Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.

Fukuokos metodai musu klimatui

Expand Messages
  • Giedrius Vaivilavicius
    Sveiki, Norejau paklausti, gal kas zinote kur ieskoti aprasymu, pavyzdziu, ideju Fukuokos metodo taikymui Lietuvoje? Radau cia toki viena straipsni, bet anglu
    Message 1 of 13 , Dec 3, 2007
    • 0 Attachment

      Sveiki,
      Norejau paklausti, gal kas zinote kur ieskoti aprasymu, pavyzdziu, ideju Fukuokos metodo taikymui Lietuvoje? Radau cia toki viena straipsni, bet anglu kalba labai prastai man su ja... gal galit pasakyti ar verta ji verstis, gal yra geresniu? (prisegu)

       

      pagarbiai, Giedrius



      Get easy, one-click access to your favorites. Make Yahoo! your homepage.
    • Rasa Ramanauskaitė
      Giedriau, turiu knygele rusu kalba. Rasa
      Message 2 of 13 , Dec 3, 2007
      • 0 Attachment
        Giedriau,
        turiu knygele rusu kalba.
         
        Rasa

         
        2007/12/3, Giedrius Vaivilavicius <gvaivilavicius@...>:

        Sveiki,
        Norejau paklausti, gal kas zinote kur ieskoti aprasymu, pavyzdziu, ideju Fukuokos metodo taikymui Lietuvoje? Radau cia toki viena straipsni, bet anglu kalba labai prastai man su ja... gal galit pasakyti ar verta ji verstis, gal yra geresniu? (prisegu)

         

        pagarbiai, Giedrius



        Get easy, one-click access to your favorites. Make Yahoo! your homepage.



      • irina gaizauskiene
        Sveiki, Giedriau, Jūsų surastas straipsnis man pasirodė vertas dėmesio. Aš irgi ieškojau informacijos apie Fukuokos metodo taikymo patirtį mūsų
        Message 3 of 13 , Dec 4, 2007
        • 0 Attachment
          Sveiki, Giedriau,

          Jūsų surastas straipsnis man pasirodė vertas dėmesio. Aš irgi ieškojau informacijos apie Fukuokos metodo taikymo patirtį mūsų klimato sąlygomis, o šiame straipsnyje konkrečiai rašoma , ką ir kada sėti, ką su kuo derinti. Taigi, pabandysiu trumpai reziumuoti praktinius straipsnio dalykus (dar yra keli  skyriukai, kur aiškinami šio metodo privalumai tiek derliaus, tiek aplinkos požiūriu, kalbama, kaip gauti didesnį derlių):

          "Sėjama nekastoje neartoje pievoje. Nors nekalbama apie tai, kad kviečių grūdai apvoliojami moliu, manau, kad jei taikomas Fukuokos metodas, reikėtų tai daryti.
          Balandžio mėnesį sėjami dobilai - patariama rinktis vietines, išbandytas baltųjų dobilų veisles.
          Maždaug apie Jonines (nuo birželio 15 iki 30 d.) sėjami žieminiai kviečiai. Veislė turi būti žieminė, auganti ne per greitai, tačiau galinti išauginti ilgus stiebus ir varpas. Kviečiai sėjami tarp dobilų po šiaudų mulču.
          Dobilams pradėjus žydėti, jie nušienaujami.
          Jei dobilai nepasisėjo, sėkite juos vėl vasarą ar rudenį - kviečiai augs bet kokiu atveju.
          Sunokę kviečiai pjaunami vidurvasarį, prieš tai apie Jonines tame pačiame lauke pasėjami kviečiai naujam derliui.


          Šis metodas remiasi vasaros ir žiemos lygiadienio kaita. Būtent per tą laiką, padedami greta augančių dobilų, aktyviai vykstant jų lapuose fotosintezei,  kviečiai sukaupia reikalingas maisto ir struktūrines medžiagas - krakmolą ir albuminus, išvysto gilią šaknų sistemą Po žiemos lygiadienio ateina ramybės periodas ir kviečių medžiagų apykaita sulėtėja. Užsigrūdinę per žiemą kviečiai turi pakankamai maisto medžiagų, kad jai baigiantis galėtų žydėti ir subrandinti grūdus. Kviečiai - labai atsparus augalas, jei pakankamai anksti pasėsime dobilų draugijoje, jo nenugalės jokia, net garstyčinių šeimos piktžolė. Kviečiai bei miežiai auga molingose, kalkingose ir rūgščiose dirvose, rugiai - rūgščiose smėlingose dirvose.

          auginant šiuo metodu javų lauke gali būti ir medžių, kurių šaknų gumbeliuose gyvena azotą kaupiančios bakterijos. tai akacijos (robinia pseudoacacia)  arba alksniai (baltalksniai). Jie sodinami 15-20 m atstumu, laja turi praleisti saulės spindulius."

          Galvoju, kad galima būtų pabandyti taikyti šį metodą, vis dėlto man liko keletas klaustukų, pvz.  - ar dobilus reikia vis iš naujo užsėti,  ar jie patys galėtų pasisėti? na turbūt reikia atsakymo ieškoti Fukuokos knygose.

          Gal jūs, Giedriau, dar galėtumėte atsiųsti nuorodą į puslapį, kuriame radote šį straipsnį?

          Irina
          On Dec 3, 2007 4:04 PM, Giedrius Vaivilavicius < gvaivilavicius@...> wrote:

          Sveiki,
          Norejau paklausti, gal kas zinote kur ieskoti aprasymu, pavyzdziu, ideju Fukuokos metodo taikymui Lietuvoje? Radau cia toki viena straipsni, bet anglu kalba labai prastai man su ja... gal galit pasakyti ar verta ji verstis, gal yra geresniu? (prisegu)

           

          pagarbiai, Giedrius



          Get easy, one-click access to your favorites. Make Yahoo! your homepage.

        • Andrius Samalius
          Sveiki visi, Irina dar nepaminėjo vienos gana reikšmingos detalės - jei tradicinė žemdirbystė sėja apie 150 kg/ha, tai pagal šį metodą sėjama tik
          Message 4 of 13 , Dec 4, 2007
          • 0 Attachment
            Sveiki visi,
             
            Irina dar nepaminėjo vienos gana reikšmingos detalės - jei tradicinė žemdirbystė sėja apie 150 kg/ha, tai pagal šį metodą sėjama tik 1-2 kg/ha sėklos. Taip gaunasi, kad 1 m2 auga tik 3-4 augalai, todėl jie gauna l. daug saulės ir erdvės šakotis....
             
            Sėkmės visiems.
            Andrius
             
            ----- Original Message -----
            Sent: Tuesday, December 04, 2007 12:45 PM
            Subject: Re: [Meileserdve] Fukuokos metodai musu klimatui

            Sveiki, Giedriau,

            Jūsų surastas straipsnis man pasirodė vertas dėmesio. Aš irgi ieškojau informacijos apie Fukuokos metodo taikymo patirtį mūsų klimato sąlygomis, o šiame straipsnyje konkrečiai rašoma , ką ir kada sėti, ką su kuo derinti. Taigi, pabandysiu trumpai reziumuoti praktinius straipsnio dalykus (dar yra keli  skyriukai, kur aiškinami šio metodo privalumai tiek derliaus, tiek aplinkos požiūriu, kalbama, kaip gauti didesnį derlių):

            "Sėjama nekastoje neartoje pievoje. Nors nekalbama apie tai, kad kviečių grūdai apvoliojami moliu, manau, kad jei taikomas Fukuokos metodas, reikėtų tai daryti.
            Balandžio mėnesį sėjami dobilai - patariama rinktis vietines, išbandytas baltųjų dobilų veisles.
            Maždaug apie Jonines (nuo birželio 15 iki 30 d.) sėjami žieminiai kviečiai. Veislė turi būti žieminė, auganti ne per greitai, tačiau galinti išauginti ilgus stiebus ir varpas. Kviečiai sėjami tarp dobilų po šiaudų mulču.
            Dobilams pradėjus žydėti, jie nušienaujami.
            Jei dobilai nepasisėjo, sėkite juos vėl vasarą ar rudenį - kviečiai augs bet kokiu atveju.
            Sunokę kviečiai pjaunami vidurvasarį, prieš tai apie Jonines tame pačiame lauke pasėjami kviečiai naujam derliui.


            Šis metodas remiasi vasaros ir žiemos lygiadienio kaita. Būtent per tą laiką, padedami greta augančių dobilų, aktyviai vykstant jų lapuose fotosintezei,  kviečiai sukaupia reikalingas maisto ir struktūrines medžiagas - krakmolą ir albuminus, išvysto gilią šaknų sistemą Po žiemos lygiadienio ateina ramybės periodas ir kviečių medžiagų apykaita sulėtėja. Užsigrūdinę per žiemą kviečiai turi pakankamai maisto medžiagų, kad jai baigiantis galėtų žydėti ir subrandinti grūdus. Kviečiai - labai atsparus augalas, jei pakankamai anksti pasėsime dobilų draugijoje, jo nenugalės jokia, net garstyčinių šeimos piktžolė. Kviečiai bei miežiai auga molingose, kalkingose ir rūgščiose dirvose, rugiai - rūgščiose smėlingose dirvose.

            auginant šiuo metodu javų lauke gali būti ir medžių, kurių šaknų gumbeliuose gyvena azotą kaupiančios bakterijos. tai akacijos (robinia pseudoacacia)  arba alksniai (baltalksniai) . Jie sodinami 15-20 m atstumu, laja turi praleisti saulės spindulius."

            Galvoju, kad galima būtų pabandyti taikyti šį metodą, vis dėlto man liko keletas klaustukų, pvz.  - ar dobilus reikia vis iš naujo užsėti,  ar jie patys galėtų pasisėti? na turbūt reikia atsakymo ieškoti Fukuokos knygose.

            Gal jūs, Giedriau, dar galėtumėte atsiųsti nuorodą į puslapį, kuriame radote šį straipsnį?

            Irina

            On Dec 3, 2007 4:04 PM, Giedrius Vaivilavicius < gvaivilavicius@ yahoo.com> wrote:

            Sveiki,
            Norejau paklausti, gal kas zinote kur ieskoti aprasymu, pavyzdziu, ideju Fukuokos metodo taikymui Lietuvoje? Radau cia toki viena straipsni, bet anglu kalba labai prastai man su ja... gal galit pasakyti ar verta ji verstis, gal yra geresniu? (prisegu)

             

            pagarbiai, Giedrius



            Get easy, one-click access to your favorites. Make Yahoo! your homepage.

          • irina gaizauskiene
            tikrai svarbu, štai dar vienas tinklalapis, kuriame radau šiek tiek papildymų ir atsakymą į mano klausimą dėl dobilų:
            Message 5 of 13 , Dec 4, 2007
            • 0 Attachment
              tikrai svarbu, štai dar vienas tinklalapis, kuriame radau šiek tiek papildymų ir atsakymą į mano klausimą dėl dobilų:

              http://agriculturas.leisa.info/index.php?url=show-blob-html.tpl&p%5Bo_id%5D=12444&p%5Ba_id%5D=211&p%5Ba_seq%5D=1

              apie dobilus sakoma, kad jie daugiamečiai ir pasisėja patys.
              kadangi derlius nuimamas tada, kai tame pačiame lauke yra sudygę naujieji kviečiai, tai nuimamų kviečių stiebai turi būti pjaunami atsargiai, ne mažiau nei 5 cm nuo žemės paviršiaus.
              pabrėžiama, kad šiuo metodu auginamų kviečių veislė turi būti tikrai atspari žiemai.
              kadangi kviečiai auginami kartu su dobilais, yra pavojus, kad, gaudami iš dobilų daug azoto, jie gali per daug ištįsti, todėl patariama sėti rečiau, kad 1m2 būtų apie 1.5-4 augalus (tradiciškai sėjant jų būna apie 350), tada jie gauna daugiau saulės, labiau šakojasi ir kiekvienas augalas gali išauginti apie 100-150 varpu (tradiciniai tik iki 3) ir tokiose "krūminių" kviečių varpose esantys grūdai sveria daugiau.

              minėto metodo autorius yra Marc Bonfils - prancūzų ekologas, javų augintojas, pritaikęs praktikoje nearimo metodą. Angliškai jo metodika aprašyta knygoje "The Harmonious Wheatsmith" (Darni kviečių kalvė), iš ten ir paimta info. Gal ši knygelė jau išversta į rusų kalbą? neteko girdėti?

              On Dec 4, 2007 1:11 PM, Andrius Samalius <a.samalius@...> wrote:

              Sveiki visi,
               
              Irina dar nepaminėjo vienos gana reikšmingos detalės - jei tradicinė žemdirbystė sėja apie 150 kg/ha, tai pagal šį metodą sėjama tik 1-2 kg/ha sėklos. Taip gaunasi, kad 1 m2 auga tik 3-4 augalai, todėl jie gauna l. daug saulės ir erdvės šakotis....
               
              Sėkmės visiems.
              Andrius
               
              ----- Original Message -----
              Sent: Tuesday, December 04, 2007 12:45 PM
              Subject: Re: [Meileserdve] Fukuokos metodai musu klimatui

              Sveiki, Giedriau,

              Jūsų surastas straipsnis man pasirodė vertas dėmesio. Aš irgi ieškojau informacijos apie Fukuokos metodo taikymo patirtį mūsų klimato sąlygomis, o šiame straipsnyje konkrečiai rašoma , ką ir kada sėti, ką su kuo derinti. Taigi, pabandysiu trumpai reziumuoti praktinius straipsnio dalykus (dar yra keli  skyriukai, kur aiškinami šio metodo privalumai tiek derliaus, tiek aplinkos požiūriu, kalbama, kaip gauti didesnį derlių):

              "Sėjama nekastoje neartoje pievoje. Nors nekalbama apie tai, kad kviečių grūdai apvoliojami moliu, manau, kad jei taikomas Fukuokos metodas, reikėtų tai daryti.
              Balandžio mėnesį sėjami dobilai - patariama rinktis vietines, išbandytas baltųjų dobilų veisles.
              Maždaug apie Jonines (nuo birželio 15 iki 30 d.) sėjami žieminiai kviečiai. Veislė turi būti žieminė, auganti ne per greitai, tačiau galinti išauginti ilgus stiebus ir varpas. Kviečiai sėjami tarp dobilų po šiaudų mulču.
              Dobilams pradėjus žydėti, jie nušienaujami.
              Jei dobilai nepasisėjo, sėkite juos vėl vasarą ar rudenį - kviečiai augs bet kokiu atveju.
              Sunokę kviečiai pjaunami vidurvasarį, prieš tai apie Jonines tame pačiame lauke pasėjami kviečiai naujam derliui.


              Šis metodas remiasi vasaros ir žiemos lygiadienio kaita. Būtent per tą laiką, padedami greta augančių dobilų, aktyviai vykstant jų lapuose fotosintezei,  kviečiai sukaupia reikalingas maisto ir struktūrines medžiagas - krakmolą ir albuminus, išvysto gilią šaknų sistemą Po žiemos lygiadienio ateina ramybės periodas ir kviečių medžiagų apykaita sulėtėja. Užsigrūdinę per žiemą kviečiai turi pakankamai maisto medžiagų, kad jai baigiantis galėtų žydėti ir subrandinti grūdus. Kviečiai - labai atsparus augalas, jei pakankamai anksti pasėsime dobilų draugijoje, jo nenugalės jokia, net garstyčinių šeimos piktžolė. Kviečiai bei miežiai auga molingose, kalkingose ir rūgščiose dirvose, rugiai - rūgščiose smėlingose dirvose.

              auginant šiuo metodu javų lauke gali būti ir medžių, kurių šaknų gumbeliuose gyvena azotą kaupiančios bakterijos. tai akacijos (robinia pseudoacacia)  arba alksniai (baltalksniai). Jie sodinami 15-20 m atstumu, laja turi praleisti saulės spindulius."

              Galvoju, kad galima būtų pabandyti taikyti šį metodą, vis dėlto man liko keletas klaustukų, pvz.  - ar dobilus reikia vis iš naujo užsėti,  ar jie patys galėtų pasisėti? na turbūt reikia atsakymo ieškoti Fukuokos knygose.

              Gal jūs, Giedriau, dar galėtumėte atsiųsti nuorodą į puslapį, kuriame radote šį straipsnį?

              Irina

              On Dec 3, 2007 4:04 PM, Giedrius Vaivilavicius < gvaivilavicius@...> wrote:

              Sveiki,
              Norejau paklausti, gal kas zinote kur ieskoti aprasymu, pavyzdziu, ideju Fukuokos metodo taikymui Lietuvoje? Radau cia toki viena straipsni, bet anglu kalba labai prastai man su ja... gal galit pasakyti ar verta ji verstis, gal yra geresniu? (prisegu)

               

              pagarbiai, Giedrius



              Get easy, one-click access to your favorites. Make Yahoo! your homepage.


            • Stas K.
              Sveiki Galiu pasakyti kad Llietuvoje seniausia ir tuo paciu maziausiai modifikuota baltuju dobilu veisle yra Bitunai . Pries kelis metus pats juos sejau savo
              Message 6 of 13 , Dec 4, 2007
              • 0 Attachment
                Sveiki
                Galiu pasakyti kad Llietuvoje seniausia ir tuo paciu maziausiai modifikuota baltuju dobilu veisle yra "Bitunai". Pries kelis metus pats juos sejau savo zemeje. Prigyjo puikiai.

                Stas
                ,_._,___

              • irina gaizauskiene
                Labas rytas, noriu pasitaisyti - vis apie tuos pačius dobilus:) tame straipsnyje buvo parašyta, kad dobilus reikia nušienauti jiems subrandinus sėklas
                Message 7 of 13 , Dec 4, 2007
                • 0 Attachment
                  Labas rytas,

                  noriu pasitaisyti - vis apie tuos pačius dobilus:) tame straipsnyje buvo parašyta, kad dobilus reikia nušienauti jiems subrandinus sėklas (scythe when it goes to seed), o aš per skubėjimą parašiau "pradedant žydėti", tai ir pati žiūriu, kad galai nesueina - juk dobilai daugiamečiai, tai jie turi patys pasisėti.
                  dėl baltųjų dobilų veislės, tai turėsiu omeny Stas'o pasiūlytus Bitūnus. Tikriausiai Stas'o žemėje tie dobilai dabar jau patys pasisėja:)
                  gal atsirastų išmanančių ir žieminių kviečių veisles?

                  geros dienos
                  Irina

                  On Dec 4, 2007 11:11 PM, Stas K. <stas.bendras@...> wrote:

                  Sveiki
                  Galiu pasakyti kad Llietuvoje seniausia ir tuo paciu maziausiai modifikuota baltuju dobilu veisle yra "Bitunai". Pries kelis metus pats juos sejau savo zemeje. Prigyjo puikiai.

                  Stas
                  ,_._,___


                • Giedrius Vaivilavicius
                  aciu Irinai uz vertima. O sita straipsni as radau Fukuokos forume http://groups.yahoo.com/group/fukuoka_farming/ ten yra ir daugiau straipsniu. tereikia
                  Message 8 of 13 , Dec 5, 2007
                  • 0 Attachment
                    aciu Irinai uz vertima.
                    O sita straipsni as radau Fukuokos forume http://groups.yahoo.com/group/fukuoka_farming/
                    ten yra ir daugiau straipsniu. tereikia uzsiregistruoti i foruma, tai nemokama.
                     
                    pagarbiai, Giedrius

                    ----- Original Message ----
                    From: irina gaizauskiene <masyte@...>
                    To: Meileserdve@yahoogroups.com
                    Sent: Tuesday, December 4, 2007 12:45:19 PM
                    Subject: Re: [Meileserdve] Fukuokos metodai musu klimatui

                    Sveiki, Giedriau,

                    Jūsų surastas straipsnis man pasirodė vertas dėmesio. Aš irgi ieškojau informacijos apie Fukuokos metodo taikymo patirtį mūsų klimato sąlygomis, o šiame straipsnyje konkrečiai rašoma , ką ir kada sėti, ką su kuo derinti. Taigi, pabandysiu trumpai reziumuoti praktinius straipsnio dalykus (dar yra keli  skyriukai, kur aiškinami šio metodo privalumai tiek derliaus, tiek aplinkos požiūriu, kalbama, kaip gauti didesnį derlių):

                    "Sėjama nekastoje neartoje pievoje. Nors nekalbama apie tai, kad kviečių grūdai apvoliojami moliu, manau, kad jei taikomas Fukuokos metodas, reikėtų tai daryti.
                    Balandžio mėnesį sėjami dobilai - patariama rinktis vietines, išbandytas baltųjų dobilų veisles.
                    Maždaug apie Jonines (nuo birželio 15 iki 30 d.) sėjami žieminiai kviečiai. Veislė turi būti žieminė, auganti ne per greitai, tačiau galinti išauginti ilgus stiebus ir varpas. Kviečiai sėjami tarp dobilų po šiaudų mulču.
                    Dobilams pradėjus žydėti, jie nušienaujami.
                    Jei dobilai nepasisėjo, sėkite juos vėl vasarą ar rudenį - kviečiai augs bet kokiu atveju.
                    Sunokę kviečiai pjaunami vidurvasarį, prieš tai apie Jonines tame pačiame lauke pasėjami kviečiai naujam derliui.


                    Šis metodas remiasi vasaros ir žiemos lygiadienio kaita. Būtent per tą laiką, padedami greta augančių dobilų, aktyviai vykstant jų lapuose fotosintezei,  kviečiai sukaupia reikalingas maisto ir struktūrines medžiagas - krakmolą ir albuminus, išvysto gilią šaknų sistemą Po žiemos lygiadienio ateina ramybės periodas ir kviečių medžiagų apykaita sulėtėja. Užsigrūdinę per žiemą kviečiai turi pakankamai maisto medžiagų, kad jai baigiantis galėtų žydėti ir subrandinti grūdus. Kviečiai - labai atsparus augalas, jei pakankamai anksti pasėsime dobilų draugijoje, jo nenugalės jokia, net garstyčinių šeimos piktžolė. Kviečiai bei miežiai auga molingose, kalkingose ir rūgščiose dirvose, rugiai - rūgščiose smėlingose dirvose.

                    auginant šiuo metodu javų lauke gali būti ir medžių, kurių šaknų gumbeliuose gyvena azotą kaupiančios bakterijos. tai akacijos (robinia pseudoacacia)  arba alksniai (baltalksniai) . Jie sodinami 15-20 m atstumu, laja turi praleisti saulės spindulius."

                    Galvoju, kad galima būtų pabandyti taikyti šį metodą, vis dėlto man liko keletas klaustukų, pvz.  - ar dobilus reikia vis iš naujo užsėti,  ar jie patys galėtų pasisėti? na turbūt reikia atsakymo ieškoti Fukuokos knygose.

                    Gal jūs, Giedriau, dar galėtumėte atsiųsti nuorodą į puslapį, kuriame radote šį straipsnį?

                    Irina

                    On Dec 3, 2007 4:04 PM, Giedrius Vaivilavicius < gvaivilavicius@ yahoo.com> wrote:

                    Sveiki,
                    Norejau paklausti, gal kas zinote kur ieskoti aprasymu, pavyzdziu, ideju Fukuokos metodo taikymui Lietuvoje? Radau cia toki viena straipsni, bet anglu kalba labai prastai man su ja... gal galit pasakyti ar verta ji verstis, gal yra geresniu? (prisegu)

                     

                    pagarbiai, Giedrius



                    Get easy, one-click access to your favorites. Make Yahoo! your homepage.




                    Be a better friend, newshound, and know-it-all with Yahoo! Mobile. Try it now.
                  • Giedrius Vaivilavicius
                    Rasa, Kur butu galima gauti sia knygele? Gal imanoma kopija (kaip suprantu tai metodai taikomi musu klimato juostai) pagarbiai, Giedrius ... From: Rasa
                    Message 9 of 13 , Dec 5, 2007
                    • 0 Attachment
                      Rasa,
                      Kur butu galima gauti sia knygele? Gal imanoma kopija (kaip suprantu tai metodai taikomi musu klimato juostai)
                       
                      pagarbiai, Giedrius

                      ----- Original Message ----
                      From: Rasa Ramanauskaitė <rasa.veronica@...>
                      To: Meileserdve@yahoogroups.com
                      Sent: Monday, December 3, 2007 4:49:12 PM
                      Subject: Re: [Meileserdve] Fukuokos metodai musu klimatui

                      Giedriau,
                      turiu knygele rusu kalba.
                       
                      Rasa

                       
                      2007/12/3, Giedrius Vaivilavicius <gvaivilavicius@ yahoo.com>:

                      Sveiki,
                      Norejau paklausti, gal kas zinote kur ieskoti aprasymu, pavyzdziu, ideju Fukuokos metodo taikymui Lietuvoje? Radau cia toki viena straipsni, bet anglu kalba labai prastai man su ja... gal galit pasakyti ar verta ji verstis, gal yra geresniu? (prisegu)

                       

                      pagarbiai, Giedrius



                      Get easy, one-click access to your favorites. Make Yahoo! your homepage.






                      Be a better friend, newshound, and know-it-all with Yahoo! Mobile. Try it now.
                    • Giedrius Vaivilavicius
                      noreciau pakomentuoti. man keista yra tai, kad dar nenupjovus zieminiu kvieciu sejami vel zieminiai kvieciai. O kur gi sejomaina? Fukuoka raso, kad butina
                      Message 10 of 13 , Dec 6, 2007
                      • 0 Attachment
                        noreciau pakomentuoti. man keista yra tai, kad dar nenupjovus zieminiu kvieciu sejami vel zieminiai kvieciai. O kur gi sejomaina? Fukuoka raso, kad butina mulciuoti kitu kulturu siaudais, t.y sakykim ryzius javu siaudais, javus ryziu ir panasiai. Musu salygom tiktu javai (kvieciai, rugiai, mieziai, avizos) mulciuojami grikiu siaudais, nes tai skirtingu seimu augalai ir ju ligos skirtingos. Manau sejant kasmet tas pacias kulturas gali derlius mazeti, nes siauduose lieka visos ligos. Bet tada klausimas ar yra ziemines grikiu veisles? arba kokia kita kultura naudoti sejomainai, kad isvengti ligu?
                         
                        Ir dar. Robinijos musu kraste yra invazine rusis, ji gali plisti nekontroliuojamai isstumdama musu vietines rusis. Su sia problema stipriai kovojama pietu ir vidurio europoje, ten ji baigia uzkovoti didziaja dali misku taip isstumdama vietines rusis. Lietuvoje gi ta problema kolkas yra Kursiu nerijoje. taigi manau reiktu atsisakyti sio svetimziamo augalo, nes galime privyrti koses. taip suprantu tai greitai agantis augalas, ir kaupiantis azota, puikiai tinka kurui ir trasai, bet ilgainiui del to gali kilti problemu, jos jau kyla. Lietuvos botanikai siuo metu yra susirupine del to. Manau reiktu naudoti musu vietines veisles, tokias kaip juodalksnis, baltalksnis, kliavas ir kt.

                        ----- Original Message ----
                        From: Giedrius Vaivilavicius <gvaivilavicius@...>
                        To: Meileserdve@yahoogroups.com
                        Sent: Wednesday, December 5, 2007 3:48:41 PM
                        Subject: Re: [Meileserdve] Fukuokos metodai musu klimatui

                        aciu Irinai uz vertima.
                        O sita straipsni as radau Fukuokos forume http://groups. yahoo.com/ group/fukuoka_ farming/
                        ten yra ir daugiau straipsniu. tereikia uzsiregistruoti i foruma, tai nemokama.
                         
                        pagarbiai, Giedrius

                        ----- Original Message ----
                        From: irina gaizauskiene <masyte@gmail. com>
                        To: Meileserdve@ yahoogroups. com
                        Sent: Tuesday, December 4, 2007 12:45:19 PM
                        Subject: Re: [Meileserdve] Fukuokos metodai musu klimatui

                        Sveiki, Giedriau,

                        Jūsų surastas straipsnis man pasirodė vertas dėmesio. Aš irgi ieškojau informacijos apie Fukuokos metodo taikymo patirtį mūsų klimato sąlygomis, o šiame straipsnyje konkrečiai rašoma , ką ir kada sėti, ką su kuo derinti. Taigi, pabandysiu trumpai reziumuoti praktinius straipsnio dalykus (dar yra keli  skyriukai, kur aiškinami šio metodo privalumai tiek derliaus, tiek aplinkos požiūriu, kalbama, kaip gauti didesnį derlių):

                        "Sėjama nekastoje neartoje pievoje. Nors nekalbama apie tai, kad kviečių grūdai apvoliojami moliu, manau, kad jei taikomas Fukuokos metodas, reikėtų tai daryti.
                        Balandžio mėnesį sėjami dobilai - patariama rinktis vietines, išbandytas baltųjų dobilų veisles.
                        Maždaug apie Jonines (nuo birželio 15 iki 30 d.) sėjami žieminiai kviečiai. Veislė turi būti žieminė, auganti ne per greitai, tačiau galinti išauginti ilgus stiebus ir varpas. Kviečiai sėjami tarp dobilų po šiaudų mulču.
                        Dobilams pradėjus žydėti, jie nušienaujami.
                        Jei dobilai nepasisėjo, sėkite juos vėl vasarą ar rudenį - kviečiai augs bet kokiu atveju.
                        Sunokę kviečiai pjaunami vidurvasarį, prieš tai apie Jonines tame pačiame lauke pasėjami kviečiai naujam derliui.


                        Šis metodas remiasi vasaros ir žiemos lygiadienio kaita. Būtent per tą laiką, padedami greta augančių dobilų, aktyviai vykstant jų lapuose fotosintezei,  kviečiai sukaupia reikalingas maisto ir struktūrines medžiagas - krakmolą ir albuminus, išvysto gilią šaknų sistemą Po žiemos lygiadienio ateina ramybės periodas ir kviečių medžiagų apykaita sulėtėja. Užsigrūdinę per žiemą kviečiai turi pakankamai maisto medžiagų, kad jai baigiantis galėtų žydėti ir subrandinti grūdus. Kviečiai - labai atsparus augalas, jei pakankamai anksti pasėsime dobilų draugijoje, jo nenugalės jokia, net garstyčinių šeimos piktžolė. Kviečiai bei miežiai auga molingose, kalkingose ir rūgščiose dirvose, rugiai - rūgščiose smėlingose dirvose.

                        auginant šiuo metodu javų lauke gali būti ir medžių, kurių šaknų gumbeliuose gyvena azotą kaupiančios bakterijos. tai akacijos (robinia pseudoacacia)  arba alksniai (baltalksniai) . Jie sodinami 15-20 m atstumu, laja turi praleisti saulės spindulius."

                        Galvoju, kad galima būtų pabandyti taikyti šį metodą, vis dėlto man liko keletas klaustukų, pvz.  - ar dobilus reikia vis iš naujo užsėti,  ar jie patys galėtų pasisėti? na turbūt reikia atsakymo ieškoti Fukuokos knygose.

                        Gal jūs, Giedriau, dar galėtumėte atsiųsti nuorodą į puslapį, kuriame radote šį straipsnį?

                        Irina

                        On Dec 3, 2007 4:04 PM, Giedrius Vaivilavicius < gvaivilavicius@ yahoo.com> wrote:

                        Sveiki,
                        Norejau paklausti, gal kas zinote kur ieskoti aprasymu, pavyzdziu, ideju Fukuokos metodo taikymui Lietuvoje? Radau cia toki viena straipsni, bet anglu kalba labai prastai man su ja... gal galit pasakyti ar verta ji verstis, gal yra geresniu? (prisegu)

                         

                        pagarbiai, Giedrius



                        Get easy, one-click access to your favorites. Make Yahoo! your homepage.




                        Be a better friend, newshound, and know-it-all with Yahoo! Mobile. Try it now.



                        Looking for last minute shopping deals? Find them fast with Yahoo! Search.
                      • Saulius Jasionis
                        Sejomaina reikalinga tik tada, kai dirva neatsistato. Mulciuojant maisto medziagos i dirva grazinamos ir netgi daugiau nei sunaudojama. Tuo labiau
                        Message 11 of 13 , Dec 6, 2007
                        • 0 Attachment
                            Sejomaina reikalinga tik tada, kai dirva neatsistato. Mulciuojant maisto medziagos i dirva grazinamos ir netgi daugiau nei sunaudojama. Tuo labiau permakulturoje, kur kartu auga keleto rusiu augalai. O del ligu irgi jokio pavojaus nera. Ligos kyla tik tada, kai sutrinka mikroorganizmu pusiausvyra dirvoje, t.y. kai pradeda dominuoti patogeniniai mikrobai. Jei dirvos pavirsiuje yra pakankamai maisto (sviezios organikos) ir dirva nejudinama, sparciai dauginasi organika mintancios bakterijos ir grybai, o jie yra efektyviausi patogeniniu bakteriju ir grybeliu priesai. Ypac sieno lazdeles, pieno rugsties bakterijos.

                          Giedrius Vaivilavicius <gvaivilavicius@...> wrote:
                          noreciau pakomentuoti. man keista yra tai, kad dar nenupjovus zieminiu kvieciu sejami vel zieminiai kvieciai. O kur gi sejomaina? Fukuoka raso, kad butina mulciuoti kitu kulturu siaudais, t.y sakykim ryzius javu siaudais, javus ryziu ir panasiai. Musu salygom tiktu javai (kvieciai, rugiai, mieziai, avizos) mulciuojami grikiu siaudais, nes tai skirtingu seimu augalai ir ju ligos skirtingos. Manau sejant kasmet tas pacias kulturas gali derlius mazeti, nes siauduose lieka visos ligos. Bet tada klausimas ar yra ziemines grikiu veisles? arba kokia kita kultura naudoti sejomainai, kad isvengti ligu?
                           
                          Ir dar. Robinijos musu kraste yra invazine rusis, ji gali plisti nekontroliuojamai isstumdama musu vietines rusis. Su sia problema stipriai kovojama pietu ir vidurio europoje, ten ji baigia uzkovoti didziaja dali misku taip isstumdama vietines rusis. Lietuvoje gi ta problema kolkas yra Kursiu nerijoje. taigi manau reiktu atsisakyti sio svetimziamo augalo, nes galime privyrti koses. taip suprantu tai greitai agantis augalas, ir kaupiantis azota, puikiai tinka kurui ir trasai, bet ilgainiui del to gali kilti problemu, jos jau kyla. Lietuvos botanikai siuo metu yra susirupine del to. Manau reiktu naudoti musu vietines veisles, tokias kaip juodalksnis, baltalksnis, kliavas ir kt.

                          ----- Original Message ----
                          From: Giedrius Vaivilavicius <gvaivilavicius@ yahoo.com>
                          To: Meileserdve@ yahoogroups. com
                          Sent: Wednesday, December 5, 2007 3:48:41 PM
                          Subject: Re: [Meileserdve] Fukuokos metodai musu klimatui

                          aciu Irinai uz vertima.
                          O sita straipsni as radau Fukuokos forume http://groups. yahoo.com/ group/fukuoka_ farming/
                          ten yra ir daugiau straipsniu. tereikia uzsiregistruoti i foruma, tai nemokama.
                           
                          pagarbiai, Giedrius

                          ----- Original Message ----
                          From: irina gaizauskiene <masyte@gmail. com>
                          To: Meileserdve@ yahoogroups. com
                          Sent: Tuesday, December 4, 2007 12:45:19 PM
                          Subject: Re: [Meileserdve] Fukuokos metodai musu klimatui

                          Sveiki, Giedriau,

                          Jþsù surastas straipsnis man pasirodì vertas dìmesio. A¹ irgi ie¹kojau informacijos apie Fukuokos metodo taikymo patirtç mþsù klimato s±lygomis, o ¹iame straipsnyje konkreèiai ra¹oma , k± ir kada sìti, k± su kuo derinti. Taigi, pabandysiu trumpai reziumuoti praktinius straipsnio dalykus (dar yra keli  skyriukai, kur ai¹kinami ¹io metodo privalumai tiek derliaus, tiek aplinkos po¾iþriu, kalbama, kaip gauti didesnç derliù):

                          "Sìjama nekastoje neartoje pievoje. Nors nekalbama apie tai, kad kvieèiù grþdai apvoliojami moliu, manau, kad jei taikomas Fukuokos metodas, reikìtù tai daryti.
                          Baland¾io mìnesç sìjami dobilai - patariama rinktis vietines, i¹bandytas baltùjù dobilù veisles.
                          Ma¾daug apie Jonines (nuo bir¾elio 15 iki 30 d.) sìjami ¾ieminiai kvieèiai. Veislì turi bþti ¾ieminì, auganti ne per greitai, taèiau galinti i¹auginti ilgus stiebus ir varpas. Kvieèiai sìjami tarp dobilù po ¹iaudù mulèu.
                          Dobilams pradìjus ¾ydìti, jie nu¹ienaujami.
                          Jei dobilai nepasisìjo, sìkite juos vìl vasar± ar rudenç - kvieèiai augs bet kokiu atveju.
                          Sunokê kvieèiai pjaunami vidurvasarç, prie¹ tai apie Jonines tame paèiame lauke pasìjami kvieèiai naujam derliui.


                          ©is metodas remiasi vasaros ir ¾iemos lygiadienio kaita. Bþtent per t± laik±, padedami greta auganèiù dobilù, aktyviai vykstant jù lapuose fotosintezei,  kvieèiai sukaupia reikalingas maisto ir struktþrines med¾iagas - krakmol± ir albuminus, i¹vysto gili± ¹aknù sistem± Po ¾iemos lygiadienio ateina ramybìs periodas ir kvieèiù med¾iagù apykaita sulìtìja. U¾sigrþdinê per ¾iem± kvieèiai turi pakankamai maisto med¾iagù, kad jai baigiantis galìtù ¾ydìti ir subrandinti grþdus. Kvieèiai - labai atsparus augalas, jei pakankamai anksti pasìsime dobilù draugijoje, jo nenugalìs jokia, net garstyèiniù ¹eimos pikt¾olì. Kvieèiai bei mie¾iai auga molingose, kalkingose ir rþg¹èiose dirvose, rugiai - rþg¹èiose smìlingose dirvose.

                          auginant ¹iuo metodu javù lauke gali bþti ir med¾iù, kuriù ¹aknù gumbeliuose gyvena azot± kaupianèios bakterijos. tai akacijos (robinia pseudoacacia)  arba alksniai (baltalksniai) . Jie sodinami 15-20 m atstumu, laja turi praleisti saulìs spindulius."

                          Galvoju, kad galima bþtù pabandyti taikyti ¹ç metod±, vis dìlto man liko keletas klaustukù, pvz.  - ar dobilus reikia vis i¹ naujo u¾sìti,  ar jie patys galìtù pasisìti? na turbþt reikia atsakymo ie¹koti Fukuokos knygose.

                          Gal jþs, Giedriau, dar galìtumìte atsiùsti nuorod± ç puslapç, kuriame radote ¹ç straipsnç?

                          Irina
                          On Dec 3, 2007 4:04 PM, Giedrius Vaivilavicius < gvaivilavicius@ yahoo.com> wrote:
                          Sveiki,
                          Norejau paklausti, gal kas zinote kur ieskoti aprasymu, pavyzdziu, ideju Fukuokos metodo taikymui Lietuvoje? Radau cia toki viena straipsni, bet anglu kalba labai prastai man su ja... gal galit pasakyti ar verta ji verstis, gal yra geresniu? (prisegu)
                           
                          pagarbiai, Giedrius


                          Get easy, one-click access to your favorites. Make Yahoo! your homepage.




                          Be a better friend, newshound, and know-it-all with Yahoo! Mobile. Try it now.



                          Looking for last minute shopping deals? Find them fast with Yahoo! Search.


                          Never miss a thing. Make Yahoo your homepage.

                        • irina gaizauskiene
                          Sveiki, man irgi kilo tie patys klausimai. tačiau panašu, kad auginant kviečius šiuo metodu tarsi sėjomainos ir nėra. gal galima patiems
                          Message 12 of 13 , Dec 6, 2007
                          • 0 Attachment
                            Sveiki,

                            man irgi kilo tie patys klausimai. tačiau panašu, kad auginant kviečius šiuo metodu tarsi sėjomainos ir nėra. gal galima patiems paeksperimentuoti įvedant kitą javų kultūrą. nors nemanau, kad kviečiai turėtų sirgti, kad ir mulčiuojami savo šiaudais. beje, atrodo žinau, kokia veislė labiausiai tiktų - tai senoviniai dvigrūdžiai kviečiai Spelta (Vokietijoje juos vadina Dinkel). Jie ir ligoms atsparūs ir žmogui jokių alergijų nesukelia, vadinasi kaip tik tie kviečiai, kokių reikia. beje, pati esu mačiusi, kaip Rusijos Šiaurėje taigos gilumoje kaime žmonės dešimtmečiais augina bulves tame pačiame lauke, pavasarį prieš sodinimą vien patręšdami naminių gyvulių mėšlu. Ir prikasa tikrai labai daug bulvių, jei lietus nesupūdo kokią vasarą. ir jokios sėjomainos. o ar gamtoje yra sėjomaina? - ten greičiau pastovi įvairovė. tai ir Fukuokos lauke be ryžių , dobilų ir miežių dar auga visokios piktžolės. manau ir čia tas pats turėtų būti, piktžolių vis tiek bus, tai jos turėtų užtikrinti įvairovę ir nuo ligų apsaugoti. na čia iš dalies teorija, bet ją galima greitai patikrinti praktikoje:)
                            Nukrypstant nuo temos - beje ir auginant daržoves, linkstama prie to, kad labiau nei sėjomaina, reikalinga įvairovė. t.y. kai augalai auga kartu  pramaišiui, aišku, reikia atsižvelgti į alelopatiją. pati turiu panašiai sukomponuotas nedidukes lysves, kur viskas susimakalavę, vienmečiai kartu su daugiamečiais - vaistažolės, daržovės, uogos. pastebėjau, kad jų beveik nei purent, nei mulčiuot nereikia - purena ir tręšia pasilikusios gyvos ar pūvančios šaknys, o mulčiuoja patys augalai - jie tiesiog uždengia žemę, nepalikdami tuščių tarpu. Aišku, kompostas neprošal, jei norime daugiau ir didesnio derliaus. Jei matosi tarpas, galima pasodinti kokį augalą. Visas darbas - pasėti, ko trūksta, kartas nuo karto apžiūrėti lysves ir nukarpyti pernelyg išbujojusias piktžoles. Taip auginant,  pasakiškų derlių  neverta tikėtis, bet vienas kitas vitaminas bei malonumas garantuotas!

                            i.

                            On Dec 6, 2007 10:20 AM, Giedrius Vaivilavicius <gvaivilavicius@...> wrote:

                            noreciau pakomentuoti. man keista yra tai, kad dar nenupjovus zieminiu kvieciu sejami vel zieminiai kvieciai. O kur gi sejomaina? Fukuoka raso, kad butina mulciuoti kitu kulturu siaudais, t.y sakykim ryzius javu siaudais, javus ryziu ir panasiai. Musu salygom tiktu javai (kvieciai, rugiai, mieziai, avizos) mulciuojami grikiu siaudais, nes tai skirtingu seimu augalai ir ju ligos skirtingos. Manau sejant kasmet tas pacias kulturas gali derlius mazeti, nes siauduose lieka visos ligos. Bet tada klausimas ar yra ziemines grikiu veisles? arba kokia kita kultura naudoti sejomainai, kad isvengti ligu?
                             
                            Ir dar. Robinijos musu kraste yra invazine rusis, ji gali plisti nekontroliuojamai isstumdama musu vietines rusis. Su sia problema stipriai kovojama pietu ir vidurio europoje, ten ji baigia uzkovoti didziaja dali misku taip isstumdama vietines rusis. Lietuvoje gi ta problema kolkas yra Kursiu nerijoje. taigi manau reiktu atsisakyti sio svetimziamo augalo, nes galime privyrti koses. taip suprantu tai greitai agantis augalas, ir kaupiantis azota, puikiai tinka kurui ir trasai, bet ilgainiui del to gali kilti problemu, jos jau kyla. Lietuvos botanikai siuo metu yra susirupine del to. Manau reiktu naudoti musu vietines veisles, tokias kaip juodalksnis, baltalksnis, kliavas ir kt.

                            ----- Original Message ----
                            From: Giedrius Vaivilavicius < gvaivilavicius@...>
                            To: Meileserdve@yahoogroups.com
                            Sent: Wednesday, December 5, 2007 3:48:41 PM
                            Subject: Re: [Meileserdve] Fukuokos metodai musu klimatui

                            aciu Irinai uz vertima.
                            O sita straipsni as radau Fukuokos forume http://groups. yahoo.com/ group/fukuoka_ farming/
                            ten yra ir daugiau straipsniu. tereikia uzsiregistruoti i foruma, tai nemokama.
                             
                            pagarbiai, Giedrius

                            ----- Original Message ----
                            From: irina gaizauskiene <masyte@gmail. com>
                            To: Meileserdve@ yahoogroups. com
                            Sent: Tuesday, December 4, 2007 12:45:19 PM
                            Subject: Re: [Meileserdve] Fukuokos metodai musu klimatui

                            Sveiki, Giedriau,

                            Jūsų surastas straipsnis man pasirodė vertas dėmesio. Aš irgi ieškojau informacijos apie Fukuokos metodo taikymo patirtį mūsų klimato sąlygomis, o šiame straipsnyje konkrečiai rašoma , ką ir kada sėti, ką su kuo derinti. Taigi, pabandysiu trumpai reziumuoti praktinius straipsnio dalykus (dar yra keli  skyriukai, kur aiškinami šio metodo privalumai tiek derliaus, tiek aplinkos požiūriu, kalbama, kaip gauti didesnį derlių):

                            "Sėjama nekastoje neartoje pievoje. Nors nekalbama apie tai, kad kviečių grūdai apvoliojami moliu, manau, kad jei taikomas Fukuokos metodas, reikėtų tai daryti.
                            Balandžio mėnesį sėjami dobilai - patariama rinktis vietines, išbandytas baltųjų dobilų veisles.
                            Maždaug apie Jonines (nuo birželio 15 iki 30 d.) sėjami žieminiai kviečiai. Veislė turi būti žieminė, auganti ne per greitai, tačiau galinti išauginti ilgus stiebus ir varpas. Kviečiai sėjami tarp dobilų po šiaudų mulču.
                            Dobilams pradėjus žydėti, jie nušienaujami.
                            Jei dobilai nepasisėjo, sėkite juos vėl vasarą ar rudenį - kviečiai augs bet kokiu atveju.
                            Sunokę kviečiai pjaunami vidurvasarį, prieš tai apie Jonines tame pačiame lauke pasėjami kviečiai naujam derliui.


                            Šis metodas remiasi vasaros ir žiemos lygiadienio kaita. Būtent per tą laiką, padedami greta augančių dobilų, aktyviai vykstant jų lapuose fotosintezei,  kviečiai sukaupia reikalingas maisto ir struktūrines medžiagas - krakmolą ir albuminus, išvysto gilią šaknų sistemą Po žiemos lygiadienio ateina ramybės periodas ir kviečių medžiagų apykaita sulėtėja. Užsigrūdinę per žiemą kviečiai turi pakankamai maisto medžiagų, kad jai baigiantis galėtų žydėti ir subrandinti grūdus. Kviečiai - labai atsparus augalas, jei pakankamai anksti pasėsime dobilų draugijoje, jo nenugalės jokia, net garstyčinių šeimos piktžolė. Kviečiai bei miežiai auga molingose, kalkingose ir rūgščiose dirvose, rugiai - rūgščiose smėlingose dirvose.

                            auginant šiuo metodu javų lauke gali būti ir medžių, kurių šaknų gumbeliuose gyvena azotą kaupiančios bakterijos. tai akacijos (robinia pseudoacacia)  arba alksniai (baltalksniai) . Jie sodinami 15-20 m atstumu, laja turi praleisti saulės spindulius."

                            Galvoju, kad galima būtų pabandyti taikyti šį metodą, vis dėlto man liko keletas klaustukų, pvz.  - ar dobilus reikia vis iš naujo užsėti,  ar jie patys galėtų pasisėti? na turbūt reikia atsakymo ieškoti Fukuokos knygose.

                            Gal jūs, Giedriau, dar galėtumėte atsiųsti nuorodą į puslapį, kuriame radote šį straipsnį?

                            Irina
                            On Dec 3, 2007 4:04 PM, Giedrius Vaivilavicius < gvaivilavicius@ yahoo.com> wrote:

                            Sveiki,
                            Norejau paklausti, gal kas zinote kur ieskoti aprasymu, pavyzdziu, ideju Fukuokos metodo taikymui Lietuvoje? Radau cia toki viena straipsni, bet anglu kalba labai prastai man su ja... gal galit pasakyti ar verta ji verstis, gal yra geresniu? (prisegu)

                             

                            pagarbiai, Giedrius



                            Get easy, one-click access to your favorites. Make Yahoo! your homepage.




                            Be a better friend, newshound, and know-it-all with Yahoo! Mobile. Try it now.



                            Looking for last minute shopping deals? Find them fast with Yahoo! Search.

                          • Laimis Zmuida
                            Sveiki, na pagarba, kad vystote Fukuokos tema. Liuksas tiesiog. noreciau paklausti. Kaip ten yra su kvieciais. Rasote, kad jie ima sakotis, nes gauna daugiau
                            Message 13 of 13 , Dec 6, 2007
                            • 0 Attachment
                              Sveiki,

                              na pagarba, kad vystote Fukuokos tema. Liuksas tiesiog.

                              noreciau paklausti. Kaip ten yra su kvieciais. Rasote, kad jie ima sakotis, nes gauna daugiau erdves ir saules. As pakelese maciau netycia numestu arba netoli lauko sudygusiu kvietrugiu, tai jie visai nesisakojo. Brandino tiek, kiek kiti. Tai ir noriu paklausti - ar cia kitokia veisle turi buti, ar cia gaunasi taip, nes sodinama per jonines, taigi anksciau, ar galbut del to, kad ju galvutes yra nusienaujamos kai nuiminejamas derlius... Ar galbut tikrai jie sakojasi del erdves ir tik del erdves kiekio. Gal zinote kazka tiksliau?

                              Laimis Zmuida

                              2007-12-06, irina gaizauskiene <masyte@...> rašė:

                              Sveiki,

                              man irgi kilo tie patys klausimai. tačiau panašu, kad auginant kviečius šiuo metodu tarsi sėjomainos ir nėra. gal galima patiems paeksperimentuoti įvedant kitą javų kultūrą. nors nemanau, kad kviečiai turėtų sirgti, kad ir mulčiuojami savo šiaudais. beje, atrodo žinau, kokia veislė labiausiai tiktų - tai senoviniai dvigrūdžiai kviečiai Spelta (Vokietijoje juos vadina Dinkel). Jie ir ligoms atsparūs ir žmogui jokių alergijų nesukelia, vadinasi kaip tik tie kviečiai, kokių reikia. beje, pati esu mačiusi, kaip Rusijos Šiaurėje taigos gilumoje kaime žmonės dešimtmečiais augina bulves tame pačiame lauke, pavasarį prieš sodinimą vien patręšdami naminių gyvulių mėšlu. Ir prikasa tikrai labai daug bulvių, jei lietus nesupūdo kokią vasarą. ir jokios sėjomainos. o ar gamtoje yra sėjomaina? - ten greičiau pastovi įvairovė. tai ir Fukuokos lauke be ryžių , dobilų ir miežių dar auga visokios piktžolės. manau ir čia tas pats turėtų būti, piktžolių vis tiek bus, tai jos turėtų užtikrinti įvairovę ir nuo ligų apsaugoti. na čia iš dalies teorija, bet ją galima greitai patikrinti praktikoje:)
                              Nukrypstant nuo temos - beje ir auginant daržoves, linkstama prie to, kad labiau nei sėjomaina, reikalinga įvairovė. t.y. kai augalai auga kartu  pramaišiui, aišku, reikia atsižvelgti į alelopatiją. pati turiu panašiai sukomponuotas nedidukes lysves, kur viskas susimakalavę, vienmečiai kartu su daugiamečiais - vaistažolės, daržovės, uogos. pastebėjau, kad jų beveik nei purent, nei mulčiuot nereikia - purena ir tręšia pasilikusios gyvos ar pūvančios šaknys, o mulčiuoja patys augalai - jie tiesiog uždengia žemę, nepalikdami tuščių tarpu. Aišku, kompostas neprošal, jei norime daugiau ir didesnio derliaus. Jei matosi tarpas, galima pasodinti kokį augalą. Visas darbas - pasėti, ko trūksta, kartas nuo karto apžiūrėti lysves ir nukarpyti pernelyg išbujojusias piktžoles. Taip auginant,  pasakiškų derlių  neverta tikėtis, bet vienas kitas vitaminas bei malonumas garantuotas!

                              i.



                              On Dec 6, 2007 10:20 AM, Giedrius Vaivilavicius < gvaivilavicius@...> wrote:

                              noreciau pakomentuoti. man keista yra tai, kad dar nenupjovus zieminiu kvieciu sejami vel zieminiai kvieciai. O kur gi sejomaina? Fukuoka raso, kad butina mulciuoti kitu kulturu siaudais, t.y sakykim ryzius javu siaudais, javus ryziu ir panasiai. Musu salygom tiktu javai (kvieciai, rugiai, mieziai, avizos) mulciuojami grikiu siaudais, nes tai skirtingu seimu augalai ir ju ligos skirtingos. Manau sejant kasmet tas pacias kulturas gali derlius mazeti, nes siauduose lieka visos ligos. Bet tada klausimas ar yra ziemines grikiu veisles? arba kokia kita kultura naudoti sejomainai, kad isvengti ligu?
                               
                              Ir dar. Robinijos musu kraste yra invazine rusis, ji gali plisti nekontroliuojamai isstumdama musu vietines rusis. Su sia problema stipriai kovojama pietu ir vidurio europoje, ten ji baigia uzkovoti didziaja dali misku taip isstumdama vietines rusis. Lietuvoje gi ta problema kolkas yra Kursiu nerijoje. taigi manau reiktu atsisakyti sio svetimziamo augalo, nes galime privyrti koses. taip suprantu tai greitai agantis augalas, ir kaupiantis azota, puikiai tinka kurui ir trasai, bet ilgainiui del to gali kilti problemu, jos jau kyla. Lietuvos botanikai siuo metu yra susirupine del to. Manau reiktu naudoti musu vietines veisles, tokias kaip juodalksnis, baltalksnis, kliavas ir kt.

                              ----- Original Message ----
                              From: Giedrius Vaivilavicius <gvaivilavicius@...>
                              To: Meileserdve@yahoogroups.com
                              Sent: Wednesday, December 5, 2007 3:48:41 PM
                              Subject: Re: [Meileserdve] Fukuokos metodai musu klimatui

                              aciu Irinai uz vertima.
                              O sita straipsni as radau Fukuokos forume http://groups. yahoo.com/ group/fukuoka_ farming/
                              ten yra ir daugiau straipsniu. tereikia uzsiregistruoti i foruma, tai nemokama.
                               
                              pagarbiai, Giedrius

                              ----- Original Message ----
                              From: irina gaizauskiene <masyte@gmail. com>
                              To: Meileserdve@ yahoogroups. com
                              Sent: Tuesday, December 4, 2007 12:45:19 PM
                              Subject: Re: [Meileserdve] Fukuokos metodai musu klimatui

                              Sveiki, Giedriau,

                              Jūsų surastas straipsnis man pasirodė vertas dėmesio. Aš irgi ieškojau informacijos apie Fukuokos metodo taikymo patirtį mūsų klimato sąlygomis, o šiame straipsnyje konkrečiai rašoma , ką ir kada sėti, ką su kuo derinti. Taigi, pabandysiu trumpai reziumuoti praktinius straipsnio dalykus (dar yra keli  skyriukai, kur aiškinami šio metodo privalumai tiek derliaus, tiek aplinkos požiūriu, kalbama, kaip gauti didesnį derlių):

                              "Sėjama nekastoje neartoje pievoje. Nors nekalbama apie tai, kad kviečių grūdai apvoliojami moliu, manau, kad jei taikomas Fukuokos metodas, reikėtų tai daryti.
                              Balandžio mėnesį sėjami dobilai - patariama rinktis vietines, išbandytas baltųjų dobilų veisles.
                              Maždaug apie Jonines (nuo birželio 15 iki 30 d.) sėjami žieminiai kviečiai. Veislė turi būti žieminė, auganti ne per greitai, tačiau galinti išauginti ilgus stiebus ir varpas. Kviečiai sėjami tarp dobilų po šiaudų mulču.
                              Dobilams pradėjus žydėti, jie nušienaujami.
                              Jei dobilai nepasisėjo, sėkite juos vėl vasarą ar rudenį - kviečiai augs bet kokiu atveju.
                              Sunokę kviečiai pjaunami vidurvasarį, prieš tai apie Jonines tame pačiame lauke pasėjami kviečiai naujam derliui.


                              Šis metodas remiasi vasaros ir žiemos lygiadienio kaita. Būtent per tą laiką, padedami greta augančių dobilų, aktyviai vykstant jų lapuose fotosintezei,  kviečiai sukaupia reikalingas maisto ir struktūrines medžiagas - krakmolą ir albuminus, išvysto gilią šaknų sistemą Po žiemos lygiadienio ateina ramybės periodas ir kviečių medžiagų apykaita sulėtėja. Užsigrūdinę per žiemą kviečiai turi pakankamai maisto medžiagų, kad jai baigiantis galėtų žydėti ir subrandinti grūdus. Kviečiai - labai atsparus augalas, jei pakankamai anksti pasėsime dobilų draugijoje, jo nenugalės jokia, net garstyčinių šeimos piktžolė. Kviečiai bei miežiai auga molingose, kalkingose ir rūgščiose dirvose, rugiai - rūgščiose smėlingose dirvose.

                              auginant šiuo metodu javų lauke gali būti ir medžių, kurių šaknų gumbeliuose gyvena azotą kaupiančios bakterijos. tai akacijos (robinia pseudoacacia)  arba alksniai (baltalksniai) . Jie sodinami 15-20 m atstumu, laja turi praleisti saulės spindulius."

                              Galvoju, kad galima būtų pabandyti taikyti šį metodą, vis dėlto man liko keletas klaustukų, pvz.  - ar dobilus reikia vis iš naujo užsėti,  ar jie patys galėtų pasisėti? na turbūt reikia atsakymo ieškoti Fukuokos knygose.

                              Gal jūs, Giedriau, dar galėtumėte atsiųsti nuorodą į puslapį, kuriame radote šį straipsnį?

                              Irina
                              On Dec 3, 2007 4:04 PM, Giedrius Vaivilavicius < gvaivilavicius@ yahoo.com > wrote:

                              Sveiki,
                              Norejau paklausti, gal kas zinote kur ieskoti aprasymu, pavyzdziu, ideju Fukuokos metodo taikymui Lietuvoje? Radau cia toki viena straipsni, bet anglu kalba labai prastai man su ja... gal galit pasakyti ar verta ji verstis, gal yra geresniu? (prisegu)

                               

                              pagarbiai, Giedrius



                              Get easy, one-click access to your favorites. Make Yahoo! your homepage.




                              Be a better friend, newshound, and know-it-all with Yahoo! Mobile. Try it now.



                              Looking for last minute shopping deals? Find them fast with Yahoo! Search.


                            Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.