Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.

Re: Kaimo ir miesto solidarumo išraiškos

Expand Messages
  • Andrius Kulikauskas
    Siunčiu UTF-8 koduote. Andrius ... Šeštadienį labai gražiai praėjo Valdo Kavaliausko ( meilė žmonėms ) ir Dargužiškių surengtas vakaras. Ragavau
    Message 1 of 2 , Mar 30, 2006
    • 0 Attachment
      Siunčiu UTF-8 koduote. Andrius
      ---------------------------------------------------

      Šeštadienį labai gražiai praėjo Valdo Kavaliausko ("meilė žmonėms") ir
      Dargužiškių surengtas vakaras. Ragavau net dešimts įvairiausių sūrių!
      Dalyvavo maždaug penkiasdešimts žmonių, iš jų gal pusė iš kaimo ir pusė
      iš miesto. Valdas lanksčiai vedė pasikalbėjimą ir sugebėjo įtraukti vos
      ne visus. Mintys po truputį tampa tikrove. Yra galimybių aprūpinti savo
      šeimas šviežiais kaimo sūriais, kiaušiniais, morkomis ir kitais
      valgiais. Ketina burtis į asociaciją. Kitas stambesnis reginys
      Dargužiuose bus Sekminių Kermošių dieną, birželio 3čią.

      Man buvo smagu matyti Bronių Tamulyną ir Danutę iš Kauno, Algirdą
      Juškevičių ("sąžiningai gyventi") ir Onutę Celencevičiūtę ("gyventi
      harmonijoj su gamta") iš Varėnos, Saulių Sakalą ("neprarasti tikėjimo")
      ir Onutę Grigaitę iš Marcinkonių. Susipažinau su Zenonu ("kūrybinė
      talka") ir Audrone ("rūpintis vis plačiau") Anušauskais iš Eičiūnų. Ačiū
      Šarūnui Bagonui http://www.arka.lt su kuriuo atvažiavau iš Vilniaus.
      Įterpiu mūsų kertines vertybes, jas renku, žr:
      http://www.ourculture.info/wiki.cgi?ListOfKeyConcepts

      Onutė Celencevičiūtė man primenė Valdo Kavaliausko klausimą, į kurį
      jisai kol kas nežino atsakymą, bet tikisi atsakyti ir vertina mūsų pagalba:
      "Ar gali žmonės gyventi be pinigų? (Nes pinigai griauna visuomenę)."
      http://www.ms.lt/lt/index.php/Min%c4%8di%c5%b3Sodas/Gvildenimai
      Onutė rašo: Sveikas, "Andriau, Po Darguziu kaimo vizito suriai tik ir
      sapnuojasi:)) Pasiziurejau jusu svetaine ir nemokejau atsakyti (neradau
      nuorodos atsakyti) i Valdo klausima :"Ar gali zmogus gyventi be
      pinigu?". Atsakyciau, kad gali, jei pinigai yra ne tiklsas, o priemone
      tikslui pasiekti.
      Onute, Varenos turizmo ir verslo informacijos centras"

      Onute, pridėjau tavo atsakymą - viršutiniame dešiniame kampe yra nuoroda
      "redaguoti puslapį", nuspaudus gali redaguoti puslapį, tik paskui reikia
      rasti mygtuką Išsaugoti ir išsaugoti pakeitimus. Tokiu būdu galime iš
      karto keisti ir papildyti tekstą. Taip ir radau Sauliaus pasisakymą:

      Čia, nemau, nes jie atsirado neprimestinai. Kaip negali gyventi be Dievo
      buvimo. Bet viena ir kita negali būti kartu, vienuma. Jeigu taip-
      požymis, kad sutavo abiem (nelygevertėm) vertybėm kažkas netvarkoj.
      (Nelaisvė griauna visuomenę- nelaisvė bet kam) Saulius Sakalas

      Laukiam daugiau atsakymų (ir prasmingų klausimų į kuriuos nežinom
      atsakymus!)

      Pridedu Valdo pamąstymus apie pasikalbėjimą. Ačiū!

      Andrius

      Andrius Kulikauskas
      Minčių sodas
      http://www.ms.lt
      ms@...
      + 370 (699) 30003
      Vilnius

      Solidarumas tarp miesto ir kaimo, tarp valgytojo ir gamintojo.

      Šiandien miesto žmogus supermarkete perka ne tai ko jam reikia ir ką jis
      nori valgyti, bet TAI KĄ JAM NORI PARDUOTI!!! Ieškoti gerų produktų
      darosi vis sunkiau ir sunkiau: neturime laiko, per dideli atstumai, kuro
      kaina. Kaimas vis tolsta nuo miesto: ir fizine prasme (jį vis sunkiau
      pasiekti..) ir dvasine prasme (jį vis sunkiau suprasti..)

      Kaimietis dar moka gaminti, nori iš to pragyventi, tačiau jis to negali
      daryti, nes monopolistinės perdirbimo ir prekybos įmonės nustatė savo
      taisyklės, ir pagal jas gali išgyventi tik didelis ūkininkas, paėmęs
      aibę kreditų ir pats nejausdamas tapęs banko "tarnautoju" ( nuo žodzio –
      tarnas).

      Kad kaimas būtų gyvas! Tai toks buvo miesto ir kaimo diskusijos devizas.
      O kalbėjomės apie solidarumą tarp valgytojo ir gamintojo.

      Susirinkę Dargužių žmonės negalėjo atsistebėti: iš kur tiek vaikučių
      atsirado mokykloje,- atrodo pilni koridoriai skambesio... Kad kaimas
      būtų gyvas! Kai jame vaikai, kai dirbama žemė, kai gatve kiekvieną rytą
      ir vakarą pereina šiltu pienu kvepianti karvių banda.

      Taigi , dar šaltos pavasario dienos popietę, lydimi 3 Dargužiuose
      pjaunamų kiaulių žviegimo, į Dargučių mokyklą sugužėjo labai įvairūs
      žmonės: mąstytojas Andrius ir aktorius Vaidas, modernių technologijų
      firmos vadovas Šarūnas ir gamtosaugininkė Onutė, universiteto dėstytojas
      Bronius ir Dargužių bitininkas Stasys, politologas Jonas ir sūrių
      gamintoja Diana, skiedrinių stogų dengėjas Saulius ir ministerijos
      specialistė Jūratė, žurnalistė Romana ir teminio kaimo turizmo
      propaguotojas Algirdas, o kur dar būrelis dargužiečių, jau kartais
      sunkiai besusigaudančių kas per "monai" vyksta toje mokykloje.Viso per
      50 labai įvairių žmonių kalbėjosi apie bendravimą: apie bendrą buvimą,
      apie bendrą darbą, apie bendrą valgymą.

      Valdas pristatė ir vystė temą: solidarumas tarp valgytojo ir gamintojo.Tai:

      - solidarumo aktas su žemdirbiais. Jų darbo supratimas ir pagarba.
      Valstietis galėtų gyvuoti neimant kreditų iš banko ir , gal būt,
      neimdamas paramos iš Europos. Valstietis netaptų įrankiu tik apie
      pinigus galvojančių monopolistų rankose, bet dirbtų nuolat prisimindamas
      savo draugą valgytoją.
      - Sveikų produktų išlikimas. Sveikas produktas ,- tai ne tai ką mums
      siūlo pirkti supermarketas, kur sunkiai besusigaudom
      anonimiškų-sterilių- anemiškų produktų jūroje. Tai mūsų draugo kaimiečio
      pagamintas sūris, pasūdyti lašiniai, iškepta duona. Kaime nežinome kas
      tai sterilumas, ir gerai,- nors nesugadiname gamtos sukurtų ir mums
      reikalingų bakterijų. O kur dar daržovės, bulvės ir kopūstai, medus ir
      paukštiena?
      - Tai žemės ūkio paskirties žemės išsaugojimas ateities kartoms.
      Šiandien žemė tampa spekuliacijos objektu ir visai pamiršome jos
      paskirtį,- maitinti žmogų. Šiandien žymiai pelningiau apstatyti namais
      ir parduoti, ypač priemestiniuose kaimuose, negu kažką gaminti. Taigi
      žemė brangsta geometrine progresija ir rytoj , net ir norėdami kažką
      pasodinti, kažin ar turėsime tokią galimybę, nes tam reikės daug pinigų,
      kuriuos atiduosime kažkam, greičiausiai bankui, - pinigams.
      - Tai aplinkos išsaugojimas. Tai cheminių trašų ir pesticidų, herbicidų
      ir kitų "idų" nenaudojimas (nejaugi patys valgysim ir savo draugus
      maitinsim chemija?). Mažiau pakuotės, mažiau spalvingų reklamų ir
      plastikinių maišelių,- kiekvienas nors trupučiu prisidėsime prie taršos
      mažinimo.

      Tai gal galvokime drauge, dirbkime drauge: kartu valgysime, kartu
      džiaugsimės.

      Šarūnas: mes, nemažas skaičius jaunų šeimų, atvažiavome i Dargužius ir
      džiaugėmės galėdami susitikti su gamintojais, nes tiesiogiai ar
      netiesiogiai didelės korporacijos neleidia to mums daryti. Mes
      atvažiavome labai skirtingi žmonės, beveik visi susiję su verslu, su
      naujomis technologijomis ir jau beveik nežinome ir nesuprantame kaimo.
      Mes jo tiesiog nevertiname, pamiršę, kad tik čia mes dar galime rasti ne
      tik sveikus produktus , bet ir dvasinę ramybę. Tad turime kalbėtis ir
      draugauti. Gal kaimas galėtų reguliariai organizuoti mini turgelį, kur
      galėtum atvažiuoti ir įsigyti produktų. Mes juos užsakytume iš anksto,
      tuo garantuodami pardavimą. Tai būtų pirmas žingsnelis į mūsų draugystę.

      Andrius: reikia mylėti ir saugoti kaimo keistuolius, kaip paprastai jie
      buna ir kaimo šviesuoliai. Jie lėčiau mąsto, bet tai yra gražu. Tai jie
      atranda naujas idėjas. Vienas šviesuolis iš Austrijos , Francas, siūlo
      bendrauti kaimams interneto konferencijų pagalba. Tada mūsų dar
      gyvybingas kaimas taptų pasaulinio kaimo dalimi. Tačiau turime rasti
      savitumą, turime rasti ir išlaikyti ryšius su miestu. Šiandien kaimas
      negalės išgyventi be miesto...

      Kai kalbame apie produktus ir jų kainą, kalbėkime apie teisingą kainą,
      kurios negali nustatyti vien tik pasaulinė rinka. Jei valgome saldų
      šokoladą ir sužinome, kad jis pagamintas iš kavos pupelių, kurias renka
      vergais paversti vaikai, šokoladas pasidaro nebesaldus. Taip ir su pienu
      ar sūriu. Jis turi turėti pavadinimą (pavyzdžiui Šviesuolių sūris), ir
      tokia kaina, kuri atperka ne tik pieno savikaina, bet ir įdėtą darbą ,
      tačiau ne vergoviškais įkainiais.


      Onutė: Alytaus apskritis inicijuoja kulinarinio paveldo projektą, kad
      atvykstantys turistai turėtų galimybę paskanauti vietinių produktų. Jau
      yra kavinės ir restoranai, kurie norėtų tiesiogiai bendrauti su
      ūkininkais, nuolat perkant gerus ir sveikus produktus. Ar gali
      dargužiečiai ką nors pasiūlyti? Valdo pastaba: nepamirškime, kad bus
      pareikalauta daugybės veterinarinių ir sanitarinių pažymėjimų, kurių
      kaimiečiai neturi ir negali turėti.

      Saulius: įvairios žuvys gaudomos ant įvairaus jauko, tad norėdami
      pritraukti į kaimą daugiau įvairių žmonių turime kiekvienam pasiūlyti
      jam įdomų dalyką. Jaunimo yra kaime, atvažiuos ir iš miesto, tačiau jam
      reikia kitko negu vyresniems. Kad sukviesti kaimą, kad jį apjungti,-
      gera įdėja,- rodyti kiną. Tai apjungia žmonės ir duoda peno svajonėms.
      Žmogus, kaip ir kaimas, gyvas tada kada svajoja. Jei Dargužiuose neliks
      kartu besiganančių karvių, nebeliks ir bendruomeniškumo jausmo.

      Žanas : nuostabus kaimas Dargužiai. Jie dar turi garsėti, turi kviestis
      daugiau svečių. Tam galėtų pasitarnauti teminiai renginiai. Miestiečiai
      nori važiuoti į kaimą, tačiau nori ne tik maisto, bet ir pramogų. Gal
      tai galėtume visi daugiau organizuoti. Tai būtų gera Dargužių įdėjų sklaida.

      Rasa: jau keli metai domiuosi vaistinių augalų ir daržovių auginimu. Tad
      galiu užauginti ir kitiems, o dar geriau, - kviečiu auginti kartu, kartu
      ravėsime daržą, bendrausime....

      Aldutė: per ateinantį Sekminių kermošių Dargužiuose (birželio 3 dieną)
      galėtume suorganizuoti gražiausios karvės konkursą. Taigi reikės keltis
      6 valandą ryto, palydėti viso kaimo karvės į ganyklą ir po to visi
      drauge apdovanosime gražiausios karvės šeimininką, kartu paragausim ką
      tik pamelžto šilto pieno, gal ir sūrio ar sviesto.....

      Diskusija virė dar ilgai, gėrėme arbatą, ragavome sūrių ir sviesto,
      pažinomės kaimas ir miestas. Gal jau rytoj susiburs iniciatyvinė grupė,
      siekanti suderinti valgytojų ir gamintojų interesus ir pasivadinsime
      skambiu pavadinimu: SŪRIŲ VALGYTOJŲ IR GAMINTOJŲ ASOCIACIJA. Labai
      džiaugsimės, jei ji paskelbs apie savo veiklos pradžią per Sekminių
      Kermošių (Šeštadienį, Birželio 3 dieną, Dargužiuose).
    Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.