Loading ...
Sorry, an error occurred while loading the content.

102svarbiausia sodybos

Expand Messages
  • Laimis Zmuida
    Apr 6, 2006
    • 0 Attachment
      Sveiki,

      Veikiu as vis kazka, darau darau darau ir vis susimastau apie sodybas. Vat vyksta bardu karavanas, va mus filmuoja televizijos, idejos sklinda, garsas eina, bendraminciu daugeja, vyksta sventes, laikrastis eina ir t.t. Daug darbu nuveikta... ir visa tai yra geris.

      Taciau as kaip paziuriu i pasauli, tai tokius darbus dirba daugelis sviesiu zmoniu. Ir bardu koncertai organizuojami, ir seminarai, ir sventes visokiausios, ir laikrasciai su gerais straipsniais leidziami, geris irgi sklinda... ir tai saunu...

      Bet bedirbdamas vis susimastau. Kas man svarbiausia yra? Ar naujas laikrascio numeris duos daugiau pasauliui ar visgi ta laika galeciau investuoti i savo sodybos kurima. Ar bardu karavanas ar mano sodyba, ar dar koks projektas, ar sodyba...

      Liuks yra visi darbai kuriuos mes darom. Kazkam to reikia. Taciau visgi cia yra kabliukas... Zeme nuo katastrofos visgi isgelbejo sodininkai. Augalai ir gyvunai, tai yra gyvos Dievo mintys. Tiesiogines Dievo mintys. Ir bendraujant su augaliukais ir gyvuneliais, musu mintys greiteja ir gyvenimas prasmingeja. Tik gamtoj issilaisvini, islaisvini savo prota.

      Man atrodo, kad sicia budami, t.y. mieste, mes tarsi sukames kazkokiame rate. Musu mintys cia yra nelaisvos. Ir be to bendraujam ne tiesiogiai su Dievo kuriniais, o daug kartu perdirbtais jo kuriniais. Ne su augalu, o su kompiuteriu, ne su vabalu, o su valdininkais...

      Atkreipkim demesi i tai ka mes darom ir ka mes veikiam. Stai pvz. isejau i miesta nunesti draugei knygos "Dom iz Samana". Tai didelis geris! Bet tam as jau sugaisau skambinimasi telefonu, tarimasi, rengimasi, batu valyma ir t.t. Toliau as sprendziu problema ka veikti kol atvaziuos troleibusas, issprendziu, kad reikia paskaityti knyga..paskaitau.. taciau vis mintis galvoj, kad reikia nepraziopsot troleibuso, paskui vaziuoju, mintis galvoj, kad reikia nepraziopsot kur islipsiu, prieina kontrole ir as sprendziu koki bilieta pirkti kitam menesiui uz 11lt ar pigesni tik darbo dienom.. vykdau apskaiciavimus ir nusiperku.. islipu, toliau sprendziu problema kaip pereiti per gatve. mano mintis nukrypus i sviesofora, galvoju ar to negalima but padaryt tobuliau, pagaunu save nesamones galvojanti, tada pereinu per gatve ir kita mintis veikia, kad neatsitrenkti i kitus zmones, nes ju daug, galiausiai ateinu i sutarta vieta ir laukiu..penkias minutes.. ir kuo uzimta mano mintis? vel prie paminklo atsivede mokytoja vaikus ir sako: "vat vytautas didysis buvo geras, nes jis nukovojo zemiu mums iki juodosios juros, paverge daug tautu".. as galvojau kaip cia man neklausyti tokiu nesamoniu, bet mokytoja taip garsiai vaikams pasakoja, kad negaliu negirdet ir mano mintys nukrypsta i tai.. susitinku su drauge, einam i kavine, ten sprendziam problema ka uzsisakyti pavalgyt, kur pakabinti striuke, is kur gauti popiriaus uzsirasymui..ir t.t. sugaistu puse dienos... ir apie ka as masciau?

      Aisku, kad nudirbau daug geru darbu. Ir drauge pasirupinau. Taciau apie ka as masciau? Mano mintis buvo uzimta visokiom pseudo problemom. Kodel zmogus turi galvoti apie sviesofora, apie tai kur jam striuke pakabinti, o ne apie gyvenimo prasme ir savo paskirti, vabaliuku paskirti?

      Nors tos mintys apie sviesofora, apie islipima is troleibuso uzima labai mazai laiko, bet ju yra tiek daug aplinkui mieste, kad jos atima visa laika. Visa diena vaikstau, sprendziu tas pseudo problemas, netikras problemas ir ne nesusimastau apie gyvenimo prasme..

      Daug darbu nudirbu. Isplatinti "Dom iz Samana" yra geris. Bet visa diena praleisti galvojant apie situos negyvus daiktus, tai yra negeris...

      Gamtoje yra viskas atvirksciai. Cia niekada nekyla tokiu minciu kaip sviesoforas, arba kada islipti. Cia galva tarsi tuscia. Eini per miska ir tavo galvoj nera jokiu pasaliniu minciu. Niekas tau laiko neatima, jokia reklama, joks mokytojos aiskinimas apie vytauta didyji... Galva tuscia, laisva ir jei tu susimastai apie gyvenimo prasme, apie tai kam reikalingi uodai, tai niekas tau netrukdo. Gamtoje gali viska apmastyti daug daug greiciau. Nes cia viskas gyva ir padeda tau.

      Tai as ir sakau, kad miestas yra geris, nes cia gyvena daug daug zmoniu. Taciau mieste musu mintis yra ikalinta. Cia mes sprendziam netikras problemas. Tarkim bardu koncertas. Tai yra didziulis geris. Taciau kad jam suorganizuoti organizatoriai turejo spresti ivairias problemas: is kur gauti patalpas, transporta, kur spausdinti bilietus, kur plakatus, kaip viska suorganizuoti... Ir suorganizavo jie viska puikiai. Bet siaip as susimastau ar prie to turetu sustot Dievo sunaus mintis? Kur man pigiau atspausdinti plakatus? Gal geriau susimastyti kodel vabalas turi sesias kojas? kodel visiems gyvunams pakanka keturiu, o vabalas turi sesias?

      Todel kad ir kiek mastau, kad ir kiek dirbu, vis man atrodo, kad reikia visgi uzsiimti pagrindiniu dalyku kuri mes turime - tai sodybomis. Savo sodybomis. Juk knygose issakyta esme yra sodybos. Nesupraskit aisku tiesiogiai. Sodyba kaip tokia ji nieko gero neduoda. Sodybas kuria daug zmoniu, bet nieko is to neiseina. Svarbu yra zmogus sodyboje, jo santykis su augalais, gyvunais ir kitais zmonem, svarbu susikurti tokia sodyba, kur tavo mintys bus laisvos. Lietuvoj daug kas kuria sodybas. Bet jie atsiveda elektra, issiasfaltuoja takelius, nusikerpa zolyte, pasisteto nama ir viskas gaunasi kaip mieste... ir turi spresti tas pacias problemas, kaip apsaugoti asfalta, kad saltalankiai jo neiskilnotu, kaip samanas nuo jo nuvalyti, kaip apgeneti medi... Zodziu, ne tokias sodybas turetume kurti. Musu sodybos kitokios. Jos islaisvina minti.. Jos turi but kitokios, nei miestas.

      Bet kaip to pasiekti? Mes juk priprate prie miesto, mums kanalizacijos reikia, asfalto reikia, pievutes reikia trumpos, kad su batais vaikstant neissitepliotu... nu mes taip iprate. Todel sodybos kurimas turetu bur suprantamas kaip SAVES KEITIMAS. Jei saves nepakeisi, tai tiesiog is hektaro zemes padarysi dar viena miesto kvartala, tiesiog atsinesi miesta i savo sklypa ir viskas. Is esmes niekas nepasikeis, o tik vieta.

      Todel sodyba nera svarbu. Svarbiausia, kaip mes keiciames eidami i sodybas. Jei mes sugebesim pakeisti savo miestietiskus iprocius, tai sukursim tokia sodyba, kurioje musu mintys bus laisvos. Svarbu paciam pasikeisti.

      As kai sakau, kad svarbiausia yra sodybos, tai turiu omeny, kad sodyboje bus laisvos mintys ir mes galesim daug lengviau pakeisti save. Ten mes nespresim problemu kaip pereiti per gatve ar kt.

      Viskas svarbu.. galbut netgi negrazu ir negalima taip sakyti, kad sodybos yra svarbiau ir geriau. Galbut reikia sakyti - "as renkuosi sodybos kelia, man sis kelias labiau tinka ir patinka". Svarbu apsikuopti mieste, mieste irgi galima save keisti, tik svarbu neisisukti i ta kasdienybes rata, kai pradedi spresti netikras problemas. Mieste irgi turi galvot ne apie tai, kaip tau troleibuse prasibrauti iki komposterio ir pazymet bilieteli, mieste turi galvot apie save, kokios tavo gerosios savybes, kaip padet zmogui einanciam salia, gal jam koki gera zodi pasakyt, mastyt kaip sita ar kita sprendima as pritaikyciau savo sodyboje, mastyt ar tikrai sita mano savybe tiks ir sodyboje, gal ja reikia pakeisti savyje...

      Viskas yra svarbu, bet vistiek kvieciu i sodybas...

      Laimis
    • Show all 4 messages in this topic