > atsipl��ti nuo sav�s, kad m�s� atskiros asmenyb�s naujai i�plaukt� i�
                  > bendro asmens.
                  >
                  > Kristus bus bendras visiems tik�jimams nes jo tikrumas i�kils
                  > gyvenimi�kai. J� atpa�insim kaip t� bendr� �mog� kuris daro t� ger�
                  > kur� bet kuris �mogus gal�t� padaryti, vietoj kad susitelkti � talentus
                  > kuriais i�siskiria nuo kit�, juk anie savaime i�plauks jei tik �mogus
                  > nusiteiks tarnauti visiems. Tas bendras �mogus i�kyla kada tenka myl�ti
                  > prie��, pavyzd�iui, kada bendrauji su gauja, tenka visk� �i�r�ti i� j�
                  > pus�s, lanks�iai ir mikliai, taip kad u�mir�ti save ir sukies, kaip
                  > bendras �mogus, asmuo ne asmenyb�, vis link�damas jiems gero, kad ir
                  > ugdydamas, neb�tinai sutikdamas su jais. Arba kada kalbi su �mogumi
                  > tarsi kalb�tum pats su savimi ir u�simir�tate, kad esate tokie ir tokie
                  > �mon�s, bet sklandote atsakingomis mintimis tarsi dvasios. Tas bendras
                  > �mogus taps mums suprantamas ir atpa��stamas daugelyje i� m�s�. J�
                  > i�moksime atpa�inti �vairiausiuose tik�jimuose. I�kils krik��ionyb�s
                  > privalumai bet u�tat d�iaugsim�s tik�jim� lobynu, koki� dvasini� turt�
                  > yra, ir jais dalinsim�s.
                  >
                  > �viesuoli� �inojimas, tik�jimas, darbai bujos visame pasaulyje, bet pats
                  > m�stymas, po�i�ris bus itin ry�kus Lietuvoje, ir lietuvi� kalba taps
                  > svarbiausia m�s� laik� kalba filosofijai, tik�jimui ir gyvenimo
                  > mokslams. �vairiausiai tikintys ir netikintys keliaus � Lietuv� ir �
                  > Vilni� bendrauti �iais klausimais, taip kad Vilnius taps nauj�ja
                  > Jeruzale, vis� tik�jim� �ventu miestu. Daugiausia d�iaugsmo suteiks
                  > �yd� gr��imas ir tai bus ry�kiausia, �vairiausia visuomen� Vilniuje ir
                  > per juos jisai taps svarbiausiu, �domiausiu, �aviausiu pasaulio miestu.
                  > Taip, kad nublanks ana Jeruzal� ir niekas nebesidom�s anomis �em�mis ir
                  > ten �mon�s sukuklinti i�moks kaip gyventi taikoje nes Dievo prana�yst�s
                  > i�sipildys Lietuvoje.
                  >
                  > Krist� suvoks kaip �mog� ir Diev�, kaip tilt� tarp m�s� ir Dievo. O tas
                  > tiltas yra dviej� po�i�ri� lydinys, tobulumo ir tapatumo. Kristus jau
                  > kart� apsirei�k� kaip tobulas �mogus kuris kalb�jo taip kaip nesutelpa
                  > jokiam �mogui � galv� ("myl�k prie��", "b�k tobulas", "visk� i�dalink",
                  > "atsuk skruost�", "i�lupk nuod�ming� ak�", "myl�k Diev�") ir m�sto
                  > tokiomis sandaromis (septyni�-a�tuoni� po�i�ri�, kaip "T�ve m�s�")
                  > kurios negali i�plaukti i� �mogaus makaul�s (kurioje vienu metu telpa
                  > daugiausia �e�i po�i�riai). Suvoksime j� m�s� laikais ateinant� antr�
                  > kart� kaip gyvenant� per mus visus, kaip tas �mogus mumyse per kur�
                  > esame visi tapat�s.
                  >
                  > �mon�s br�sime ir �ib�sime kaip �vaig�d�s - kiekvienas savo kertine
                  > gyvenimo vertybe savaip apr�psime visas gyvenimo vertybes i� kurio nors
                  > ta�ko, kaip �vaig�d� apr�pianti vis� dang� - ir per vienas kit� �inosime
                  > visk�, gyvendami per vienas kito nuojaut� ir vertybes, ir vienas kit�
                  > suprasime.
                  >
                  > Pasaulio pabaigos baisyb�s prasideda kai nekaltieji i�reikalauja i�
                  > Dievo, kad ateit� jo teisyb�. Tad reik�t� u�l�kti u� aki� ir tuos
                  > nekaltuosius palaikyti ir nuraminti ir i�mokti tokiais kartais pab�ti ir
                  > nutolinti tas dienas ir vis� tai kaip nors draugi�kai i�spr�sti.
                  >
                  > Tautyb�s. Kiekvienas �mogus supras savo laisv� prisiimti tiek tautybi�
                  > kiek tiktai nori ir kiek tiktai �stengia. (Ai�ku, tai sunku tad gimtoji
                  > tautyb� turi savo privalum�.) Visi s�moningai puosel�jantys lietuvyb�
                  > vadinsis lietuviais ir bus tokiais laikomi. Niekas ne�i�r�s kraujo ar
                  > ras�s ar akcento ar gramatikos ar metrik�. Svarbu, kokias pastangas
                  > �mogus deda ir kiek jis palaiko lietuvi�k� k�rybin� aplink�. �mogus
                  > gal�s b�ti ir �emai�iu ir rusu ir juoduoju ir japonu, kiek jis tik nor�s
                  > dvasi�kai, k�rybi�kai �sipareigoti. O �mogus kuriam nusispjaut ant
                  > visko ir kuriam ner�pi kuria kalba m�sto ar kalba ar kuriam ir ner�pi n�
                  > balsuot, n� dalyvauti k�ryboje ar talkoje, tas �mogus nebus laikomas n�
                  > jokios tautyb�s ir juo ne��eidin�s jokios tautos. U�tat tikraisiais
                  > lietuviais bus laikomi s�moningi lietuviai kokiais yra visi kurie savo
                  > �eimose, savo moksluose, savo veikloje, savo k�ryboje s�moningai
                  > puosel�jo ir puoseli lietuvyb�, koki� yra daug tarp tremtini�,
                  > partizan�, pab�g�li�. Ir tikriausiais lietuviais bus laikomi tie kurie
                  > i��jo ir sugr��o, kurie rinkosi b�ti lietuviais. Tad link�sime visiems
                  > i� Lietuvos vis i�vykti ir v�l sugr��ti, kad b�t� tikri lietuviai. Juk
                  > tikrieji �ydai buvo tremtiniai kurie gr��o, ne tie kuri� nei�tr�m�. Ir
                  > vis� lietuvi� did�iausias d�iaugsmas ir lietuvyb�s vir��n� bus �mon�s
                  > aug� kit� taut� �eimose bet s�moningai pasirink� gyventi ir lietuviais,
                  > pramokti kalb� ir dalyvauti kult�roje pagal galimybes ir sugeb�jimus,
                  > pagal juos spr�sime lietuvi� tautos gerb�v� ir s�moningum�. Ir
                  > d�iaugsim�s, kad �mogus gali dalyvauti keliose tautose, ir sveikinsime
                  > tokius ir j� laikysime vis� t� taut� �mogumi, arba tiesiog vis
                  > paklausime jo, kaip j� suvokti, bet niekad neprimesime �mogui tautyb�s.
                  > Ir b�sime pavyzdys visoms tautoms, kad ma�umos yra kaip tautos
                  > prieskoniai be kuri� nyku, pr�ska gyventi. Gyvybingos ma�umos yra
                  > tiesiog b�tinos, kad kra�tas klest�t�, ir lygiai taip pat svarbu, kad
                  > i�eivija b�t� plati ir dalyvaut� kit� �ali� gyvenimuose. U�tat Lietuv�
                  > suprasime kaip ta kult�rin� erdv� kurioje pirmoje vietoje palaikoma
                  > lietuvyb� tarp vis� tautybi�. Bet ir toje pa�ioje Lietuvoje bus
                  > �variausios salel�s ir vietin� kult�ra visada bus laikoma pirmesn�, jai
                  > teikiama pirmenyb� prie� visas kitas �takas, kokios jos beb�t�.
                  >
                  > Lietuvos ypatumai.
                  > - Debes� po�i�riu svarbi vieta nes slenkant � ilgiausi� pasaulio �emyn�
                  > Pabaltijys ir Palestina yra paskutin�s vietos i� kur dar gali
                  > prisisiurbti vandens. Debes�li� girdyklos.
                  > - Gra�iausi pasaulyje debesys. Apylygus pavir�ius yra tarsi debes�li�
                  > liejimo formos. U�tat danguje b�na net t�kstan�iai �vairiausi� debes�li�.
                  > - Apylygus pavir�ius d�l to, kad tai intymi pasaulio vieta. Tai
                  > pasaulio alsavimo - ateinan�i� ir i�einan�i� ledyn� - atsirandan�ios ir
                  > i�nykstan�ios j�ros - palikimas.
                  > - Apylygis, tad reikia ir didesnio jautrumo juo �av�tis, tad ugdo
                  > lyri�kum�.
                  > - Kai pakyli keliais metrais, gali matyt per vis� kilometr�, ir mi�kel�,
                  > ir laukus ir e�er�l�. Tad ir kra�tovaizdis kei�iasi daug staigiau nei
                  > kaip kalnuose, ir augmenija, gyv�nija atitinkamai i�sid�sto.
                  > - U�kampis, u�pelkis, palankus archaizm� i�saugojimui, kalbos ir
                  > papro�i� d�sningam vystymui.
                  > - Tyra, nesudarkyta kalba tinka nuodugniam filosofiniam m�stymui.
                  > - Ma�a bet gaji tauta.
                  >
                  > Nors i� man�s beliko tik �e��lis,
                  > Kadaise buvau gra�us debes�lis.
                  > Gyvenom �imtas broli� ir sesu�i�
                  > Dailiausiam i� dangaus kampu�i�.
                  >
                  > Kas apdainuos visas balas ir lomus?
                  > Kas �ra�yt� � storiausius tomus?
                  > Kas rast� �vent� ras�, pagavusi� j� dvasi�
                  > Per am�ius i�garavusi�?
                  >
                  > A�i�, kas atsilieps bet kokiomis mintims, gal su�adinsite koki� min�i�?
                  > Kokios Lietuvos norime?
                  >
                  > Andrius
                  >
                  > Andrius Kulikauskas
                  > Min�i� sodas
                  > http://www.ms.lt
                  > ms@...
                  >
                  >
                  >
                  > Lai�kas � minciu_sodas_lt@yahoogroups.com tampa visuomen�s nuosavyb�, tai
                  > yra, visuomen�s labui atsisakome autorini� teisi�, nebent tame lai�ke
                  > pabr��tinai j� neaatsisakome.
                  > http://www.primarilypublicdomain.org/letter/ Kvie�iame dalintis m�s�
                  > lai�kais, pra�ome pripa�inti m�s� autorius.
                  >
                  > Lai�kus si�sti: minciu_sodas_lt@yahoogroups.com
                  >
                  > Atsisakyti �ios konferencijos, si�skite lai�k� be teksto adresu:
                  > minciu_sodas_lt-unsubscribe@yahoogroups.com
                  > Yahoo! Groups Links
                  >
                  >
                  >
                  >
                  >
                  >
                  >
                  >
                  >
                  >
                  >


                  --
                  tiesiog.Tomas.Ta�kauskas.tiek jau to.dar ir poetas.


                  [Non-text portions of this message have been removed]
                • Andrius Kulikauskas
                  Šiandien Atžalyno konkursui rašiau metmenis, kokios Lietuvos svajoju. Skirstau savo mintis į skyrius, kuriuos pagal galimybes išplėtosiu. Man reik iki
                  Message 8 of 14 , Oct 1, 2006
                  • 0 Attachment
                    Šiandien "Atžalyno" konkursui rašiau metmenis, kokios Lietuvos svajoju.
                    Skirstau savo mintis į skyrius, kuriuos pagal galimybes išplėtosiu. Man
                    reik iki penktadienio baigti, nes šeštadienį jau išskrendu į Kiprą.
                    Ačiū už pastabas ir kviečiu plėtoti savo svajonę! Andrius, http://www.ms.lt
                    ----------------------------------------------------


                    * Prisistatymas *

                    Vertinu galimybę siūlyti savo svajonę, kaip žingsnį link jos įgyvendinimo.
                    Man rūpi platesni reikalai, kaip Lietuva - Dievo ir žmogaus reikalai.
                    Visgi, užaugau lietuviu ir ugdžiau save tokiu, galiausia įsikūriau
                    Lietuvoje.
                    Tad norisi įprasminti šį atstitiktinumą ir tuo pačiu kiekvieną tautą.
                    Rimtai puoselėju savo svajones, įsteigiau "Minčių sodą" aptarnaujantį ir
                    telkiantį šviesuolius.
                    Jau subūrėme 100 rašančių ir 1,000 skaitančių, gal dešimtadalis veiklos
                    lietuvių veikla.
                    Patyrėme, kaip iš to pragyventi, kaip išlaikyti veiklos židinį.
                    Toliau rūpi suburti, išjudinti ištisą šviesuolių kultūrą, judėjimą,
                    tarsi išsklaidytą tautą.
                    Viliuos, per 10 metų išaugsime, būsime 100,000 veikiančių ir 1,000,000
                    palaikančių.
                    Man patiktų, kad dešimtadalis mūsų veiklos būtų Lietuvoje, taip kad tai
                    būtų šalis kurioje vyrautų šviesuolių vertybės.
                    Noriu rašyti ko drąsiau. Noriu išsakyti tai, kas palaikytų kiekvieną
                    tautą, ypač mažasias. Ir kiekvieną žmogų, ypač nustumtuosius.
                    O mano požiūris gali būti labai svetimas. Juk ne kiekvienas nori
                    sutikti ar net prileisti, kad vieni žmonės dėl savo gyvenimo kelio yra
                    labiau šviesūs, subrendę, teisingi. Tad parašysiu, kaip debesėliams
                    visa tai atrodo. Tikiu, suprasite iš bendrų bruožų, o kas nori
                    dalykiškiau, iš karto kviečiu, "Minčių sode" pasipasakokite, kas jums
                    gyvenime labiausia rūpi, ir pasistengsime įvairiausiai palaikyti.
                    Atsiprašau, kad rašysiu nedailiai, tiesiog nespėju ir gal net nemoku
                    pagrąžinti. Gal kitiems tai pavyks.

                    * Debesėlių kilmė ir prasmė *

                    Debesis - pasakorius kviečia debesėlius, papasakos iš kur jie kyla ir
                    koks jų tikslas.
                    Aišku, per amžius žemynai persidėsto.
                    Bet pasižiūrėkime į gaublį.
                    Va šitoje vietoje debesys pasisemia vandens prieš kelionę per plačiausią
                    žemyną.
                    Yra dvi tokios vietos - viena tai šventoji žemė. Kita irgi mums brangi.
                    Ten apylygis paviršius užtat kyla daug įvairiausių smulkučių debesėlių,
                    užtat ir gražiausi debesėliai.
                    Tad galėtų visi debesėliai ten pasistiprinti, pasisemti rasos prieš
                    keliones, užmojus, žygius kuriuose paskui su meile išsilies.
                    Bet svarbiausia kiekvienas atskiras debesėlis, tad papasakosiu jų brandą.
                    Ir paskui ką tas turi bendro su molinukais (žmonėmis), kuriuose irgi yra
                    Dievo dvasia, lygiai kaip ir debesėliuose, nors ji užslėpta.

                    * Debesėlių branda *

                    Debesėliai kyla iš rasos - dėstysiu šviesuolių brandos raidą.
                    Prasideda, kai grįžta prie minčių, jas kaupia - vandens lašelių -
                    susitelkia.
                    Toliau, vykdo užmojus, sijoja vertybes - debesėliai juda, kad neužstotų
                    saulę.
                    Turi savo kertinę vertybę, gvildena klausimus.
                    Save ugdyti toliau, tenka burti kitus, juos išsiugdyti, o tai gali būti
                    savanaudiška, tad tenka domėtis aukštesniu požiūriu, Dievu.

                    * Įsivaizduoti Dievo požiūrį *

                    Kaip galime įsivaizduoti Dievo požiūrį? Kaip jisai išeina už savęs?

                    * Santykiai su Dievu *

                    Kas Dievui rūpi? Molinukai kaip kukliausi indai kuriais Dievas gali
                    pilnaverčiai reikštis, tad jo didžiausiai šlovei. Debesėliai, molinukai
                    atpažįsta Dievą ir padeda jam išeiti vis toliau už savęs.

                    * Šviesuolių telkimas *

                    Molinukai tai kaip debesėliai, irgi su dvasia, bet ne visi ja rūpinasi,
                    tad vieniems rūpi lengvabūdiškai taikstytis, kiti lieka nustumti
                    (šviesuoliai). O pastarieji sutaria iš esmės. Kaip jiems tai padaryti?

                    * Šviesuolių poreikiai *

                    Reikia rūpintis jų poreikiais:
                    - reik dvasinio palaikymo
                    - daugiau protų
                    - įvairiausių priėjimų
                    - suburti terpę mintis įgyvendinti
                    - pragyvent

                    * Pragyvenimas *

                    Kaip gali vienas kitą palaikyti, kad visi pragyventų?
                    Tai išsprendę jau turi tvirtą pagrindą.

                    * Įsitvirtinimas *

                    O kaip toliau išsilaikyti, neišnykti? Ir kaip kitus kviesti, priimti?
                    Šviesuolių kultūrą kurti kuri palaikys žmonės, kad galėtų iš pagrindų
                    įsimylėti ir kurti tvirtas, šviesias, mylinčias šeimas ir auginti
                    laimingus vaikus ir kitus veiksmingai palaikyti, įtakoti, ugdyti.

                    * Kūryba *

                    Kūryba kuriame kūrėjus ir kūrybą palaikančią aplinką. Įtraukiame,
                    įtakojame, ugdome kitus. Tokia kūryba nori būti veiksminga, tad yra
                    kaip vaistas ir turi būti imama sąmoningai, aiškiai. Atsakinga kultūra.

                    * Kūrybingos salelės *

                    Kaimas smugdo šviesuolį, bet keli šviesuoliai suėję gali perkurti visą
                    kaimą, kad jis būtų šviesus. Koks atrodo pasaulinių kaimų tinklas.

                    * Klajokliai *

                    Žmonės - jaunimas bet ne vien - šviečiasi keliaudamas iš vieno kaimo į
                    kitą, apsistodami susipažinti su šviesuoliais ir jų užmojais, juos
                    palaikyti ir savo susigalvoti. Persipina teminiai keliai palaikantys
                    įvairiausias technologijas, metodologijas. Žemės ūkis ir gamta taip pat
                    padeda sieti technologijas ir vertybes.

                    * Šventės *

                    Gyvybinga šviesuolių visuomenė per įvairiausias šventes leidžia visiems
                    žmonėms, kad ir abejingiausiems, suprasti, kad galima nors laikinai,
                    nors ribotai, bet galima gyventi kitaip. Aiškėja, kad žmonės apsieina
                    be valdžios. Ir didmiesčiai įgauna laikinumo požymius, jie suvokiami
                    kaip vietos, kur žmonės laikinai pagyvena, o šiaip žmonės kuriasi kaimuose.

                    * Santykiai su valdžia *

                    Valdžiai tas nepatinka. Ji persekioja, žlugdo, trukdo, kiršina. O
                    šviesuoliai ištobulina būdus kaip bendrauti su smurtaujančiais ir juos
                    auklėti. Taip pat iškyla visuomeninkai valdantys ne atsakymais, o
                    klausimais kuriuos gvildena su visų pagalba. Pasirodo, kad taip gali
                    valdyti net nebūdami valdžioje. Taip pat aiškėja mūsų laikų bruožai
                    ryšium su Maslow vertybių rikiuotę - mūsų laikų atgimimai susiję ne su
                    laisvės, o su prasmės poreikiu. Bet galiausia ne su prasmės poreikiu, o
                    tiesiog noru rūpintis ne savimi bet užtat kitais.

                    * Sambūriai *

                    Įvairiausios gyvenimo srityse valdžią perima žmonės kuriems tas rūpi ir
                    kurie tiesiogiai sprendžia reikalus. Taip kiekvienai technologijai,
                    kiekvienai vertybei, kiekvienam gėriui atsiranda palaikanti bendruomenė.

                    * Tauta *

                    Tautos tikslas yra santarve suderinti skirtingus norus, siekius. Tad
                    svarbiausia yra sudaryti sveiką aplinką kurioje žmonės gali
                    susikalbėti. Tad kalba turi būti skaidri (be svetimžodžių), aiški,
                    atsakinga. Ja reikia puoselėti. Vaikai užauga toje kultūroje, yra
                    pasiruošę joje dalyvauti.

                    * Sąmoningumas *

                    Žmogus gali rinktis dalyvauti keliose tautose. Iš tikrųjų, svarbu, kad
                    būtų įvairios tautos, nes gal vienai dėl savo kalbos ir kultūros pavyks
                    suderinti tai ką kitoms nepavyksta. Taip tautos gali vienas kitą
                    palaikyti ir paskatinti. Bet žmogus kuris nesąmoningas nesuvoks, kaip
                    prisidėti prie savo tautos kultūros. Tad yra vos ne būtina, kad
                    kiekvienas žmogus, ypač jaunas žmogus, pagyventų kitose tautose ir
                    mokėtų iš jų pasisemti, jose dalyvauti ir jas palaikyti. Tad tautose
                    labai vertinami tremtiniai, išeiviai, pabėgėliai, sugrįžėliai, kaip
                    tikrieji tautiečiai, o labiausiai vertinami mažumos, kurios sąmoningai
                    įsijungia į tautos kultūrą ir dar savo tautos kultūrą prie jos derina.

                    * Debesėlių svarba *

                    Tad debesėliai yra kaip tų tautų žodžiai išsakantys vertybes ir
                    keliaujantys per tautas, pasisemiantys meilės iš vienur ir paliejantys
                    kitur. O molinukų rimčiausias darbas yra išmokti kaip auginti ir
                    išleisti gražius debesėlius. Tokie molinukai yra jautrūs, lyriški,
                    dainingi, linksmi, kitus mylintys, užjaučiantys ir atsiliepiantys.

                    * Debesėlių girdyklos *

                    Tad linkėtina, kad būtų nors viena šalelė kurioje debesėliai galėtų
                    pasisemti, pasistiprinti drąsiausiams žygiams. O jeigu būtų viena tokia
                    šalelė, bus jų ir daugiau, visos tokios bus.

                    * Pabaigai *

                    Kiek toli jau nueita ir kas nusimato. Nuorodos pasiskaitymui.
                  Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.