Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.
 

Kas mums mirtis?... Ar galima tikėti Dievu?...

Expand Messages
  • Andrius Kulikauskas
    Siunciu UTF-8 koduote. Andrius ... Ačiū Vygaudui už labai prasmingus pamąstymus, kuriuos pridedu žemiau. Ką mums reiškia mirtis? Kas yra mūsų aš ?
    Message 1 of 1 , Apr 1, 2006
      Siunciu UTF-8 koduote. Andrius
      ------------------------------------------------
      Ačiū Vygaudui už labai prasmingus pamąstymus, kuriuos pridedu žemiau. Ką
      mums reiškia mirtis? Kas yra mūsų "aš"? Ką mums reiškia kiti žmonės? Ir
      mes visi paėmę kartu? Ką mes turim bendro su Dievu ar pasauliu? Kas yra
      už jų? Kaip mūsų atsakymai, mūsų suvokimas veikia mūsų gyvenimą? Kas yra
      amžinas gyvenimas?

      Lygiai tokius klausimus svarstome kartu su Mindaugu Kubiliumi
      antradieniais, 18:00 valandą, šv.Jonų koplyčioje, Vilniaus universitete.
      Mes apmąstome, aptariame savaitės liturginius skaitymus. Paskui
      pasimokome giedojimo. O dar po to pabendraujame kurioje nors kavinėje.
      Mindaugas kviečia mus kas savaitę paskaityti jo mintis "Lietuvos ryto"
      svetainėje ir atsiliepti:
      Trys milijonai - IV Gavėnios sekmadienis
      http://www.lrytas.lt/?data=20060327&id=11434621101141534571&view=4
      Baltoji dykumos saulė (III Gavėnios sekmadienio komentaras)
      http://www.lrytas.lt/?data=20060319&id=11427755701142142005&view=4

      Džiaugiamės, kad Mindaugas gali parašyti tokiai plačiai auditorijai.
      Palaikom jį atsiliepdami "Lietuvos ryto" svetainėje, taip pat ir čia, ir
      aišku, prisijungdami antradieniais.

      Ačiū Vygaudui - skaitykime toliau. Laukiame mūsų įvairiausių minčių.
      Šios temos vis dėl to labai praktiškos nes jomis rikiuojame visas savo
      gyvenimo vertybes. Šiandien susitikau su Petru Vaitiekūnu, Lietuvos
      ambasadoriumi Baltarusijoje. Mes pažįstami iš Sąjūdžio laikų. Jo kertinė
      vertybė: "tikėjimas Dievu" ir jam rūpi klausimas: "Ar galima tikėti
      Dievu?" Tai iš tiesų rimtas klausimas į kurį manau jisai gali rasti
      atsakymą, ir mes galime padėti. Ilgimės Dievo, bet ar galime ne vien
      ilgėtis? Ką tai reikštų?

      Andrius Kulikauskas, http://www.ms.lt
      ----------------------------------------------------------------------
      Vygaudas Juozaitis

      Kai aš numirsiu.

      Kai aš numirsiu, kai numirs mano kūnas, sustos plakti širdis ir išnyks
      visi mano prote esantys prisiminimai, tuomet teliks tik atmintis kituose
      apie mane. Galbūt stovės man paminklas, bus mano vardu pastatyti
      miestai, pavadintos gatvės, o galbūt ir nieko nebus. Galbūt visus
      kuriuos aš pažystu ir kurie mane pažysta išnyks kartu su manimi išnyks
      ir miestai ir visa tai, kas galėtų nors truputi priminti kitiems mane...
      Kadangi turiu pažystamų visoje žemėje, todėl, greičiausiai turėtu
      išnykti labai didelė žmonių grupė, kad nebeliktu jokių žinių apie mane.
      Bet ne apie tai norėjau dabar parašyti, o tiesiog atskleisti, pabandyti
      atskleisti savo požiūri į mirti ir jums ir sau pačiam.

      Kadangi pasaulyje egzistuoja begaliniai dalykai, kurie priklauso ne nuo
      žmonių, o nuo kažko kito, galbūt Dievo, todėl mes visi esame surišti,
      kaip rankos pirštai, į vieną kumštį. Tarkime, kad visi žmonės yra
      atskiri vienos rankos pirštai. Ranka turi apie 7mljrd. pirštų, tokiu
      būdu, įsivaizduokite, kokia jėgą turi toksai kumštis! Tai štai, mes visi
      susivieniję, galime padaryti labai daug, galbūt, galbūt, net pakeisti
      visatos lemtį. Kodėl gi ne?!

      Tai štai, aš esu pirštas, vienas kaip pirštas, didelės rankos, bet ranka
      savotiškai mąstant irgi yra mano. Nes, kaip ir ranką taip ir pirštus,
      valdo mintis, esminė mintis. Vieni pirštai išnarinti, kiti sulaužyti.
      Kaip bebūtų visi pirštai įtakoja vieni kitus, jeigu skaudą vieną piršta
      kiti lankstosi sunkiau, stengiasi „neužgauti“ ligonio. Išnarintas
      pirštas į priešingą pusę, lenkia ir gretimus pirštus į išlinkimą. Taip
      kumščio suspausti ir nepavyksta, susirieti norėdamas įtakoti aplinkinius
      prisijungti ir nors vieną kartą, žmonių istorijoje, susijungti į vieną
      galingą kumštį, bet tepavyksta tik gretimus pirštukus truputi sulenkti.
      Bet ne apie tai...

      Mano visas kūnas sudaro visą, anksčiau minėtą, įsivaizduojamą pirštą,
      kaip nuo galvos plaukų iki kojų nagų, taip ir nuo piršto nago iki
      plaštakos. Mano mintis išsitiesią toliau, tik ji mane verčia, galvoti,
      kad aš esu, šiuo atveju ir pirštas ir plaštaka ir visa ranka. Todėl,
      jeigu aš esu visa ranka, tai aš esu ir visi jos pirštai. Todėl mane,
      tokios mintys priveda prie vienos išvados, kad aš numirsiu kaip
      organizmas, bet nenumirsiu kaip mintis. Taip iš tiesų numirs mano
      atsiminimai, visa praeitis, viskas, ką saugo mano protas išnyks, kaip
      išnyksta dokumentai sulaužius kompaktinį diską. Galbūt ir pavyks žmonėms
      keistais prietaisais išsaugoti, mano užuostų kvapų kolekciją, kuri yra
      įrašyta kažkuriame mano galvos kampelyje, pavyks išsaugoti mano
      fantazijos kilmės šaknį ir visą spektrą įvairiausių svajų, sapnų,
      svajonių, išmislų ir minčių. Visa tai vis tiek nesudarys visumos, tai
      bus padrika, atskiros dalys, bet ne visuma, kaip yra dabar, kol aš esu
      gyvas. Įmanoma, kad atkurs mane, priderins mano mintis, praeitį,
      fantaziją prie mano kūno, kurį irgi atkurs, kaip kloną, kaip
      bio-organizmą. Mano mintys neatsiejamos nuo mano kūno. Juk kiekvienas
      randas, ar specifinis kelio skausmas, turi istoriją, kuri irgi turi savo
      vietą mano galvoje.

      Pasakysite, - keistai mąstau? Visur esu aš ir maža mergaitė, ir senas
      vyras, ir poetas, ir teatro režisierius, ir daktaras, ir fizikas, ir
      sargas, ir aktorius, aš esu visi gyvi žmonės. Jeigu jums kyla,
      klausimas, kaip taip gali būti, tuomet jūs nesupratote mano minties ir
      nesupratote, ką aš jums ir bandžiau išaiškinti. Jeigu yra kitaip, ir jūs
      kol kas jaučiatės suprantantys, ką skaitote, tai specialiai jums aš
      tęsiu toliau.

      Matydamas kita save, t.y. kitą žmogų, retkarčiais susimąstau, kodėl aš
      esu toks? Kartais ir jūs susimąstote, kodėl jūs esate tokie, na kodėl
      taip rengiatės, kodėl klausotės tokios ar kitokios muzikos, kodėl
      bendraujate su vienais, o ne kitais žmonėmis. Noriu pabrėžti, kad
      žiūrėdamas į kitą, aš galvoju, ne kaip jis mąsto, bet aš mąstau kaip aš
      mąstau būdamas juo. Aš į save žiūriu iš kitų akių. Kai stovite prieš
      veidrodį ir matot savo atvaizdą, tai įsivaizduokite, kad jūsų akys yra
      tenai, veidrodžio atspindyje. Taip žiūrėdamas, aš suprantu keistų
      dalykų, kitaip įvertinų aplinką, kitaip pasižiūriu į save dar kartą. Kai
      numiršta artimas žmogus aš stoviu prie jo kapo, kai numirsiu aš ir mano
      draugai stovės (arba ne), ir matys (arba ne), mano kūną, tai ir tokiu
      atveju aš matysiu save jų akimis, bet tai vis vien bus tos pačios mano
      akys. Tai štai, - aš niekada nenumirsiu!

      ***

      Visa žmonija (visuomenė) gyvens taikiai, gražės ir gerės įvairios žmonių
      dalelės, tarpusavio santykiai, iki tol, kol kažkada viskas sustos ir gal
      tada įvyks kažkas neįtikėtinai nesuprantamo ir visi pavirs Dievu?!

      Gal paprasčiausiai aš esu tiktai mintis,
      Kuri gyvena iš savęs kaip sumaištis,

      (iš eilėraščio „Saulė“)

      Jeigu mirštam ir to nežinom? – Gyvenam toliau (radau kažkur parašyta
      savo minti).
    Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.