Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.
 

Automobiliai

Expand Messages
  • maryten1970
    Sveiki Si laiska rasiau ekosodybieciams, bet gal kai kurios mintys bus idomios ir visiem kitiem geros valios zmonem. Ar norite svaraus oro, svaraus vandens,
    Message 1 of 9 , Jan 4, 2008
      Sveiki
      Si laiska rasiau ekosodybieciams, bet gal kai kurios mintys bus
      idomios ir visiem kitiem geros valios zmonem.
      Ar norite svaraus oro, svaraus vandens, svaraus maisto, malonaus
      bendravimo?
      Kiek klausinejau zmoniu, visi atsako:"Taip. Norime visko paties
      svariausio. Koks dar gali buti klausimas?"
      Kadangi mus subure zavingos moters nuostabi svajone pasiekti, kad
      Pasaulyje oras, vanduo, zeme butu svarus, kad zmones graziai elgtusi,
      biciuliskai bendrautu; be to, mes pasivadinome: "Ekosodyba"; todel
      maniau, kad mums yra savaime suprantamas siekis mazinti ir galu gale
      panaikinti tarsa, saugoti aplinka ir pan. ...
      Dziugu, kad su daugeliu tarsos saltiniu mes susidorojome:
      nebenaudojame chemikalu, plastiko, patobulinome WC, labai stengiames
      statyti tik is ekologisku medziagu ir pan.. Neskriaudziame augalu ir
      gyvunu.
      Liko tik vienas "bet", del kurio mes dar vis neverti
      vadintis "Ekosodyba". Tai ne priekaistas, o raginimas tobuleti.
      Busime labai stiprus, jei susidorosime su paciu didziausiu tarsos
      saltiniu- autotransporto ismetamosiomis dujomis. Daugeliui kol kas
      atrodo, kad neimanoma apsieiti be masinos. Jeigu jau taip, tai labai
      Jusu visu prasau - pradekime zengti is pradziu nors mazus zingsnelius
      tarsos mazinimo link. Europoje yra ekologiniu gyvenvieciu, kuriose
      nevazinejama tersianciu transportu. Paklauskite Editos M. .Mazi
      zingsneliai: pirmiausiai ieskokime kuo maziau tersiancio transporto.
      Sureguliuokime esamuose automobiliuose degimo sistemas taip, kad butu
      ismetamas kuo mazesnis CO kiekis. Jeigu jau negalite nevaziuoti, tai
      vezkite pakeleivius. Sito nerasyciau, jei nebuciau maciusi, kaip
      pernai prie (bendruomenes) sodybos atvaziavo 16 automobiliu, o juose
      po 1 zmogu (kartais 2). Pvz., Kuboje tai butu palaikyta blogu tonu.
      Kubieciai netgi iesko pakeleiviu. Slovenijoje darbdaviai darbuotojams
      nuperka nuolatinius bilietus viesajam transportui. Parasykite, jei
      zinote daugiau geru pavyzdziu. Didesnis zingsnelis - nevazinekite
      tarp sodybu. Palikime masinas stovejimo aiksteleje. Dar 2004 metais
      pastebejau, kad tie , kurie drasiai pravaziuoja tersianciu
      automobiliu tarp sklypu, netgi mano sklypo viduriu, tai jie patys
      apie save parodo, kad tikrai nesiruosia isikurti kaimynysteje, tos
      vietos jiems visiskai nebrangios, busimu kaimynu jie negerbia; nei
      sava, nei kaimynu sveikata jiems nesvarbi. Dievagodamiesi, kad tikrai
      kuria ekosodybas, apgaudineja save ir kitus.
      Laikas parode, kad tie vazinetojai jau issikrauste ir kuriasi
      kitur (kai kurie is ju dzipo jau atsisake - savo meiles erdves
      netersia). Teks saugoti, ginti musu meiles erdves nuo terseju.
      Garantuoju, kad ir dabartiniai tersejai visiskai nebrangina tos
      vietos ir nesiruosia ateityje cia isikurti. Netgi kilo mintis
      apie "gedos lenta". Na, tikekimes, kad jos neprireiks, nes elgsimes
      protingai ir geranoriskai. Jaunimas prisipazino, kad nezinojo apie
      atotransporto ismetamuju duju kenksminguma. Todel parinkau siek tiek
      informacijos:

      Ekologinio ukininkavimo taisyklese parasyta:
      ...
      5.1.3. Ekologinio ukio laukai turi buti:
      a) ne arciau kaip 50 m nuo keliu;
      b) ne arciau kaip 25 m nuo lauku, kuriuose buvo naudoti pesticidai;
      c) ne arciau kaip 10 m nuo lauku, kuriuose buvo naudojamos
      mineralines trasos.
      ...

      Reginos Grazulevicienes knygoje "Zmogaus ekologija.2002" ir
      A.Lugausko knygoje "Zeme, ar nepavargsi? 1979" rasoma:
      Transporto varikliu ismetami tersalai siuo metu kelia didziausia
      pavoju sveikatai, nes ju inasas i bendra oro tarsa miestuose nuolat
      dideja. Kuo senesnis automobilis- tuo jis labiau tersia. Benzinu
      varomu varikliu ismetami tersalai- anglies monoksidas,azoto oksidai,
      sieros junginiai, benzenas, benzopirenai, aldehidai, suodziu daleles
      ir svinas. Dyzeliniai varikliai be to ismeta daug anglies dvideginio.
      Oro tersalai gali sukelti kvepavimo taku ligas (bronchita,
      bronchine astma, plauciu uzdegima), sirdies ir kraujagysliu ligas,
      odos ligas, piktybinius navikus. Oro tersalai momentaliai veikia
      nervu sistema. Kodel siais laikais tiek daug nervingu zmoniu? Kodel
      miestieciai tokie nervingi? Dazniausiai ir nuo savu, ir nuo svetimu
      masinu ismetamuju duju.
      Japonijoje is 1000 ligu 127 sukelia automobiliu ismetamos dujos.
      Automobiliams reikia filtru - neutralizatoriu. Ant ismetamojo
      vamzdzio uzdedamas dar vienas vamzdis, pripildytas paladziu padengtu
      granuliu. Paladis yra puikus katalizatorius. Dalis pro si vamzdi
      praejusiu nuodingu medziagu virsta anglies dioksidu, vandens garais,
      azotu. Taip ismetamos dujos apvalomos iki standartais leistinu normu.
      Negalima pamirsti ir zaliojo musu pagalbininko- augalu pasaulio,
      kuris padeda mazinti atmosferos uzterstuma. Todel puoselekime
      zeldinius.

      Kazio Seselgio knygoje "Aplinkos apsauga.1991" rasoma:
      Iki 1991 metu vienam gyventojui per metus tekdavo po 111 kg.
      autotransporto tersalu.
      Benzinu varomi vidaus degimo varikliai isskiria anglies, azoto,
      sieros ir svino junginius, angliavandenilius.
      Zalingu vidaus degimo varikliu isskiriamu medziagu kiekis ir ju
      toksiskumas priklauso nuo variklio technines bukles, darbo rezimo,
      kuro rusies.Nesureguliuota degimo sistema ne tik mazina variklio
      darbinguma, bet ir neleidzia visiskai sudegti kurui, gali net iki 10-
      15 kartu padideti toksiniu medziagu ismetimas. Daugiausia oras
      tersiamas starto metu, stabdant ir letai vaziuojant.
      Zalingi zmogaus sveikatai svino junginiai, deja, samoningai
      iterpiami i benzina, kad padidetu jo "gamybinis efektyvumas".
      Autotransporto tersalai, pateke i zmogaus organizma,susikaupia
      audiniuose ir Zaloja smegenis bei inkstus, ypac kenkia mazu vaiku
      vystymuisi, padidina kraujo spaudima suaugusiems.
      Judedamos transporto priemones sukelia sukurius, pakelia dulkes
      kartu su pavojingais sveikatai mikroorganizmais. Kuo greiciau
      vaziuoja automobilis, tuo daugiau smulkiu daleliu nuo kelio patenka i
      ora.
      Radikaliausia technologine oro tarsos mazinimo priemone yra
      pakeisti vidaus degimo variklius elektriniais varikliais.
      Vartojant kaip kura dujas, i aplinka ismetama maziau sveikatai
      zalingu medziagu.
      Automobiliai su imontuotais katalitiniais konvektoriais pasalina
      90 procentu CO, sumazina ismetamose dujose azoto oksidu,
      angliavandeniliu.

      V.Mickunaicio knygoje "Autotransportas ir atmosferos apsauga.
      1984" rasoma:
      CO zmogaus organizme jungiasi su hemoglobinu ir sudaro palyginti
      patvaru jungini- karboksihemoglobina, kuris apsunkina deguonies
      apykaita. Jeigu kvepuojama oru, kuriame yra nemaza CO koncentracija
      (2,5mg/m3), sunkiai apsinuodijama - pakenkiama centrine nervu
      sistema, prasideda galvos skausmai, paralyzius, gali istikti miokardo
      infarktas, zmogus gali netekti samones ir net mirti(zinau atveju kai
      uzdarytame garaze prie ijungto variklio mire jauni zmones del
      apsinuodijimo automobiliu ismetamosiomis dujomis).
      Azoto oksidai i zmogaus organizma patenka per virsutinius
      kvepavimo takus. Apsinuodijus tik po 6 val. isryskeja pirmieji
      apsinuodijimo pozymiai: kosulys, dusinimas.
      Angliavandeniliai veikia centrine nervu sistema. Jais
      apsinuodijus, prasideda galvos svaigimas ir skausmas, pykinimas,o
      sunkesniais atvejais- traukuliai, issiplecia akiu vyzdziai, ir zmogus
      nereaguoja i sviesa, sutrinka kvepavimas ir sirdies veikla,
      pakenkiamos kepenys ir inkstai.
      Zmogaus sveikatai pavojingi ir aldehidai- jie dirgina virsutinius
      kvepavimo takus ir sukelia akiu uzdegima.
      Angliavandenilis benzpirenas isprovokuoja vezinius susirgimus.
      Tetraetilsvina zmogus ikvepia su oru ir apsinuodija.
      Zmogaus sveikatai kenkia karterio dujos, padangu dilimo produktai.
      Be to automobiliai sunaudoja labai daug deguonies.
      Tokijo gyventojai priversti deveti specialias kaukes, kad
      neapsinuodytu automobiliu ismetamomis medziagomis.

      V.Murza knygoje "Aplinkos uzterstumas ir sveikata.1987.Zinija"
      raso:
      Atmosferos uzterstumas ivairiais cheminiais junginiais(del
      pramones, autotransporto) ne tik tersia aplinka, gadina statinius,
      dirvozemi ir vandens telkinius,bet kenkia ir zmoniu sveikatai.
      Sieros, chloro, fluoro junginiai erzina akiu ir kvepavimo taku
      gleivine, gali sukelti sunkius bronchitus, dusulio priepolius.
      Ilgalaikis nors ir nedideles koncentracijos siu medziagu veikimas
      pazeidzia plauciu, virskinimo organu audinius. Anglies monoksidas
      (CO), inaktyvuodamas raudonuju kraujo kuneliu hemoglobina, sukelia
      audiniuose deguonies stoka, sutrikdo nervu, sirdies, kraujagysliu
      veikla, skatina ateroskleroze. Angliavandeniliai erzina kvepavimo
      takus, pazeidzia kvepavimo, sirdies ir kraujagysliu, nervu sistema,
      mazina imunologini reaktyvuma ir organizmo atsparuma. Sieros junginiai
      (sieros vandenilis ir sieros dioksidai) daugiausia pazeidzia nervu
      sistema, kraujotaka ir lytine funkcija. Net nedideles sieros junginiu
      koncentracijos suerzina akiu ir kvepavimo taku gleivines, susilpnina
      uosle, sukelia galvos skausmus, pykinima ir vemima. Azoto oksidai
      erzina kvepavimo takus, skatina uzdegiminius procesus bronchuose ir
      plauciuose, inaktyvuoja kraujo hemoglobina, sutrikdo kraujotaka.
      Atlikti tyrimai parode, kad net 3-5 km atstumu nuo gamyklu dar
      aptinkama padidejusi dulkiu ir nuodingu cheminiu medziagu, ypac
      sieros, azoto, fluoro ir kitu junginiu, koncentracija. Zmones, ypac
      vaikai, siose zonose, palyginti su kontrolinemis (10-2 km nuo
      gamyklu) daug dazniau serga kvepavimo organu ligomis(bronchitais,
      faringitais, laringitais, plauciu uzdegimais ir kt.), akiu ir odos
      ligomis.
      Kai kuriuose Salies regionuose atlikti 7-15 metu vaiku, gyvenanciu
      ivairiuose miesto rajonuose su nevienodai uzterstu atmosferos oru,
      sveikatos bukles tyrimai parode, kad labai uzterstu rajonu vaiku
      sergamumas uzdegiminemis ir alerginemis ligomis 2 kartus didesnis
      negu gyvenanciu uzmiescio zonoje. Aplinkos uzterstumas kenkia ir
      palikuonims. Tersaluose esancios medziagos sukelia ir padaznina
      apsigimimu skaiciu.
      Dazniausiai atmosfera tersianciu medziagu kenksmingas poveikis
      buna letas ir ilgalaikis, o sveikatos pazeidimo pozymiai pradeda
      reikstis po 5-7 metu.
      Pastaraisiais metais daug dazniau sergama plauciu, bronchu,
      gerkles veziu. Siuo metu yra zinomos kelios cheminiu junginiu grupes,
      galincios sukelti vezi. Tokiu kancerogeniniu medziagu
      priskaiciuojama keli simtai. Tai angliavandeniliai, azoto junginiai,
      azbestas, chromo, nikelio ir arseno dariniai. Aiskiai irodyta, kad
      kancerogeniniu veikimu pasizymi benzidinas,benzpirenas. Industriniu
      centru gyventojai daug dazniau serga veziu negu kaimieciai.
      Kovoje su oro uzterstumu daug padeda augalai,kadangi jie
      kenksmingus sieros, azoto ir anglies junginius pavercia
      nekenksmingais, praturtina ora deguonimi ir dregme, apsaugo nuo veju
      ir karsciu. Zeldiniai sugeria anglies dioksida, dulkes, naikina
      mikrobus. Taciau ne visas sveikatai zalingas dujas miskai sugeba
      neutralizuoti. Nuo dideles koncentracijos sieros dioksido, azoto
      oksido, svino, fluoro ir kitu junginiu miskai zuva. Taciau apsaugines
      zeldiniu juostos prie automagistrales, apie stambesnius chemijos,
      statybiniu medziagu ir kitus pramones objektus yra butinos. Zeldiniu
      gausinimas yra reiksmingas ne vien socialine-kulturine, estetine, bet
      ir higienine bei ekologine prasme.

      Tai tiek is knygu. Siulau dar viena zingsni tiems, kas negali
      atsisakyti masinu:eikime, skambinkime i visas autoparduotuves ir
      ieskokime iperkamu(brangiu jau yra) ekologisku automobiliu. Tiesiog
      skelbiu tokia akcija. Tegu galvoja, kad yra daug norinciu isigyti
      netersiancia transporto priemone.
      3 metru plocio keliukai tures buti tarp visu sodybu greitajai
      pagalbai, gaisrines masinoms pravaziuoti; dviratininkams,arkliu
      kinkiniams, pestiesiems. Reiks pagalvoti, kokiomis karietomis bus
      veziojami negalintys paeiti ar sunkiai bepaeinantys.
      Nedraudziu vazineti. Bet labai Jusu visu prasau buti mastanciais,
      protingais, samoningais; ieskoti budu kaip mazinti tarsa, mazinti
      pasivazinejimus tersianciomis masinomis, naudoti ekologiskas
      transporto priemones. Jei negalite atsiplesti nuo masinos, tai geriau
      likite mieste. Koks cia pabuvimas gamtoje, jei net masinos langelio
      neatsidarote?
      Kiekviena karta, pries ivaziuodami i ekosodybu teritorija, saves
      paklauskite:"Ar dabar yra svarbiai butinas reikalas vaziuoti ir
      tersti? Gal geriau eiti pestute, ikvepti grynesnio oro, uzuosti
      kvapnias ziedadulkes,pamatyti geliu ziedus, retus gyvunus, isgirsti
      zioga, bitute, pauksciuka, lapu slamejima; pripratinti,grudinti
      kojytes judejimui?"
      Is savo patirties zinau, kad beeinant pagereja savijauta,pakyla
      nuotaika, pamatau dar nematytu augalu, gyvunu. Maciau Seska, kiaune,
      manguciuka, barsuka, zebenkstele, daug stirnu, kiskiu, sernu, lapiu,
      14 gandru... Teko ne tik pamatyti, bet ir pazaisti su dviem skirtingu
      pauksciu jaunikliukais, kuriuos mokiau skraidyti pametedama i virsu.
      Kiek daug visko idomaus nutinka...

      Sabine Kuegler knygoje "Dziungliu vaikas. 2007" raso:
      "Jei skaitytojas paprasytu apibendrinti ispudzius ir paaiskinti,
      kuo skiriasi abu mano pasauliai (vaikyste ir jaunyste - dziunglese
      tarp civilizacijos nepaliestu pirmyksciu zmoniu, kuriu kultura
      istrigo akmens amziuje; veliau- Vokietijos didmiestyje), sakyciau:
      gyvenimas dziunglese fiziskai sunkesnis, taciau ten nepalyginamai
      maziau itampos, o Vakaru pasaulyje priesingai- fiziskai gyventi
      zymiai lengviau, taciau apstu dvasines painiavos. Uzmirstame slenyje
      buvau laiminga, likusioje pasaulio dalyje jauciausi pasimetusi.
      Praejus daugeliui metu padariau isvada: jeigu mane, desimtmete
      mergaite, butu viena palike dziunglese- buciau isgyvenusi, o jeigu
      viena buciau atsidurusi didmiestyje- tikrai buciau prazuvusi. Taip
      manau ir siandien.Gyvendama dziunglese igijau igudziu, kaip islikti
      sudetingiausiomis salygomis, ismokau ne tik atpazinti pavojus, bet ir
      miske susirasti prieglobsti. Ismokau gerbti dziungles."

      Tad pries eidami gyventi i gamta, saves paklauskime: ar istversime
      fizinius sunkumus, pvz. - ejima pestute. Po polaidzio ar smarkaus
      lietaus net nerizikuokite vaziuoti iki pat sklypo lauko keliuku-
      tikrai uzklimsite. Idomu, kiek kartu zmogui reikia toje pacioje
      vietoje uzklimpti, kad kita karta zinotu, kada neverta rizikuoti? Dar
      vis pasitaiko tokiu "ereliu", kuriuos reikia istraukti is dumblyno.
      Gal geriau likti mieste - ten fiziskai tikrai lengviau: daug kas
      padaroma mygtuko paspaudimu.
      Gamtoje dvasiskai taip pat nebus lengviau, jei elgsimes ne geriau,
      nei mieste - kaip svetimi. Teks apslifuoti ir bendravima.
      Miestietiskas bendravimo budas gamtoje tikrai netinka.
      Pritariu vieno naujoko pageidavimui, kad i gamta gyventi
      eitume "sureme pecius", padedami vieni kitiems tiek moraliskai, tiek
      fizinemis jegomis, su pagarba gamtai, vietiniams ir kaimynams.
      Is patirties zinau, kad pripratus, pasivaiksciojimas nebebuna
      fiziskai sunkus(tik is pradziu-besipratinant), atvirksciai -
      pasivaiksciojimas tampa malonumu.
      Kelis kartus maziau uztersime aplinka, jei vazinesime ne po viena
      automobiliais, bet autobusais, troleibusais. Be to , labai visus
      raginu ieskoti ir igyvendinti dar ekologiskesnius judejimo budus.
      Isivaizduokite,kaip mes sustipresime, jei pavyks ta padaryti.
      Maryte N.
    • Giedrius Vaivilavicius
      Sveiki, noreciau papildyti ir pateikti daugiau klausimu sia ir panasia tema. Jau yra gaminami varikliai automobiliams
      Message 2 of 9 , Jan 9, 2008
        Sveiki,
        noreciau papildyti ir pateikti daugiau klausimu sia ir panasia tema. Jau yra gaminami varikliai automobiliams http://www.perendev-power.com/products.htm. Tai magnetiniai varikliai kuriu pagalba sukamas generatorius gamindamas elektros srove, kuri savo ruostu suka automobilio varikli. Taip pa yra ir kitokiu principu veikianciu varikliu, bet velgi magnetu pagalba. Principas labai aiskus, priesingu poliu magnetai stume vienas kita ir taip issiskiria energija sukimui. Tokie automobiliai netersia gamtos, be to toki varikli galima naudoti bustui apsyldyti ir apsviesti, taupytusi mediena ir butu visiska autonomija sodyboje. Kaip suprantu toki varikli galima pasigaminti paciam, kainuotu tik magnetai (berods 100 litu vienas, o ju reikia tiek kiek galingiumo norite). Prisegu kelis straipsnius apie magnetinius variklius. Beje interne yra nemazai visokiu filmuku kaip veikia tokie variliai, tame tarpe ir pritaikyti automobiliams. Vienintelis sunkumas gali buti tai, kad savadarbiai susidurs su leidimu eksploatuoti toki automobili, nes jam reikalinga patikra, tai reiskia turi praeiti komisija ir ivairius patikrinimus, nuo kuriu gali ir bloga pasidaryti. Be to manau valstybei tai nenaudinga (naftos magnatams taip pat) ekonomiskai tikriausiai. Gal as tiesiog naivus? gal kas jau daugiau zinote? gal cia kazkas paslepta? Perdaug jau viskas paprasta. Reiketu musu Lietuvos vyriausybei pasiulyti , kad vietoj atominiu statytu magnetines jegaines :) ir baigti tas diskusijoas del nacionalinio investuotojo :)
         
        pagarbiai, Giedrius


        ----- Original Message ----
        From: maryten1970 <dievaite@...>
        To: Meileserdve@yahoogroups.com
        Sent: Friday, January 4, 2008 10:10:51 PM
        Subject: [Meileserdve] Automobiliai

        Sveiki
        Si laiska rasiau ekosodybieciams, bet gal kai kurios mintys bus
        idomios ir visiem kitiem geros valios zmonem.
        Ar norite svaraus oro, svaraus vandens, svaraus maisto, malonaus
        bendravimo?
        Kiek klausinejau zmoniu, visi atsako:"Taip. Norime visko paties
        svariausio. Koks dar gali buti klausimas?"
        Kadangi mus subure zavingos moters nuostabi svajone pasiekti, kad
        Pasaulyje oras, vanduo, zeme butu svarus, kad zmones graziai elgtusi,
        biciuliskai bendrautu; be to, mes pasivadinome: "Ekosodyba"; todel
        maniau, kad mums yra savaime suprantamas siekis mazinti ir galu gale
        panaikinti tarsa, saugoti aplinka ir pan. ...
        Dziugu, kad su daugeliu tarsos saltiniu mes susidorojome:
        nebenaudojame chemikalu, plastiko, patobulinome WC, labai stengiames
        statyti tik is ekologisku medziagu ir pan.. Neskriaudziame augalu ir
        gyvunu.
        Liko tik vienas "bet", del kurio mes dar vis neverti
        vadintis "Ekosodyba". Tai ne priekaistas, o raginimas tobuleti.
        Busime labai stiprus, jei susidorosime su paciu didziausiu tarsos
        saltiniu- autotransporto ismetamosiomis dujomis. Daugeliui kol kas
        atrodo, kad neimanoma apsieiti be masinos. Jeigu jau taip, tai labai
        Jusu visu prasau - pradekime zengti is pradziu nors mazus zingsnelius
        tarsos mazinimo link. Europoje yra ekologiniu gyvenvieciu, kuriose
        nevazinejama tersianciu transportu. Paklauskite Editos M. .Mazi
        zingsneliai: pirmiausiai ieskokime kuo maziau tersiancio transporto.
        Sureguliuokime esamuose automobiliuose degimo sistemas taip, kad butu
        ismetamas kuo mazesnis CO kiekis. Jeigu jau negalite nevaziuoti, tai
        vezkite pakeleivius. Sito nerasyciau, jei nebuciau maciusi, kaip
        pernai prie (bendruomenes) sodybos atvaziavo 16 automobiliu, o juose
        po 1 zmogu (kartais 2). Pvz., Kuboje tai butu palaikyta blogu tonu.
        Kubieciai netgi iesko pakeleiviu. Slovenijoje darbdaviai darbuotojams
        nuperka nuolatinius bilietus viesajam transportui. Parasykite, jei
        zinote daugiau geru pavyzdziu. Didesnis zingsnelis - nevazinekite
        tarp sodybu. Palikime masinas stovejimo aiksteleje. Dar 2004 metais
        pastebejau, kad tie , kurie drasiai pravaziuoja tersianciu
        automobiliu tarp sklypu, netgi mano sklypo viduriu, tai jie patys
        apie save parodo, kad tikrai nesiruosia isikurti kaimynysteje, tos
        vietos jiems visiskai nebrangios, busimu kaimynu jie negerbia; nei
        sava, nei kaimynu sveikata jiems nesvarbi. Dievagodamiesi, kad tikrai
        kuria ekosodybas, apgaudineja save ir kitus.
        Laikas parode, kad tie vazinetojai jau issikrauste ir kuriasi
        kitur (kai kurie is ju dzipo jau atsisake - savo meiles erdves
        netersia). Teks saugoti, ginti musu meiles erdves nuo terseju.
        Garantuoju, kad ir dabartiniai tersejai visiskai nebrangina tos
        vietos ir nesiruosia ateityje cia isikurti. Netgi kilo mintis
        apie "gedos lenta". Na, tikekimes, kad jos neprireiks, nes elgsimes
        protingai ir geranoriskai. Jaunimas prisipazino, kad nezinojo apie
        atotransporto ismetamuju duju kenksminguma. Todel parinkau siek tiek
        informacijos:

        Ekologinio ukininkavimo taisyklese parasyta:
        ...
        5.1.3. Ekologinio ukio laukai turi buti:
        a) ne arciau kaip 50 m nuo keliu;
        b) ne arciau kaip 25 m nuo lauku, kuriuose buvo naudoti pesticidai;
        c) ne arciau kaip 10 m nuo lauku, kuriuose buvo naudojamos
        mineralines trasos.
        ...

        Reginos Grazulevicienes knygoje "Zmogaus ekologija.2002" ir
        A.Lugausko knygoje "Zeme, ar nepavargsi? 1979" rasoma:
        Transporto varikliu ismetami tersalai siuo metu kelia didziausia
        pavoju sveikatai, nes ju inasas i bendra oro tarsa miestuose nuolat
        dideja. Kuo senesnis automobilis- tuo jis labiau tersia. Benzinu
        varomu varikliu ismetami tersalai- anglies monoksidas,azoto oksidai,
        sieros junginiai, benzenas, benzopirenai, aldehidai, suodziu daleles
        ir svinas. Dyzeliniai varikliai be to ismeta daug anglies dvideginio.
        Oro tersalai gali sukelti kvepavimo taku ligas (bronchita,
        bronchine astma, plauciu uzdegima), sirdies ir kraujagysliu ligas,
        odos ligas, piktybinius navikus. Oro tersalai momentaliai veikia
        nervu sistema. Kodel siais laikais tiek daug nervingu zmoniu? Kodel
        miestieciai tokie nervingi? Dazniausiai ir nuo savu, ir nuo svetimu
        masinu ismetamuju duju.
        Japonijoje is 1000 ligu 127 sukelia automobiliu ismetamos dujos.
        Automobiliams reikia filtru - neutralizatoriu. Ant ismetamojo
        vamzdzio uzdedamas dar vienas vamzdis, pripildytas paladziu padengtu
        granuliu. Paladis yra puikus katalizatorius. Dalis pro si vamzdi
        praejusiu nuodingu medziagu virsta anglies dioksidu, vandens garais,
        azotu. Taip ismetamos dujos apvalomos iki standartais leistinu normu.
        Negalima pamirsti ir zaliojo musu pagalbininko- augalu pasaulio,
        kuris padeda mazinti atmosferos uzterstuma. Todel puoselekime
        zeldinius.

        Kazio Seselgio knygoje "Aplinkos apsauga.1991" rasoma:
        Iki 1991 metu vienam gyventojui per metus tekdavo po 111 kg.
        autotransporto tersalu.
        Benzinu varomi vidaus degimo varikliai isskiria anglies, azoto,
        sieros ir svino junginius, angliavandenilius.
        Zalingu vidaus degimo varikliu isskiriamu medziagu kiekis ir ju
        toksiskumas priklauso nuo variklio technines bukles, darbo rezimo,
        kuro rusies.Nesureguliuo ta degimo sistema ne tik mazina variklio
        darbinguma, bet ir neleidzia visiskai sudegti kurui, gali net iki 10-
        15 kartu padideti toksiniu medziagu ismetimas. Daugiausia oras
        tersiamas starto metu, stabdant ir letai vaziuojant.
        Zalingi zmogaus sveikatai svino junginiai, deja, samoningai
        iterpiami i benzina, kad padidetu jo "gamybinis efektyvumas" .
        Autotransporto tersalai, pateke i zmogaus organizma,susikaupi a
        audiniuose ir Zaloja smegenis bei inkstus, ypac kenkia mazu vaiku
        vystymuisi, padidina kraujo spaudima suaugusiems.
        Judedamos transporto priemones sukelia sukurius, pakelia dulkes
        kartu su pavojingais sveikatai mikroorganizmais. Kuo greiciau
        vaziuoja automobilis, tuo daugiau smulkiu daleliu nuo kelio patenka i
        ora.
        Radikaliausia technologine oro tarsos mazinimo priemone yra
        pakeisti vidaus degimo variklius elektriniais varikliais.
        Vartojant kaip kura dujas, i aplinka ismetama maziau sveikatai
        zalingu medziagu.
        Automobiliai su imontuotais katalitiniais konvektoriais pasalina
        90 procentu CO, sumazina ismetamose dujose azoto oksidu,
        angliavandeniliu.

        V.Mickunaicio knygoje "Autotransportas ir atmosferos apsauga.
        1984" rasoma:
        CO zmogaus organizme jungiasi su hemoglobinu ir sudaro palyginti
        patvaru jungini- karboksihemoglobina , kuris apsunkina deguonies
        apykaita. Jeigu kvepuojama oru, kuriame yra nemaza CO koncentracija
        (2,5mg/m3), sunkiai apsinuodijama - pakenkiama centrine nervu
        sistema, prasideda galvos skausmai, paralyzius, gali istikti miokardo
        infarktas, zmogus gali netekti samones ir net mirti(zinau atveju kai
        uzdarytame garaze prie ijungto variklio mire jauni zmones del
        apsinuodijimo automobiliu ismetamosiomis dujomis).
        Azoto oksidai i zmogaus organizma patenka per virsutinius
        kvepavimo takus. Apsinuodijus tik po 6 val. isryskeja pirmieji
        apsinuodijimo pozymiai: kosulys, dusinimas.
        Angliavandeniliai veikia centrine nervu sistema. Jais
        apsinuodijus, prasideda galvos svaigimas ir skausmas, pykinimas,o
        sunkesniais atvejais- traukuliai, issiplecia akiu vyzdziai, ir zmogus
        nereaguoja i sviesa, sutrinka kvepavimas ir sirdies veikla,
        pakenkiamos kepenys ir inkstai.
        Zmogaus sveikatai pavojingi ir aldehidai- jie dirgina virsutinius
        kvepavimo takus ir sukelia akiu uzdegima.
        Angliavandenilis benzpirenas isprovokuoja vezinius susirgimus.
        Tetraetilsvina zmogus ikvepia su oru ir apsinuodija.
        Zmogaus sveikatai kenkia karterio dujos, padangu dilimo produktai.
        Be to automobiliai sunaudoja labai daug deguonies.
        Tokijo gyventojai priversti deveti specialias kaukes, kad
        neapsinuodytu automobiliu ismetamomis medziagomis.

        V.Murza knygoje "Aplinkos uzterstumas ir sveikata.1987. Zinija"
        raso:
        Atmosferos uzterstumas ivairiais cheminiais junginiais(del
        pramones, autotransporto) ne tik tersia aplinka, gadina statinius,
        dirvozemi ir vandens telkinius,bet kenkia ir zmoniu sveikatai.
        Sieros, chloro, fluoro junginiai erzina akiu ir kvepavimo taku
        gleivine, gali sukelti sunkius bronchitus, dusulio priepolius.
        Ilgalaikis nors ir nedideles koncentracijos siu medziagu veikimas
        pazeidzia plauciu, virskinimo organu audinius. Anglies monoksidas
        (CO), inaktyvuodamas raudonuju kraujo kuneliu hemoglobina, sukelia
        audiniuose deguonies stoka, sutrikdo nervu, sirdies, kraujagysliu
        veikla, skatina ateroskleroze. Angliavandeniliai erzina kvepavimo
        takus, pazeidzia kvepavimo, sirdies ir kraujagysliu, nervu sistema,
        mazina imunologini reaktyvuma ir organizmo atsparuma. Sieros junginiai
        (sieros vandenilis ir sieros dioksidai) daugiausia pazeidzia nervu
        sistema, kraujotaka ir lytine funkcija. Net nedideles sieros junginiu
        koncentracijos suerzina akiu ir kvepavimo taku gleivines, susilpnina
        uosle, sukelia galvos skausmus, pykinima ir vemima. Azoto oksidai
        erzina kvepavimo takus, skatina uzdegiminius procesus bronchuose ir
        plauciuose, inaktyvuoja kraujo hemoglobina, sutrikdo kraujotaka.
        Atlikti tyrimai parode, kad net 3-5 km atstumu nuo gamyklu dar
        aptinkama padidejusi dulkiu ir nuodingu cheminiu medziagu, ypac
        sieros, azoto, fluoro ir kitu junginiu, koncentracija. Zmones, ypac
        vaikai, siose zonose, palyginti su kontrolinemis (10-2 km nuo
        gamyklu) daug dazniau serga kvepavimo organu ligomis(bronchitais ,
        faringitais, laringitais, plauciu uzdegimais ir kt.), akiu ir odos
        ligomis.
        Kai kuriuose Salies regionuose atlikti 7-15 metu vaiku, gyvenanciu
        ivairiuose miesto rajonuose su nevienodai uzterstu atmosferos oru,
        sveikatos bukles tyrimai parode, kad labai uzterstu rajonu vaiku
        sergamumas uzdegiminemis ir alerginemis ligomis 2 kartus didesnis
        negu gyvenanciu uzmiescio zonoje. Aplinkos uzterstumas kenkia ir
        palikuonims. Tersaluose esancios medziagos sukelia ir padaznina
        apsigimimu skaiciu.
        Dazniausiai atmosfera tersianciu medziagu kenksmingas poveikis
        buna letas ir ilgalaikis, o sveikatos pazeidimo pozymiai pradeda
        reikstis po 5-7 metu.
        Pastaraisiais metais daug dazniau sergama plauciu, bronchu,
        gerkles veziu. Siuo metu yra zinomos kelios cheminiu junginiu grupes,
        galincios sukelti vezi. Tokiu kancerogeniniu medziagu
        priskaiciuojama keli simtai. Tai angliavandeniliai, azoto junginiai,
        azbestas, chromo, nikelio ir arseno dariniai. Aiskiai irodyta, kad
        kancerogeniniu veikimu pasizymi benzidinas,benzpire nas. Industriniu
        centru gyventojai daug dazniau serga veziu negu kaimieciai.
        Kovoje su oro uzterstumu daug padeda augalai,kadangi jie
        kenksmingus sieros, azoto ir anglies junginius pavercia
        nekenksmingais, praturtina ora deguonimi ir dregme, apsaugo nuo veju
        ir karsciu. Zeldiniai sugeria anglies dioksida, dulkes, naikina
        mikrobus. Taciau ne visas sveikatai zalingas dujas miskai sugeba
        neutralizuoti. Nuo dideles koncentracijos sieros dioksido, azoto
        oksido, svino, fluoro ir kitu junginiu miskai zuva. Taciau apsaugines
        zeldiniu juostos prie automagistrales, apie stambesnius chemijos,
        statybiniu medziagu ir kitus pramones objektus yra butinos. Zeldiniu
        gausinimas yra reiksmingas ne vien socialine-kulturine , estetine, bet
        ir higienine bei ekologine prasme.

        Tai tiek is knygu. Siulau dar viena zingsni tiems, kas negali
        atsisakyti masinu:eikime, skambinkime i visas autoparduotuves ir
        ieskokime iperkamu(brangiu jau yra) ekologisku automobiliu. Tiesiog
        skelbiu tokia akcija. Tegu galvoja, kad yra daug norinciu isigyti
        netersiancia transporto priemone.
        3 metru plocio keliukai tures buti tarp visu sodybu greitajai
        pagalbai, gaisrines masinoms pravaziuoti; dviratininkams, arkliu
        kinkiniams, pestiesiems. Reiks pagalvoti, kokiomis karietomis bus
        veziojami negalintys paeiti ar sunkiai bepaeinantys.
        Nedraudziu vazineti. Bet labai Jusu visu prasau buti mastanciais,
        protingais, samoningais; ieskoti budu kaip mazinti tarsa, mazinti
        pasivazinejimus tersianciomis masinomis, naudoti ekologiskas
        transporto priemones. Jei negalite atsiplesti nuo masinos, tai geriau
        likite mieste. Koks cia pabuvimas gamtoje, jei net masinos langelio
        neatsidarote?
        Kiekviena karta, pries ivaziuodami i ekosodybu teritorija, saves
        paklauskite: "Ar dabar yra svarbiai butinas reikalas vaziuoti ir
        tersti? Gal geriau eiti pestute, ikvepti grynesnio oro, uzuosti
        kvapnias ziedadulkes, pamatyti geliu ziedus, retus gyvunus, isgirsti
        zioga, bitute, pauksciuka, lapu slamejima; pripratinti, grudinti
        kojytes judejimui?"
        Is savo patirties zinau, kad beeinant pagereja savijauta,pakyla
        nuotaika, pamatau dar nematytu augalu, gyvunu. Maciau Seska, kiaune,
        manguciuka, barsuka, zebenkstele, daug stirnu, kiskiu, sernu, lapiu,
        14 gandru... Teko ne tik pamatyti, bet ir pazaisti su dviem skirtingu
        pauksciu jaunikliukais, kuriuos mokiau skraidyti pametedama i virsu.
        Kiek daug visko idomaus nutinka...

        Sabine Kuegler knygoje "Dziungliu vaikas. 2007" raso:
        "Jei skaitytojas paprasytu apibendrinti ispudzius ir paaiskinti,
        kuo skiriasi abu mano pasauliai (vaikyste ir jaunyste - dziunglese
        tarp civilizacijos nepaliestu pirmyksciu zmoniu, kuriu kultura
        istrigo akmens amziuje; veliau- Vokietijos didmiestyje) , sakyciau:
        gyvenimas dziunglese fiziskai sunkesnis, taciau ten nepalyginamai
        maziau itampos, o Vakaru pasaulyje priesingai- fiziskai gyventi
        zymiai lengviau, taciau apstu dvasines painiavos. Uzmirstame slenyje
        buvau laiminga, likusioje pasaulio dalyje jauciausi pasimetusi.
        Praejus daugeliui metu padariau isvada: jeigu mane, desimtmete
        mergaite, butu viena palike dziunglese- buciau isgyvenusi, o jeigu
        viena buciau atsidurusi didmiestyje- tikrai buciau prazuvusi. Taip
        manau ir siandien.Gyvendama dziunglese igijau igudziu, kaip islikti
        sudetingiausiomis salygomis, ismokau ne tik atpazinti pavojus, bet ir
        miske susirasti prieglobsti. Ismokau gerbti dziungles."

        Tad pries eidami gyventi i gamta, saves paklauskime: ar istversime
        fizinius sunkumus, pvz. - ejima pestute. Po polaidzio ar smarkaus
        lietaus net nerizikuokite vaziuoti iki pat sklypo lauko keliuku-
        tikrai uzklimsite. Idomu, kiek kartu zmogui reikia toje pacioje
        vietoje uzklimpti, kad kita karta zinotu, kada neverta rizikuoti? Dar
        vis pasitaiko tokiu "ereliu", kuriuos reikia istraukti is dumblyno.
        Gal geriau likti mieste - ten fiziskai tikrai lengviau: daug kas
        padaroma mygtuko paspaudimu.
        Gamtoje dvasiskai taip pat nebus lengviau, jei elgsimes ne geriau,
        nei mieste - kaip svetimi. Teks apslifuoti ir bendravima.
        Miestietiskas bendravimo budas gamtoje tikrai netinka.
        Pritariu vieno naujoko pageidavimui, kad i gamta gyventi
        eitume "sureme pecius", padedami vieni kitiems tiek moraliskai, tiek
        fizinemis jegomis, su pagarba gamtai, vietiniams ir kaimynams.
        Is patirties zinau, kad pripratus, pasivaiksciojimas nebebuna
        fiziskai sunkus(tik is pradziu-besipratina nt), atvirksciai -
        pasivaiksciojimas tampa malonumu.
        Kelis kartus maziau uztersime aplinka, jei vazinesime ne po viena
        automobiliais, bet autobusais, troleibusais. Be to , labai visus
        raginu ieskoti ir igyvendinti dar ekologiskesnius judejimo budus.
        Isivaizduokite, kaip mes sustipresime, jei pavyks ta padaryti.
        Maryte N.





        Looking for last minute shopping deals? Find them fast with Yahoo! Search.
      • Giedrius Vaivilavicius
        ... From: maryten1970 To: Meileserdve@yahoogroups.com Sent: Friday, January 4, 2008 10:10:51 PM Subject: [Meileserdve] Automobiliai
        Message 3 of 9 , Jan 9, 2008


          ----- Original Message ----
          From: maryten1970 <dievaite@...>
          To: Meileserdve@yahoogroups.com
          Sent: Friday, January 4, 2008 10:10:51 PM
          Subject: [Meileserdve] Automobiliai

          Sveiki
          Si laiska rasiau ekosodybieciams, bet gal kai kurios mintys bus
          idomios ir visiem kitiem geros valios zmonem.
          Ar norite svaraus oro, svaraus vandens, svaraus maisto, malonaus
          bendravimo?
          Kiek klausinejau zmoniu, visi atsako:"Taip. Norime visko paties
          svariausio. Koks dar gali buti klausimas?"
          Kadangi mus subure zavingos moters nuostabi svajone pasiekti, kad
          Pasaulyje oras, vanduo, zeme butu svarus, kad zmones graziai elgtusi,
          biciuliskai bendrautu; be to, mes pasivadinome: "Ekosodyba"; todel
          maniau, kad mums yra savaime suprantamas siekis mazinti ir galu gale
          panaikinti tarsa, saugoti aplinka ir pan. ...
          Dziugu, kad su daugeliu tarsos saltiniu mes susidorojome:
          nebenaudojame chemikalu, plastiko, patobulinome WC, labai stengiames
          statyti tik is ekologisku medziagu ir pan.. Neskriaudziame augalu ir
          gyvunu.
          Liko tik vienas "bet", del kurio mes dar vis neverti
          vadintis "Ekosodyba". Tai ne priekaistas, o raginimas tobuleti.
          Busime labai stiprus, jei susidorosime su paciu didziausiu tarsos
          saltiniu- autotransporto ismetamosiomis dujomis. Daugeliui kol kas
          atrodo, kad neimanoma apsieiti be masinos. Jeigu jau taip, tai labai
          Jusu visu prasau - pradekime zengti is pradziu nors mazus zingsnelius
          tarsos mazinimo link. Europoje yra ekologiniu gyvenvieciu, kuriose
          nevazinejama tersianciu transportu. Paklauskite Editos M. .Mazi
          zingsneliai: pirmiausiai ieskokime kuo maziau tersiancio transporto.
          Sureguliuokime esamuose automobiliuose degimo sistemas taip, kad butu
          ismetamas kuo mazesnis CO kiekis. Jeigu jau negalite nevaziuoti, tai
          vezkite pakeleivius. Sito nerasyciau, jei nebuciau maciusi, kaip
          pernai prie (bendruomenes) sodybos atvaziavo 16 automobiliu, o juose
          po 1 zmogu (kartais 2). Pvz., Kuboje tai butu palaikyta blogu tonu.
          Kubieciai netgi iesko pakeleiviu. Slovenijoje darbdaviai darbuotojams
          nuperka nuolatinius bilietus viesajam transportui. Parasykite, jei
          zinote daugiau geru pavyzdziu. Didesnis zingsnelis - nevazinekite
          tarp sodybu. Palikime masinas stovejimo aiksteleje. Dar 2004 metais
          pastebejau, kad tie , kurie drasiai pravaziuoja tersianciu
          automobiliu tarp sklypu, netgi mano sklypo viduriu, tai jie patys
          apie save parodo, kad tikrai nesiruosia isikurti kaimynysteje, tos
          vietos jiems visiskai nebrangios, busimu kaimynu jie negerbia; nei
          sava, nei kaimynu sveikata jiems nesvarbi. Dievagodamiesi, kad tikrai
          kuria ekosodybas, apgaudineja save ir kitus.
          Laikas parode, kad tie vazinetojai jau issikrauste ir kuriasi
          kitur (kai kurie is ju dzipo jau atsisake - savo meiles erdves
          netersia). Teks saugoti, ginti musu meiles erdves nuo terseju.
          Garantuoju, kad ir dabartiniai tersejai visiskai nebrangina tos
          vietos ir nesiruosia ateityje cia isikurti. Netgi kilo mintis
          apie "gedos lenta". Na, tikekimes, kad jos neprireiks, nes elgsimes
          protingai ir geranoriskai. Jaunimas prisipazino, kad nezinojo apie
          atotransporto ismetamuju duju kenksminguma. Todel parinkau siek tiek
          informacijos:

          Ekologinio ukininkavimo taisyklese parasyta:
          ...
          5.1.3. Ekologinio ukio laukai turi buti:
          a) ne arciau kaip 50 m nuo keliu;
          b) ne arciau kaip 25 m nuo lauku, kuriuose buvo naudoti pesticidai;
          c) ne arciau kaip 10 m nuo lauku, kuriuose buvo naudojamos
          mineralines trasos.
          ...

          Reginos Grazulevicienes knygoje "Zmogaus ekologija.2002" ir
          A.Lugausko knygoje "Zeme, ar nepavargsi? 1979" rasoma:
          Transporto varikliu ismetami tersalai siuo metu kelia didziausia
          pavoju sveikatai, nes ju inasas i bendra oro tarsa miestuose nuolat
          dideja. Kuo senesnis automobilis- tuo jis labiau tersia. Benzinu
          varomu varikliu ismetami tersalai- anglies monoksidas,azoto oksidai,
          sieros junginiai, benzenas, benzopirenai, aldehidai, suodziu daleles
          ir svinas. Dyzeliniai varikliai be to ismeta daug anglies dvideginio.
          Oro tersalai gali sukelti kvepavimo taku ligas (bronchita,
          bronchine astma, plauciu uzdegima), sirdies ir kraujagysliu ligas,
          odos ligas, piktybinius navikus. Oro tersalai momentaliai veikia
          nervu sistema. Kodel siais laikais tiek daug nervingu zmoniu? Kodel
          miestieciai tokie nervingi? Dazniausiai ir nuo savu, ir nuo svetimu
          masinu ismetamuju duju.
          Japonijoje is 1000 ligu 127 sukelia automobiliu ismetamos dujos.
          Automobiliams reikia filtru - neutralizatoriu. Ant ismetamojo
          vamzdzio uzdedamas dar vienas vamzdis, pripildytas paladziu padengtu
          granuliu. Paladis yra puikus katalizatorius. Dalis pro si vamzdi
          praejusiu nuodingu medziagu virsta anglies dioksidu, vandens garais,
          azotu. Taip ismetamos dujos apvalomos iki standartais leistinu normu.
          Negalima pamirsti ir zaliojo musu pagalbininko- augalu pasaulio,
          kuris padeda mazinti atmosferos uzterstuma. Todel puoselekime
          zeldinius.

          Kazio Seselgio knygoje "Aplinkos apsauga.1991" rasoma:
          Iki 1991 metu vienam gyventojui per metus tekdavo po 111 kg.
          autotransporto tersalu.
          Benzinu varomi vidaus degimo varikliai isskiria anglies, azoto,
          sieros ir svino junginius, angliavandenilius.
          Zalingu vidaus degimo varikliu isskiriamu medziagu kiekis ir ju
          toksiskumas priklauso nuo variklio technines bukles, darbo rezimo,
          kuro rusies.Nesureguliuo ta degimo sistema ne tik mazina variklio
          darbinguma, bet ir neleidzia visiskai sudegti kurui, gali net iki 10-
          15 kartu padideti toksiniu medziagu ismetimas. Daugiausia oras
          tersiamas starto metu, stabdant ir letai vaziuojant.
          Zalingi zmogaus sveikatai svino junginiai, deja, samoningai
          iterpiami i benzina, kad padidetu jo "gamybinis efektyvumas" .
          Autotransporto tersalai, pateke i zmogaus organizma,susikaupi a
          audiniuose ir Zaloja smegenis bei inkstus, ypac kenkia mazu vaiku
          vystymuisi, padidina kraujo spaudima suaugusiems.
          Judedamos transporto priemones sukelia sukurius, pakelia dulkes
          kartu su pavojingais sveikatai mikroorganizmais. Kuo greiciau
          vaziuoja automobilis, tuo daugiau smulkiu daleliu nuo kelio patenka i
          ora.
          Radikaliausia technologine oro tarsos mazinimo priemone yra
          pakeisti vidaus degimo variklius elektriniais varikliais.
          Vartojant kaip kura dujas, i aplinka ismetama maziau sveikatai
          zalingu medziagu.
          Automobiliai su imontuotais katalitiniais konvektoriais pasalina
          90 procentu CO, sumazina ismetamose dujose azoto oksidu,
          angliavandeniliu.

          V.Mickunaicio knygoje "Autotransportas ir atmosferos apsauga.
          1984" rasoma:
          CO zmogaus organizme jungiasi su hemoglobinu ir sudaro palyginti
          patvaru jungini- karboksihemoglobina , kuris apsunkina deguonies
          apykaita. Jeigu kvepuojama oru, kuriame yra nemaza CO koncentracija
          (2,5mg/m3), sunkiai apsinuodijama - pakenkiama centrine nervu
          sistema, prasideda galvos skausmai, paralyzius, gali istikti miokardo
          infarktas, zmogus gali netekti samones ir net mirti(zinau atveju kai
          uzdarytame garaze prie ijungto variklio mire jauni zmones del
          apsinuodijimo automobiliu ismetamosiomis dujomis).
          Azoto oksidai i zmogaus organizma patenka per virsutinius
          kvepavimo takus. Apsinuodijus tik po 6 val. isryskeja pirmieji
          apsinuodijimo pozymiai: kosulys, dusinimas.
          Angliavandeniliai veikia centrine nervu sistema. Jais
          apsinuodijus, prasideda galvos svaigimas ir skausmas, pykinimas,o
          sunkesniais atvejais- traukuliai, issiplecia akiu vyzdziai, ir zmogus
          nereaguoja i sviesa, sutrinka kvepavimas ir sirdies veikla,
          pakenkiamos kepenys ir inkstai.
          Zmogaus sveikatai pavojingi ir aldehidai- jie dirgina virsutinius
          kvepavimo takus ir sukelia akiu uzdegima.
          Angliavandenilis benzpirenas isprovokuoja vezinius susirgimus.
          Tetraetilsvina zmogus ikvepia su oru ir apsinuodija.
          Zmogaus sveikatai kenkia karterio dujos, padangu dilimo produktai.
          Be to automobiliai sunaudoja labai daug deguonies.
          Tokijo gyventojai priversti deveti specialias kaukes, kad
          neapsinuodytu automobiliu ismetamomis medziagomis.

          V.Murza knygoje "Aplinkos uzterstumas ir sveikata.1987. Zinija"
          raso:
          Atmosferos uzterstumas ivairiais cheminiais junginiais(del
          pramones, autotransporto) ne tik tersia aplinka, gadina statinius,
          dirvozemi ir vandens telkinius,bet kenkia ir zmoniu sveikatai.
          Sieros, chloro, fluoro junginiai erzina akiu ir kvepavimo taku
          gleivine, gali sukelti sunkius bronchitus, dusulio priepolius.
          Ilgalaikis nors ir nedideles koncentracijos siu medziagu veikimas
          pazeidzia plauciu, virskinimo organu audinius. Anglies monoksidas
          (CO), inaktyvuodamas raudonuju kraujo kuneliu hemoglobina, sukelia
          audiniuose deguonies stoka, sutrikdo nervu, sirdies, kraujagysliu
          veikla, skatina ateroskleroze. Angliavandeniliai erzina kvepavimo
          takus, pazeidzia kvepavimo, sirdies ir kraujagysliu, nervu sistema,
          mazina imunologini reaktyvuma ir organizmo atsparuma. Sieros junginiai
          (sieros vandenilis ir sieros dioksidai) daugiausia pazeidzia nervu
          sistema, kraujotaka ir lytine funkcija. Net nedideles sieros junginiu
          koncentracijos suerzina akiu ir kvepavimo taku gleivines, susilpnina
          uosle, sukelia galvos skausmus, pykinima ir vemima. Azoto oksidai
          erzina kvepavimo takus, skatina uzdegiminius procesus bronchuose ir
          plauciuose, inaktyvuoja kraujo hemoglobina, sutrikdo kraujotaka.
          Atlikti tyrimai parode, kad net 3-5 km atstumu nuo gamyklu dar
          aptinkama padidejusi dulkiu ir nuodingu cheminiu medziagu, ypac
          sieros, azoto, fluoro ir kitu junginiu, koncentracija. Zmones, ypac
          vaikai, siose zonose, palyginti su kontrolinemis (10-2 km nuo
          gamyklu) daug dazniau serga kvepavimo organu ligomis(bronchitais ,
          faringitais, laringitais, plauciu uzdegimais ir kt.), akiu ir odos
          ligomis.
          Kai kuriuose Salies regionuose atlikti 7-15 metu vaiku, gyvenanciu
          ivairiuose miesto rajonuose su nevienodai uzterstu atmosferos oru,
          sveikatos bukles tyrimai parode, kad labai uzterstu rajonu vaiku
          sergamumas uzdegiminemis ir alerginemis ligomis 2 kartus didesnis
          negu gyvenanciu uzmiescio zonoje. Aplinkos uzterstumas kenkia ir
          palikuonims. Tersaluose esancios medziagos sukelia ir padaznina
          apsigimimu skaiciu.
          Dazniausiai atmosfera tersianciu medziagu kenksmingas poveikis
          buna letas ir ilgalaikis, o sveikatos pazeidimo pozymiai pradeda
          reikstis po 5-7 metu.
          Pastaraisiais metais daug dazniau sergama plauciu, bronchu,
          gerkles veziu. Siuo metu yra zinomos kelios cheminiu junginiu grupes,
          galincios sukelti vezi. Tokiu kancerogeniniu medziagu
          priskaiciuojama keli simtai. Tai angliavandeniliai, azoto junginiai,
          azbestas, chromo, nikelio ir arseno dariniai. Aiskiai irodyta, kad
          kancerogeniniu veikimu pasizymi benzidinas,benzpire nas. Industriniu
          centru gyventojai daug dazniau serga veziu negu kaimieciai.
          Kovoje su oro uzterstumu daug padeda augalai,kadangi jie
          kenksmingus sieros, azoto ir anglies junginius pavercia
          nekenksmingais, praturtina ora deguonimi ir dregme, apsaugo nuo veju
          ir karsciu. Zeldiniai sugeria anglies dioksida, dulkes, naikina
          mikrobus. Taciau ne visas sveikatai zalingas dujas miskai sugeba
          neutralizuoti. Nuo dideles koncentracijos sieros dioksido, azoto
          oksido, svino, fluoro ir kitu junginiu miskai zuva. Taciau apsaugines
          zeldiniu juostos prie automagistrales, apie stambesnius chemijos,
          statybiniu medziagu ir kitus pramones objektus yra butinos. Zeldiniu
          gausinimas yra reiksmingas ne vien socialine-kulturine , estetine, bet
          ir higienine bei ekologine prasme.

          Tai tiek is knygu. Siulau dar viena zingsni tiems, kas negali
          atsisakyti masinu:eikime, skambinkime i visas autoparduotuves ir
          ieskokime iperkamu(brangiu jau yra) ekologisku automobiliu. Tiesiog
          skelbiu tokia akcija. Tegu galvoja, kad yra daug norinciu isigyti
          netersiancia transporto priemone.
          3 metru plocio keliukai tures buti tarp visu sodybu greitajai
          pagalbai, gaisrines masinoms pravaziuoti; dviratininkams, arkliu
          kinkiniams, pestiesiems. Reiks pagalvoti, kokiomis karietomis bus
          veziojami negalintys paeiti ar sunkiai bepaeinantys.
          Nedraudziu vazineti. Bet labai Jusu visu prasau buti mastanciais,
          protingais, samoningais; ieskoti budu kaip mazinti tarsa, mazinti
          pasivazinejimus tersianciomis masinomis, naudoti ekologiskas
          transporto priemones. Jei negalite atsiplesti nuo masinos, tai geriau
          likite mieste. Koks cia pabuvimas gamtoje, jei net masinos langelio
          neatsidarote?
          Kiekviena karta, pries ivaziuodami i ekosodybu teritorija, saves
          paklauskite: "Ar dabar yra svarbiai butinas reikalas vaziuoti ir
          tersti? Gal geriau eiti pestute, ikvepti grynesnio oro, uzuosti
          kvapnias ziedadulkes, pamatyti geliu ziedus, retus gyvunus, isgirsti
          zioga, bitute, pauksciuka, lapu slamejima; pripratinti, grudinti
          kojytes judejimui?"
          Is savo patirties zinau, kad beeinant pagereja savijauta,pakyla
          nuotaika, pamatau dar nematytu augalu, gyvunu. Maciau Seska, kiaune,
          manguciuka, barsuka, zebenkstele, daug stirnu, kiskiu, sernu, lapiu,
          14 gandru... Teko ne tik pamatyti, bet ir pazaisti su dviem skirtingu
          pauksciu jaunikliukais, kuriuos mokiau skraidyti pametedama i virsu.
          Kiek daug visko idomaus nutinka...

          Sabine Kuegler knygoje "Dziungliu vaikas. 2007" raso:
          "Jei skaitytojas paprasytu apibendrinti ispudzius ir paaiskinti,
          kuo skiriasi abu mano pasauliai (vaikyste ir jaunyste - dziunglese
          tarp civilizacijos nepaliestu pirmyksciu zmoniu, kuriu kultura
          istrigo akmens amziuje; veliau- Vokietijos didmiestyje) , sakyciau:
          gyvenimas dziunglese fiziskai sunkesnis, taciau ten nepalyginamai
          maziau itampos, o Vakaru pasaulyje priesingai- fiziskai gyventi
          zymiai lengviau, taciau apstu dvasines painiavos. Uzmirstame slenyje
          buvau laiminga, likusioje pasaulio dalyje jauciausi pasimetusi.
          Praejus daugeliui metu padariau isvada: jeigu mane, desimtmete
          mergaite, butu viena palike dziunglese- buciau isgyvenusi, o jeigu
          viena buciau atsidurusi didmiestyje- tikrai buciau prazuvusi. Taip
          manau ir siandien.Gyvendama dziunglese igijau igudziu, kaip islikti
          sudetingiausiomis salygomis, ismokau ne tik atpazinti pavojus, bet ir
          miske susirasti prieglobsti. Ismokau gerbti dziungles."

          Tad pries eidami gyventi i gamta, saves paklauskime: ar istversime
          fizinius sunkumus, pvz. - ejima pestute. Po polaidzio ar smarkaus
          lietaus net nerizikuokite vaziuoti iki pat sklypo lauko keliuku-
          tikrai uzklimsite. Idomu, kiek kartu zmogui reikia toje pacioje
          vietoje uzklimpti, kad kita karta zinotu, kada neverta rizikuoti? Dar
          vis pasitaiko tokiu "ereliu", kuriuos reikia istraukti is dumblyno.
          Gal geriau likti mieste - ten fiziskai tikrai lengviau: daug kas
          padaroma mygtuko paspaudimu.
          Gamtoje dvasiskai taip pat nebus lengviau, jei elgsimes ne geriau,
          nei mieste - kaip svetimi. Teks apslifuoti ir bendravima.
          Miestietiskas bendravimo budas gamtoje tikrai netinka.
          Pritariu vieno naujoko pageidavimui, kad i gamta gyventi
          eitume "sureme pecius", padedami vieni kitiems tiek moraliskai, tiek
          fizinemis jegomis, su pagarba gamtai, vietiniams ir kaimynams.
          Is patirties zinau, kad pripratus, pasivaiksciojimas nebebuna
          fiziskai sunkus(tik is pradziu-besipratina nt), atvirksciai -
          pasivaiksciojimas tampa malonumu.
          Kelis kartus maziau uztersime aplinka, jei vazinesime ne po viena
          automobiliais, bet autobusais, troleibusais. Be to , labai visus
          raginu ieskoti ir igyvendinti dar ekologiskesnius judejimo budus.
          Isivaizduokite, kaip mes sustipresime, jei pavyks ta padaryti.
          Maryte N.





          Never miss a thing. Make Yahoo your homepage.
        • Giedrius Vaivilavicius
          ... From: maryten1970 To: Meileserdve@yahoogroups.com Sent: Friday, January 4, 2008 10:10:51 PM Subject: [Meileserdve] Automobiliai
          Message 4 of 9 , Jan 9, 2008


            ----- Original Message ----
            From: maryten1970 <dievaite@...>
            To: Meileserdve@yahoogroups.com
            Sent: Friday, January 4, 2008 10:10:51 PM
            Subject: [Meileserdve] Automobiliai

            Sveiki
            Si laiska rasiau ekosodybieciams, bet gal kai kurios mintys bus
            idomios ir visiem kitiem geros valios zmonem.
            Ar norite svaraus oro, svaraus vandens, svaraus maisto, malonaus
            bendravimo?
            Kiek klausinejau zmoniu, visi atsako:"Taip. Norime visko paties
            svariausio. Koks dar gali buti klausimas?"
            Kadangi mus subure zavingos moters nuostabi svajone pasiekti, kad
            Pasaulyje oras, vanduo, zeme butu svarus, kad zmones graziai elgtusi,
            biciuliskai bendrautu; be to, mes pasivadinome: "Ekosodyba"; todel
            maniau, kad mums yra savaime suprantamas siekis mazinti ir galu gale
            panaikinti tarsa, saugoti aplinka ir pan. ...
            Dziugu, kad su daugeliu tarsos saltiniu mes susidorojome:
            nebenaudojame chemikalu, plastiko, patobulinome WC, labai stengiames
            statyti tik is ekologisku medziagu ir pan.. Neskriaudziame augalu ir
            gyvunu.
            Liko tik vienas "bet", del kurio mes dar vis neverti
            vadintis "Ekosodyba". Tai ne priekaistas, o raginimas tobuleti.
            Busime labai stiprus, jei susidorosime su paciu didziausiu tarsos
            saltiniu- autotransporto ismetamosiomis dujomis. Daugeliui kol kas
            atrodo, kad neimanoma apsieiti be masinos. Jeigu jau taip, tai labai
            Jusu visu prasau - pradekime zengti is pradziu nors mazus zingsnelius
            tarsos mazinimo link. Europoje yra ekologiniu gyvenvieciu, kuriose
            nevazinejama tersianciu transportu. Paklauskite Editos M. .Mazi
            zingsneliai: pirmiausiai ieskokime kuo maziau tersiancio transporto.
            Sureguliuokime esamuose automobiliuose degimo sistemas taip, kad butu
            ismetamas kuo mazesnis CO kiekis. Jeigu jau negalite nevaziuoti, tai
            vezkite pakeleivius. Sito nerasyciau, jei nebuciau maciusi, kaip
            pernai prie (bendruomenes) sodybos atvaziavo 16 automobiliu, o juose
            po 1 zmogu (kartais 2). Pvz., Kuboje tai butu palaikyta blogu tonu.
            Kubieciai netgi iesko pakeleiviu. Slovenijoje darbdaviai darbuotojams
            nuperka nuolatinius bilietus viesajam transportui. Parasykite, jei
            zinote daugiau geru pavyzdziu. Didesnis zingsnelis - nevazinekite
            tarp sodybu. Palikime masinas stovejimo aiksteleje. Dar 2004 metais
            pastebejau, kad tie , kurie drasiai pravaziuoja tersianciu
            automobiliu tarp sklypu, netgi mano sklypo viduriu, tai jie patys
            apie save parodo, kad tikrai nesiruosia isikurti kaimynysteje, tos
            vietos jiems visiskai nebrangios, busimu kaimynu jie negerbia; nei
            sava, nei kaimynu sveikata jiems nesvarbi. Dievagodamiesi, kad tikrai
            kuria ekosodybas, apgaudineja save ir kitus.
            Laikas parode, kad tie vazinetojai jau issikrauste ir kuriasi
            kitur (kai kurie is ju dzipo jau atsisake - savo meiles erdves
            netersia). Teks saugoti, ginti musu meiles erdves nuo terseju.
            Garantuoju, kad ir dabartiniai tersejai visiskai nebrangina tos
            vietos ir nesiruosia ateityje cia isikurti. Netgi kilo mintis
            apie "gedos lenta". Na, tikekimes, kad jos neprireiks, nes elgsimes
            protingai ir geranoriskai. Jaunimas prisipazino, kad nezinojo apie
            atotransporto ismetamuju duju kenksminguma. Todel parinkau siek tiek
            informacijos:

            Ekologinio ukininkavimo taisyklese parasyta:
            ...
            5.1.3. Ekologinio ukio laukai turi buti:
            a) ne arciau kaip 50 m nuo keliu;
            b) ne arciau kaip 25 m nuo lauku, kuriuose buvo naudoti pesticidai;
            c) ne arciau kaip 10 m nuo lauku, kuriuose buvo naudojamos
            mineralines trasos.
            ...

            Reginos Grazulevicienes knygoje "Zmogaus ekologija.2002" ir
            A.Lugausko knygoje "Zeme, ar nepavargsi? 1979" rasoma:
            Transporto varikliu ismetami tersalai siuo metu kelia didziausia
            pavoju sveikatai, nes ju inasas i bendra oro tarsa miestuose nuolat
            dideja. Kuo senesnis automobilis- tuo jis labiau tersia. Benzinu
            varomu varikliu ismetami tersalai- anglies monoksidas,azoto oksidai,
            sieros junginiai, benzenas, benzopirenai, aldehidai, suodziu daleles
            ir svinas. Dyzeliniai varikliai be to ismeta daug anglies dvideginio.
            Oro tersalai gali sukelti kvepavimo taku ligas (bronchita,
            bronchine astma, plauciu uzdegima), sirdies ir kraujagysliu ligas,
            odos ligas, piktybinius navikus. Oro tersalai momentaliai veikia
            nervu sistema. Kodel siais laikais tiek daug nervingu zmoniu? Kodel
            miestieciai tokie nervingi? Dazniausiai ir nuo savu, ir nuo svetimu
            masinu ismetamuju duju.
            Japonijoje is 1000 ligu 127 sukelia automobiliu ismetamos dujos.
            Automobiliams reikia filtru - neutralizatoriu. Ant ismetamojo
            vamzdzio uzdedamas dar vienas vamzdis, pripildytas paladziu padengtu
            granuliu. Paladis yra puikus katalizatorius. Dalis pro si vamzdi
            praejusiu nuodingu medziagu virsta anglies dioksidu, vandens garais,
            azotu. Taip ismetamos dujos apvalomos iki standartais leistinu normu.
            Negalima pamirsti ir zaliojo musu pagalbininko- augalu pasaulio,
            kuris padeda mazinti atmosferos uzterstuma. Todel puoselekime
            zeldinius.

            Kazio Seselgio knygoje "Aplinkos apsauga.1991" rasoma:
            Iki 1991 metu vienam gyventojui per metus tekdavo po 111 kg.
            autotransporto tersalu.
            Benzinu varomi vidaus degimo varikliai isskiria anglies, azoto,
            sieros ir svino junginius, angliavandenilius.
            Zalingu vidaus degimo varikliu isskiriamu medziagu kiekis ir ju
            toksiskumas priklauso nuo variklio technines bukles, darbo rezimo,
            kuro rusies.Nesureguliuo ta degimo sistema ne tik mazina variklio
            darbinguma, bet ir neleidzia visiskai sudegti kurui, gali net iki 10-
            15 kartu padideti toksiniu medziagu ismetimas. Daugiausia oras
            tersiamas starto metu, stabdant ir letai vaziuojant.
            Zalingi zmogaus sveikatai svino junginiai, deja, samoningai
            iterpiami i benzina, kad padidetu jo "gamybinis efektyvumas" .
            Autotransporto tersalai, pateke i zmogaus organizma,susikaupi a
            audiniuose ir Zaloja smegenis bei inkstus, ypac kenkia mazu vaiku
            vystymuisi, padidina kraujo spaudima suaugusiems.
            Judedamos transporto priemones sukelia sukurius, pakelia dulkes
            kartu su pavojingais sveikatai mikroorganizmais. Kuo greiciau
            vaziuoja automobilis, tuo daugiau smulkiu daleliu nuo kelio patenka i
            ora.
            Radikaliausia technologine oro tarsos mazinimo priemone yra
            pakeisti vidaus degimo variklius elektriniais varikliais.
            Vartojant kaip kura dujas, i aplinka ismetama maziau sveikatai
            zalingu medziagu.
            Automobiliai su imontuotais katalitiniais konvektoriais pasalina
            90 procentu CO, sumazina ismetamose dujose azoto oksidu,
            angliavandeniliu.

            V.Mickunaicio knygoje "Autotransportas ir atmosferos apsauga.
            1984" rasoma:
            CO zmogaus organizme jungiasi su hemoglobinu ir sudaro palyginti
            patvaru jungini- karboksihemoglobina , kuris apsunkina deguonies
            apykaita. Jeigu kvepuojama oru, kuriame yra nemaza CO koncentracija
            (2,5mg/m3), sunkiai apsinuodijama - pakenkiama centrine nervu
            sistema, prasideda galvos skausmai, paralyzius, gali istikti miokardo
            infarktas, zmogus gali netekti samones ir net mirti(zinau atveju kai
            uzdarytame garaze prie ijungto variklio mire jauni zmones del
            apsinuodijimo automobiliu ismetamosiomis dujomis).
            Azoto oksidai i zmogaus organizma patenka per virsutinius
            kvepavimo takus. Apsinuodijus tik po 6 val. isryskeja pirmieji
            apsinuodijimo pozymiai: kosulys, dusinimas.
            Angliavandeniliai veikia centrine nervu sistema. Jais
            apsinuodijus, prasideda galvos svaigimas ir skausmas, pykinimas,o
            sunkesniais atvejais- traukuliai, issiplecia akiu vyzdziai, ir zmogus
            nereaguoja i sviesa, sutrinka kvepavimas ir sirdies veikla,
            pakenkiamos kepenys ir inkstai.
            Zmogaus sveikatai pavojingi ir aldehidai- jie dirgina virsutinius
            kvepavimo takus ir sukelia akiu uzdegima.
            Angliavandenilis benzpirenas isprovokuoja vezinius susirgimus.
            Tetraetilsvina zmogus ikvepia su oru ir apsinuodija.
            Zmogaus sveikatai kenkia karterio dujos, padangu dilimo produktai.
            Be to automobiliai sunaudoja labai daug deguonies.
            Tokijo gyventojai priversti deveti specialias kaukes, kad
            neapsinuodytu automobiliu ismetamomis medziagomis.

            V.Murza knygoje "Aplinkos uzterstumas ir sveikata.1987. Zinija"
            raso:
            Atmosferos uzterstumas ivairiais cheminiais junginiais(del
            pramones, autotransporto) ne tik tersia aplinka, gadina statinius,
            dirvozemi ir vandens telkinius,bet kenkia ir zmoniu sveikatai.
            Sieros, chloro, fluoro junginiai erzina akiu ir kvepavimo taku
            gleivine, gali sukelti sunkius bronchitus, dusulio priepolius.
            Ilgalaikis nors ir nedideles koncentracijos siu medziagu veikimas
            pazeidzia plauciu, virskinimo organu audinius. Anglies monoksidas
            (CO), inaktyvuodamas raudonuju kraujo kuneliu hemoglobina, sukelia
            audiniuose deguonies stoka, sutrikdo nervu, sirdies, kraujagysliu
            veikla, skatina ateroskleroze. Angliavandeniliai erzina kvepavimo
            takus, pazeidzia kvepavimo, sirdies ir kraujagysliu, nervu sistema,
            mazina imunologini reaktyvuma ir organizmo atsparuma. Sieros junginiai
            (sieros vandenilis ir sieros dioksidai) daugiausia pazeidzia nervu
            sistema, kraujotaka ir lytine funkcija. Net nedideles sieros junginiu
            koncentracijos suerzina akiu ir kvepavimo taku gleivines, susilpnina
            uosle, sukelia galvos skausmus, pykinima ir vemima. Azoto oksidai
            erzina kvepavimo takus, skatina uzdegiminius procesus bronchuose ir
            plauciuose, inaktyvuoja kraujo hemoglobina, sutrikdo kraujotaka.
            Atlikti tyrimai parode, kad net 3-5 km atstumu nuo gamyklu dar
            aptinkama padidejusi dulkiu ir nuodingu cheminiu medziagu, ypac
            sieros, azoto, fluoro ir kitu junginiu, koncentracija. Zmones, ypac
            vaikai, siose zonose, palyginti su kontrolinemis (10-2 km nuo
            gamyklu) daug dazniau serga kvepavimo organu ligomis(bronchitais ,
            faringitais, laringitais, plauciu uzdegimais ir kt.), akiu ir odos
            ligomis.
            Kai kuriuose Salies regionuose atlikti 7-15 metu vaiku, gyvenanciu
            ivairiuose miesto rajonuose su nevienodai uzterstu atmosferos oru,
            sveikatos bukles tyrimai parode, kad labai uzterstu rajonu vaiku
            sergamumas uzdegiminemis ir alerginemis ligomis 2 kartus didesnis
            negu gyvenanciu uzmiescio zonoje. Aplinkos uzterstumas kenkia ir
            palikuonims. Tersaluose esancios medziagos sukelia ir padaznina
            apsigimimu skaiciu.
            Dazniausiai atmosfera tersianciu medziagu kenksmingas poveikis
            buna letas ir ilgalaikis, o sveikatos pazeidimo pozymiai pradeda
            reikstis po 5-7 metu.
            Pastaraisiais metais daug dazniau sergama plauciu, bronchu,
            gerkles veziu. Siuo metu yra zinomos kelios cheminiu junginiu grupes,
            galincios sukelti vezi. Tokiu kancerogeniniu medziagu
            priskaiciuojama keli simtai. Tai angliavandeniliai, azoto junginiai,
            azbestas, chromo, nikelio ir arseno dariniai. Aiskiai irodyta, kad
            kancerogeniniu veikimu pasizymi benzidinas,benzpire nas. Industriniu
            centru gyventojai daug dazniau serga veziu negu kaimieciai.
            Kovoje su oro uzterstumu daug padeda augalai,kadangi jie
            kenksmingus sieros, azoto ir anglies junginius pavercia
            nekenksmingais, praturtina ora deguonimi ir dregme, apsaugo nuo veju
            ir karsciu. Zeldiniai sugeria anglies dioksida, dulkes, naikina
            mikrobus. Taciau ne visas sveikatai zalingas dujas miskai sugeba
            neutralizuoti. Nuo dideles koncentracijos sieros dioksido, azoto
            oksido, svino, fluoro ir kitu junginiu miskai zuva. Taciau apsaugines
            zeldiniu juostos prie automagistrales, apie stambesnius chemijos,
            statybiniu medziagu ir kitus pramones objektus yra butinos. Zeldiniu
            gausinimas yra reiksmingas ne vien socialine-kulturine , estetine, bet
            ir higienine bei ekologine prasme.

            Tai tiek is knygu. Siulau dar viena zingsni tiems, kas negali
            atsisakyti masinu:eikime, skambinkime i visas autoparduotuves ir
            ieskokime iperkamu(brangiu jau yra) ekologisku automobiliu. Tiesiog
            skelbiu tokia akcija. Tegu galvoja, kad yra daug norinciu isigyti
            netersiancia transporto priemone.
            3 metru plocio keliukai tures buti tarp visu sodybu greitajai
            pagalbai, gaisrines masinoms pravaziuoti; dviratininkams, arkliu
            kinkiniams, pestiesiems. Reiks pagalvoti, kokiomis karietomis bus
            veziojami negalintys paeiti ar sunkiai bepaeinantys.
            Nedraudziu vazineti. Bet labai Jusu visu prasau buti mastanciais,
            protingais, samoningais; ieskoti budu kaip mazinti tarsa, mazinti
            pasivazinejimus tersianciomis masinomis, naudoti ekologiskas
            transporto priemones. Jei negalite atsiplesti nuo masinos, tai geriau
            likite mieste. Koks cia pabuvimas gamtoje, jei net masinos langelio
            neatsidarote?
            Kiekviena karta, pries ivaziuodami i ekosodybu teritorija, saves
            paklauskite: "Ar dabar yra svarbiai butinas reikalas vaziuoti ir
            tersti? Gal geriau eiti pestute, ikvepti grynesnio oro, uzuosti
            kvapnias ziedadulkes, pamatyti geliu ziedus, retus gyvunus, isgirsti
            zioga, bitute, pauksciuka, lapu slamejima; pripratinti, grudinti
            kojytes judejimui?"
            Is savo patirties zinau, kad beeinant pagereja savijauta,pakyla
            nuotaika, pamatau dar nematytu augalu, gyvunu. Maciau Seska, kiaune,
            manguciuka, barsuka, zebenkstele, daug stirnu, kiskiu, sernu, lapiu,
            14 gandru... Teko ne tik pamatyti, bet ir pazaisti su dviem skirtingu
            pauksciu jaunikliukais, kuriuos mokiau skraidyti pametedama i virsu.
            Kiek daug visko idomaus nutinka...

            Sabine Kuegler knygoje "Dziungliu vaikas. 2007" raso:
            "Jei skaitytojas paprasytu apibendrinti ispudzius ir paaiskinti,
            kuo skiriasi abu mano pasauliai (vaikyste ir jaunyste - dziunglese
            tarp civilizacijos nepaliestu pirmyksciu zmoniu, kuriu kultura
            istrigo akmens amziuje; veliau- Vokietijos didmiestyje) , sakyciau:
            gyvenimas dziunglese fiziskai sunkesnis, taciau ten nepalyginamai
            maziau itampos, o Vakaru pasaulyje priesingai- fiziskai gyventi
            zymiai lengviau, taciau apstu dvasines painiavos. Uzmirstame slenyje
            buvau laiminga, likusioje pasaulio dalyje jauciausi pasimetusi.
            Praejus daugeliui metu padariau isvada: jeigu mane, desimtmete
            mergaite, butu viena palike dziunglese- buciau isgyvenusi, o jeigu
            viena buciau atsidurusi didmiestyje- tikrai buciau prazuvusi. Taip
            manau ir siandien.Gyvendama dziunglese igijau igudziu, kaip islikti
            sudetingiausiomis salygomis, ismokau ne tik atpazinti pavojus, bet ir
            miske susirasti prieglobsti. Ismokau gerbti dziungles."

            Tad pries eidami gyventi i gamta, saves paklauskime: ar istversime
            fizinius sunkumus, pvz. - ejima pestute. Po polaidzio ar smarkaus
            lietaus net nerizikuokite vaziuoti iki pat sklypo lauko keliuku-
            tikrai uzklimsite. Idomu, kiek kartu zmogui reikia toje pacioje
            vietoje uzklimpti, kad kita karta zinotu, kada neverta rizikuoti? Dar
            vis pasitaiko tokiu "ereliu", kuriuos reikia istraukti is dumblyno.
            Gal geriau likti mieste - ten fiziskai tikrai lengviau: daug kas
            padaroma mygtuko paspaudimu.
            Gamtoje dvasiskai taip pat nebus lengviau, jei elgsimes ne geriau,
            nei mieste - kaip svetimi. Teks apslifuoti ir bendravima.
            Miestietiskas bendravimo budas gamtoje tikrai netinka.
            Pritariu vieno naujoko pageidavimui, kad i gamta gyventi
            eitume "sureme pecius", padedami vieni kitiems tiek moraliskai, tiek
            fizinemis jegomis, su pagarba gamtai, vietiniams ir kaimynams.
            Is patirties zinau, kad pripratus, pasivaiksciojimas nebebuna
            fiziskai sunkus(tik is pradziu-besipratina nt), atvirksciai -
            pasivaiksciojimas tampa malonumu.
            Kelis kartus maziau uztersime aplinka, jei vazinesime ne po viena
            automobiliais, bet autobusais, troleibusais. Be to , labai visus
            raginu ieskoti ir igyvendinti dar ekologiskesnius judejimo budus.
            Isivaizduokite, kaip mes sustipresime, jei pavyks ta padaryti.
            Maryte N.





            Be a better friend, newshound, and know-it-all with Yahoo! Mobile. Try it now.
          • Linas Juškevičius
            Sveiki. Apie tokius variklius (Perendev Power ir panašius) kažkada jau rašiau. Mano supratimu, tai yra vienas amžinojo variklio pavyzdžių. Ir nelabai
            Message 5 of 9 , Jan 9, 2008
              Sveiki.

              Apie tokius variklius (Perendev Power ir panašius) kažkada jau rašiau.
              Mano supratimu, tai yra vienas amžinojo variklio pavyzdžių. Ir nelabai
              vykusių. Todėl atsargiai su tokiais produktais.
              Per dvejus paieškų metus internete neaptikau NEI VIENO magnetiniu
              principu veikiančio variklio, kurio gamintojų teiginiai būtų
              patvirtinti. Nors idėja ir labai graži (gaminti energiją iš nieko ar
              iš kokių nors kosminių spindulių - taip vadinama nulinio taško
              energija), bet nėra nei vieno patvirtinimo apie veikiančius variklius
              (patentas dar nereiškia, kad užpatentuotasis išradimas tikrai veikia).
              Priešingai, yra nemažai nuvylusių pavyzdžių, taip pat ir nusivylusių
              bei pinigus praradusių klientų bei investuotojų.
              Nesakau, kad tai iš principo neįmanoma, bet netikėkite vien tik
              korporacijos reklamine kampanija. Tiems, kas rimtai domisi naujo tipo
              energijos varikliais, siūlau apsilankyti http://peswiki.com ar
              panašiose svetainėse. Išradimų yra, ir jie įdomūs. Bet Niutono dėsnių
              negaliojimo dar nei vienas neįrodė...

              Apie Perendev Power:
              http://peswiki.com/index.php/Directory:Perendev_Power_Developments_Pty_%28Ltd

              Sėkmės visiems ieškantiems.

              --
              Pagarbiai,
              Linas Juskevicius
            • Arturas Geniu
              labas rytas, aciu, tai tikrai geras isradimas, tik siek tiek brangokas pagal musu uzdarbi. Galvojau pasidaryti nedideli vejo generatoriu, bet magnetinis butu
              Message 6 of 9 , Jan 10, 2008
                labas rytas,
                aciu, tai tikrai geras isradimas, tik siek tiek brangokas pagal musu uzdarbi. Galvojau pasidaryti nedideli vejo generatoriu, bet magnetinis butu zymiai pranasesnis. Kazin ar imanoma butu gauti galingu magnetu ir tinkamos formos, kad juos sujungti i generatoriu ? Manau, kad verslininkams ir valdininkams nuplauktu didziules pajamos is naftos, duju, branduolinio ir kitokio kuro, jei paleistu gamybon tokius variklius ir perdarytu visa tecnika ant ju. Esu girdejas, kad nemazai isradeju dingdavo be zinios kitose salyse, jei bandydavo paviesinti ekologiskus variklius, juk net kariaudavo valstybes del ivairiu gamtiniu istekliu, kurie verslininkams sukrauna milziniskus turtus, todel jiems butu bankrotas, jei uzdarytu duju, naftos kranelius, visas elektrines. Ka veiktu Mazeikiu nafta, silumines elektrines, skirstomieji tinklai ? Praktiskai turint toki varikli savo sodyboje, tai zmones galetu beveik pilnai issilaikyti savo ukyje, net ziemos sodus su baseinais po stogu apsisildytu ir bananus su citrusais uzsiaugintu, nekalbant apie iprastas lietuviskas darzoves. Didesnei gyvenvietei tai tikrai apsimoketu nusipirkti bendra galingesni varikliuka.  
                 
                2008-01-10, Giedrius Vaivilavicius <gvaivilavicius@...> rašė:
                 
                Yahoo! News

                Kevin Sites

                Get coverage of

                world crises.

                Best of Y! Groups

                Discover groups

                that are the best

                of their class.

                Cat Zone

                on Yahoo! Groups

                Join a Group

                all about cats.

                .


              • Tadas Lomanas
                Labukas visiems :), Kotai labai pana¹u ē blef± tie magnetiniai varikliai. Ka¾kas ten netaip su jais, bet ne¾inau kas. Puslapis lyg kokia eilinģ
                Message 7 of 9 , Jan 10, 2008
                  Labukas visiems :),
                   
                  Kotai labai panašu į blefą tie magnetiniai varikliai. Kažkas ten netaip su jais, bet nežinau kas. Puslapis lyg kokia eilinė propaganda apie "pirkit stebuklingą eliksyrą padedantį nuo visų ligų"... bet tuo pačiu oficialūs antisaitai irgi varo propagandą ir berods užsimina, kad patentą ta kompanija turi.. Čia kažkaip keistai.. Kompanija į klausimus apie veikiančių modelių demonstraciją atsakinėja lyg gudrus sukčius apie tą patį "eliksyrą".. Na kažkas čia neryšku..
                  Dėl veikimo principo tai jis gan abejotinas, juk jeigu magnetas pastovus tai artėdamas prie kito pastovaus magneto atsukto į pastarąjį tuo pačiu polium, jis turės įveikti lygiai tokią pačią pasipriešinimo jėgą kokią po to gaus nuo jo toldamas, tai viskas lieka ant nulio. Kaip tai apeiti su pastoviais magnetais - neįsivaizduoju, nebent būtų naudojami elektromagnetai ir artėjant pastoviam magnetui, elektromagnetas būtų išjungiamas, kad nereikėtų įveikinėti pasipriešinimo jėgos. Ir įjungiamas tik stūmimo veiksmui atlikti. Bet brėžiniuose ir visuose aprašymuose nurodomi pastovūs magnetai.
                  Nu nežinau :), energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta ;). Man atrodo, kad kol žmonės norės turėti koncentruotą elektros energijos srautą tol bus ir tarša nuo to srauto gaminimo, nes tokie gamtos dėsniai. Natūraliai elektra gamtoje gaminasi, bet ne tokiais kiekiais kuriuos mes dabar vartojame. Na gaminasi šiaip ir didesniais :) - žaibuojant, bet tam reikia visos atmosferos "mechanizmų" šilto ir šalto oro masių judėjimo.. O čia sukišim vat viską į vieną metrą ir gamins tą patį... Ko tai nerealu :)...
                   
                  Geriau man rodos, kad mintis dirbtų ant to kaip apriboti savo poreikius elektros, o ne kaip sukurti "čiūdąjudą" generatorių kuris iš š. varškę spaustų...
                   
                  Tadas :))


                  ----- Original Message ----
                  From: Arturas Geniu <uosiss@...>
                  To: Meileserdve@yahoogroups.com
                  Sent: Thursday, January 10, 2008 4:21:39 PM
                  Subject: Re: [Meileserdve] Automobiliai

                  labas rytas,
                  aciu, tai tikrai geras isradimas, tik siek tiek brangokas pagal musu uzdarbi. Galvojau pasidaryti nedideli vejo generatoriu, bet magnetinis butu zymiai pranasesnis. Kazin ar imanoma butu gauti galingu magnetu ir tinkamos formos, kad juos sujungti i generatoriu ? Manau, kad verslininkams ir valdininkams nuplauktu didziules pajamos is naftos, duju, branduolinio ir kitokio kuro, jei paleistu gamybon tokius variklius ir perdarytu visa tecnika ant ju. Esu girdejas, kad nemazai isradeju dingdavo be zinios kitose salyse, jei bandydavo paviesinti ekologiskus variklius, juk net kariaudavo valstybes del ivairiu gamtiniu istekliu, kurie verslininkams sukrauna milziniskus turtus, todel jiems butu bankrotas, jei uzdarytu duju, naftos kranelius, visas elektrines. Ka veiktu Mazeikiu nafta, silumines elektrines, skirstomieji tinklai ? Praktiskai turint toki varikli savo sodyboje, tai zmones galetu beveik pilnai issilaikyti savo ukyje, net ziemos sodus su baseinais po stogu apsisildytu ir bananus su citrusais uzsiaugintu, nekalbant apie iprastas lietuviskas darzoves. Didesnei gyvenvietei tai tikrai apsimoketu nusipirkti bendra galingesni varikliuka.  
                   
                  2008-01-10, Giedrius Vaivilavicius <gvaivilavicius@ yahoo.com> rašė:
                   
                  Yahoo! News

                  Kevin Sites

                  Get coverage of

                  world crises.

                  Best of Y! Groups

                  Discover groups

                  that are the best

                  of their class.

                  Cat Zone

                  on Yahoo! Groups

                  Join a Group

                  all about cats.

                  .





                  Be a better friend, newshound, and know-it-all with Yahoo! Mobile. Try it now.
                • Tomas.
                  Na paziurejus brezinius matosi, kad tie pastovus magnetai tiek rotoriuje, tiek statoriuje yra pasukti kampu, taip turetu susidaryti ta isjudinanti jega. As
                  Message 8 of 9 , Jan 11, 2008
                    Na paziurejus brezinius matosi, kad tie pastovus magnetai tiek rotoriuje,
                    tiek statoriuje yra pasukti kampu, taip turetu susidaryti ta isjudinanti
                    jega. As labai esu linkes issibandyt tai praktikoje ir tada galesiu
                    pasidayti tvirtesnes isvadas.

                    Del visokiu "eleksyru" receptu.. tai be abejo gali buti ir taip... taciau
                    neatmeskime minties, kad pasaulio "didiesiems" butu labai nenaudinga, kad
                    kazkas gautu energija pigiau. Todel visos auksto lygio smeizto ir paneigimu
                    kampanijos gali buti specialiai organizuojamos.
                    ---------------------------------------------
                    Tomas Bendikas
                    http://Turistas.lt - Lietuvos turistų informacinė svetainė
                    http://Gostauta.lt - Folkloro ansamblis "Goštauta"

                    ----- Original Message -----
                    From: Tadas Lomanas

                    Dėl veikimo principo tai jis gan abejotinas, juk jeigu magnetas pastovus tai
                    artėdamas prie kito pastovaus magneto atsukto į pastarąjį tuo pačiu polium,
                    jis turės įveikti lygiai tokią pačią pasipriešinimo jėgą kokią po to gaus
                    nuo jo toldamas, tai viskas lieka ant nulio. Kaip tai apeiti su pastoviais
                    magnetais - neįsivaizduoju, nebent būtų naudojami elektromagnetai ir
                    artėjant pastoviam magnetui, elektromagnetas būtų išjungiamas, kad nereikėtų
                    įveikinėti pasipriešinimo jėgos. Ir įjungiamas tik stūmimo veiksmui atlikti.
                    Bet brėžiniuose ir visuose aprašymuose nurodomi pastovūs magnetai.
                  • Giedrius Vaivilavicius
                    sveiki, Na magnetu galima nusipirkti internetu http://www.forcefieldmagnets.com/catalog/index.php?cPath=23_37 yra ir kitu tinklapiu, bet kiek girdejau
                    Message 9 of 9 , Jan 11, 2008
                      sveiki,
                      Na magnetu galima nusipirkti internetu http://www.forcefieldmagnets.com/catalog/index.php?cPath=23_37 yra ir kitu tinklapiu, bet kiek girdejau lenkijoje pigiausi, net uzsisakyti galima kokiu nori, pagamins. Zinoma jegainele irgi geras daiktas, taciau ja pasigaminti manau brangiau nei magnetini varikli http://www.otherpower.com/trips1.html cia gana detaliai yra aprasyta kaip darytis jegaine. Nemazai kainuoja magnetai jai, nes yra didesni ir nemazai reikia palyginus su magnetiniu varikliu ir dar plius reikia nemazai varines vielos. Na cia jeigu kalbeti apie kiekviena atskirai. Bet jeigu pasidarai magnetini varikli, tai prie jo reikia jungti ir generatoriu, tada jau kaip ir brangiau iseina, bet elektros tiekimas pastovus ir nepriklausomas nuo vejo. Zinoma jeigu tas variklis tikrai veikia gerai ir nera cia jokios apgaules. Reik eksperimentuoti. ruosiuosi pasidaryti maketeli ir isbandyti. Veliau butinai parasysiu kaip sekesi.
                       
                      pagarbiai, Giedrius

                      ----- Original Message ----
                      From: Arturas Geniu <uosiss@...>
                      To: Meileserdve@yahoogroups.com
                      Sent: Thursday, January 10, 2008 4:21:39 PM
                      Subject: Re: [Meileserdve] Automobiliai

                      labas rytas,
                      aciu, tai tikrai geras isradimas, tik siek tiek brangokas pagal musu uzdarbi. Galvojau pasidaryti nedideli vejo generatoriu, bet magnetinis butu zymiai pranasesnis. Kazin ar imanoma butu gauti galingu magnetu ir tinkamos formos, kad juos sujungti i generatoriu ? Manau, kad verslininkams ir valdininkams nuplauktu didziules pajamos is naftos, duju, branduolinio ir kitokio kuro, jei paleistu gamybon tokius variklius ir perdarytu visa tecnika ant ju. Esu girdejas, kad nemazai isradeju dingdavo be zinios kitose salyse, jei bandydavo paviesinti ekologiskus variklius, juk net kariaudavo valstybes del ivairiu gamtiniu istekliu, kurie verslininkams sukrauna milziniskus turtus, todel jiems butu bankrotas, jei uzdarytu duju, naftos kranelius, visas elektrines. Ka veiktu Mazeikiu nafta, silumines elektrines, skirstomieji tinklai ? Praktiskai turint toki varikli savo sodyboje, tai zmones galetu beveik pilnai issilaikyti savo ukyje, net ziemos sodus su baseinais po stogu apsisildytu ir bananus su citrusais uzsiaugintu, nekalbant apie iprastas lietuviskas darzoves. Didesnei gyvenvietei tai tikrai apsimoketu nusipirkti bendra galingesni varikliuka.  
                       
                      2008-01-10, Giedrius Vaivilavicius <gvaivilavicius@ yahoo.com> rašė:
                       
                      Yahoo! News

                      Kevin Sites

                      Get coverage of

                      world crises.

                      Best of Y! Groups

                      Discover groups

                      that are the best

                      of their class.

                      Cat Zone

                      on Yahoo! Groups

                      Join a Group

                      all about cats.

                      .





                      Never miss a thing. Make Yahoo your homepage.
                    Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.