Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.

6670Re: [Minciu_sodas_LT] Lietuvių tautinio centro reng iamos Kovo 11-osios eitynės

Expand Messages
  • Darius Šlapakauskas
    Mar 14, 2014
    • 0 Attachment
      Sveikas Andriau,

      Kaip supratau iš Tavo išguldytų minčių apie Tautą, tai ne labai ji ir reikalinga, kaip nelabai ir tos valstybės reikalingos. Nėra būtina sąlyga.

      Mano subjektyviu supratimu, norint išgyventi, reikalinga tam tikra susitelkusi žmonių grupė, kurios nariai paremia vienas kitą, padeda, apgina silpnesnius. Kuo labiau išsivysčiusi tų žmonių sąmonė, tuo tas susitelkimas efektyvesnis, tuo didesnė darosi ta grupė. Randasi darbų ir pareigų pasiskyrstimas.
      Taip randasi išgyvenimo kultūra, papročiai, apeigos ir t.t. Didesnę žmonių grupę, kuri bendrai veikia, turi savo teritoriją, tęstinumą,  galima vadinti tauta. Tokiai žmonių grupei, bendrauti su kitose teritorijose gyvenančiais, organizuoti vidaus tvarką, reikalinga valstybė.

      Tačiau jei žmogus mano, kad gali išgyventi vienas be kolektyvo, tai klysta. Priklausymas kolektyvui suteikia saugumą, suteikia galimybę lengviau išgyventi.
      Kokiam kolektyvui priklausysime apsprendžia mūsų prigimtis, kur gimėme, kas užaugino, davė pastogę, maistą, išsilavinimą. Mes tapome skolingi. Turime įsipareigojimą nukaršinti savo tėvus, suteikti gyvybę savo palikuonims (kurie mus karšins senatvėje), padaryti daug gero savo aplinkai, savo Tautai.

      Toks yra gyvenimo ratas. Kas nori iškristi iš to rato, tas elgiasi truputi kitaip, daugiau žiūri savo asmeninės naudos, mažiau rūpinasi praeitimi ir ateitimi. Žodis "pareiga" nueina į antrą planą.
      Dabar taip formuojama pasaulėžiūra, kad į pirmą vietą iškeliamas individas, jo gerovė ir poreikiai. Kam tuoktis, kam vaikai, juk tai našta, bereikalingi rūpesčiai, išlaidos, laiko praradimas, kažkokie įsipareigojimai. Kam vargti Tėvynėje, jei kitur galima rasti lengvesnės duonos. AŠ tampa pasaulio žmogus, kur lengvesnis išgyvenimas, ten ir būnu. Kam reikia tas tegu rūpinasi bendru Tautos išgyvenimu, MAN tai neįdomu, per daug laiko atima.

      Man taip susiklostė, kad lietuviai yra savi, čia gimiau, čia tėvai, vaikai, anūkai, kaimynai, bendradarbiai, įdėjiniai bendraminčiai. Nežinau koks turėčiau būti jei man nerūpėtu kaip ir kur gyvens anūkai, kurs šeimas, stiprins savo šalį. Ką aš padariau, kad ateitis ateitu tokia, kurioje bus įmanoma normaliai išgyventi. Savaime niekas nevyksta, visi procesai kontroliuojami, savaime niekas nebrangsta, niekas nebankrutuoja, nesižudo, neprasigeria ir t.t.  Ar mes galim savo teritorijoje įtakoti tuos procesus, ar jau čia pasaulio lygio valdymas vyksta, sunku iškart pasakyti.

      Manau, kad tai įdėjiniam lygyje formuojama, pagal parinktą ideologija.
      Čia ir visa esmė - ar žiūrim per asmens išgyvenimo ar per kolektyvo išgyvenimo prizmę. Lengviausia ir maloniausia pasirinkti AŠ išgyvenimą, tada visi kiti, kurie MAN trukdys bus fašistai ar dar kokie kosmopolitų priešai :) :)


      P.S. Fašizmas tai Italų kilmės žodis, kuris reiškia VIENYBĘ, daug rykštelių vienoje vietoje neimanoma perlaužti, po vieną lengva. Todėl vertėtu matomai pakoreguoti mūsų Himną - "vienybė težydi" pakeisti "pavieniui težydime".

      Eitynėse visokio plauko žmonių susirenka, kryptis panaši, bet visi skirtingi, skirtingi stimulai veda. O kokios dar beliko patriotinio auklėjimo formos? Kokiomis formomis "vienybės" ieškoti?



      --
      Pagarbiai,
      Darius Šlapakauskas

    • Show all 6 messages in this topic