Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.

Re: gyva medziu tvora

Expand Messages
  • Giedrius
    Sveiki, atkapsciau cia sena zinute, bet manau ji aktuali kiekviena pavasari. Del tvoru sodinimo. As sugalvojau taip, kadangi mano zemele isiterpusi tarp
    Message 1 of 3 , Apr 3, 2008
    • 0 Attachment
      Sveiki,

      atkapsciau cia sena zinute, bet manau ji aktuali kiekviena pavasari.

      Del tvoru sodinimo.
      As sugalvojau taip, kadangi mano zemele isiterpusi tarp intensyviai
      dirbamu lauku (zinoma ne ekologisko ukio) i kuriuos gana daznai
      iterpiamos trasos, pradejau sukti galbva kaip apsisaugoti nuo
      aplinkiniu lauku itakos. Man medziu eiles nepatinka, prarandamas
      naturalumas, bet nieko jau cia nepadarysi, kad jau sklypas
      staciakampio formos. Sugalvojau pasodinti nuo dirbamu lauku puses
      trapiuju gluosniu eile kas 2 m. Pagalvojau, jaigu laukuose
      perteklius trasu kurios gruntiniais vandenimis gali patekti iki mano
      sklypo o ir iki sulinio, tai gluosniu saknu sistema puikiai galetu
      apsorbuoti ir isvalyti uztersta vandeni, be to trapusis gluosnis
      greitai auga, ir jau po 4-5 metu galima geneti malkoms, kuo daugiau
      geni tuo daugiau priauga atzalu. Panasiai zmones prasimano malku
      Silutes kraste, jei kam teko ten lankytis visada uzkliuna pakeles
      senieji gluosniai su jau nuo senu laiku genetomis lajomis, be to
      jeigu yra dregnos paslapusios vietos (pievos) gluosniai siek tiek
      nutraukia ta dregme. Silutes kraste jie turi dar ir kelrodzio
      funkcija, kai uzeina potviniai ir keliai su laukais susilygina,
      gluosniai pasodinti pakelese rodo kur yra kelias.
      Taigi... o jau nuo gluosniu i savo sklypo puse galima sodinti miska
      koki tik geidi, naturaliai sejant, ar eilemis ar rateliu, cia jau
      kiekvieno fantazija. Zinoma kitas reikalas kai turi kaimynus
      bendramincius, tada galima formuoti viska paprasciau ir naturaliau.
      Gal kas nors zinote kitu budu kaip apasisaugoti nuo stambiu zemes
      ukio monstru (trasu, ir kitu chemikalu)?
      Beje kas liecia naturalias tvoras gamtoje tai tokiu lyg ir nera
      ryskiu. Kiek teko stebeti, jos yra ryskesnes toje vietoje kur yra
      perejimas is misko i laukus. ten paprasciausiai medeliai ir krumai
      gauna daugiau svieoss ir naturaliai suformuoja tankesni sazalyna.
      Kitas ryskus aspektas tai dirvozemio tipas ir reljefas. Sakykime yra
      pusinelis, nuo jo pakelneje palaispniui pereina i daugiau eglyneli
      ir dar toliau i slapyne su juodalksniais. Jeigu pasitaiko berzai tai
      jie duoda rysku kontrasta, nes salia ju nelabai kas auga.
      Taigi manau ta gluosniu eile po kazkiek laiko paskes krumynuose,
      kurie ir formuos naturalia tvora (pusiau narutalia), dar kitaip
      vadinama apsauginiais zeldiniais. Pavysdziui melioracijos grioviai
      palaipsniui uzauga gluosniais ir kitais dregme megstanciais krumais
      ir medziais, dazniausiai juos ukininkai iskerta, nes jie atseit
      gadina drenaza ir ilgainiuj ju laukai uzmirksta, taciau sie
      gluosniai akivaizdziai valo vandeni nuo nitratu ir kitu tersalu
      kurie kaupiasi dirvoje, o sugedes drenazas sudrekina tik nedidele
      dali zemes (salia gedimo) ir nuostoliu praktiskai nera,atvirksciai
      pelkr dar geriau isvalo vandeni, bet to dabr rekonstruodami drenazo
      irenginius sudeda PVC vamzdzius ant kuriu jau ir miska galima
      sodinti. taigi melioracijos grioviai irgi pusiau naturali tvora ir
      dar kaip valymo irenginiai. be to gluosnius ir naudoja vandeniui
      valyti dirbtinose pelkese.
      Kita ideja, kad isvengti tvoru (apskritai tvoru labai nemegstu, nes
      jos sumazina erdves pojuti, man kaip laukiniam pauksciui noretusi
      matyti kas darosi ir uz mano sklypo, atsiranda saugumo jausmas)
      daryti naturalius vingius. Tai panasu i Laimio aprasytas saleles.
      Tie vingiai, nevienodi tiesiog is akies. Vingiu posukiuose
      (kisenese) is vienos puses sodinu medelius is kitos krumus, ir visa
      tai darai netvarkingai, naturaliai, tiesiog ismetai. Taciau ten kur
      sklypo riba vistiek turi likti kaip nukirsta, cia jau nieko
      nepadarysi, nebent reikia ieskoti sklypo kuri skirtu aiskus
      naturalus ribozenkliai (pvz. upes vingis, pelke, naturaliai uzauges
      miskas ir kt)arba atitinkamai formuoti netaisyklingos formos sklypa.

      Sekmes visiems!

      Giedrius

      --- In Meileserdve@yahoogroups.com, Laimis Zmuida <laimis@...> wrote:
      >
      > Sveikuciai,
      >
      > vat laikai atejo. :) nieko neimanoma suorganizuoti. Sakau
      > svente darom, bus linksma...visi sako: "pavasaris, mes i
      > savo hektarus isvaziuojam, ten dar linksmiau..." :)
      >
      > Taigi, su pavasariu!
      >
      > Atejo pavasaris ir visi po savo sklypelius issilakste. As
      > irgi i savo hektara vaziuoju. Jau du kartus buvau.
      > Apziurejau...grazus mano hektaras...gerves klykia...oi kaip
      > grazu... Na, pavasaris medeliu sodinimo metas, tai as
      > nusprendziau, kad reikia tuo ir uzsiimti. Tai vat susiduriau
      > su klausimais, kuriais noriu su jumis pasidalinti, gal
      > sprendima kartu atrasim.
      >
      > Zodziu, turiu as savo 1.7 hektaro. Kalbesiu apie tvora...
      >
      > 1. Gabriele nemegsta lygiu medziu juostu. To nera gamtoje, upeliai
      neteka lygia vaga, gamtoj tvoru nera, taigi nesinori medziu
      susodinti i dirbtina eile.
      >
      > 2. Tvoros butinai reikia, nes ateina zmones klausia kur mano
      hektaro ribos, iki kiek jiems galima ateiti, medzioti, pjauti
      medzius malkoms ir panasiai. Zodziu zmones nori zinoti mano ir savo
      ribas.
      >
      > Problema: kaip suderinti siuos du atvejus?
      >
      > Sprendimai:
      >
      > 1. Is siaures pas mane problemu nera, nes ten auga miskas. Zmonem
      pasakau, kad mano ribos iki misko ir viskas tvarkoj. Taciau siaurine
      hektaro dali zadu uzsodinti misku. Tai kaip tada atskirs zmones
      ribas?
      >
      > 2. Is pietu pas mane pelkute. Ten niekas nevaiksto. Todel problemu
      nera. :) Bet negaliu juk as viso ploto apleisti pelke, kad niekas
      nevaiksciotu. :)
      >
      > 3. Rytine hektaro puse yra idomi tvoros atzvilgiu. 30 metru ten
      yra be medziu. Ten mano kaimynai vaziavo su dzipu. As tada
      susmaigsciau ten pagaliuku zmogaus dydzio kas metras, pusantro
      metro. Susidare iliuzine tvora, taciau per ten jau zmones neina ir
      nevaziuoja, nes mato riba. Taciau estetinio vaizdo aisku ner:
      prismaigstyta pagaliuku, bet iseitis siokia tokia yra. Toliau uz tu
      30 metru smaigu tvoros yra naturali medziu salele. Pusu eile. Galbut
      ji pasodinta nenaturaliai, bet daba taip apzelus krumais ir kitais
      medziais, kad atrodo labai naturaliai. Tai butu idealus variantas:
      apsodinti hektara tokiomis salelemis. Jos beveik naturalios,
      isvengciau tiesiu medziu liniju, taciau yra vienas "bet". Sio tipo
      tvora matosi, tik kai aplink yra laisvas be medziu plotas. O as juk
      ateity zadu uzsodinti didele dali hektaro. Hmmm... toliau po 30
      metru smaigu tvoros ir tos saleles dar buvo laisvo ploto gal 30
      metru. Tai ten pasodinau 10 berzeliu stengiausi kuo kreivesne linija
      ir toliau eina krumynai... Vat tie 10 berzeliu, kas pusantro metro
      sudaro velgi tvora, kuri labai graziai suformuoja erdve ir zmones
      zino kur mano hektaras ir kur ribos. Bet ta linija velgi nera
      naturali, reiketu kazkaip kitaip daryti...
      >
      > 4. vakarines puses dar neapgalvojau, nes dar neaisku, kas ten
      gyvens. tvora pagal kaimyna darysiu. :)
      >
      > Tai vat gal kokiu patarimu sulauksiu ar pasiulymu is jusu. Kaip
      man isvengti tu tiesiu liniju, bet padaryti taip, kad ir zmones
      liktu patenkinti ir zinotu ribas? Kokios yra iseitys? Kaip yra
      gamtoje? Gal kas ka pastebejot? Kokia tvora pas save darot?
      >
      > Laimis
      >
    • Arturas Geniu
      labas rytas, savo sklypelio pakraščius apsodinau eglutėmis, blindemis, pušelemis, alksniais, berželiais ir vietomis prismaigsčiau karlų krūmų ir
      Message 2 of 3 , Apr 8, 2008
      • 0 Attachment
        labas rytas,
        savo sklypelio pakraščius apsodinau eglutėmis, blindemis, pušelemis,
        alksniais, berželiais ir vietomis prismaigsčiau karlų krūmų ir
        trapiojo gluosnio sakeliu, kad išleistu sakneles. Manyčiau, kad iš
        sklypo isorines puses visai nesvarbu ar bus labai tiesiai pasodinti
        medeliai, nes svarbiausia susiformuoti malonia, jaukia aplinka sklypo
        viduje, irengiant apvalias saleles, gojelius, silelius. Visas grieztas
        medziu eiliu linijas paslepia skirtingu medziu ivairove, didesnis
        krumu kiekis, lapu, spygliu margumas, vingiuoti takeliai, aiksteles,
        rieduliai, akmenys ir kitokie papuosimai.
        Sekmes visiems kuriantiems grazia aplinka... :)
        Arturas

        2008-04-03, Giedrius <gvaivilavicius@...> rašė:
        > Sveiki,
        >
        > atkapsciau cia sena zinute, bet manau ji aktuali kiekviena pavasari.
        >
        > Del tvoru sodinimo.
        > As sugalvojau taip, kadangi mano zemele isiterpusi tarp intensyviai
        > dirbamu lauku (zinoma ne ekologisko ukio) i kuriuos gana daznai
        > iterpiamos trasos, pradejau sukti galbva kaip apsisaugoti nuo
        > aplinkiniu lauku itakos. Man medziu eiles nepatinka, prarandamas
        > naturalumas, bet nieko jau cia nepadarysi, kad jau sklypas
        > staciakampio formos. Sugalvojau pasodinti nuo dirbamu lauku puses
        > trapiuju gluosniu eile kas 2 m. Pagalvojau, jaigu laukuose
        > perteklius trasu kurios gruntiniais vandenimis gali patekti iki mano
        > sklypo o ir iki sulinio, tai gluosniu saknu sistema puikiai galetu
        > apsorbuoti ir isvalyti uztersta vandeni, be to trapusis gluosnis
        > greitai auga, ir jau po 4-5 metu galima geneti malkoms, kuo daugiau
        > geni tuo daugiau priauga atzalu. Panasiai zmones prasimano malku
        > Silutes kraste, jei kam teko ten lankytis visada uzkliuna pakeles
        > senieji gluosniai su jau nuo senu laiku genetomis lajomis, be to
        > jeigu yra dregnos paslapusios vietos (pievos) gluosniai siek tiek
        > nutraukia ta dregme. Silutes kraste jie turi dar ir kelrodzio
        > funkcija, kai uzeina potviniai ir keliai su laukais susilygina,
        > gluosniai pasodinti pakelese rodo kur yra kelias.
        > Taigi... o jau nuo gluosniu i savo sklypo puse galima sodinti miska
        > koki tik geidi, naturaliai sejant, ar eilemis ar rateliu, cia jau
        > kiekvieno fantazija. Zinoma kitas reikalas kai turi kaimynus
        > bendramincius, tada galima formuoti viska paprasciau ir naturaliau.
        > Gal kas nors zinote kitu budu kaip apasisaugoti nuo stambiu zemes
        > ukio monstru (trasu, ir kitu chemikalu)?
        > Beje kas liecia naturalias tvoras gamtoje tai tokiu lyg ir nera
        > ryskiu. Kiek teko stebeti, jos yra ryskesnes toje vietoje kur yra
        > perejimas is misko i laukus. ten paprasciausiai medeliai ir krumai
        > gauna daugiau svieoss ir naturaliai suformuoja tankesni sazalyna.
        > Kitas ryskus aspektas tai dirvozemio tipas ir reljefas. Sakykime yra
        > pusinelis, nuo jo pakelneje palaispniui pereina i daugiau eglyneli
        > ir dar toliau i slapyne su juodalksniais. Jeigu pasitaiko berzai tai
        > jie duoda rysku kontrasta, nes salia ju nelabai kas auga.
        > Taigi manau ta gluosniu eile po kazkiek laiko paskes krumynuose,
        > kurie ir formuos naturalia tvora (pusiau narutalia), dar kitaip
        > vadinama apsauginiais zeldiniais. Pavysdziui melioracijos grioviai
        > palaipsniui uzauga gluosniais ir kitais dregme megstanciais krumais
        > ir medziais, dazniausiai juos ukininkai iskerta, nes jie atseit
        > gadina drenaza ir ilgainiuj ju laukai uzmirksta, taciau sie
        > gluosniai akivaizdziai valo vandeni nuo nitratu ir kitu tersalu
        > kurie kaupiasi dirvoje, o sugedes drenazas sudrekina tik nedidele
        > dali zemes (salia gedimo) ir nuostoliu praktiskai nera,atvirksciai
        > pelkr dar geriau isvalo vandeni, bet to dabr rekonstruodami drenazo
        > irenginius sudeda PVC vamzdzius ant kuriu jau ir miska galima
        > sodinti. taigi melioracijos grioviai irgi pusiau naturali tvora ir
        > dar kaip valymo irenginiai. be to gluosnius ir naudoja vandeniui
        > valyti dirbtinose pelkese.
        > Kita ideja, kad isvengti tvoru (apskritai tvoru labai nemegstu, nes
        > jos sumazina erdves pojuti, man kaip laukiniam pauksciui noretusi
        > matyti kas darosi ir uz mano sklypo, atsiranda saugumo jausmas)
        > daryti naturalius vingius. Tai panasu i Laimio aprasytas saleles.
        > Tie vingiai, nevienodi tiesiog is akies. Vingiu posukiuose
        > (kisenese) is vienos puses sodinu medelius is kitos krumus, ir visa
        > tai darai netvarkingai, naturaliai, tiesiog ismetai. Taciau ten kur
        > sklypo riba vistiek turi likti kaip nukirsta, cia jau nieko
        > nepadarysi, nebent reikia ieskoti sklypo kuri skirtu aiskus
        > naturalus ribozenkliai (pvz. upes vingis, pelke, naturaliai uzauges
        > miskas ir kt)arba atitinkamai formuoti netaisyklingos formos sklypa.
        >
        > Sekmes visiems!
        >
        > Giedrius
        >
        > --- In Meileserdve@yahoogroups.com, Laimis Zmuida <laimis@...> wrote:
        > >
        > > Sveikuciai,
        > >
        > > vat laikai atejo. :) nieko neimanoma suorganizuoti. Sakau
        > > svente darom, bus linksma...visi sako: "pavasaris, mes i
        > > savo hektarus isvaziuojam, ten dar linksmiau..." :)
        > >
        > > Taigi, su pavasariu!
        > >
        > > Atejo pavasaris ir visi po savo sklypelius issilakste. As
        > > irgi i savo hektara vaziuoju. Jau du kartus buvau.
        > > Apziurejau...grazus mano hektaras...gerves klykia...oi kaip
        > > grazu... Na, pavasaris medeliu sodinimo metas, tai as
        > > nusprendziau, kad reikia tuo ir uzsiimti. Tai vat susiduriau
        > > su klausimais, kuriais noriu su jumis pasidalinti, gal
        > > sprendima kartu atrasim.
        > >
        > > Zodziu, turiu as savo 1.7 hektaro. Kalbesiu apie tvora...
        > >
        > > 1. Gabriele nemegsta lygiu medziu juostu. To nera gamtoje, upeliai
        > neteka lygia vaga, gamtoj tvoru nera, taigi nesinori medziu
        > susodinti i dirbtina eile.
        > >
        > > 2. Tvoros butinai reikia, nes ateina zmones klausia kur mano
        > hektaro ribos, iki kiek jiems galima ateiti, medzioti, pjauti
        > medzius malkoms ir panasiai. Zodziu zmones nori zinoti mano ir savo
        > ribas.
        > >
        > > Problema: kaip suderinti siuos du atvejus?
        > >
        > > Sprendimai:
        > >
        > > 1. Is siaures pas mane problemu nera, nes ten auga miskas. Zmonem
        > pasakau, kad mano ribos iki misko ir viskas tvarkoj. Taciau siaurine
        > hektaro dali zadu uzsodinti misku. Tai kaip tada atskirs zmones
        > ribas?
        > >
        > > 2. Is pietu pas mane pelkute. Ten niekas nevaiksto. Todel problemu
        > nera. :) Bet negaliu juk as viso ploto apleisti pelke, kad niekas
        > nevaiksciotu. :)
        > >
        > > 3. Rytine hektaro puse yra idomi tvoros atzvilgiu. 30 metru ten
        > yra be medziu. Ten mano kaimynai vaziavo su dzipu. As tada
        > susmaigsciau ten pagaliuku zmogaus dydzio kas metras, pusantro
        > metro. Susidare iliuzine tvora, taciau per ten jau zmones neina ir
        > nevaziuoja, nes mato riba. Taciau estetinio vaizdo aisku ner:
        > prismaigstyta pagaliuku, bet iseitis siokia tokia yra. Toliau uz tu
        > 30 metru smaigu tvoros yra naturali medziu salele. Pusu eile. Galbut
        > ji pasodinta nenaturaliai, bet daba taip apzelus krumais ir kitais
        > medziais, kad atrodo labai naturaliai. Tai butu idealus variantas:
        > apsodinti hektara tokiomis salelemis. Jos beveik naturalios,
        > isvengciau tiesiu medziu liniju, taciau yra vienas "bet". Sio tipo
        > tvora matosi, tik kai aplink yra laisvas be medziu plotas. O as juk
        > ateity zadu uzsodinti didele dali hektaro. Hmmm... toliau po 30
        > metru smaigu tvoros ir tos saleles dar buvo laisvo ploto gal 30
        > metru. Tai ten pasodinau 10 berzeliu stengiausi kuo kreivesne linija
        > ir toliau eina krumynai... Vat tie 10 berzeliu, kas pusantro metro
        > sudaro velgi tvora, kuri labai graziai suformuoja erdve ir zmones
        > zino kur mano hektaras ir kur ribos. Bet ta linija velgi nera
        > naturali, reiketu kazkaip kitaip daryti...
        > >
        > > 4. vakarines puses dar neapgalvojau, nes dar neaisku, kas ten
        > gyvens. tvora pagal kaimyna darysiu. :)
        > >
        > > Tai vat gal kokiu patarimu sulauksiu ar pasiulymu is jusu. Kaip
        > man isvengti tu tiesiu liniju, bet padaryti taip, kad ir zmones
        > liktu patenkinti ir zinotu ribas? Kokios yra iseitys? Kaip yra
        > gamtoje? Gal kas ka pastebejot? Kokia tvora pas save darot?
        > >
        > > Laimis
        > >
        >
        >
        >
      Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.