Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.

6673Re: Kaip mums puoselėti lietuvybę ir vieny bę?

Expand Messages
  • Andrius Kulikauskas
    Mar 18, 2014
    • 0 Attachment
      Vytai, Ačiū už turiningą laišką, kurį persiunčiu visiems. O mano koduotė
      buvo Windows-1257, dabar pabandysiu ISO-8859-13. Andrius
      -------------------------------------------------------------------------

      Sveiki!

      1.
      Ką iki šiol reiškė ir kaip derėtų suprasti šūkį „Lietuva -- lietuviams“
      išsamiai aiškina prof. Vytautas Radžvilas:

      http://www.propatria.lt/2014/03/vytautas-radzvilas-meile-visai-zmonijai.html

      http://alkas.lt/2014/03/17/v-radzvilas-lietuva-lietuviams-i/

      2.
      Lietuviškasis holokausto pasireiškimas -- iki šiol visapusiškai dar
      neištirtas reiškinys, kurį gal geriausiai galėtų paaiškinti socialinės
      psichologijos specialistai. Visgi nepakanka vien versti lietuvius
      gėdintis ir atgailauti -- žmogaus psichika yra linkusi gintis ir
      teisintis, nepri(si)pažinti (tuo labiau, kai asmeniškai nesame prie to
      prisidėję). Mano galva, veiksmingiau būtų argumentuotai
      tarpdisciplininiu lygiu paaiškinti jo su(si)formavimą -- tik suvokdami
      priežastinius ryšius, žmonės gali priimti jiems nemalonius ar netikėtus
      teiginius. Andriui esant Lietuvoje siūlyčiau pabendrauti su tai
      tyrinėjusiais istorikais (ne su vienu -- dėl galimų minėtų pasąmoninių
      nuostatų). Nemanau, jog eiliniai periferijos žmonės, tarpukario
      Lietuvoje labai normaliai sugyvenę su žydais (kurie Lietuvos
      miesteliuose sudarė nuo 1/3 iki 2/3 gyventojų) būtų staiga prisiskaitę
      visokių carinės Rusijos laikais sukurtų sąmokslo teorijų, tačiau jie
      labai nuoširdžiai tvirtino, kad sovietams 1940 m. aneksavus Lietuvą,
      žydai ne tik sveikino bolševikų kariuomenę, bet ir uoliai talkininkavo
      okupantų valdžiai. Kita vertus, daug iš SSRS atvykusių KGB darbuotojų
      buvo žydų tautybės, bet čia jau kita kalba, daugiau susijusi su pokario
      kovų metais. Suprantu, kad tai nė kiek nepateisina lietuvių energingai
      ir nuožmiai vykdyto žydų genocido, tačiau stebiuosi, kodėl tokį aktyvų
      (palyginus su lietuviais) žydų įsitraukimą į sovietinės valdžios
      struktūras dabartiniai tyrinėtojai stengiasi sumenkinti, aiškinti, jog
      tokių žydų buvo labai nedaug, nors tuomet kurtas folkloras (anekdotai ir
      pan.) liudija ką kita. Tuo labiau, kad sovietinė valdžia tokių priešiškų
      žydams nuostatų neskatino, netgi stengėsi maskuoti žydų tautybės
      įvardijimą (prie masinių aukų kapų niekur nerašė, kad čia žydai
      palaidoti, o buvo užrašoma, jog tai „hitlerininkų nužudyti tarybiniai
      piliečiai“).

      Pastaba. Atsiprašau, tačiau pastaruosius Andriaus laiškus man rodo
      iškraipytus. Nesiaiškinu priežasties -- ar jo naudojama programa,
      koduodama laišką, nekorektiškai kažkokį požymį nurodo (gal pertekliškai
      koduoja?), ar manoji VU saityno pašto programa to požymio neatpažįsta.
      Skaityti sunku, tačiau mintį pagaunu.

      Pagarbiai
      Viktoras Dagys

      ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
      Andrius Kulikauskas <ms@...> rašė:

      > Dariau,
      >
      > Ačiū tau už laišką ir taip pat už nuoširdų rūpestį lietuvių
      > tauta. Mūsų
      > laiškais pasidalinu taip pat su susirašinėjimu Veikti plačiau. Ten
      > yra
      > ir Dovilės Sakalienės bei Algio Cibulskio laiškai:
      > https://groups.yahoo.com/neo/groups/veiktiplaciau/conversations/messages/1236
      >
      >
      > Suprantama, kad mūsų požiūriai kažkiek skirsis. Gimiau ir užaugau
      > išeivijoje, Kalifornijoje. Tad lietuvių tauta nereiškė jokią
      > žemišką
      > naudą, nė "išgyventi", nė "efektyvumas", nė kažkokie savaiminiai
      > dėsniai. Priešingai, gyventi lietuviu reikalavo daug pastangų, o
      > suvokti, kam to reikia, reikėjo didelio sąmoningumo. Veikė paklusnumas
      > tėvams, pagarba seneliams, bet manau žodis "skola" ne ta sąvoka.
      > Verčiau
      > rūpėjo tęstinumas, pareiga išsaugoti lietuvybę laisvame
      > pasaulyje, nes
      > mus mokė, kad jinai gali Lietuvoje išnykti.
      >
      > Kiek patyriau, lietuvybės privalumai:
      > * Vidinė drausmė. Vaikui mąstyti lietuviškai nelietuviškoje
      > aplinkoje
      > reikalauja milžiniškos valios. Puoselėti tokias mąstymo galimybes -
      > melstis lietuviškai, dalyvauti lietuviškoje veikloje, skaityti
      > lietuviškas knygas, rašyti lietuviškai - reikalauja didelio
      > sąmoningumo.
      > * Rūpestis mąstymu. Juk tenka puoselėti savo vidinę aplinką,
      > kartu ir
      > mus supančią išorinę aplinką.
      > * Kalbos ir liaudies kūrybos lobynai. Įsisavindami kalbą, dainas,
      > papročius, galim semtis amžių išminties.
      > * Gamta ir kaimas - ryšys su "savo" kraštu, grindžiantį tą
      > patį lobyną -
      > tad ir gyvenu kaime.
      > * Mažumos požiūris. Suprantame, ką reiškia gyventi "kitu", ne
      > taip kaip
      > "visi".
      > * Mažo krašto požiūris. Vertiname paprastesnius siekius, suprantame
      > kitus tokius, įvairovės svarbą.
      > * Daugiakalbystė. Kas moka kelias kalbas, kas gyvena keliose aplinkose
      > gali pasirinkdamas tarp jų įtakoti savo mąstymą.
      > * Savas požiūris į istoriją. Didelėje valstybėje gyvenant sunkiau
      > susigaudyti, jog gali būti skirtingi požiūriai į istorinius įvykius.
      >
      > Vienas iš svarbiausių privalumų yra, kad lietuvybės ryšys gali
      > suvesti
      > labai skirtingų likimų, požiūrių ir galimybių žmones. Tarsi vienos
      > Å¡eimos vaikai, galime vienas kitam nepatikti, galime netgi vienas kito
      > vengti, bet visada turime reikalą vienas kitą prisiminti.
      > Bendravimas su
      > nepanašiais į save labai praplečia akiratį.
      >
      > Taip pat galime dalintis su kitais, kitataučiais. Ir atjausti savus,
      > jais rūpintis.
      >
      > Gal žinome daugiau kokių privalumų?
      >
      > O galvoju, vaisinga paklausti, kaip mums puoselėti lietuvybę? Arba,
      > kaip
      > klausi, kaip mums puoselėti vienybę?
      >
      > Juk norime vienas kitą palaikyti ir nesiginčyti be reikalo.
      >
      > Aš asmeniškai pasirinkau gyventi Lietuvoje nes man taip lengviau. Jei
      > gyvenčiau išeivijoje, man reikėtų daug pastangų išlaikyti lietuvių
      > kalbą. Turėčiau tam gal skirti valandą kasdieną. O čia Lietuvoje
      > tai
      > atpuola. Taip pat pasirinkau gyventi kaime. Čia gyvendamas vos ne
      > savaime palaikau Lietuvą, juk labai trūksta gyvybingų, laisvai
      > mąstančių, veikiančių, kuriančių žmonių. Mūsų kaimas
      > Å¡viesus, bet
      > kiekvienas šviesulys labai jaučiamas, tai dešimtys žmonių.
      >
      > Man labai rūpi ugdyti savo sąžinę, kad ji augtų vis jautresnę.
      > RÅ«pestis
      > savo tauta tai dalis to. Taip pat atsakomybė už jos istoriją, juk tai
      > mums išeities taškas. Užtat susidomėjau Holokaustu, nes jaučiu, kad
      > litvakai labai pergyvena dėl lietuvių vaidmens ir mūsų dabartinio
      > požiūrio. Įsigilinęs supratau, kad mane neteisingai mokė. Manau, tai
      > būtų vienybės pavyzdys, gilintis, kaip buvo, atskirti ir mokytis, kas
      > teisingai elgėsi, o kas neteisingai.
      >
      > O "tautos sąžinė" yra stipresnė, kada kiekviena sąžinė veikia
      > atskirai.
      > Vadinas, visai priešingai fašizmo dėsniui.
      >
      > Kiek išsiaiškinau, 1940-1941 m., kada Sovietų Sąjunga okupavo
      > Lietuvą,
      > gal 50 lietuvių patriotų nacių Vokietijoje išvystė sumanymą
      > "atsikratyti
      > Lietuvos žydų", kaip jų vadovas Kazys Škirpa rašė savo "Lietuvai
      > išlaisvinti nurodymuose":
      > https://lt.wikipedia.org/wiki/Tautinio_darbo_apsaugos_batalionas
      > Sumanyme dalyvavo žymūs Lietuvos patriotai: policininkas Vytautas
      > Reivytis, karo lakūnas Jonas Pyragius, rašytojas Bronys Raila,
      > filosofas
      > Antanas Maceina, ir daugybė voldemarininkų, tų laikų "Paksai". Tie
      > voldemarininkai netgi surengė pučą prieš Lietuvos laikinąją
      > vyriausybę.
      > Jie parinko ir pastatė savo žmones, kurie vadovavo Lietuvos provincijos
      > (miestelių) žydų sugaudyme, taip pat dalyvavo juos sušaudant. Tiktai
      > jiems labai užsidegus, pavyko iki 1941 gruodžio 1 d. išžudyti
      > maždaug
      > 100,000 Lietuvos žydų. Taip kad lietuviai voldemarininkai buvo
      > siunčiami
      > į Baltarusiją žudyti žydus. Mat, visa tai prasidėjo Lietuvoje.
      > Garsioji
      > Wansee konferencija, kurioje buvo svarstomas žydų išžudymas, įvyko
      > tiktai vėliau, sausio 1942 m., kada žydų Lietuvos provincijoje
      > nebebuvo.
      > Manau, reikia gilintis ir mokytis, kas čia įvyko? Mano senelis Bronius
      > Kviklys dirbo Vytautu Reivyčiui. Nacių okupacijos laikais buvo
      > "Policijos" žurnalo techninis redaktorius, o Vytautas Reivytis -
      > atsakingasis redaktorius. Manau, senelis turėjo gerai žinoti, kas
      > dėjosi. Bet jis neatskleidė, manau, vardan "vienybės". Aš manau, jis
      > blogai padarė.
      >
      > Kalbėjausi su Audrone Anušauskiene. Ji labai palaiko eitynes. Pernai
      > jose dalyvavo su šeima. Jai svarbu, kad kažkas palaikytų lietuvius,
      > juk
      > jaučia, kad mus spaudžia Europos sąjunga ir kiti. Aš ją suprantu,
      > gerbiu
      > ir ta prasme, palaikau.
      >
      > Bet, pavyzdžiui, žodis "patriotas" yra romėniškas, tai yra,
      > "europietiškas". Lietuvių kalboje tokio žodžio nėra nes tai ne
      > mūsų
      > sąvoka. Lietuvių kalba skaidri ir ja išsireiškus aiškiau, ką iš
      > tikrųjų
      > norime pasakyti. Pavyzdžiui, galiu būti Lietuvos "šalininkas", tai
      > mano
      > "šalis" ir esu jai "šališkas". Arba galiu būti Lietuvos vaikas. Visai
      > kitaip skambėtų: Lietuva - jos vaikams! Manau, tai mus vienytų
      > labiau nė
      > šūkis Lietuva - lietuviams! Juk nemažai kas man tvirtina, kad aš ne
      > lietuvis, juk aš čia negimęs. Manau, ne man jiems įrodinėti, kas
      > aš esu.
      > Tai ne jų reikalas, jeigu jiems neaišku iš mano elgesio.
      >
      > Dariau, manyčiau vienybės ieškoti pirmiausia sažinės klausimuose.
      > Ieškoti ne vieningoje sąžinėje, o atvirkščiai, mumis visais
      > puoselėti
      > visapusišką sąžinę, aprėpiančią visas mūsų aplinkybes, visas
      > mūsų įžvalgas.
      >
      > Tokios mintys iš mano namelio Eičiūnų kaime.
      >
      > Laukiu tavo ir kitų laiškų,
      >
      > Andrius
      >
      > Andrius Kulikauskas
      > ms@...
      >
      >
      > 2014.03.15 00:37, Darius Šlapakauskas rašė:
      >> Sveikas Andriau,
      >>
      >> Kaip supratau iš Tavo išguldytų minčių apie Tautą, tai ne labai
      >> ji ir
      >> reikalinga, kaip nelabai ir tos valstybės reikalingos. Nėra
      >> būtina sąlyga.
      >>
      >> Mano subjektyviu supratimu, norint išgyventi, reikalinga tam tikra
      >> susitelkusi žmonių grupė, kurios nariai paremia vienas kitą, padeda,
      >> apgina silpnesnius. Kuo labiau išsivysčiusi tų žmonių sąmonė,
      >> tuo tas
      >> susitelkimas efektyvesnis, tuo didesnė darosi ta grupė. Randasi darbų
      >> ir pareigų pasiskyrstimas.
      >> Taip randasi išgyvenimo kultūra, papročiai, apeigos ir t.t. Didesnę
      >> žmonių grupę, kuri bendrai veikia, turi savo teritoriją,
      >> tęstinumą,
      >> galima vadinti tauta. Tokiai žmonių grupei, bendrauti su kitose
      >> teritorijose gyvenančiais, organizuoti vidaus tvarką, reikalinga
      >> valstybė.
      >>
      >> Tačiau jei žmogus mano, kad gali išgyventi vienas be kolektyvo, tai
      >> klysta. Priklausymas kolektyvui suteikia saugumą, suteikia galimybę
      >> lengviau išgyventi.
      >> Kokiam kolektyvui priklausysime apsprendžia mūsų prigimtis, kur
      >> gimėme, kas užaugino, davė pastogę, maistą, išsilavinimą. _Mes
      >> tapome
      >> skolingi._ Turime įsipareigojimą nukaršinti savo tėvus, suteikti
      >> gyvybę savo palikuonims (kurie mus karšins senatvėje), padaryti daug
      >> gero savo aplinkai, savo Tautai.
      >>
      >> Toks yra gyvenimo ratas. Kas nori iškristi iš to rato, tas elgiasi
      >> truputi kitaip, daugiau žiūri savo asmeninės naudos, mažiau
      >> rūpinasi
      >> praeitimi ir ateitimi. Žodis "pareiga" nueina į antrą planą.
      >> Dabar taip formuojama pasaulėžiūra, kad į pirmą vietą iškeliamas
      >> individas, jo gerovė ir poreikiai. Kam tuoktis, kam vaikai, juk tai
      >> našta, bereikalingi rūpesčiai, išlaidos, laiko praradimas, kažkokie
      >> įsipareigojimai. Kam vargti Tėvynėje, jei kitur galima rasti
      >> lengvesnės duonos. AŠtampa pasaulio žmogus, kur lengvesnis
      >> išgyvenimas, ten ir būnu. Kam reikia tas tegu rūpinasi bendru Tautos
      >> išgyvenimu, MAN tai neįdomu, per daug laiko atima.
      >>
      >> Man taip susiklostė, kad lietuviai yra savi, čia gimiau, čia tėvai,
      >> vaikai, anūkai, kaimynai, bendradarbiai, įdėjiniai bendraminčiai.
      >> Nežinau koks turėčiau būti jei man nerūpėtu kaip ir kur gyvens
      >> anūkai,
      >> kurs šeimas, stiprins savo šalį. Ką aš padariau, kad ateitis ateitu
      >> tokia, kurioje bus įmanoma normaliai išgyventi. Savaime niekas
      >> nevyksta, visi procesai kontroliuojami, savaime niekas nebrangsta,
      >> niekas nebankrutuoja, nesižudo, neprasigeria ir t.t. Ar mes galim savo
      >> teritorijoje įtakoti tuos procesus, ar jau čia pasaulio lygio valdymas
      >> vyksta, sunku iškart pasakyti.
      >>
      >> Manau, kad tai įdėjiniam lygyje formuojama, pagal parinktą
      >> ideologija.
      >> Čia ir visa esmė - ar žiūrim per asmens išgyvenimo ar per kolektyvo
      >> iÅ¡gyvenimo prizmę. Lengviausia ir maloniausia pasirinkti AÅ
      >> išgyvenimą, tada visi kiti, kurie MAN trukdys bus fašistai ar dar
      >> kokie kosmopolitų priešai
      >>
      >> P.S. Fašizmas tai Italų kilmės žodis, kuris reiškia VIENYBĘ, daug
      >> rykštelių vienoje vietoje neimanoma perlaužti, po vieną lengva.
      >> Todėl
      >> vertėtu matomai pakoreguoti mūsų Himną - "vienybė težydi" pakeisti
      >> "pavieniui težydime".
      >>
      >> Eitynėse visokio plauko žmonių susirenka, kryptis panaši, bet visi
      >> skirtingi, skirtingi stimulai veda. O kokios dar beliko patriotinio
      >> auklėjimo formos? Kokiomis formomis "vienybės" ieškoti?
      >>
      >> --
      >> Pagarbiai,
      >> Darius Å lapakauskas
      >>
      > ------------------------------------
      >
      > Laiðkas á minciu_sodas_lt@yahoogroups.com tampa visuomenës nuosavybë,
      > tai yra, visuomenës labui atsisakome autoriniø teisiø, nebent tame
      > laiðke pabrëþtinai jø neaatsisakome. http://www.ms.lt/lt/ Kvieèiame
      > dalintis mûsø laiðkais, praðome pripaþinti mûsø autorius.
      >