Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.
 

Re[2]: [Minciu_sodas_LT] kas tu?

Expand Messages
  • x to x
    Hello Algis, kokia būties esmė? prasmė ir etc? atsakykit bet kaip, filosofiškai, moklsliškai pagrįsdami ar pan. bet ką aš čia... čia juk juokingas
    Message 1 of 16 , Aug 19, 2003
      Hello Algis,

      kokia būties esmė? prasmė ir etc?
      atsakykit bet kaip, filosofiškai, moklsliškai pagrįsdami ar pan.

      bet ką aš čia...
      čia juk juokingas klausimas...
      ar ne...
      tik kam

      Saturday, August 16, 2003, 3:26:16 PM, you wrote:

      A> Labas visiems
      A> Deja aš nepateiksiu, citatų, nes neturiu dabar tiek laiko o ir nežinau kur jų
      A> ieškoti, bet į keletą "pasakiškų" vietų, turėdamas tiksliųjų mokslų
      A> išsilavinimą, turiu reaguoti (didžiosiom)


      >>“ - Gyvenimą, kurį tris milijonus metų bandė įprasminti “laukiniai”,
      >>nėra nė užuominos apie užkariavimą ir valdymą .
      >>Įprasmindami savo gyvenimą jie nesiekė įgyti daugiau galių.
      >>Jie tenorėjo, kad jų gyvenimas būtų laimingas ir turėtų prasmę(JIE KO GERO
      A> NESVARSTĖ APIE TOKIAS SĄVOKAS IR TOKIA PAT LOGIKA, KAIP MES DABAR)
      BET GAL JIE TURĖJO NORUS?
      >>Štai ką tu sužinotum susitapatinęs su jais. Jų sielos neslegia apmaudas ir
      A> nedegina noras maištauti,
      >>jie nesiginčija kaip apsėsti dėl to, kas turi būti leidžiame ir kas
      A> draudžiama,( AIŠKU NESIGINČIJA, BENT JAU NEDAUGIAU VIENO KARTO, NES
      A> PASIGINČIJUSĮ "LAUKINĮ", ARBA NUŽUDYDAVO ARBA PAŠALINDAVO IŠ BENDRUOMENĖS,
      A> TAI YRA KAIP BENDRUOMENĖS NARĮ SUNAIKINDAVO)
      KAS YRA LAUKINIS? TAS KURI MES ŽINOME GYVUOJANT KELETA TŪKSTANTĖLIŲ
      METŲ? TADA TAIP MES GALIME SPRĘSTI KAS JIS BUVO.
      >>jie nekaltina vieni kitų neteisingu gyvenimu, vieni kitų neterorizuoja,
      A> nesikrausto iš proto,
      >>kad jų gyvenimas atrodo tuščias ir betikslis, nesvaigina savęs narkotikais
      A> norėdami kaip nors prastumti laiką,
      >>kiekvieną savaitę neišsigalvoja naujos religijos (JIEMS KIEKVIENAS ŽAIBO
      A> BLYKSTELĖJIMAS DUODAVO PAGRINDĄ NAUJAI RELIGIJAI)
      TIKIU< KAD BUVO METAS IR PRIEŠ PRADEDANT TAIP REAGUOTI Į
      BLYKSTELĖJIMUS.
      A> , kuri duotų bent šiokį tokį
      A> pagrindą po kojomis,
      >> ir nei ko nors ieško, nei kuo nors tiki, nei ką nors daro, kad būtų
      A> pagaliau verta gyventi.
      >> Tačiau – kartoju – taip yra ne todėl, kad jų gyvenimas labai susijęs su
      A> gamta, ne todėl,
      >> kad jie neturi formalių vadovų ar kad iš prigimties yra kilniadvasiai
    • x to x
      Hello Raimundas, Tuesday, August 19, 2003, 1:21:05 PM, you wrote: ... RV Gal tas pakeitimas nedidelis. Ir mes buvome perspėti, kad tekstas RV pakeistas. Be
      Message 2 of 16 , Aug 19, 2003
        Hello Raimundas,

        Tuesday, August 19, 2003, 1:21:05 PM, you wrote:

        RV> Minciu_sodas_LT@yahoogroups.com writes:
        >>----- Original Message -----
        >>From: "x to x" <fredis@...>
        >>To: "Raimundas Vaitkevicius" <Minciu_sodas_LT@yahoogroups.com>
        >>Sent: 2003 m. rugpjūčio 14 d. 11:57
        >>Subject: [Minciu_sodas_LT] kas tu?
        >>> “ - Gyvenimą, kurį tris milijonus metų bandė įprasminti “laukiniai”,
        >>> nėra nė užuominos apie užkariavimą ir valdymą.
        >>> Daniel Quinn “Ishmael”
        >>> (tekstas šiek tiek pakeistas, bet mintis išlikusi)
        >>
        >>Cha, idomu kaip tai pavadinti (ivardinti) kaip be autoriau sutikimo
        >>pakeiciamas kurinys ar jo dalis - plagiatas cia aiskiai netiks :-0
        >>
        >>A.Z.
        >>
        RV> Gal tas pakeitimas nedidelis. Ir mes buvome perspėti, kad tekstas
        RV> pakeistas. Be to, bet koks teksto vertimas jau šiek tiek keičia mintį, ar
        RV> ne? Jei norime žinoti visai tiksliai, turime skaityti originalą. Ir mokėti
        RV> originalo kalbą, be abejo. Pvz., žodis "laukinis" gali turėti gana
        RV> skirtingas prasmes netgi toje pačioje kalboje.

        Žodžių žaismas.


        RV> Mano nuomone, "laukiniai" (kalbu apie žmones, gyvenusius, pvz., prieš
        RV> keliasdešimt tūkstančių metų) nuolatos kariavo ir kovojo, dažniausiai su
        RV> gamta ir žvėrimis, bet, matyt, neretai ir vieni su kitais.

        RV> Raimundas

        Jie gyveno ir leido gyventi kitiems.
        Kovų idėjos ir jos pačios nepalyginamos su mūsų šimtmečiuose
        buvusiais ir ESAMAIS karais.
        Aš kiekvieną dieną kovoju prieš gamtą ir žvėris, bei "tėvynei"
        paliepus einu kariauti su žmonėmis.
      • Viktoras Dagys
        Sveiki, sodininkai! Fredis pacitavo labai įdomią knygą. Tik nežinau, iš kurio skyriaus, tad negalėčiau lengvai patikrinti, ar jis tiesiog ją skaitė
        Message 3 of 16 , Aug 19, 2003
          Sveiki, sodininkai!

          Fredis pacitavo labai įdomią knygą. Tik nežinau, iš kurio skyriaus, tad negalėčiau
          lengvai patikrinti, ar jis tiesiog ją skaitė angliškai ir laisvai mums vertė, ar
          sąmoningai perdirbo tekstą (neišvengiamai ir mintį) savo norima (mąstoma)
          linkme. Pastarąjį metodą (atpasakojamajam autoriui priskirti savo poziciją) mėgo
          ir dažnai praktikavo a. a. Kęstutis Augutis.

          D. Quinno knygoje išsakytos nuostatos pagauna tuos, kas jau seniau yra vienaip
          ar kitaip suvokę, kad Vakarų civilizacija eina sąmoningo susinaikinimo kryptimi.
          Ko gero žmoniją gali išgelbėti tik koks nors eilinis kataklizmas, sunaikinsiantis
          visą globalinę vartotojiškumo (daugiau, skaniau, maloniau) skatinimo ir tenkinimo
          mašiną.

          Deja, mes gyvename šitoje save žudančioje visuomenėje ir nelabai turime kur
          nuo jos pasitraukti. Nelabai ir norime, nes absoliuti dauguma trokšta to
          vartotojiškumo (nebūtinai popsinio, bet tai esmės nekeičia), tad keli kitaip
          mąstantys nieko negali pakeisti. Dar svarbiau: kiekvienas esame socialinė būtybė
          ir todėl prisirišę prie savo artimųjų, draugų, jau nekalbant apie to peikiamo
          vartotojiško gyvenimo įpročius.

          Tad belieka priimti realybę: gyventi suvokiant, kur gyveni ir sugebėti išgyventi,
          kritiškai žiūrint į tokį gyvenimą.

          Kol kas aš tiek esu išmąstęs ir taip gyvenu. O Quinno knygą „Ishmael“ siūlau
          susirasti ir paskaityti -- yra ir vertimas į lietuvių kalbą, vadinasi „Izmaelis“. Tiesa, į
          pabaigą man kiek pabodo: kai pagauni esmę, jau nebereikia, kad dar sykį ir dar
          sykį būtų pasakoma tas pats per tą patį (bet gal kitiems kaip tik reikia dar vieno
          rato, dar vieno žvilgsnio kiek kitu kampu?), tačiau intriga pateikta galinga,
          skatinanti susivokti ir ne taip jau džiugiai vertinti žmogaus protą ir jo siekius būti
          visko valdovu.

          2003 m. rugpjūčio 14 d. 12:57 x to x rašė:

          > Įprasmindami savo gyvenimą jie nesiekė įgyti daugiau galių.

          Čia, mano manymu, ir pasakyta visa esmė. Mastelyje. Jei sieki įgyti 1--2 %
          daugiau ir kartais pavyksta, o kartais ne, tai vienas dalykas, o kai pasiekiama ir
          įgyjama tūkstančiais kartų (ne procentų) daugiau -- tai ir yra katastrofa. Juk viskas
          įgyjama kažkieno sąskaita!

          > ir nedegina noras maištauti, jie nesiginčija kaip apsėsti dėl to,
          > kas turi būti leidžiame ir kas draudžiama, jie nekaltina vieni

          Maištaudavo ir jie, ginčydavosi irgi, tačiau nepalyginamai stipriau laikėsi to, kas
          leidžiama ir kas draudžiama (pažvelkime į užsienio antropologų studijas, jei
          netikime lietuvių etnografų knygomis), o mes iš tiesų tik ginčijamės, tačiau nieko
          nebesilaikome...

          > nesikrausto iš proto, kad jų gyvenimas atrodo tuščias ir
          > betikslis

          Jie gyveno gyvenimą, jie turėjo gyventi gyvenimą, nes neturėjo visko per daug
          (daug daugiau, negu reikia, kad gyventum), todėl gyvenimas ir nebuvo tuščias ir
          betikslis.

          > kiekvieną savaitę neišsigalvoja naujos religijos, kuri duotų
          > bent šiokį tokį pagrindą po kojomis

          Algis sako:

          JIEMS KIEKVIENAS ŽAIBO BLYKSTELĖJIMAS DUODAVO PAGRINDĄ
          NAUJAI RELIGIJAI

          Labai negreit ir nelengvai atsirasdavo naujos religijos. Nauja religija reiškė naują
          vadinamosios kultūros etapą, o ne naują žmogelį, trokštantį pranokti dievus ir
          paskęsti fizinio garbstymo soste.

          > Papraščiausiai gyvenimas, kurį įprasmina “laukiniai”, duoda tai,
          > ko žmonijai reikia. Per tris milijonus metų ji niekam nepakenkė
          > ir dabar sėkmingai yra įprasminama ten, kur dar jos neišgujo
          > įsiveržę “šiuolaikiniai”.”

          Knygos vertimo pagrindinėje dalyje vartojamas ne niekinantis „laukinių“ terminas
          (ir kaip opozicija „šiuolaikiniai“), o kita metaforų pora: akmeniniai ir dalginiai. Juk
          nagrinėjamas pasirinkimo klausimas.

          Minima knyga yra himnas subalansuotam gyvenimui (kaip gyvena visi kiti gyvi
          padarai), tad suprantama, kad „akmeninių“ savybės ir gyvenimas yra
          idealizuojami. Pabandykime ramiai žiūrėti kiaurai tuos pasigėrėjimo nėrinius ir
          pamatyti esmę, pagrindinę mintį: kam žmonės gyvena?

          > bet ką aš čia... čia juk juokingas klausimas...

          (pacitavau Fredį to Fredį)

          Tuo ir baigiu, tardamas: „Iki kito išsišokimo...“

          Viktoras
        • x to x
          Hello Viktoras, Tuesday, August 19, 2003, 5:50:34 PM, you wrote: VD Sveiki, sodininkai! VD Fredis pacitavo labai įdomią knygą. Tik nežinau, iš
          Message 4 of 16 , Aug 19, 2003
            Hello Viktoras,

            Tuesday, August 19, 2003, 5:50:34 PM, you wrote:

            VD> Sveiki, sodininkai!

            VD> Fredis pacitavo labai įdomią knygą. Tik nežinau, iš kurio skyriaus, tad negalėčiau
            VD> lengvai patikrinti, ar jis tiesiog ją skaitė angliškai ir laisvai mums vertė, ar
            VD> sąmoningai perdirbo tekstą (neišvengiamai ir mintį) savo norima (mąstoma)
            VD> linkme. Pastarąjį metodą (atpasakojamajam autoriui priskirti savo poziciją) mėgo
            VD> ir dažnai praktikavo a. a. Kęstutis Augutis.

            VD> D. Quinno knygoje išsakytos nuostatos pagauna tuos, kas jau seniau yra vienaip
            VD> ar kitaip suvokę, kad Vakarų civilizacija eina sąmoningo susinaikinimo kryptimi.
            VD> Ko gero žmoniją gali išgelbėti tik koks nors eilinis kataklizmas, sunaikinsiantis
            VD> visą globalinę vartotojiškumo (daugiau, skaniau, maloniau) skatinimo ir tenkinimo
            VD> mašiną.

            VD> Deja, mes gyvename šitoje save žudančioje visuomenėje ir nelabai turime kur
            VD> nuo jos pasitraukti. Nelabai ir norime, nes absoliuti dauguma trokšta to
            VD> vartotojiškumo (nebūtinai popsinio, bet tai esmės nekeičia), tad keli kitaip
            VD> mąstantys nieko negali pakeisti. Dar svarbiau: kiekvienas esame socialinė būtybė
            VD> ir todėl prisirišę prie savo artimųjų, draugų, jau nekalbant apie to peikiamo
            VD> vartotojiško gyvenimo įpročius.

            VD> Tad belieka priimti realybę: gyventi suvokiant, kur gyveni ir sugebėti išgyventi,
            VD> kritiškai žiūrint į tokį gyvenimą.

            VD> Kol kas aš tiek esu išmąstęs ir taip gyvenu. O Quinno knygą „Ishmael“ siūlau
            VD> susirasti ir paskaityti -- yra ir vertimas į lietuvių kalbą, vadinasi „Izmaelis“. Tiesa, į
            VD> pabaigą man kiek pabodo: kai pagauni esmę, jau nebereikia, kad dar sykį ir dar
            VD> sykį būtų pasakoma tas pats per tą patį (bet gal kitiems kaip tik reikia dar vieno
            VD> rato, dar vieno žvilgsnio kiek kitu kampu?), tačiau intriga pateikta galinga,
            VD> skatinanti susivokti ir ne taip jau džiugiai vertinti žmogaus protą ir jo siekius būti
            VD> visko valdovu.

            VD> 2003 m. rugpjūčio 14 d. 12:57 x to x rašė:

            >> Įprasmindami savo gyvenimą jie nesiekė įgyti daugiau galių.

            VD> Čia, mano manymu, ir pasakyta visa esmė. Mastelyje. Jei sieki įgyti 1--2 %
            VD> daugiau ir kartais pavyksta, o kartais ne, tai vienas dalykas, o kai pasiekiama ir
            VD> įgyjama tūkstančiais kartų (ne procentų) daugiau -- tai ir yra katastrofa. Juk viskas
            VD> įgyjama kažkieno sąskaita!

            >> ir nedegina noras maištauti, jie nesiginčija kaip apsėsti dėl to,
            >> kas turi būti leidžiame ir kas draudžiama, jie nekaltina vieni

            VD> Maištaudavo ir jie, ginčydavosi irgi, tačiau nepalyginamai stipriau laikėsi to, kas
            VD> leidžiama ir kas draudžiama (pažvelkime į užsienio antropologų studijas, jei
            VD> netikime lietuvių etnografų knygomis), o mes iš tiesų tik ginčijamės, tačiau nieko
            VD> nebesilaikome...

            >> nesikrausto iš proto, kad jų gyvenimas atrodo tuščias ir
            >> betikslis

            VD> Jie gyveno gyvenimą, jie turėjo gyventi gyvenimą, nes neturėjo visko per daug
            VD> (daug daugiau, negu reikia, kad gyventum), todėl gyvenimas ir nebuvo tuščias ir
            VD> betikslis.

            >> kiekvieną savaitę neišsigalvoja naujos religijos, kuri duotų
            >> bent šiokį tokį pagrindą po kojomis

            VD> Algis sako:

            VD> JIEMS KIEKVIENAS ŽAIBO BLYKSTELĖJIMAS DUODAVO PAGRINDĄ
            VD> NAUJAI RELIGIJAI

            VD> Labai negreit ir nelengvai atsirasdavo naujos religijos. Nauja religija reiškė naują
            VD> vadinamosios kultūros etapą, o ne naują žmogelį, trokštantį pranokti dievus ir
            VD> paskęsti fizinio garbstymo soste.

            >> Papraščiausiai gyvenimas, kurį įprasmina “laukiniai”, duoda tai,
            >> ko žmonijai reikia. Per tris milijonus metų ji niekam nepakenkė
            >> ir dabar sėkmingai yra įprasminama ten, kur dar jos neišgujo
            >> įsiveržę “šiuolaikiniai”.”

            VD> Knygos vertimo pagrindinėje dalyje vartojamas ne niekinantis „laukinių“ terminas
            VD> (ir kaip opozicija „šiuolaikiniai“), o kita metaforų pora: akmeniniai ir dalginiai. Juk
            VD> nagrinėjamas pasirinkimo klausimas.

            VD> Minima knyga yra himnas subalansuotam gyvenimui (kaip gyvena visi kiti gyvi
            VD> padarai), tad suprantama, kad „akmeninių“ savybės ir gyvenimas yra
            VD> idealizuojami. Pabandykime ramiai žiūrėti kiaurai tuos pasigėrėjimo nėrinius ir
            VD> pamatyti esmę, pagrindinę mintį: kam žmonės gyvena?

            >> bet ką aš čia... čia juk juokingas klausimas...

            VD> (pacitavau Fredį to Fredį)

            VD> Tuo ir baigiu, tardamas: „Iki kito išsišokimo...“

            VD> Viktoras

            taip Viktorai, aš čia "klydau" šiek tiek pakeisdamas mintį, nes tai
            kitaip suiveikia norint atsako.

            gryžtam prie...
            "Tad belieka priimti realybę: gyventi suvokiant, kur gyveni ir sugebėti išgyventi,
            kritiškai žiūrint į tokį gyvenimą."
            va čia man visiškai nepatinka.
            kodėl?


            Fredis - ag
          • AndriusZ
            ... From: x to x To: Viktoras Dagys Sent: 2003 m. rugpjūčio 19 d. 17:32 Subject: Re: [Minciu_sodas_LT]
            Message 5 of 16 , Aug 20, 2003
              ----- Original Message -----
              From: "x to x" <fredis@...>
              To: "Viktoras Dagys" <Minciu_sodas_LT@yahoogroups.com>
              Sent: 2003 m. rugpjūčio 19 d. 17:32
              Subject: Re: [Minciu_sodas_LT] Re: kas gi tu?
              > gryžtam prie...
              > "Tad belieka priimti realybę: gyventi suvokiant, kur gyveni ir sugebėti
              išgyventi,
              > kritiškai žiūrint į tokį gyvenimą."
              > va čia man visiškai nepatinka.
              > kodėl?
              > Fredis - ag

              Iš tiesų - deklaratyvios frazės :
              "gyventi suvokiant, kur gyveni" ,
              "sugebėti išgyventi"
              "kritiškai žiūrint"
              turėtų būti išskleistos, paaiškintas realizavimo mechanizmas, nes nelabai
              aišku, kas gali būti teisėjas, nustatantis ar jau sugebama išgyventi (feel
              ar survive?) ar dar ne... pakankamai ar pertekliniai kritiškai žiūrima
              (matoma?), etc...

            • Raimundas Vaitkevicius
              Sveiki, Minčių sodo nariai, nors ir negreitai, bet atsiliepiu į Viktoro laišką apie D. Quinn knygą Ishmael . Labai geras, rimtas ir protingas laiškas.
              Message 6 of 16 , Aug 26, 2003
                Sveiki, Minčių sodo nariai,

                nors ir negreitai, bet atsiliepiu į Viktoro laišką apie D. Quinn knygą
                "Ishmael". Labai geras, rimtas ir protingas laiškas. Po šio laiško gana
                aišku, apie ką tą knyga.

                Deja, pačios knygos nesu skaitęs. Bet apie tokius dalykus esu skaitęs
                kitur, esu, be abejo, ir pats galvojęs.

                Kai kurios mintys atsakant į Viktoro laišką ir tęsiant šią temą.

                Minciu_sodas_LT@yahoogroups.com writes:
                >
                >Fredis pacitavo labai įdomią knygą. Tik nežinau, iš kurio skyriaus, tad
                >negalėčiau
                >lengvai patikrinti, ar jis tiesiog ją skaitė angliškai ir laisvai mums
                >vertė, ar
                >sąmoningai perdirbo tekstą (neišvengiamai ir mintį) savo norima (mąstoma)
                >linkme. Pastarąjį metodą (atpasakojamajam autoriui priskirti savo
                >poziciją) mėgo
                >ir dažnai praktikavo a. a. Kęstutis Augutis.
                >
                >D. Quinno knygoje išsakytos nuostatos pagauna tuos, kas jau seniau yra
                >vienaip
                >ar kitaip suvokę, kad Vakarų civilizacija eina sąmoningo susinaikinimo
                >kryptimi.
                >Ko gero žmoniją gali išgelbėti tik koks nors eilinis kataklizmas,
                >sunaikinsiantis
                >visą globalinę vartotojiškumo (daugiau, skaniau, maloniau) skatinimo ir
                >tenkinimo
                >mašiną.

                "... sąmoningo susinaikinimo kryptimi ... ". Ar ne per stipriai pasakyta?
                Ir kodėl toks ryškus Vakarų civilizacijos priešpastatymas kitai (matyt,
                Rytų). Galima būtų pagalvoti, kad Vakarų civilizacija yra blogiečiai, o
                Rytų - geriečiai. Ar iš tiesų taip, ar tai ne per daug paprasta? Kas
                "padarė" 2001 rugsėjo 11-ąją? Vakarų civilizacija? Rytų? O gal nei tie,
                nei anie, o dar kas nors? Gal yra žmonijoje jėgos, kurias reikėtų manyti
                esančias už bet kokios civilizacijos ribų?

                Dar galvoju, ar gerai šiais laikais civilizaciją taip griežtai skirstyti į
                Vakarų ir Rytų? Viskas jau dabar gana persipynę ir kuo toliau, tuo labiau
                persipina. Manau, kad net ir senesniais laikais tiek Vakarų, tiek Rytų
                civilizacijos buvo labai sudėtingi ir nevienalyčiai reiškiniai.

                Yra ir daugiau minčių šia tema, bet, deja, turiu per mažai laiko šiuo metu.

                O apskritai gerai, kad mes nevengiame tokių sudėtingų ir aštrių temų.

                Raimundas
                >
                >
                >Deja, mes gyvename šitoje save žudančioje visuomenėje ir nelabai turime
                >kur
                >nuo jos pasitraukti. Nelabai ir norime, nes absoliuti dauguma trokšta to
                >vartotojiškumo (nebūtinai popsinio, bet tai esmės nekeičia), tad keli
                >kitaip
                >mąstantys nieko negali pakeisti. Dar svarbiau: kiekvienas esame socialinė
                >būtybė
                >ir todėl prisirišę prie savo artimųjų, draugų, jau nekalbant apie to
                >peikiamo
                >vartotojiško gyvenimo įpročius.
                >
                >Tad belieka priimti realybę: gyventi suvokiant, kur gyveni ir sugebėti
                >išgyventi,
                >kritiškai žiūrint į tokį gyvenimą.
                >
                >Kol kas aš tiek esu išmąstęs ir taip gyvenu. O Quinno knygą „Ishmael“
                >siūlau
                >susirasti ir paskaityti -- yra ir vertimas į lietuvių kalbą, vadinasi
                >„Izmaelis“. Tiesa, į
                >pabaigą man kiek pabodo: kai pagauni esmę, jau nebereikia, kad dar sykį
                >ir dar
                >sykį būtų pasakoma tas pats per tą patį (bet gal kitiems kaip tik reikia
                >dar vieno
                >rato, dar vieno žvilgsnio kiek kitu kampu?), tačiau intriga pateikta
                >galinga,
                >skatinanti susivokti ir ne taip jau džiugiai vertinti žmogaus protą ir jo
                >siekius būti
                >visko valdovu.
                >
                >2003 m. rugpjūčio 14 d. 12:57 x to x rašė:
                >
                >> Įprasmindami savo gyvenimą jie nesiekė įgyti daugiau galių.
                >
                >Čia, mano manymu, ir pasakyta visa esmė. Mastelyje. Jei sieki įgyti 1--2
                >%
                >daugiau ir kartais pavyksta, o kartais ne, tai vienas dalykas, o kai
                >pasiekiama ir
                >įgyjama tūkstančiais kartų (ne procentų) daugiau -- tai ir yra
                >katastrofa. Juk viskas
                >įgyjama kažkieno sąskaita!
                >
                >> ir nedegina noras maištauti, jie nesiginčija kaip apsėsti dėl to,
                >> kas turi būti leidžiame ir kas draudžiama, jie nekaltina vieni
                >
                >Maištaudavo ir jie, ginčydavosi irgi, tačiau nepalyginamai stipriau
                >laikėsi to, kas
                >leidžiama ir kas draudžiama (pažvelkime į užsienio antropologų studijas,
                >jei
                >netikime lietuvių etnografų knygomis), o mes iš tiesų tik ginčijamės,
                >tačiau nieko
                >nebesilaikome...
                >
                >> nesikrausto iš proto, kad jų gyvenimas atrodo tuščias ir
                >> betikslis
                >
                >Jie gyveno gyvenimą, jie turėjo gyventi gyvenimą, nes neturėjo visko per
                >daug
                >(daug daugiau, negu reikia, kad gyventum), todėl gyvenimas ir nebuvo
                >tuščias ir
                >betikslis.
                >
                >> kiekvieną savaitę neišsigalvoja naujos religijos, kuri duotų
                >> bent šiokį tokį pagrindą po kojomis
                >
                >Algis sako:
                >
                >JIEMS KIEKVIENAS ŽAIBO BLYKSTELĖJIMAS DUODAVO PAGRINDĄ
                >NAUJAI RELIGIJAI
                >
                >Labai negreit ir nelengvai atsirasdavo naujos religijos. Nauja religija
                >reiškė naują
                >vadinamosios kultūros etapą, o ne naują žmogelį, trokštantį pranokti
                >dievus ir
                >paskęsti fizinio garbstymo soste.
                >
                >> Papraščiausiai gyvenimas, kurį įprasmina “laukiniai”, duoda tai,
                >> ko žmonijai reikia. Per tris milijonus metų ji niekam nepakenkė
                >> ir dabar sėkmingai yra įprasminama ten, kur dar jos neišgujo
                >> įsiveržę “šiuolaikiniai”.”
                >
                >Knygos vertimo pagrindinėje dalyje vartojamas ne niekinantis „laukinių“
                >terminas
                >(ir kaip opozicija „šiuolaikiniai“), o kita metaforų pora: akmeniniai ir
                >dalginiai. Juk
                >nagrinėjamas pasirinkimo klausimas.
                >
                >Minima knyga yra himnas subalansuotam gyvenimui (kaip gyvena visi kiti
                >gyvi
                >padarai), tad suprantama, kad „akmeninių“ savybės ir gyvenimas yra
                >idealizuojami. Pabandykime ramiai žiūrėti kiaurai tuos pasigėrėjimo
                >nėrinius ir
                >pamatyti esmę, pagrindinę mintį: kam žmonės gyvena?
                >
                >> bet ką aš čia... čia juk juokingas klausimas...
                >
                >(pacitavau Fredį to Fredį)
                >
                >Tuo ir baigiu, tardamas: „Iki kito išsišokimo...“
                >
                > Viktoras
                >
              Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.