Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.
 

[Meileserdve] Darzoves ne darze

Expand Messages
  • ferter refter
    Paskaiciau Egidijaus pasisakyma ir nusprendziau, kad reik pasidalinti menkute patirtimi. Cia ne kiek rezultatai kiek info pateikimas, pasidalinimas
    Message 1 of 31 , May 18, 2006
      Paskaiciau Egidijaus pasisakyma ir nusprendziau, kad reik pasidalinti menkute patirtimi. Cia ne kiek rezultatai kiek info pateikimas, pasidalinimas kurybiskumu, kad kas dar nesusivoke galetu pasisemti ideju apie sodinima ir sugyvenima su savo erdves augalais.
       
      Si pavasari susiradau savo erdve, visai salimais tevu sodybos. Ten buvo :), kazkada smelio karjeras, po to pieva kulturine, o dabar po truputi laukejanti :)), grazeja ne dienom bet valandom :)). Tai va, as ten pasidariau eksperimentine ir kartu ne visai lysve. Apie 10 x 1 x 0,2 m matmenu, bardiura dariau is velenos, kuria emiau is busimos kudros. Kaikur akmenis naudojau, lentele sulyginau vidini pavirsiu lysves uzpildamas smeliu ir sutankindamas, gavosi masyvus bardiuras, kuriame suaugs zoles velena ir jis laikys dregme ir bus lengva apdirbti. Is pradziu ant pievos klojau siaudu, gan plonu sluoksniu ir apibarsciau juos trupuciu juodzemio, kad greiciau pradetu irti. tada viska uzdengiau kartonu (pora metru palikau be kartono, tiek eksperimento tiek riboto kartono lapu skaiciaus sumetimais :))) ). Ant to kartono priveziau juodzemio apie 15 cm sluoksni. Darbelis nevaikiskas, kadangi tevai turi arkliuka ir vezima tai buvo isnaudota parankine darbo jega :), reikejo poros vezimu juodzemio. Pries pora savaiciu susodinau ten daugybe visokiu augalu atsitiktinio badymo metodu :)), tik zirnius ir pupas ties siaurine lysves krastine sodinau kad saules neuzstotu, dar buteliu plasmasiniu (nelabai gerai, bet ir blogo labai nedaug :) ) drekinimui prikaisiojau kas metra per lysve vidury. Kartonas jau visai minkstas buvo kai po menesiuko ikasinejau plasmasinius 1,5 ir 2 l talpos butelius (kakliuku i virsu ir su subadyta apacia, kad vanduo lasetu). Laistymui pasigaminau piltuveli su ilga zarna, kuria ikisi i ikasta buteli, o i piltuveli pilamas vanduo. Salia lysves apsodinau didziuli gabala nuostabios bet nelbai derlingos pievos, vietomis net dykumejancios :). prie liucernos krumu sodinau besivejancius augaliukus: zirnius, pupas. Pomidorus, kopustus, salotas, agurkus, saulegrazas kaisiojau kur papuole ir kaip papuole. Vadovavausi principu, "kam reiks tas uzaugs" :). Su saulegrazom atsibodo caskintis tai pasejau kaip javus is saujos, bet pastebejau problema: jos megiamos vistu todel reikia seti pries didelius lietus ir ten kur augalija skurdesne, kad butu tiesioginis kontaktas su zeme, kitaip gali ir nesudygti ant kokio lapo pasikabinusi, bet cia irgi galioja principas "jei lemta tai zeme pasieks", jei ne tai pasimaitins paukstukai :).
      Aptikau vidury lauko augancia gervuoge, padariau jai karkasa ir ikaliau, kad turetu kur vyniotis ir as ja pastebeciau is miesto atlekes, kol dar skubejimas varo i veikla :). Visus rastus medesliu sklype mulciuoju labai paprastai, kadangi anksciau ten tevukai gane gyvulius, arkli ir karvute, tai mulcios netruksta :)). Taip pat mulciuoju ir zemuoges bei braskes (neisivaizduoju is kur pastarosios mano sklype atsirade :)), auga vienoje eiluteje kas trisdesimt centimetru, tevai tikrai nesodino, galbut is kokios fermos su meslu buvo uzvezta...). Dar mulciavimui naudoju pjuvenas, kurios lieka po tradicines veiklos prie medzio :). Mano asmenine nuomone: "geriau prasta mulcia tinkamoj vietoj, nei nepanaudota labai gera parankine priemone...".
      Del rugscios dirvos tai kolkas dar neisikirtau. Skaiciau agronomijos vadovelyje apie tipinius rugstingumo ir sarmingumo indikatorius :), tokius kaip rugstynes, dirviniai asiukliai ir t.t. Zodziu jie pas mane auga vienas salia kito ir visiskai griauna mitus apie betkoki augalu pasiskirstyma pagal dirvos rugstinguma. Manau kad tai senas mitas sukurtas pradejus ziureti i zeme kaip i tinkamu ir netinkamu elementu sankaupa, o ne kaip i gyva, kvepuojanti, atsinaujinanti ir mastanti sutverima.
      Dar apie medziu sodinima truputi :))), prisodinau daugybe seklu, jei visos sudygs tai rudeni jokiu sodinuku sodinti nebereiks, tik priziureti jaunuolyna. Ko tik nesodinau, visu imanomu rusiu riesutu nuo tradiciniu lazdynu is po tevu langu iki kepintu pistaciju :)))))))) (cia zinoma diskredituoju save kaip ukiska zmogu :), bet ka padarysi, jeigu jos visgi sudygs tai bus pasaka kuria anukai savo anukams pasakos i pistaciju giraiteje svajodami :) ), dar is fantastikos sferos pasodinau migdolmedziu, nors tokia cia ir fantastika. Pistacijos auga afganistane, ten klimatas aukstikalniu, ziemos saltos, vasaros karstos, dregme labai maza tik, va tas kogero bus blogiausia, bet is seklos augalas perima aplikos i kuria pateko informacija ir stengiasi prisiderinti prie jos. Taigi matysim su laiku. Bandziau ir sodinima atzalu bulvese, pagrinde vysniu atzaloms ir serbentams, kolkas rezultatu nesimato :(. Tevukai sukiso tingedami i namo paunksme ir ten jau lapoja ju serbentai, o mano kepinami saules kolkas nerodo rezultatu, planuoju juos uzmulciuoti (dar tokia klaida padariau kad palikau daug pumpuru ant sakeliu, po 5-7, sakele matyt tiek nesugeba ismaitinti kol nera saknu, kad ir is bulves, nors dar bus matyt su tais serbentais ir vysniom :) ).
      Medelius taip pat sodinau, iskasdavau su velenos gabalu, nes vezimu vezant nesunku, karuciu taip pat. Visi nesulapoje kuo puikiausiai prigijo. Pries pora savaiciu sodinau lapuotus :))), t.y. jau prabudusius, bet mazesnius, tai visko pasitaike :). Tie medeliai kurie auga is atzalu prigyja sunkiau, nes neturi stiprios palaikancios asmenines saknu sistemos, juos maitina motininis medis per pagrindine sakni, persodinant mes jos gabala iskertame, bet ji jau nebefunkcionuoja ir medelis turi pereiti prie kito gyvavimo ciklo. Taip atsitiko su laukinemis kriausaitemis, kur buvo atzalines pradejo vysti, paziuresiu ar per pora savaiciu sugebejo prisitaikyti prie sausringu salygu ir maisto trukumo, o kur buvo is seklu tai kuo puikiausiai jauciasi. Drebules taip pat atzalom dauginasi, bet prigyja kazkodel lengviau nors ir metrines ir dar didesnes sodinau i labai panasia zeme. Na daug ten visokiu subtilybiu yra :), jas ir mokomes stebeti, nuo dirvos strukturos iki menulio zodiako poveikio vienai ar kitai augalo savybei :).
      Tai tiek mazdaug veiklos, dar tiesa teko ir suaugusius medzius truputi patvarkyti, geneti lazdyna, obelaites apgrauztas pjaustyti. Bet dar anksti apie tai, rudeni bus rezultatai, kitais metais bus galima daryti isvadas, bet manau viskas bus ok. Nes nieko as ten per daug nesikisau i medeliu augima, tiesiog iskapojau ir isretinau nuo sausu ir punanciu saku, nuo stipriai (beviltiskai) kiskuciau apgrauztu arba aplauzytu gyvuliu.
      Tiesa, sodinimui i pieva gan praktiska naudotis mediniu, tvirtos medienos, pagaliuku, tarkim azuolo ar uosio sakeles. Tiesiog praduriama velena ir ispraudziama sekla. Galima net sodinimo prietaisa pasidaryti, bet cia jau aplenkiama informacine apykaita :).
       
      Tai tiek siam kartui ataskaitu uz pavasari :))

      __________________________________________________
      Do You Yahoo!?
      Tired of spam? Yahoo! Mail has the best spam protection around
      http://mail.yahoo.com

    • irina gaizauskiene
      Sveiki-gyvi, del vandens padavimo is giliau: galbut grybu vaidmuo siuo poziuriu buvo gerokai pervertintas? neturiu specifiniu ziniu, bet remadamasi tuo, kas
      Message 31 of 31 , Jun 7, 2006
        Sveiki-gyvi,
         
        del vandens padavimo is giliau:
         
        galbut grybu vaidmuo siuo poziuriu buvo gerokai pervertintas? neturiu specifiniu ziniu, bet remadamasi tuo, kas anksciau buvo rasyta ir bendru supratimu, sakyciau, kad be kita ko grybai paduoda kaimyniniams augalams maisto medžiagas - taip jie dalyvauja dirvozemyje vykstanciuose ivairiuose biocheminiuose procesuose - reakcijose, mainuose, apykaitoje. tai, ka organizmai pagamina ir isskiria i aplinka gali buti naudinga arba nuodinga kitiems. grybai ir minta savo "seimininku" syvais ir kartu juos maitina.  tai jei grybai, gyvenantys ant augalu saknu, teikia tam tikras maisto medziagas is dirvozemio (jie jas paima, perdirba ir pateikia "suvirskinama" forma augalams, ant kuriu gyvena, ir ju kaimynams), galbut tokiu budu "aptarnaujami" augalai maziau jaucia vandens stygiu, yra geriau pamaitinami ir apsaugomi nuo ligu. bet visgi vandeni jie daugiausia paima saknimis - todel paprastai augalai, kuriu saknys pavirsines, nera atsparus sausrai, kaip ir zole pievoje - jei ji nera apsaugota medziu ar krumu nuo saules - ir, manau,  jokie grybai ar liucernos dideles sausros metu jai nepadetu..
         
        galvoju, kad nuo sausros augalus daugiausia apsaugo ilgos saknys, kurios pasiekia vandeninga sluoksni, dirvos paklote (samanos, zieve ir pan.) ir kitu augalu kaiminyste (daro augalus atsparesnius).
         
        aisku ir grybai gali siek tiek prie to prisideti, bet juk zinoma, kad kai ner lietaus, net ir patys grybai neauga (aisku, kalbejom apie kitus grybus, bet vis tiek visi jie grybai :))
         
        o tikrai idomu, ar apsimoka grybams listi tiek giliai, kiek siekia kai kuriu augalu saknys (pvz, keliolika metru?)
         
        apskritai, naturali zemdirbyste yra pati gamta - jos gyvenimas, o mes bandome ja imituoti, tai iseitu, kad imituoti reikia kuo naturaliau - kai supranti, kad viskas yra viena visuma ir net menkiasia tos visumos dalele yra be galo reiksminga (nors jos paskirties iki galo galime ir nesuvokti) darniam jos funkcionavimui - tai atrodo visai imanomas uždavinys.
         
        Irina
         
         

         
        On 6/8/06, zlaimis <zlaimis@...> wrote:
        Sveiki,

        man vis galvoje ta naturali zemdirbyste. Turiu klausimu. :)

        Saulius raso:
        >     Dirvozemyje daugiausia gyvu organizmu yra iki30-
        > 40 centimetru gylio.

        Kiek giliai gyvena grybai? 50cm? O ankstesniuose laiskuose buvo
        iskeltos idejos buktais grybai pristato augalams vandeni.

        Sakykim mano pomidorai miske. Jie turi 20-30 cm saknis. Sakykim
        nelyja. O 2 metrai po zeme eina gruntiniai vandenys. Ar mano pomidorai
        gali grybu pagalba pasiimti vandens is tokio gylio?

        As isivaizduoju taip: auga salia pusys. Ant ju saknu auga grybai.
        Daugiausia 30-40 cm. Bet turbut tesiasi ir 2 metrai po zeme? Tada tie
        grybai gali paimti vandeni ir uzkelti i virsu mano pomidorams.

        Ar tai tiesa? Ar grybai tikrai gali pristatinet vandeni ne augalui ant
        kurio gyvena, o kitam augalui ir 2 metru gylio i 30 cm gyli?

        Kaip augalai gauna vandeni? Liucernos saknys ilgos, 4 metrai, tai jos
        zaliuoja kupstais kai aplinkui zole visa nudziuvusi. Jos sugeba
        pasiimti vandens is giliau. O zole nesugeba. Todel sausros metu
        zaliuoja tik liucernos. O gal liucernos uzkelia vandeni ir kitiems
        augalams? Gal salia liucernu dregniau? Gal ten reiketu sodinti dregme
        megstancius augalus? Gal kas turi kokiu pastebejimu siuo klausimu?
        Matet liucernas, matet dirvos dregme ar siaip ka?

        Laimis Zmuida






        ------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~-->
        Get to your groups with one click. Know instantly when new email arrives
        http://us.click.yahoo.com/.7bhrC/MGxNAA/yQLSAA/ootolB/TM
        --------------------------------------------------------------------~->


        Yahoo! Groups Links

        <*> To visit your group on the web, go to:
           http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve/

        <*> To unsubscribe from this group, send an email to:
           Meileserdve-unsubscribe@yahoogroups.com

        <*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
           http://docs.yahoo.com/info/terms/





      Your message has been successfully submitted and would be delivered to recipients shortly.