Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.

Re: [Meileserdve] Re: Ekologiskos statybines medziagos sodyboje arba kodel namai nedygsta kaip grybai

Expand Messages
  • Romas Jurenas
    Sveiki, Siek tiek i sona nuo temos. Viskas teisingai apie ekologines medziagas. Bet yra tam tikru niuansu. Pirma. Ar mes patys sugebam pasistatyti nama? Ir dar
    Message 1 of 1 , Oct 25, 2006
    • 0 Attachment
      Sveiki,
       
      Šiek tiek į šoną nuo temos. Viskas teisingai apie ekologines medžiagas. Bet yra tam tikrų niuansų. Pirma. Ar mes patys sugebam pasistatyti namą? Ir dar ekologišką. Antra. Ar kas nors siūlo gatavus ekologiškus sprendimus? Ir čia jau galima svarstyti, ar rinktis ne visai ekologišką sprendimą, ar namą pastatys anūkai.
       
      Kodėl ne taip paprasta pasistatyti namą.
      1. Tam reikia turėti daug ryžto. Ne visi turi. O ryžto trūkumo priežastys ne visada nuo pačio žmogaus norų priklausomos.
      2. Reikia nevergauti (t.y. nedirbti samdomo darbo). Ar daug tokių yra. Tada skaičiuojam, kiek vergas laisvo laiko turi. Šeštadienis, sekmadienis, kelios šventės ir mėnuo atostogų. Ne visi šiais laikais gali nevergauti. Aš irgi kol kas ne.
      3. Reikia neturėti šeimos. Jeigu turim šeimą, reikia neturėti vaikų. Jeigu dar turim vaikus, antra pusė turi pritarti tavo idėjoms. Jeigu tik pritaria ir morališkai palaiko, to dar neužtenka. Reikia kad antra pusė būtų bendražygis(ė) - kito žodžio nesugalvojau.
      4. Reikia gyventi šalia. Kai vergaujam ir negyvenam šalia, laiko dar mažiau lieka. Sklypų daug, o gyventojai susitinka tik per šventes.
      5. Reikia turėti pinigų. Banalu. Bet neužtenka vien tik vergauti. Daug žmonių vergauja, o neturi. Neturint, idėjos lieka tik idėjomis.
      6. Yra dar daug kitų darbų "sodyboje": medžių sodinimas bei priežiūra, daržas, tvenkinys, pagalbiniai statiniai, malkos, maisto gamyba ir t.t.
      7. Žmogus ne arklys ir ne robotas. Jam reikia pailsėti, pabendrauti, atgaivinti dūšią, pasidžiaugti.
      8. Ir t.t.
       
      Lygtai ekologiškos medžiagos atsiduria ne svarbiausioje vietoje. Aišku, skaitom, ieškom, pritariam, norim ekologijos.
       
      Romas
       
      ----- Original Message -----
      From: zlaimis
      Sent: 2006 m. spalio 25 d. 02:59
      Subject: [Meileserdve] Re: Ekologiskos statybines medziagos sodyboje

      Sveiki,

      Na, grazus Irinos laiskas apie ekologines ir neekologines medziagas. Is esmes, tai Irina viska ir pasakei, kas tos ekologines, o kas ne. Ir ner ka pridurti. :)

      As irgi manau, kad ekologiskiausia yra statyti is VIETINIU MEDZIAGU, t.y. is to, kas yra tavo sklype arba salia jo: molis, smelis, vanduo, mediena, siaudai, zole, akmenys... Juk jei reikia medziagas vezti is kazkur kitur, tai jau neekologiska, nes naudojamas kuras.

      Kadangi statoma is vietiniu medziagu, tai nereikia uz jas moketi, nereikia moketi nei uz atvezima, taigi, is to isplaukia, kad jos yra pigios. Geriausias atvejis - NEMOKAMOS. :)

      Taciau kai kuriu dalyku mes dar nemokame pasigaminti, taciau negalime issiversti ir be ju - pvz. stiklas, metalas, impregnantai, vandeniui nelaidzios medziagos - plastikas, polietilenas. .. Ju reikia atsivezti. Kuo is arciau vesime, tuo ekologiskiau. Nebent rasit arkliuka, tada galit vezti nors ir per visa Lietuva. :) Taip pat velgi kaina. Jei pirksite brangiai - neekologiska. Kuo pigiau tuo ekologiskiau, o visiska ekologija yra tada, kai yra nemokamai.

      Bet jei nesugebame issiversti be kai kuriu dalyku, tai ekologiska yra tada ir naudoti jau panaudotus daiktus. Pvz. jei rusyje turite plastikiniu dailylenciu, stiklo, metalo... ir jei ju ateitis aiski - kazkada jie keliaus i siukslyna, tai tada ekologiska yra juos kuri laika panaudoti pries ismetant. Nors ir atrodo, kad plastikas neekologiska, arba guma, bet jei jis siaip ar taip eina i siukslyna, tai geriau panaudoti, nei pirkti ka nors naujo. Tai vadinasi ANTRINIS PANAUDOJIMAS. Labai pazenge tame yra Japonai. Pas juos labai labai daug kas gaminama is antriniu zaliavu arba panaudojama neperdirbus.

      Zinoma, jei kazkas turite siferio stogui su asbestu - to senovisko, tai gal ir neekologiska ji naudoti, nes asbestas kenkia sveikatai. Geriau jau jo is karto atsikratyti. Bet plastikas ir metalas taip stipriai nekenkia, tai galima juos kuri laika naudoti.

      Labai gera knyga paminejai Irina - "Dom iz Samana". Ten daug idomiu ideju yra. As turiu sios knygos dar kelis egzempliorius parsiustus is Ukrainos. Galiu parduot. Is ten galima pasisemti daug praktiniu patarimu.

      Taip pat praktiniu patarimu galima rasti forume esu.tiems.kam. esu.lt. As sakau, kad tai laboratorija, kur mes galime padeti vieni kitiems sumastyti ekologinius sprendimus. Kolkas jis mazas ir kartais pasitaiko nepraktikos, bet kadanors bus stiprus. ;)

      Is praktiniu ekologiniu patarimu dabar turiu tik viena. Jau greitai bus salciai, iskris pirmasis sniegas. Tada reikia sekti kada dilgeles lengvai nusiskins. Butent tada jas reikia rinkti. Tada jos jau paruostos gamtos ir nebereikia ju mirkyti. Surinktas dilgeles reikia kokiu nors budu sulauzyti. Tada sulauzyta kietoji dalis isbyres ir liks pakulos. Po to is ju galima daryti siulus, bet ten tiek darbo, kad man neuztenka kantrybes. Bet pakulu jau pasidariau. Jas galima kisti i langu ir duru plysius. Ar i kitus plysius. Domas sake, kad maisas pakulu kainuoja 50 lt, bet as parduotuvej sauja pakulu maciau uz lita. O be to savo rankom pagamintas yra daug geriau. ;)

      Apie statyba is rastu, tai manau irgi taip pat - tai yra viena ekologiskiausiu statybiniu medziagu, jei ji uzauga musu sklype ir jos vezti niekur nereikia, ir jeigu jos uzauga daugiau arba bent jau tiek pat kiek iskertama, tada tai puiki medziaga. Taip statys namus musu anukai ir tai bus tikri namai. O dabar situacija tokia, kad statytis rastu nama yra praktiskai nusikaltimas pries gamta. Nes rastu neber... Lietuvoj misku neber. Girininkai susieme uz galvu vaiksto - anksciau tiek pinigu gaudavo, o dabar teks gyventi vien tik is atlyginimo. Nes misko neber, ner ka kirsti...

      Tik prasom neisizeisti rastiniu namu turetojai. :) Praktiskai visi musu kolkas atliekami veiksmai yra nusikaltimai gamtai. Eiti i Maxima, ziureti televizoriu ar naudoti ta pati interneta yra daug blogiau, nei statyti rastini nama. Rastinis namas yra simtus kartu geriau, nei murinis. Taciau siais laikais kai tiek medziu kertama rastine statyba jau stovi ekologiskumo paribyje, jau darosi neaisku ar ji ekologiska ar ne...

      Padangos. Padangos yra dar blogiau. Bet jeigu jau su jomis vazinejame, tai ka dabar daryti? Galime jas panaudoti statyboje arba darzininkysteje. Pvz. Jonas Juravicius, kuris lankesi klubuose ir pasakojo apie naujoviska statyba is molio, taip pat pasakojo apie savo viena projekta panaudojant padangas. Kitas pavyzdys yra R.Hartas. Apie ji rasiau "Meiles erdveje" Hartas gyveno Anglijoje. Jie ten prie namo turi labai mazai zemes, gal po du arus, o nori ukininkauti, taigi, jiems erdve labai svarbi. Taigi, jis sugalvojo auginti bulves ne horizontaliai, o vertikaliai. Padeda ant zemes padanga, prikrauna komposto ir ideda bulve. Kai bulve isleidzia stiebus ukininkai ja apkasa, tada ant apkastos dalies bulve dar bulviuku priaugina. O Hartas dedavo dar viena padanga ant virsaus ir pridedavo vel komposto. Bulve jau turedavo du aukstus. Paskui kai bulve vel uzaugindavo stiebus, vel ant ju dedavo padanga ir vel pridedavo komposto. Taip keturis penkis kartus Anglijoje imanoma padaryti. Pas mus gal maziau, o gal tiek pat. Kiekvienoj padangoj bulve priaugina po kelma bulviu. Taip stovi viena ant kitos penkios padangos, o viduj bulve augina bulviukus, o pacio augalo tik virsune islindusi virs padangu...

      Kai kurie anastasijieciai isgirze apie toki auginimo buda pasiurpo ir pasiunte visus Hartus tolyn tolyn... As juos suprantu, nes ir pats nesiimciau auginti bulviu padangose. Taciau taip pat suprantu ir R.Harta. Padanga - antrinis panaudojimas, vietos pas juos nera, o del uzterstumo nuo padangos... na sutikite, kad jokiu duomenu sita tema neturime. Nezinome kiek ta padanga turi toksiniu medziagu ir kiek ji kenkia, kiek ji isskiria i dirva negeru produktu. Na, bent jau as nemaciau jokiu tyrimu rezultatu, vadovaujuosiu tik sirdimi ir nuojauta, kad jos gali kenkti, bet kiek pagristas sitas tikejimas tai nezinau. Va, pvz. vaikstau po savo sklypa su botais, kurie gaminami is panasios gumos, naudoju polietilena, atsivezu plastikinius butelius ir ten laikau vandeni, kuri paskui geriu! Kas labiau kenkia - vanduo laikomas plastike ar padanga salia bulviu? As duomenu neturiu...

      O padangos Lietuvoje neperdirbamos. Jas kazkas superka ir sandeliuoja. Kazkuriais cia metais buvo tuose sandeliuose didziulis gaisras. Ekologine katastrofa. Bet tokia katastrofa imanoma tik sunesus daug padangu i viena vieta. Taigi, nemanau, kad yra gerai priduoti padangas, kad ir uz dyka ju supirkejams. Geriau jas laikyti isskirstytas ir kai atsiras perdirbimo punktas tada priduoti. O kol kas kur jas deti? Sandeliuoti savo hektare? Tai gal geriau jas kaip nors panaudoti? Kiek maciau galima puikia supyne vaikams padaryti, kiti naudoja kaip gelyno klomba, galima taip uzkasti, kad net nesimatytu padangos, o zoles neina prie geliu - patogu. Na, vistiek gi kazkur tas padangas reikia laikyti. Jei as isvesiu jas i siukslyna, tai jos ters kita vieta ir jokios cia ekologijos nematau.

      Butu idomi siuo klausimu Andriaus Samaliaus nuomone. Jis pas mus chemikas ir gali konkreciau paaiskinti kas labiau kenkia - guminis sportbatis, kuris lieciasi visa diena prie odos ar gumine padanga, kuri guli dirvoje. Kokias medziagas ji skleidzia ir kiek jos pavojingos? Taip. Labai butu gerai, kad Andrius paaiskintu apie daugeli medziagu, kiek jos kenksmingos, kurias galima laikyti sodyboje, o kurias grazinti i miesta? Pvz. mes isvezame is savo zemes stogo siferi, nes jame yra asbesto. Ir stikla isvezame, nes jis suyra tik per 900 metu, o mieste ji gali perdirbti. O guminiai botai, kaliosai, metalai ir dar bala zino kas, pas mus palikta sklype ir puna. Dali uzkasem savo sklype, dali palikom kur yra. Kiek tai kenkia? Andriau i pagalba. :)

      Laimis Zmuida

      --- In Meileserdve@ yahoogroups. com, "irina gaizauskiene" <masyte@...> wrote:
      >
      > Sveiki,
      >
      > seniai brendo mintis padiskutuoti apie sodybose naudojamas statybos
      > medþiagas ir jø ekologiðkumà. neretai pastebiu, kad kaimynai, skubëdami
      > ásikurti savo meilës erdvëse, naudoja visokias neekologiðkas statybines
      > medþiagas - pvz. betonà, mineralinæ vatà, makrofleksà ar ruberoidà stiklo
      > pagrindu. tai galima pateisinti ir suprasti, kai norima kuo skubiau ásikurti
      > ir atsiginti nuo þiemos ðalèiø. taèiau kartais imi ir pagalvoji, ar verta
      > taip skubëti, kad tektø priimti tokius neekolgiðkus sprendimus? vienu
      > atveju, mano nuomone, tokiø medþiagø panaudojimas gali bûti pateisinamas,
      > kai po ranka nëra ekologiðkø alternatyvø. ðtai að pati neseniai susidûriau
      > su þolës stogo árengimo problema. kiek besvarsèiau ar tariausi su bent kiek
      > iðmananèiais, vis tiek priëjau iðvados, kad ðiuo metu tokio stogo patikimai
      > árengti be ðiuolaikiniø plëveliø, membranø ar pan. neámanoma, nebent veþtum
      > berþo toðá ið Norvegijos - kas skamba gerokai absurdiðkai:) anksèiau, kai
      > gamta ir miðkai nebuvo tokie nuniokoti berþo toðies ir medienos panaudojimas
      > visiðkai pasiteisindavo - tiek funkcionalumo, tiek ekologiðkumo prasme -
      > dabar gi neþinai, kur tos toðies ieðkoti - ar miðke dairytis ar
      > lentpjûvëse... kai tiek vargo, tai èia jau ekologiðkumo sàvoka nebetinka.
      > ekologiðkumo sàvoka, mano galva apima ir tai, kad medþiaga bûtø pakankamai
      > pigi, kad jà be didelio vargo ir sànaudø bûtø galima gauti netoli statybos
      > vietos. be to, ekologiðkumas tai ir medþiagø antrinis panaudojimas - jei
      > pamatams naudojame kietas statybines atliekas, vietinius akmenis ar pan.,
      > tai maþiau pilame betono ir tokiu bûdu elgiamës ekologiðkiau nei rinkdamiesi
      > vien tik betono pamatus. taèiau, gráþtant prie neekologiðkø meþiagø
      > panaudojimo, vis dël to norëtøsi, kad sodybø aplinkoje jø bûtø kuo maþiau.
      > pvz. að ketinu, statant langus ir duris vietoj makroflekso naudoti pakulas
      > ir paskui uþsandarinti plauðamoliu. nemaþai alternatyvø mineralinei vatai,
      > kaip apðiltinimo medþiagai radau knygoje "Dom is samana" - tai ir avies
      > vilna ir senos medvilninës ar vilnonës kaldros (pamirðau lietuviðkà þodá),
      > ðiaudai, nendrës, aliuminio folija ir pan. tik reikës gerai pasukti galvà,
      > kaip ðiø medþiagø prasimanyti - turiu omeny iðmetimui skirtus atitarnavusius
      > daiktus. na að pati tiek daug ðneku apie ekologiðkumà, o manoji pirtelë - ið
      > ràstø, t.y. ið prabangios medþiagos. vat ëmiau ir neatsispyriau pamaèiusi
      > nedidelæ jaukià rastinukæ - tai tik tuo ir guodþiuosi, kad jai atsirasti
      > buvo ne mano valia (o gal ir jà rentæ meistrai netyèià "pagavo" mano
      > rastinukës vizijà) ir kad sumokëti uþ darbà pinigai pasitarnaus ðviesiems
      > darbams:)
      >
      > ádomu, o kà jûs manote apie neekologiðkas statybines medþiagas sodybose?
      > apie panaudotø padangø utilizavimà (jau ir tokiø problemø kaimynai turëjo)?
      >
      > Irina
      >

    Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.