Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.

Re: [Minciu_sodas_LT] Re: kas tu?

Expand Messages
  • x to x
    Hello Raimundas, Tuesday, August 19, 2003, 1:21:05 PM, you wrote: ... RV Gal tas pakeitimas nedidelis. Ir mes buvome perspėti, kad tekstas RV pakeistas. Be
    Message 1 of 16 , Aug 19, 2003
    • 0 Attachment
      Hello Raimundas,

      Tuesday, August 19, 2003, 1:21:05 PM, you wrote:

      RV> Minciu_sodas_LT@yahoogroups.com writes:
      >>----- Original Message -----
      >>From: "x to x" <fredis@...>
      >>To: "Raimundas Vaitkevicius" <Minciu_sodas_LT@yahoogroups.com>
      >>Sent: 2003 m. rugpjūčio 14 d. 11:57
      >>Subject: [Minciu_sodas_LT] kas tu?
      >>> “ - Gyvenimą, kurį tris milijonus metų bandė įprasminti “laukiniai”,
      >>> nėra nė užuominos apie užkariavimą ir valdymą.
      >>> Daniel Quinn “Ishmael”
      >>> (tekstas šiek tiek pakeistas, bet mintis išlikusi)
      >>
      >>Cha, idomu kaip tai pavadinti (ivardinti) kaip be autoriau sutikimo
      >>pakeiciamas kurinys ar jo dalis - plagiatas cia aiskiai netiks :-0
      >>
      >>A.Z.
      >>
      RV> Gal tas pakeitimas nedidelis. Ir mes buvome perspėti, kad tekstas
      RV> pakeistas. Be to, bet koks teksto vertimas jau šiek tiek keičia mintį, ar
      RV> ne? Jei norime žinoti visai tiksliai, turime skaityti originalą. Ir mokėti
      RV> originalo kalbą, be abejo. Pvz., žodis "laukinis" gali turėti gana
      RV> skirtingas prasmes netgi toje pačioje kalboje.

      Žodžių žaismas.


      RV> Mano nuomone, "laukiniai" (kalbu apie žmones, gyvenusius, pvz., prieš
      RV> keliasdešimt tūkstančių metų) nuolatos kariavo ir kovojo, dažniausiai su
      RV> gamta ir žvėrimis, bet, matyt, neretai ir vieni su kitais.

      RV> Raimundas

      Jie gyveno ir leido gyventi kitiems.
      Kovų idėjos ir jos pačios nepalyginamos su mūsų šimtmečiuose
      buvusiais ir ESAMAIS karais.
      Aš kiekvieną dieną kovoju prieš gamtą ir žvėris, bei "tėvynei"
      paliepus einu kariauti su žmonėmis.
    • Viktoras Dagys
      Sveiki, sodininkai! Fredis pacitavo labai įdomią knygą. Tik nežinau, iš kurio skyriaus, tad negalėčiau lengvai patikrinti, ar jis tiesiog ją skaitė
      Message 2 of 16 , Aug 19, 2003
      • 0 Attachment
        Sveiki, sodininkai!

        Fredis pacitavo labai įdomią knygą. Tik nežinau, iš kurio skyriaus, tad negalėčiau
        lengvai patikrinti, ar jis tiesiog ją skaitė angliškai ir laisvai mums vertė, ar
        sąmoningai perdirbo tekstą (neišvengiamai ir mintį) savo norima (mąstoma)
        linkme. Pastarąjį metodą (atpasakojamajam autoriui priskirti savo poziciją) mėgo
        ir dažnai praktikavo a. a. Kęstutis Augutis.

        D. Quinno knygoje išsakytos nuostatos pagauna tuos, kas jau seniau yra vienaip
        ar kitaip suvokę, kad Vakarų civilizacija eina sąmoningo susinaikinimo kryptimi.
        Ko gero žmoniją gali išgelbėti tik koks nors eilinis kataklizmas, sunaikinsiantis
        visą globalinę vartotojiškumo (daugiau, skaniau, maloniau) skatinimo ir tenkinimo
        mašiną.

        Deja, mes gyvename šitoje save žudančioje visuomenėje ir nelabai turime kur
        nuo jos pasitraukti. Nelabai ir norime, nes absoliuti dauguma trokšta to
        vartotojiškumo (nebūtinai popsinio, bet tai esmės nekeičia), tad keli kitaip
        mąstantys nieko negali pakeisti. Dar svarbiau: kiekvienas esame socialinė būtybė
        ir todėl prisirišę prie savo artimųjų, draugų, jau nekalbant apie to peikiamo
        vartotojiško gyvenimo įpročius.

        Tad belieka priimti realybę: gyventi suvokiant, kur gyveni ir sugebėti išgyventi,
        kritiškai žiūrint į tokį gyvenimą.

        Kol kas aš tiek esu išmąstęs ir taip gyvenu. O Quinno knygą „Ishmael“ siūlau
        susirasti ir paskaityti -- yra ir vertimas į lietuvių kalbą, vadinasi „Izmaelis“. Tiesa, į
        pabaigą man kiek pabodo: kai pagauni esmę, jau nebereikia, kad dar sykį ir dar
        sykį būtų pasakoma tas pats per tą patį (bet gal kitiems kaip tik reikia dar vieno
        rato, dar vieno žvilgsnio kiek kitu kampu?), tačiau intriga pateikta galinga,
        skatinanti susivokti ir ne taip jau džiugiai vertinti žmogaus protą ir jo siekius būti
        visko valdovu.

        2003 m. rugpjūčio 14 d. 12:57 x to x rašė:

        > Įprasmindami savo gyvenimą jie nesiekė įgyti daugiau galių.

        Čia, mano manymu, ir pasakyta visa esmė. Mastelyje. Jei sieki įgyti 1--2 %
        daugiau ir kartais pavyksta, o kartais ne, tai vienas dalykas, o kai pasiekiama ir
        įgyjama tūkstančiais kartų (ne procentų) daugiau -- tai ir yra katastrofa. Juk viskas
        įgyjama kažkieno sąskaita!

        > ir nedegina noras maištauti, jie nesiginčija kaip apsėsti dėl to,
        > kas turi būti leidžiame ir kas draudžiama, jie nekaltina vieni

        Maištaudavo ir jie, ginčydavosi irgi, tačiau nepalyginamai stipriau laikėsi to, kas
        leidžiama ir kas draudžiama (pažvelkime į užsienio antropologų studijas, jei
        netikime lietuvių etnografų knygomis), o mes iš tiesų tik ginčijamės, tačiau nieko
        nebesilaikome...

        > nesikrausto iš proto, kad jų gyvenimas atrodo tuščias ir
        > betikslis

        Jie gyveno gyvenimą, jie turėjo gyventi gyvenimą, nes neturėjo visko per daug
        (daug daugiau, negu reikia, kad gyventum), todėl gyvenimas ir nebuvo tuščias ir
        betikslis.

        > kiekvieną savaitę neišsigalvoja naujos religijos, kuri duotų
        > bent šiokį tokį pagrindą po kojomis

        Algis sako:

        JIEMS KIEKVIENAS ŽAIBO BLYKSTELĖJIMAS DUODAVO PAGRINDĄ
        NAUJAI RELIGIJAI

        Labai negreit ir nelengvai atsirasdavo naujos religijos. Nauja religija reiškė naują
        vadinamosios kultūros etapą, o ne naują žmogelį, trokštantį pranokti dievus ir
        paskęsti fizinio garbstymo soste.

        > Papraščiausiai gyvenimas, kurį įprasmina “laukiniai”, duoda tai,
        > ko žmonijai reikia. Per tris milijonus metų ji niekam nepakenkė
        > ir dabar sėkmingai yra įprasminama ten, kur dar jos neišgujo
        > įsiveržę “šiuolaikiniai”.”

        Knygos vertimo pagrindinėje dalyje vartojamas ne niekinantis „laukinių“ terminas
        (ir kaip opozicija „šiuolaikiniai“), o kita metaforų pora: akmeniniai ir dalginiai. Juk
        nagrinėjamas pasirinkimo klausimas.

        Minima knyga yra himnas subalansuotam gyvenimui (kaip gyvena visi kiti gyvi
        padarai), tad suprantama, kad „akmeninių“ savybės ir gyvenimas yra
        idealizuojami. Pabandykime ramiai žiūrėti kiaurai tuos pasigėrėjimo nėrinius ir
        pamatyti esmę, pagrindinę mintį: kam žmonės gyvena?

        > bet ką aš čia... čia juk juokingas klausimas...

        (pacitavau Fredį to Fredį)

        Tuo ir baigiu, tardamas: „Iki kito išsišokimo...“

        Viktoras
      • x to x
        Hello Viktoras, Tuesday, August 19, 2003, 5:50:34 PM, you wrote: VD Sveiki, sodininkai! VD Fredis pacitavo labai įdomią knygą. Tik nežinau, iš
        Message 3 of 16 , Aug 19, 2003
        • 0 Attachment
          Hello Viktoras,

          Tuesday, August 19, 2003, 5:50:34 PM, you wrote:

          VD> Sveiki, sodininkai!

          VD> Fredis pacitavo labai įdomią knygą. Tik nežinau, iš kurio skyriaus, tad negalėčiau
          VD> lengvai patikrinti, ar jis tiesiog ją skaitė angliškai ir laisvai mums vertė, ar
          VD> sąmoningai perdirbo tekstą (neišvengiamai ir mintį) savo norima (mąstoma)
          VD> linkme. Pastarąjį metodą (atpasakojamajam autoriui priskirti savo poziciją) mėgo
          VD> ir dažnai praktikavo a. a. Kęstutis Augutis.

          VD> D. Quinno knygoje išsakytos nuostatos pagauna tuos, kas jau seniau yra vienaip
          VD> ar kitaip suvokę, kad Vakarų civilizacija eina sąmoningo susinaikinimo kryptimi.
          VD> Ko gero žmoniją gali išgelbėti tik koks nors eilinis kataklizmas, sunaikinsiantis
          VD> visą globalinę vartotojiškumo (daugiau, skaniau, maloniau) skatinimo ir tenkinimo
          VD> mašiną.

          VD> Deja, mes gyvename šitoje save žudančioje visuomenėje ir nelabai turime kur
          VD> nuo jos pasitraukti. Nelabai ir norime, nes absoliuti dauguma trokšta to
          VD> vartotojiškumo (nebūtinai popsinio, bet tai esmės nekeičia), tad keli kitaip
          VD> mąstantys nieko negali pakeisti. Dar svarbiau: kiekvienas esame socialinė būtybė
          VD> ir todėl prisirišę prie savo artimųjų, draugų, jau nekalbant apie to peikiamo
          VD> vartotojiško gyvenimo įpročius.

          VD> Tad belieka priimti realybę: gyventi suvokiant, kur gyveni ir sugebėti išgyventi,
          VD> kritiškai žiūrint į tokį gyvenimą.

          VD> Kol kas aš tiek esu išmąstęs ir taip gyvenu. O Quinno knygą „Ishmael“ siūlau
          VD> susirasti ir paskaityti -- yra ir vertimas į lietuvių kalbą, vadinasi „Izmaelis“. Tiesa, į
          VD> pabaigą man kiek pabodo: kai pagauni esmę, jau nebereikia, kad dar sykį ir dar
          VD> sykį būtų pasakoma tas pats per tą patį (bet gal kitiems kaip tik reikia dar vieno
          VD> rato, dar vieno žvilgsnio kiek kitu kampu?), tačiau intriga pateikta galinga,
          VD> skatinanti susivokti ir ne taip jau džiugiai vertinti žmogaus protą ir jo siekius būti
          VD> visko valdovu.

          VD> 2003 m. rugpjūčio 14 d. 12:57 x to x rašė:

          >> Įprasmindami savo gyvenimą jie nesiekė įgyti daugiau galių.

          VD> Čia, mano manymu, ir pasakyta visa esmė. Mastelyje. Jei sieki įgyti 1--2 %
          VD> daugiau ir kartais pavyksta, o kartais ne, tai vienas dalykas, o kai pasiekiama ir
          VD> įgyjama tūkstančiais kartų (ne procentų) daugiau -- tai ir yra katastrofa. Juk viskas
          VD> įgyjama kažkieno sąskaita!

          >> ir nedegina noras maištauti, jie nesiginčija kaip apsėsti dėl to,
          >> kas turi būti leidžiame ir kas draudžiama, jie nekaltina vieni

          VD> Maištaudavo ir jie, ginčydavosi irgi, tačiau nepalyginamai stipriau laikėsi to, kas
          VD> leidžiama ir kas draudžiama (pažvelkime į užsienio antropologų studijas, jei
          VD> netikime lietuvių etnografų knygomis), o mes iš tiesų tik ginčijamės, tačiau nieko
          VD> nebesilaikome...

          >> nesikrausto iš proto, kad jų gyvenimas atrodo tuščias ir
          >> betikslis

          VD> Jie gyveno gyvenimą, jie turėjo gyventi gyvenimą, nes neturėjo visko per daug
          VD> (daug daugiau, negu reikia, kad gyventum), todėl gyvenimas ir nebuvo tuščias ir
          VD> betikslis.

          >> kiekvieną savaitę neišsigalvoja naujos religijos, kuri duotų
          >> bent šiokį tokį pagrindą po kojomis

          VD> Algis sako:

          VD> JIEMS KIEKVIENAS ŽAIBO BLYKSTELĖJIMAS DUODAVO PAGRINDĄ
          VD> NAUJAI RELIGIJAI

          VD> Labai negreit ir nelengvai atsirasdavo naujos religijos. Nauja religija reiškė naują
          VD> vadinamosios kultūros etapą, o ne naują žmogelį, trokštantį pranokti dievus ir
          VD> paskęsti fizinio garbstymo soste.

          >> Papraščiausiai gyvenimas, kurį įprasmina “laukiniai”, duoda tai,
          >> ko žmonijai reikia. Per tris milijonus metų ji niekam nepakenkė
          >> ir dabar sėkmingai yra įprasminama ten, kur dar jos neišgujo
          >> įsiveržę “šiuolaikiniai”.”

          VD> Knygos vertimo pagrindinėje dalyje vartojamas ne niekinantis „laukinių“ terminas
          VD> (ir kaip opozicija „šiuolaikiniai“), o kita metaforų pora: akmeniniai ir dalginiai. Juk
          VD> nagrinėjamas pasirinkimo klausimas.

          VD> Minima knyga yra himnas subalansuotam gyvenimui (kaip gyvena visi kiti gyvi
          VD> padarai), tad suprantama, kad „akmeninių“ savybės ir gyvenimas yra
          VD> idealizuojami. Pabandykime ramiai žiūrėti kiaurai tuos pasigėrėjimo nėrinius ir
          VD> pamatyti esmę, pagrindinę mintį: kam žmonės gyvena?

          >> bet ką aš čia... čia juk juokingas klausimas...

          VD> (pacitavau Fredį to Fredį)

          VD> Tuo ir baigiu, tardamas: „Iki kito išsišokimo...“

          VD> Viktoras

          taip Viktorai, aš čia "klydau" šiek tiek pakeisdamas mintį, nes tai
          kitaip suiveikia norint atsako.

          gryžtam prie...
          "Tad belieka priimti realybę: gyventi suvokiant, kur gyveni ir sugebėti išgyventi,
          kritiškai žiūrint į tokį gyvenimą."
          va čia man visiškai nepatinka.
          kodėl?


          Fredis - ag
        • AndriusZ
          ... From: x to x To: Viktoras Dagys Sent: 2003 m. rugpjūčio 19 d. 17:32 Subject: Re: [Minciu_sodas_LT]
          Message 4 of 16 , Aug 20, 2003
          • 0 Attachment
            ----- Original Message -----
            From: "x to x" <fredis@...>
            To: "Viktoras Dagys" <Minciu_sodas_LT@yahoogroups.com>
            Sent: 2003 m. rugpjūčio 19 d. 17:32
            Subject: Re: [Minciu_sodas_LT] Re: kas gi tu?
            > gryžtam prie...
            > "Tad belieka priimti realybę: gyventi suvokiant, kur gyveni ir sugebėti
            išgyventi,
            > kritiškai žiūrint į tokį gyvenimą."
            > va čia man visiškai nepatinka.
            > kodėl?
            > Fredis - ag

            Iš tiesų - deklaratyvios frazės :
            "gyventi suvokiant, kur gyveni" ,
            "sugebėti išgyventi"
            "kritiškai žiūrint"
            turėtų būti išskleistos, paaiškintas realizavimo mechanizmas, nes nelabai
            aišku, kas gali būti teisėjas, nustatantis ar jau sugebama išgyventi (feel
            ar survive?) ar dar ne... pakankamai ar pertekliniai kritiškai žiūrima
            (matoma?), etc...

          • Raimundas Vaitkevicius
            Sveiki, Minčių sodo nariai, nors ir negreitai, bet atsiliepiu į Viktoro laišką apie D. Quinn knygą Ishmael . Labai geras, rimtas ir protingas laiškas.
            Message 5 of 16 , Aug 26, 2003
            • 0 Attachment
              Sveiki, Minčių sodo nariai,

              nors ir negreitai, bet atsiliepiu į Viktoro laišką apie D. Quinn knygą
              "Ishmael". Labai geras, rimtas ir protingas laiškas. Po šio laiško gana
              aišku, apie ką tą knyga.

              Deja, pačios knygos nesu skaitęs. Bet apie tokius dalykus esu skaitęs
              kitur, esu, be abejo, ir pats galvojęs.

              Kai kurios mintys atsakant į Viktoro laišką ir tęsiant šią temą.

              Minciu_sodas_LT@yahoogroups.com writes:
              >
              >Fredis pacitavo labai įdomią knygą. Tik nežinau, iš kurio skyriaus, tad
              >negalėčiau
              >lengvai patikrinti, ar jis tiesiog ją skaitė angliškai ir laisvai mums
              >vertė, ar
              >sąmoningai perdirbo tekstą (neišvengiamai ir mintį) savo norima (mąstoma)
              >linkme. Pastarąjį metodą (atpasakojamajam autoriui priskirti savo
              >poziciją) mėgo
              >ir dažnai praktikavo a. a. Kęstutis Augutis.
              >
              >D. Quinno knygoje išsakytos nuostatos pagauna tuos, kas jau seniau yra
              >vienaip
              >ar kitaip suvokę, kad Vakarų civilizacija eina sąmoningo susinaikinimo
              >kryptimi.
              >Ko gero žmoniją gali išgelbėti tik koks nors eilinis kataklizmas,
              >sunaikinsiantis
              >visą globalinę vartotojiškumo (daugiau, skaniau, maloniau) skatinimo ir
              >tenkinimo
              >mašiną.

              "... sąmoningo susinaikinimo kryptimi ... ". Ar ne per stipriai pasakyta?
              Ir kodėl toks ryškus Vakarų civilizacijos priešpastatymas kitai (matyt,
              Rytų). Galima būtų pagalvoti, kad Vakarų civilizacija yra blogiečiai, o
              Rytų - geriečiai. Ar iš tiesų taip, ar tai ne per daug paprasta? Kas
              "padarė" 2001 rugsėjo 11-ąją? Vakarų civilizacija? Rytų? O gal nei tie,
              nei anie, o dar kas nors? Gal yra žmonijoje jėgos, kurias reikėtų manyti
              esančias už bet kokios civilizacijos ribų?

              Dar galvoju, ar gerai šiais laikais civilizaciją taip griežtai skirstyti į
              Vakarų ir Rytų? Viskas jau dabar gana persipynę ir kuo toliau, tuo labiau
              persipina. Manau, kad net ir senesniais laikais tiek Vakarų, tiek Rytų
              civilizacijos buvo labai sudėtingi ir nevienalyčiai reiškiniai.

              Yra ir daugiau minčių šia tema, bet, deja, turiu per mažai laiko šiuo metu.

              O apskritai gerai, kad mes nevengiame tokių sudėtingų ir aštrių temų.

              Raimundas
              >
              >
              >Deja, mes gyvename šitoje save žudančioje visuomenėje ir nelabai turime
              >kur
              >nuo jos pasitraukti. Nelabai ir norime, nes absoliuti dauguma trokšta to
              >vartotojiškumo (nebūtinai popsinio, bet tai esmės nekeičia), tad keli
              >kitaip
              >mąstantys nieko negali pakeisti. Dar svarbiau: kiekvienas esame socialinė
              >būtybė
              >ir todėl prisirišę prie savo artimųjų, draugų, jau nekalbant apie to
              >peikiamo
              >vartotojiško gyvenimo įpročius.
              >
              >Tad belieka priimti realybę: gyventi suvokiant, kur gyveni ir sugebėti
              >išgyventi,
              >kritiškai žiūrint į tokį gyvenimą.
              >
              >Kol kas aš tiek esu išmąstęs ir taip gyvenu. O Quinno knygą „Ishmael“
              >siūlau
              >susirasti ir paskaityti -- yra ir vertimas į lietuvių kalbą, vadinasi
              >„Izmaelis“. Tiesa, į
              >pabaigą man kiek pabodo: kai pagauni esmę, jau nebereikia, kad dar sykį
              >ir dar
              >sykį būtų pasakoma tas pats per tą patį (bet gal kitiems kaip tik reikia
              >dar vieno
              >rato, dar vieno žvilgsnio kiek kitu kampu?), tačiau intriga pateikta
              >galinga,
              >skatinanti susivokti ir ne taip jau džiugiai vertinti žmogaus protą ir jo
              >siekius būti
              >visko valdovu.
              >
              >2003 m. rugpjūčio 14 d. 12:57 x to x rašė:
              >
              >> Įprasmindami savo gyvenimą jie nesiekė įgyti daugiau galių.
              >
              >Čia, mano manymu, ir pasakyta visa esmė. Mastelyje. Jei sieki įgyti 1--2
              >%
              >daugiau ir kartais pavyksta, o kartais ne, tai vienas dalykas, o kai
              >pasiekiama ir
              >įgyjama tūkstančiais kartų (ne procentų) daugiau -- tai ir yra
              >katastrofa. Juk viskas
              >įgyjama kažkieno sąskaita!
              >
              >> ir nedegina noras maištauti, jie nesiginčija kaip apsėsti dėl to,
              >> kas turi būti leidžiame ir kas draudžiama, jie nekaltina vieni
              >
              >Maištaudavo ir jie, ginčydavosi irgi, tačiau nepalyginamai stipriau
              >laikėsi to, kas
              >leidžiama ir kas draudžiama (pažvelkime į užsienio antropologų studijas,
              >jei
              >netikime lietuvių etnografų knygomis), o mes iš tiesų tik ginčijamės,
              >tačiau nieko
              >nebesilaikome...
              >
              >> nesikrausto iš proto, kad jų gyvenimas atrodo tuščias ir
              >> betikslis
              >
              >Jie gyveno gyvenimą, jie turėjo gyventi gyvenimą, nes neturėjo visko per
              >daug
              >(daug daugiau, negu reikia, kad gyventum), todėl gyvenimas ir nebuvo
              >tuščias ir
              >betikslis.
              >
              >> kiekvieną savaitę neišsigalvoja naujos religijos, kuri duotų
              >> bent šiokį tokį pagrindą po kojomis
              >
              >Algis sako:
              >
              >JIEMS KIEKVIENAS ŽAIBO BLYKSTELĖJIMAS DUODAVO PAGRINDĄ
              >NAUJAI RELIGIJAI
              >
              >Labai negreit ir nelengvai atsirasdavo naujos religijos. Nauja religija
              >reiškė naują
              >vadinamosios kultūros etapą, o ne naują žmogelį, trokštantį pranokti
              >dievus ir
              >paskęsti fizinio garbstymo soste.
              >
              >> Papraščiausiai gyvenimas, kurį įprasmina “laukiniai”, duoda tai,
              >> ko žmonijai reikia. Per tris milijonus metų ji niekam nepakenkė
              >> ir dabar sėkmingai yra įprasminama ten, kur dar jos neišgujo
              >> įsiveržę “šiuolaikiniai”.”
              >
              >Knygos vertimo pagrindinėje dalyje vartojamas ne niekinantis „laukinių“
              >terminas
              >(ir kaip opozicija „šiuolaikiniai“), o kita metaforų pora: akmeniniai ir
              >dalginiai. Juk
              >nagrinėjamas pasirinkimo klausimas.
              >
              >Minima knyga yra himnas subalansuotam gyvenimui (kaip gyvena visi kiti
              >gyvi
              >padarai), tad suprantama, kad „akmeninių“ savybės ir gyvenimas yra
              >idealizuojami. Pabandykime ramiai žiūrėti kiaurai tuos pasigėrėjimo
              >nėrinius ir
              >pamatyti esmę, pagrindinę mintį: kam žmonės gyvena?
              >
              >> bet ką aš čia... čia juk juokingas klausimas...
              >
              >(pacitavau Fredį to Fredį)
              >
              >Tuo ir baigiu, tardamas: „Iki kito išsišokimo...“
              >
              > Viktoras
              >
            Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.