Alvydai,

Ačiū tau už nuotraukas iš Kaziuko mugės eitynių:
https://plus.google.com/photos/101094739229822839795/albums/5716483162803484065?\
authkey=CIvlv8KMzv7mwwE&banner=pwa&gpsrc=pwrd1
ir čia:
http://www.facebook.com/media/set/?set=a.402178619797232.116166.100000152929181&\
type=1

Ačiū! Smagu ir linksma matyti.

Beje, eitynės gražus pavyzdys, kaip sugebam savaip, savo laikais, naujai
išpuoselėti senus papročius.

Priešingai, mačiau filmuke, kaip Rumšiškėse nesugebam atsikratyti tikrai
mums nereikalingų apsirengimų žydais ir čigonais, kas iš esmės yra
grubokas pasityčiojimas iš jų:
http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=991

Jie tuo nesidžiaugia ir mes lietuviai turėtumėm juo mažiau.  Tas mus
skaldo ir menkina.  Tyčiokimės iš amerikonų, rusų, kiniečių, lenkų jei
norim tyčiotis iš galingesnių, jei kas mus engia. Bet iš tiesų, kam
tyčiotis?

Mūsų užgavėnių ištakos tai be galo senos, iš pagonybės laikų, kada
lietuviai net nežinojo, kas yra žydai ir čigonai.  Persirengimai (vyrai
nuotakom, moterys jaunikais) irgi kažin ar yra lietuviams būdingas.
Manau, visa tai susiję su "atostogomis nuo dorovės", kada tuo pačiu
įgalinamas ir pasmerkiamas neteisingas elgesys ar tiesiog kitoniškumas.
Kiek matyt, Užgavėnių iškrypimai būdingi katalikybei, kur atseit, "kai mes
nedraudžiam, supraskit, kad leidžiam".  Juk Užgavėnės švenčiamos prieš
Pelenų dieną.  Kaip katalikas, manau, kad mano bažnyčia privalo pasisakyti
prieš ydingus papročius ir palaikyti sveikus.  Visi labiau gerbsime tokią
bažnyčią.

Rumšiškių valstybinis muziejus, http://www.llbm.lt nepasisakydamas prieš
tokius bjaurius, niekingus, nereikalingus papročius, juos gaivina ir
įtvirtina valstybiniu mąstu.  Kaip mums juos išrauti, o tuo pačiu
parodyti, kokie iš tikrųjų buvo mūsų papročiai ir kokie gali būti?

Ar mūsų tauta bejėgiška? Jei nenorim visi nuo jos nusigręžti, privalom
rūpintis ydingais papročiais, juos keisti gražiais.

Užupio respublika tai irgi įkvėpiantis pavyzdys mūsų naujų ir gyvybingų
papročių.  Balandžio mėn. 1 d. jau bene 15tus metus švęsime Užupio
nepriklausomybės šventę.

Linkėjimai iš Čikagos! Kviečiu atsiliepti ir kartu pamąstyti. Atsiliepimus
skelbsiu http://groups.yahoo.com/group/veiktiplaciau/

Andrius Kulikauskas, ms@..., +1 (773) 306-3807


> Sveiki,
>
>
>
> Šeštadienį mugės dalyviai žygiavo teatralizuotoje eisenoje nuo Lukiškių
> aikštės iki Rotušės.
>
> Jei nesuspėjot – čia gera proga sudalyvauti J
>
> Sėkmės,
>
> Alvyds
>
>
>
>
>
>
>
>
>
>
>
<https://picasaweb.google.com/lh/sredir?uname=101094739229822839795&target=ALBUM\
&id=5716483162803484065&authkey=Gv1sRgCIvlv8KMzv7mwwE&invite=CPGHha0H&feat=email\
>
>
> KAZIUKO mugė žemaitiškai
>
> Vilnius
>
> 2012 Kov. 3
> sudarė Alvydas STRIČKA
>
> Daugiau info:
>
> http://www.facebook.com/alvydas.stricka
>
>
> <https://picasaweb.google.com/lh/sredir?uname=101094739229822839795&target=A
> LBUM&id=5716483162803484065&authkey=Gv1sRgCIvlv8KMzv7mwwE&invite=CPGHha0H&fe
> at=email> Žiūrėti albumą
>
> <https://picasaweb.google.com/lh/sredir?uname=101094739229822839795&target=A
> LBUM&id=5716483162803484065&authkey=Gv1sRgCIvlv8KMzv7mwwE&invite=CPGHha0H&fe
> at=email&mode=SLIDESHOW> Pradėti demonstraciją
>
>  <https://picasaweb.google.com>
>
>
>
>
>
>

Prašau pagalbos skleisti žinią, kaip Čikagoje švęsime Užupio
nepriklausomybę, o kartu ir atidarysime mano parodą "Dievo protas", kuriam
ruošdamas kuriu filmukus http://www.ms.lt/tv/  Naujausiame rodau parodos
maketą.

Parašiau išeivijos laikraščiams "Amerikos lietuviui" ir "Draugui".  Kam
rašyti Lietuvoje?  Išeiviai skaito Lietuvos spaudą, pirmiausia
internetinius portalus.

Kas Užupyje pabendrautų su mumis vaizdo ryšiu?  Tai galėtų vykti prieš pat
vidurnaktį, Užupio laiku, balandžio mėn. 1 d..

Ačiū Vygantui Vėjui už patarimus ruošiantis parodai!

Andrius

Andrius Kulikauskas
ms@...
(773) 306-3807
http://www.selflearners.net

Vilniuje, šalia senamiesčio, anapus Vilnelės yra Užupis, kvartalas garsus
savo menininkais, niekadėjais ir keistuoliais.  Užupio respublika paskelbė
nepriklausomybę balandžio mėn. 1 d., 1997 m.  Rimtai ar nerimtai? Tikrai
geranoriškai.  Kasmet užupiečiai muitininkai įsitaiso Užupio tiltuose,
stabdo eismą, antspauduoja pasus ir svarbiausia, kviečia linksmintis.  Yra
ir poetiška Konstitucija, kurios pirmas straipnis, "Žmogus turi teisę
gyventi šalia Vilnelės, o Vilnelė tekėti šalia žmogaus."

Šįmet Užupio nepriklausomybę švęsime ir Čikagoje.  Balandžio mėn. 1 d.,
3:00 pm, savamokslis menininkas Andrius Kulikauskas kviečia į savo parodą
"Dievo protas" (God's Mind), istorinėje juodųjų menininkų galerijoje,
Southside Community Art Center, 3831 S. Michigan Ave., Bronzeville
kvartale. http://www.southsidecommunityartcenter.com  Andrius savo
nutapytomis drobėmis išreikš neįprastą mintį, jog Dievas nebūtinai geras.
Jis pavaizduos, kaip "geras vaikas" ir "blogas vaikas" tą mintį priima,
tarsi upę, kurią tenka perbristi, renkantis mokytis, bręsti, gyventi
amžinai jau čia ir dabar.  Panašiai, Užupis yra utopija kuri mus kviečia
perbristi upę.

Pristatysime "Užupio" alaus darytoją, čikagiškį Chris Lattimor, kurį
patvirtinsime Užupio ambasadoriumi.  Jisai ir jo žmona, menininkė Daina
(Lukaitė) susižavėjo Užupiu, kurį Andrius jiems aprodė.  Andrius Užupio
Galeroje http://www.umi.lt surengė dvi parodas po to kai jį padrąsino ir
iškėlė tuometinis kuratorius Vygantas Vėjas ir Užupio užsienio reikalų
ministras Tomas Čepaitis.  Pasistengsime užmegzti vaizdo ryšį su Tomu ir
kitais užupiečiais kol Užupyje dar nesugaudė vidurnaktis.  O gal ir
įkvėpsime Bronzeville gyventojus paskelbti nepriklausomybę taipogi.
Pradžiai nors išversime Užupio konstituciją į šiuolaikinę juodųjų
tarmę.

Kviečiam įsijungti!  Paroda veiks iki balandžio mėn. 29 d.. Rašyti ar
skambinti Andriui Kulikauskui (773) 306-3807, ms@...,
http://www.selflearners.net

Sveikas Andriau

Apšnekame laiką pirmiausiai .
  Kai pradėsite švęsti,
  kiek Lietuvoje bus laiko
  ir kiek tęsis šventė?

Tomas

--------------

Tomai!

Parodos atidarymas (sekmadienį, balandžio mėn. 1 d.), prasidės 15:00
Čikagos laiku, tai 23:00 Lietuvos laiku.

Mum patogiausia su jumis susijungti būtų maždaug 23:30 ar 23:45 Lietuvos
laiku.

Mes Čikagoje tad galėtumėm pratęsti Užupio šventę, kad jos para
nesutilptų
į 24 valandas.

Būtų įdomu išgirsti iš jūsų apie Užupį, ką nepriklausomybė reiškia
ir kaip
jos imtis čia, Bronzeville kvartale.

Tikiu prieš tai išsiversime Užupio konstituciją į juodųjų tarmę.  Ji bus
dalis parodos.  Mat upės perėjimas yra pagrindinė mintis mano parodos
"Dievo protas".  Ta upė yra mintis, kad Dievas nebūtinai geras.  Kitoje
pusėje tos upės, aišku, yra Užupis ar Anapus. ;)  Žodžiu, amžinas
gyvenimas, platesnis už šį gyvenimą.

Renata Šerelytė, išeivijos laikraščio "Draugo" kultūrinio priedo
redaktorė, sutiko paskelbti žinias apie mūsų šventę.  Tomai, ar galėtum
parašyti pastraipą savo minčių apie Užupio respublikos prasmę? gal ko ji
patraukli nelietuviams?  Vygantai, ar galėtum parašyti kelis sakinius apie
mane, kaip kūrėją?

Tomai, kaip manai, ar galėsim pabendrauti?

Ačiū jums!

Savo parodą aprašau anglų kalba http://www.selflearners.net o lietuvių
kalba kuriu vaizdo įrašus, kaip ruošiuos: http://www.ms.lt/tv/  Ačiū už
pagalbą žmones kviesti į šventę!

Andrius

Andrius Kulikauskas
ms@...
(773) 306-3807
http://www.selflearners.net

Vygantai, Tomai, ačiū!

Vygantai, apie mane prašau parašyti ir man atsiųsti, iki šio šeštadienio,
vieną kitą sakinį ar vieną kitą pastraipėlę.  Iš viso rašysiu kokius
tris
puslapius, tai yra, gausis vienas laikraščio puslapis.  Vygantai, kaip
tave pristatyti?

Tomai, prašau irgi parašyti kelias pastraipas, jo jei nori, puslapį ar du
kompiuterraščiu, juk tuo pagarsinsim Užupį ir parodą. Tavo vaizduotė
įkvėpia.  Ko dabar sieki, kaip užsienio reikalų ministras? Čia bus
"Draugo" kultūriniam priedui.

O paskui, kai atidarysiu parodą, atsiųsiu darbų nuotraukas ir galėsim vėl
parašyti.  Galėsim ir papasakoti, kaip praėjo Užupio šventės.

Tomai, pavadinimas "Bronzeville" kyla iš "bronzinės" odos žmonių, tai yra,
iš juodų/rudų.  Tai nuo seno juodųjų kvartalas, nuo 1910-20 metų savo
gyvumu žinomas kaip "Juodoji Metropolija", kuriame, kaip mini, grojo ir
Armstrongas.  Gangsterio Al Capone ryšiai buvo minimalūs (jam priklausė
dalis vieno klubo) ir juodieji su juo nesisieja.

Bronzeville yra bene prašmatniausias juodųjų kvartalas, bet jie visi
sunyko, kaip ne keista, integravus miestą, nes kas galėjo - gydytojai,
verslininkai, advokatai ir kiti šviesūs veikėjai - visi išsikraustė ir
liko apleistieji.  Juodųjų kvartalai liko 100% juodi, kitų kaip ir
pasmerkti. Gyvenau ne per toli, Englewood kvartale, kuriame tada žūdavo
kasmet 1 iš 1,000 gyventojų.  40% namų yra nugriauti.  Iš viso juodųjų
kvartaluose Čikagos pietuose ("Southside") gyvena kokia pusė milijono
žmonių.

Bronzeville galerija yra senuose rūmuose, gali pasižiūrėti:
http://g.co/maps/p8xv9
Namai gražūs ir su laiku rajonas atsigaus.  Už trijų blokų yra viso
Čikagos miesto policijos pagrindinė nuovada.

Bronzeville yra pakankamai mažas kvartalas (gal penki-šeši kvadratiniai
kilometrai), jame ne taip mažai menininkų ir kultūrai ar visuomenei
neabejingų, tad nepriklausomybė gali visai tikti, nes tai palaikytų
savarankišką veiklą, kas kažkiek gimininga ir "Occupy" judėjimo veiklai.

Kaip tarėmės, paieškosiu, kas labiausiai domisi, kas tiktų į Užupio
ambasadorius.  Ar kas dar iš ambasadorių yra ar bus Čikagoje?

Iš kur rengsite vaizdinį pabendravimą su mumis?

O su istorine galerija susipažinau rudenį.  Iš tiesų, buvau prieš daug
metų, kai dar net nebuvau menininkas :) bet mane šaltokai priėmė.  Nieko
tokio.  O pernai paišiau varguolius katalikų anarchistų (Catholic Worker)
židinyje, Back-of-the-Yard rajone, kur kadaise gyveno lietuviai, skerdyklų
darbininkai, ir vienai moteriai taip patiko, ji man sakė, turėtum juos
parduoti va tokioje galerijoje. Nu ką, susiradau ir pasirodo ta pati.  O
antro aukšto kuratorius Eric Nix pasirodo visai draugiškas.  Jam patiko
mano savamokslių būrelis.  Mane palaiko, kaip ir jūs palaikote.  Taip ir
atsivėrė galimybė tapti juodųjų menininku.

Aš jau įsisukau į tuos rajonus, visai ramiai naktį einu ar dviračiu
važiuoju, lankau šv.Benedikto Afrikiečio parapiją ir giedu juodųjų chore,
lankau savo draugą maurą David Ellison-Bey, kurį kartais ir rodau savo
rodelėse http://www.ms.lt/tv/  Ir kai reikia ar noriu, pasivadinu juodųjų
amerikiečiu, juk buvau Juodosios Amerikos gyventoju, joje dirbau, kūriau,
meldžiuosi ir draugauju.  Žodžiu, esu Juodosios Amerikos lietuvis, dabar
ir Meksikietiškos Amerikos lietuvis, nes dabar gyvenu Pilsene, menininkų /
meksikiečių rajone, kuriame kadaise gyveno daug lietuvių (ir Žemaitė),
vadinosi 18tos gatvės kolonija, šalia kurios ir gyvenu.  Bet kitą vasarą
tikiu grįžti ir įsitvirtinti pas juoduosius.  Manau jų nusiaubti kvartalai
tinkamiausia dirva dangaus karalystei.

"Juodukas" man daug mielesnis žodis, kaip "negras" ar "juodaodis".  Ir
jisai taikytinas kultūrai, bendrystei, tautai, o ne rasei.  Angliškai
sakau "Black American", pabrėždamas žodį "American", kaip kad "Lithuanian
American".  Žodžio "juoduko" atsikratė nes, kiti tvirtino, kad mažybinė
forma yra menkinanti.  Man taip neatrodo.  Tiesiog reikėtų įtvirtinti žodį
"baltukas".  Prieš daug metų "Akiračiai" išspausdino mano apysakėlę
"Baltuko Blues".

Tomai, Vygantai, tiesiog džiaugiuos, kad yra galimybė sieti tokias dvi
šaunias, gajas bendrystes!

Andrius

Andrius Kulikauskas
ms@...
(773) 306-3807


> labas, Andriau,
> labai geras sumanymas išversti Užupio konstituciją į čikagos negrų (čia
> joks ne rasinis žeminimas- lietuvių kalbos komisija pripažino, jog
> lietuviai turi teisę tamsiąodę afrikinę rasę (moksl- negroidai, negridai)
> vadinti negrais, nes tai lietuvių kultūroje nieko bendro su žeminančiu
> vergoviniu terminu n* neturi, kaip ir žydus vadinam žydais, nors kai
> kuriose kalbose "žyd" yra žeminančio pobudžio) tarmę. nes Užupio
> konstitucija yra žmonių konstitucija ir privalo būti transliuojama gyvom
> žmonių kalbom.
> o, beje, iki kada tau reiktų ir kokios apimties to straipsnelio apie tave,
> kaip menininką?
> vygantas
>

Gerai, Andriau, pratęsime šventę, ir galbūt Steve Thompson organizuos
videotiltą, kurį galėsite peržiūrėti Bronzeville, arba žiūrėti
tiesiogiai
nuo 8 ryto.

"Draugui" galiu parašyti kelias pastraipas apie Užupį.

Apie nepriklausomybę Bronzevillyje būtų rizikinga aiškinti, žinant kad ten
yra gaujų. Pasižiūrėjau jų blogus, na, aišku, jie įžeisti kad lenda į
jų
reikalus, tai kiekvienam nemalonu. Kitąvertus Užupyje irgi nuo to
pradėjome... Nežinau ką pasiūlyti, reikėtų čia jumoro... Galima pagerbti
Louis Armstrong ir Al Capone, bet dėl pastarojo irgi nežinau.

Na, pvz. ar yra ten toks pozityvus faktorius kaip bendra nuotrauka
gyventojų prie jų namo? Užupyje tas labai suvienyjo vienu metu. O šiaip tai
Harlemo idėja.

Kaip tu pats sutari su vietiniais? Turbūt gerai, jei darai ten parodą.
Galima apklausti įvairius gyventojų sluoksnius ką jiems reiškia Bronzeville
ir tas vardas - kodėl bronza, ir kaip tai išreikšti skulptūroje, kuri
stovėtų centre? O gal yra tokia skulptūra, ar bendras simbolis? Pati bronza
gali būti simbolis. Paminklas bronzai, kaip pasaulio paminklų Prima
Materijai.

Tomas

Sveiki,

Linkėjimai iš Čikagos! Šį rudenį ketinu grįžti į Lietuvą.  Rudenį,
žiemą
gyvensiu Lietuvoje, o pavasarį, vasarą Čikagoje, tarp juodųjų.

Čia Čikagoje kuriu savišvietos drobes šeimoms kabinti ant savo namų tvorų.
  Sulaukiu didelio susidomėjimo.  Svajojame, kad šimtas tokių drobių
pakeistų viso Englewood kvartalo nuotaikas.  Štai rodelė lietuvių kalba:
http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=1013
ir paraiška anglų kalba kurią rašiau Čikagos miesto savivaldybei:
http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/1448

Lietuvoje norėčiau irgi palaikyti savamokslius, savišvietą.

Rašysiu paraišką dirbtuvei UMI židinyje Užupio 2  (bus taip pat Kriviu 10):
http://www.umi.lt/umi-pl-tros-projektas/
Užupyje norėčiau burti savamokslius.  Kažin kas domisi švietimu. Ar
galėtų
būti švietimo ministerija?

O aplamai norėčiau gyventi kaime.  Šiandien kalbėjau su Algirdu Judicku
pas kurį gyvenau 2010 metų pavasarį jo sodyboje Alytaus rajone, netoli
Pivašiūnų.  Po truputį svajojame jo sodyboje išvystyti menininkų
koloniją.
Susitarėme dėl kelių gairių. Mums abiems rūpi:
* Blaivybė
* Tikėjimo (ar gal tiesiog Dievo) ieškojimai
* Visapusiška kūryba - kiekvienam aprėpti įvairiausias šakas
* Lietuvybės prasmė
* Įvairių kartų bendravimas
Kviečiam pasvajoti kartu.

Čikagoje penktadieniais dalyvauju "Imagine Englewood if..." židinyje.
http://www.imagineenglewoodif.org
Su vaikais, paaugliais ir suaugusiais jau kuriu savišvietos drobes.
Pakvietė mane rengti jų parodą birželio mėnesį, "Juneteenth" šventėje.
Minėsime vergų laisvės paskelbimą Teksase.  Aš vaidinsiu Linkolną!

Taip sutampa, trečiadieniais lankau improvizacinės vaidybos pamokas
Annoyance teatre.  Čikaga yra tokios vaidybos šaltinis.  Labai įdomu,
smagu ir tikiu užsiimti Lietuvoje.

Ką svajojame?

Andrius

Andrius Kulikauskas
ms@...
(773) 306-3807
http://www.ms.lt/sodas/
http://www.selflearners.net

Sveiki! Įteikiau paraišką individualiai studijai Užupio meno inkubatoriuje
(UMI) www.umi.lt/umi-pl-tros-projektas/  Pridedu savo atsakymus. Andrius
-----------------------------------

  5. Nurodykite, kas yra Jūsų mokytojas?

Esu grynas savamokslis. Meno klausimais semiuosi iš skulptoriaus Algirdo
Zokaičio, režisieriaus Rimo Morkūno, vitražisto Albino Markevičiaus ir
savo brolio, iliustratoriaus Jono Kulikausko.

  6. Koks jūsų kūrybos credo?

Gyventi tiesa. Menas padeda žmonėms išklausyti tiesą. Menas išlaiko kartu
skirtingus žmones. Menas pakeičia bendravimo taisykles.

  29. Pageidaujama lokacija :

  Užupio g. 2

  30. Prašomų patalpų plotas minimum/optimaliai:

Optimaliai: 5 metro x 4 metro Minimaliai: 3.5 metro x 2.5 metro

  32. Ar yra kitų, spec. pageidavimų, susijusių su patalpomis?

Aš noriu tapyti didelius darbus. Pageidauju:
* Langų, saulės šviesos
* ... jei tik įmanoma, langų iš dviejų skirtingų pusių
* Sienos, ant kurios galėčiau prismeigti dideles drobes, pavyzdžiui, 3.5
metro pločio ir 3 metrų aukščio.
* Aukštų lubų, jei tik įmanoma.
* Esant galimybėms, vietos ant grindų tapyti didelę drobę, tarkim 2.5 m x
1.5 m
* Kukliausių grindų (lubų, sienų), pavyzdžiui, linoleumo, kurias būtų
lengva valyti ir kurių nereikėtų bijoti sutepti ar sugadinti akriliniais
dažais.
* Būdą kaip išvėdinti patalpas, ar tiesiog, atverti langus.
* Kažkiek vietos susidėti medžiagas, jei ne pačioje studijoje, tai
sandelėlyje. Pagal galimybes po truputį kaupčiau buitines atliekas,
senienas, naudočiau skulptūroms.
* Sieną kai kada apdengčiau žaliu fonu, naudočiau filmavimui.
* Esant galimybėms, norėčiau savo projektoriumi rodyti vaizdą ant sienos,
iš savo kambario interneto vaizdo ryšiu bendrauti su bendražygiais
pasaulyje.
* Esant galimybėms, gal kurčiau ir didesnes skulptūras, ar jos gabalus, ar
jų maketus, pavyzdžiui, 1,5 m x 1 m x ,5 m. Galimybės priklausytų nuo durų
pločio ir nuo įėjimo. Užtat didesnius gabalus kurčiau kaime.

  33. Prašome trumpai pagrįsti veiklai prašomo patalpų kiekį:

Aš tapau dideles drobes. Jos sulaukia atgarsio. Balandžio mėnesį, 2012
metais, surengiau asmeninę parodą "Dievo protas" istoriniame Čikagos
juodųjų meno židinyje South Side Community Art Center. Visą kambarį
apkabinau drobėmis, iš viso 3 m x 18 m. Gabalai siekia 3 m x 4 m. Kitą
parodą ten rengsiu birželio mėnesį, 2013 metais, taip pat tariuosi dėl
didesnio darbo.

Taip pat noriu vietos: stalui paišyti ir dirbti prie kompiuterio;
spausdintuvui ir kitai įrangai; susidėti medžiagas ir kūrinius; išsitiesti
ir pamąstyti, kad ir ant grindų; molbertui; trikojui; vienai kitai
papildomai kėdei svečiams. Iš esmės, prisitaikyčiau.

VEIKLOS/PROJEKTO/IDĖJOS APRAŠYMAS

35. Nurodykite, ką jau esate pasiekęs:

Nuo pat vaikystės užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
Dėsningai išvysčiau nuodugnią, savitą, viską aprėpiančią,
išlukštenančią
mąstyseną. Žr. vaizdo įrašą "I Wish to Know"
http://www.youtube.com/watch?v=ArN-YbPlf8M išsiaiškinimų žinyną
http://www.selflearners.net/ways/ ir puslapius lietuvių
http://www.ms.lt/sodas/ ir anglų kalbomis
http://www.worknets.org/wiki.pl?LivingByTruth/GlossaryOfStructure

Taip pat turiu didelę gyvenimo patirtį. Dvylika metų "Minčių sodu"
aptarnavau ir telkiau pasaulio šviesuolius. Turiu daktaro laipsnį iš
matematikos, bakalaurą iš fizikos. Laimėjau $15,000 premiją aprašyti
informatikos naujovę, kurią siūliau diegti Afrikoje. Laimėjau keliones į
Indiją, Austriją, Italiją už mokslinius straipsnius atviros ekonomikos,
visuomenės turto, asmenybės ugdymo klausimais. Čikagoje, 1995 metais, mane
apdovanojo už bendravimą su gaujomis, kurio dėsniais 2008 metais subūriau
šimtą taikdarių ir šimtą internetinių talkininkų sustabdyti Kenijoje
bręstantį genocidą. Lietuvoje, 1988 metais, mano ansamblis "Naujas
Kraujas" laimėjo antrą vietą už metų geriausią kasetę, dalyvavome "Roko
marše". Lankau juodųjų katalikų parapiją, giedu gospel chore. Čikagos
juodųjų renginiuose vaidinu JAV-ių prezidentą Linkolną. Esu šachmatų
meistras.

Savo tapyba, piešiniais, eilėmis, vaidyba ir kitais menais sudominu
žmones. Jie mielai pasiklauso mano sunkių, kietų minčių, kurios šiaip
atbaidytų. Mane kviečia kasmet rengti asmenines parodas Užupyje (2009,
2010) ir taip pat istoriniame Čikagos juodųjų menininkų židinyje, South
Side Comunity Art Center (balandžio mėn. 2012, birželio mėn. 2013).

36. Laisva forma intriguojančiai ir informatyviai pristatykite savo idėją.

Noriu visas savo išvadas, visus išsiaiškinimus deramai suvesti, išsakyti,
pristatyti tapyba, skulptūra, muzika, daina, vaidyba, vaizdo įrašais,
beletristika, poezija, apranga, nuotraukomis, animacija, programine
įranga, interneto svetainėmis ir visokiausiais menais. O svarbiausia,
žaislais ir žaidimais. Siekiu išjudinti bendrystę, kultūrą jau čia ir
dabar mokytis, bręsti, gyventi amžinai. Manau, tai Jėzaus skelbiama
dangaus karalystė.

37. Kokį meną/projektą/produktą norite sukurti?:

Kuriu stambius darbus, parodas apžvelgiančias visą mano mąstymą. Žmones
stulbino mano paroda "Dievo protas", juos tiesiog panardančią į mano
suvokimą. Štai nuotraukos: http://www.selflearners.net/Theory/GodsMind O
tai man padeda viską suvesti, išpuoselėti. Šia paroda išryškėjo mąstymo
veikėjai - Juodasis Dievas, Raudonasis Aš, Geltonasis Tu, Mėlynasis Kitas
- ir galėčiau ją perkurti ir išleisti, kaip lėlių namelį.

Kuriu savišvietos drobes (tarkim 2 m x 1 m dydžio) gyventojams kabinti ant
tvorų. Jais vaikai ir suaugę gali žaisti, mokytis, ar tai daugybos
lentelės, šachmatų, fizikos, mitybos ar filosofijos ir t.t.. Svajoju
sukurti 100 tokių drobių Englewood šeimoms ir jomis naujai įkvėpti visus
gyventojus. Jiems ta mintis labai patinka.

Tokiomis drobėmis skaitinu bendravimą. Štai viena, kuria išdėsčiau mūsų
įvairiausius klausimus:
http://www.selflearners.net/art/?e=20120527Questions

Kuriu elektroninius vadovėlius, internetinius žinynus, kaip antai
http://www.selflearners.net/ways/ kuriuos norėčiau išplėsti piešiniais,
brėžiniais, garso ir vaizdo įrašais.

Štai mano parodos "Dievo protas" ir savišvietos drobių vaizdo įrašas,
lietuvių kalba:
http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=1013

38. Kam jis būtų skirtas?

Manau, mano įsivaizduojama bendrystė labiausiai puoselėtina nykiausiame
Čikagos juodųjų kvartale Englewood, kuriame jau penkiolika metų bendrauju.
Juk tai kvartalas kur kasmet 1 iš 1,000 yra nužudomas. O jisai gyvybingas
savo šaknimis, savo tikrumu. Aš tenai mielai sutinkamas, lankau mišias,
giedu gospel chore, dalyvauju visuomeniniame židinyje kaip menininkas,
švietėjas, esu tenai gyvenęs ir kas vasarą gyvensiu.

O man aplamai rūpi šviesuoliai, savamoksliai. Juos buriu, skatinu.

39. Pateikite trumpą Jūsų veiklos/projekto rinkos analizę. Nurodykite, ar
yra rinkoje panašių idėjų/projektų/produktų? Kokios jūsų stiprios
pusės?
Kas yra Jūsų tikslinė auditorija? Kaip gerai Jūs susipažinę su Jūsų
potencialiais idėjos/produkto vartotojais? Jei yra galimybė, pateikite
statistinių duomenų.

Mano pagrindinė rinka tuo tarpu JAV-ėse ir būtent Čikagos juodųjų
kvartaluose, kur jau penkiolika metų dalyvauju ir gyvenu. Ketinu tenai
kasmet gyventi nuo gegužės mėnesio iki rugsėjo mėnesio, o likusį laiką
praleisti Lietuvoje.

Man labiausiai rūpi visuomenių veikėjai ir visi savamoksliai, jaučiantys
poreikį tvirtų vertybių, ryškių prasmių, šviesių naujovių, tikintys
meno
įtaka ir savišvietos galia. Svarbu, kad pažįstu tokių žmonių, kaip antai
Jean Carter-Hill, "Imagine Englewood if..." vadovė,
http://www.imagineenglewoodif.org kuri tariasi mane įtraukti į paraiškas
kaip menininką dirbantį su jaunimu.

Žmonės mėgsta mano portretus. Čikagoje jų nupaišiau daugiau kaip 100 ir
surinkau virš $500 iš aukų. Žr. http://www.selflearners.net/art/ Juos
toliau komponuoju, iš jų kuriu stambesnius darbus, jais galiu apdovanoti
rėmėjus.

Galiu pasimokyti iš daugybės sumanymų ieškančių paramos per
http://www.kickstarter.com, http://www.indiegogo.com ir panašias rėmėjus
telkiančias svetaines. Gal koks 10% sumanymų sulaukia paramos. Sėkmei
reikia tvirto rato rėmėjų. Visgi, įkvėpia pavyzdžiai iš matematikos
mokymo, kaip antai parama knygai "Punk Mathematics"
http://www.kickstarter.com/projects/1541803748/punk-mathematics ir
švietimo priemonės vaikams http://www.moebiusnoodles.com

Aš manau, man reikia pasišvęsti pristatyti savo filosofines mintis, nes
jos yra originaliausios, tačiau galiu ir po truputį vystyti ir matematikos
priemones, nes sulaukiu skatinimo kurti "atviro kodo" matematikos
vadovėlį.

40. Kuo Jūsų idėja/projektas/produktas yra
išskirtinis/originalus/inovatyvus?

Mane domina besąlygiška tiesa, jos atradimas, išsakymas, pavaizdavimas ir
taikymas, o mūsų laikais tai neįprasta, trenkta, nepriimtina. Mano kūryba
laikoma drąsi, šviesi, teigiama, prasminga ir netgi stulbinanti. Ji
nematyta, kūrybinga. Gvildenu Dievo požiūrį, puoselėju ištisą bendrystę,
rūpinuosi atmestaisiais, mąstau rimtai, dėsningai, tuo pačiu kviečiu į
žaismingą kūrybą. Mano sukauptos mintys, užrašai ir aš pats, taurus
žmogus
esame didelis kapitalas, kurį savo kūryba padarau prieinamu. Randu vieną
kitą žmogų, kuriuos tai žavi.

41. Jūsų idėjos verslo modelio/strategijos pristatymas. "Kaip planuojate
savo gyvenimo pajamas uždirbti iš kūrybinės veiklos, vykdomos UMI
patalpose? Ar turite patirties komerciloizuojant savo kurybą? Jei taip,
pateikite pvz. Ar pardavinėsite reklamą? Ar konkretų produktą? Kaip gerai
Jūs susipažinę su tiksline auditorija ? Kokiais kanalais pasieksite
potencialius pirkėjus? Trumpai pristatykite Jūsų marketingo planą.
Investoriai nori žinoti, kaip populiarinsite savo idėją.

Savo įmone "Minčių sodu" aptarnavau trisdešimt klientų kaip rašytojas,
patarėjas, vertėjas, programuotojas, mokslininkas, komandų vadovas ir
telkėjas.

Man šiuo metu svarbu išvystyti ko daugiau prototipų, išbandyti ko daugiau
kelių. Tiesiog nežinau kokiu pavidalu mano mintys suveiks, bet manau
reikia jų visumą dėsningai plėtoti, aprėpti įvairiausias kūrybos lytis,
parodyti jų ir savo gajumą, ir stebėti, kas sulaukia atgarsio. Pragyvenimo
šaltinių ieškosiu pirmiausiai Čikagoje ir internete, o paskui Lietuvoje.

Galiu rasti paskirų užsakovų, rėmėjų stambiai kūrybai. Bronzeville
Historical Society vadovė Sherry Williams tarėsi su manimi iškabinti
"Dievo protą" istorinėje Pullman gamykloje. Siūliau susukti cilindru (8 m
skersmens), pakelti virš grindų ir apjuosti nauju darbu "Dievo veidas".
Jai labai patiko mintis. Jos paprašytas parašiau paraišką $2,500 darbams
(10 savaičių x $200 savaitei) ir $1,100 medžiagoms. Jos taryba patvirtino
didelį finansavimą, tai dabar tariamės, kiek įgyvendinsime.

Southside Hub of Productions kuratorė Laura Schaeffer kvietė mane surengti
seminarą vystyti asmenines filosofijas. Tokį ratelį tikiu suburti Užupyje.
Gal sulauksiu dalyvių internete, Skype'u, ir veikla taptų apmokama. Iš
tiesų, Čikagoje turiu kelis mokinius, man mokančius $10 į valandą, juos
pamokyti kurti svetaines jų veiklai, žr. http://www.seekerofmeaning.com,
http://www.chicagohistorystreet.com, http://www.mariotorres.me

Svetainėmis http://www.kickstarter.com ir http://www.indiegogo.com
galėčiau burti savo kūrybinių sumanymų rėmėjus. "Atviro kodo" vertybėmis
kurčiau vadovėlius, vaizdo įrašus, švietimo priemones mokytis filosofijos
arba matematikos. Eilę metų mokiau matematiką, turiu savo užrašus ir
priėmimą, ją pristatau giliomis įžvalgomis ir įsimintinais uždaviniais,
tad po truputį kuriu atitinkamas savišvietos priemones, knygas, svetaines,
žaidimus.

42. Ar kūryboje dirbate vienas, ar su komanda? "Nurodykite, kas sudaro
komandą. Kokias roles užima kiekvienas iš narių. Parodykite, kiek Jūs ar
Jūsų komanda yra kompetinga, kad įgyvendintų idėją. Įrodykite, kad Jūs
nusimanote atitinkamoje sferoje. Jūsų komandos pristatymas.

Iš esmės, aš savarankiškas. Tačiau mane domina komandiniai menai, kaip kad
vaidyba, muzika, vaizdo įrašai. Noriu bendradarbiauti su geru draugu,
režisieriumi, artistu Rimu Morkūnu, kartais dainas kuriame kartu. Noriu
taip pat kurti su dievdirbiu, skulptoriumi Algirdu Judicku, pas kurį
gyvensiu kaime, netoli Pivašiūnų. Man patiktų vaidinti ir filmukus kurti
su internetinės televizijos steigėju Zenonu Anušausku. Ir taip pat tikiu
Užupyje sukviesti ratelį bendraminčių, susirasti ir per UMI.

44. Ar turite finansavimą? Ar planuojate jį gauti?

Pasirūpinu pragyvenimu įvairiais darbeliais. Lietuvoje per internetą
dirbsiu iki 20 valandų į savaitę, mokysiu mokinius matematikos, uždirbsiu
$10 per valandą. Taip pat JAV-ėse mokslininkui padedu rašyti mokslinius
straipsnius, atrodo, susitaupysiu pinigų. Didėsnė dalis laiko tad lieka
mąstymui ir kūrybai. Galiu ramiai ieškoti naujų pragyvenimo būdų, su mano
veikla labiau susijusių.

46. Kodėl Jums reikia UMI?

UMI tai ta aplinka, kur norėčiau įsišaknyti tarp Lietuvos kūrėjų,
įtakoti
save ir vienas kitą, draugus, bendražygius ir lankytojus. Joje tikrai
augsiu, išsiplėsiu sugebėjimais, sumanymais, požiūriais. Noriu, kad tai
būtų man kampelis kūrybai, kūrybos žaidimams, taip pat namai susikviesti
bendradvasius iš arti ir toli žaisti, vaidinti, svajoti, mąstyti, kurti.
Mėgstu dalintis, mėgstu rodyti gražų, gyvą pavyzdį, mėgstu prisirišti.
Aš
tikiu UMI, manau kiti juo tiki, ir tai bus man, savamoksliui,
nepriklausomam kūrėjui ir verslininikui, savotiškas užnugaris ir namai.

UMI tai židinys, kuris mane atrado, kaip savamokslį padrąsino. 2009
metais, Užupio užsienio reikalų ministras Tomas Čepaitis ir Užupio Galeros
kuratorius Vygantas Vėjas susidomėjo mano piešiniais, mat, Bosnijoje
paišydavau savo algebros studentus, kaip jie laiko mano egzaminus. Kvietė
surengti pirmąją parodą, kurios metu paragino imtis tapybos, taip kad iš
karto surengiau antrą. Ir panašiai, 2010 metais, surengiau tokią dvigubą
parodą, bendravau su turistais, lankytojais bekurdamas naujus darbus. UMI
tad mano, kaip menininko, pirmi namai.

Čikagoje kasmet būsiu nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Užtat Lietuvoje
noriu dirbti nuo spalio iki balandžio mėnesio. Ketinu gyventi kaime, taip
pat tėvai kviečia gyventi jų raštinėje, senamiestyje, Vilniuje. Labai
norėčiau Užupyje turėti kampelį kūrybai ir kūrybingam bendravimui.

Lietuvos kaime gyvensiu pas skulptorių, dievdirbį Algirdą Judicką, netoli
Pivašiūnų, Alytaus rajone. Jisai mielai naudotųsi mano studija man esant
Čikagoje. Arba galėčiau ją perleisti UMI vasarą besilankantiems svečiams.

UMI įsitraukiu į pasakišką Užupio gyvenimą, bendrystę, visuomenę,
valstybę.

47. Kuo Jūs būtumėt naudingas UMI?

Aš savo kūryba, veikla, vertybėmis ir gyvenimu siūlau savitą kelią UMI ir
Užupiui. Galiu kai kam būti įdomus ar nors savotiškas, kaip blaivas
žmogus, tikintis Dievą, sprendžiantis pragyvenimo klausimus, užsiimantis
kūryba, bet pirmiausiai besirūpinantis prasmės klausimais.

Mielai telkčiau, palaikyčiau šviesuolių veiklą, kaip kadaise savo "Minčių
sodu". Norėčiau burti savamokslių kūrėjų ratelį, rengti parodas, vaizdo
tiltus, puoselėti ryšius su Lietuvos kaimu, su Čikagos juodiaisiais ir
visu pasauliu. Kurčiau internetinius filmukus. Prisidėčiau, kaip
rašytojas, vertėjas, svetainių kūrėjas. Dalyvačiau bendroje kūrybinėje
veikloje, sumanymuose. Mielai priimu lankytojus, skaitinu užsiimti kūryba
ir įsijungti į Užupio gyvenimą. Aišku, rengčiau parodas! ir jose
dalyvaučiau.

Aš kūriau filmukus apie Užupio Galeros veiklą internetinei televizijai
http://www.internetinetv.lt, atskraidinau dešimt akrobatų iš Kenijos,
dalyvavusių Užupio nepriklausomybės šventėje, ir Užupio Galeroje surengiau
blaivų Naujųjų Metų vakaro sutikimą:
http://www.youtube.com/watch?v=JXG9TKDhYTU Užupio Galeroje dvejus rengiau
asmenines parodas, bendravau su turistais ir lankytojais, surengiau
jaunimo eitynes. Esu Užupio ambasadorius "Minčių sodui" ir laikinas
ambasadorius Čikagai.

48. Ar Jums trūksta komandos narių? Su kokiais sugebėjimais, įgūdžiais?

Žiūrint, kuo pirmiausiai užsiimsiu, tikiu su kitais kurti vaidinimus, roko
muziką, filmukus, renginius. Taip pat noriu mokytis gitaros, klavišių,
vaidybos, grafikos, skulptūros, įvairių menų, poezijos, lietuvių kalbos.

Aš turiu daugybę kūrybinių sumanymų ir susiduriu su galimybėmis, kurių
negaliu ar nespėju puoselėti, tad mielai jomis dalinsiuos. Taip pat,
įsisiūbuojant mano veiklai, tikiu sulaukti galimybių mokėti už kitų
kūrėjų, menininkų, amatininkų paslaugas, juos įtraukti į verslo
sumanymus.
Savo įmone "Minčių sodu" taip ir dariau.

49. Ar Jums dar ko nors trūksta iki galutinio produkto/idėjos realizavimo?

Man reikia laiko ir erdvės! o laiko, atrodo, turėsiu, kantrybės turiu, tad
tiesiog kampelio, kaip įsivaizduoju UMI, ir geros nuotaikos, širdingų
žmonių.

Sveiki! Linkėjimai iš Čikagos!

Nagrinėju, kaip ir kodėl išgyvenimai tampa prasmingi?  Gal kas turės
minčių ar tiesiog pavyzdžių.  Tikiu išsiaiškinti ir savo išvadas
pristatyti nauju, dideliu, įspūdingu meno kūriniu.

Galvojau, iš ko pragyvensiu šią vasarą? Save drąsinau dirbti gatvės
menininku, paišyti portretus už aukas.  Tačiau ne taip lengva rasti vietą
mieste, kur būčiau laukiamas, nors ir turiu leidimą. Tad galvojau, reiktų
susikurti apsiaustą, ir kažkokią drobę ar aplinką, pritraukti dėmesį ir
susikurti savitą erdvę.  Ir taip pat man rūpi kaip nors prasmingai
užsiimti, mus įtakoti į gerą, gal tuo pačiu gvildenti ir šviesti.
Aplamai, man rūpi puoselėti šviesią bendrystę.

Tad susigalvoju mokytis improvizacinės komedijos.  Čikaga būtent tokios
vaidybos lopšys.  Veikia klubai/mokyklos Second City, Improv Olympics,
Comedy Sportz ir Annoyance Theatre.  Mokausi pastarajame, įkyruolių
teatre. :)  Jau pradėjau antrą kursą aštuonių pamokų.  Man iš pradžių
buvo
kiek nedrąsu, kadangi man vaidyba atrodydavo arčiau melo, kaip tiesos, tad
jos vengdavau.  Nu, bet jaučiu, kad turiu ką pasakyti ir kodėl, užtat
lankščiau žiūriu, kaip?

Šiaip tokie pastatymai man dažnai atrodo tušti, beprasmiški.  O man rūpi,
kad būtų prasminga.  Tad sudariau sąrašą, ką prasmingo išgyvenau:
http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Išgyvenimai
kad turėčiau mintyj bevaidindamas.  Ir visaip permąstau, kuo jie panašūs
ir skirtingi? kaip juos dėsningai rūšiuoti ir aprėpti?

Tuo tarpu dalyvauju Čikagos juodųjų kvartale, Englewood, "Imagine
Englewood if..." židinyje. http://imagineenglewoodif.org Sutikau vaidinti
JAV-ių prezidentą Abraomą Linkolną, kuris išlaisvino vergus:
http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=1035

Toje "Juneteenth" šventėje susipažinau su visuomenininke istorike, Sherry
Williams, kuriai didelį įspūdį paliko mano menas "Dievo protas" ir mano
vertybės.  Ji pasikvietė mane į Pullman kvartalą, kuriame stovi istorinė
gamykla, kurioje kadaise įrengdavo keleivinių traukinių vagonus.  Gamykla
dabar priklauso valstijai ir ji po truputį naudojama visuomeniniams
renginiams.  Manęs, kaip menininko paklausė, ką joje nuveikčiau?

Aš drąsiai siūliau viduryj erdvės iškabinti didžiulį cilindrą.  Viduje
cilindro būtų mano paroda "Dievo protas",
http://www.selflearners.net/Theory/GodsMind
o išorei sukurčiau naują kūrinį, "Dievo veidas", taipogi iš drobės.
Cilindras būtų 3 metrų aukščio, 8 metrų skersmens ir 25 metrai aplinkui.
Jis kabotų 3,5 metro virš žemės nuo gamyklos sijų, kurios yra 10 metrų nuo
žemės.  Pati gamykla yra bene 16 metrų aukščio, 30 metrų skersai ir
išilgai.  Aš ryškiu darbu užvaldyčiau visą erdvę.  Štai kaip toje
erdvėje
atrodytų tas cilindras:
http://www.ms.lt/sodas/Mintys/DievoVeidas

Mintis labai patiko ir sutiko kreiptis į savo tarybą palaikyti mane, kad
galėčiau tai įgyvendinti.  Panašu, kad man sumokės honorarą iškabinti
esamą kūrinį, "Dievo protas", o jo užteks supirkti medžiagas naujam
kūriniui, "Dievo veidas", kurį galiu kurti savo nuožiūra.  Kūrinys
priklausys man.  Tai bus man, kaip menininkui, pirmas honoraras.  Esamą
parodą iškabinsiu rugpjūčio gale, kada vyks kasmetinis "valkatų" (hobo)
suvažiavimas, mat jie atitranzuoja traukiniais.  O visą darbą iškabinsiu
rugsėjo 22-23 dienomis.

"Dievo veidu" noriu apžvelgti prasmingų išgyvenimų įvairovę.
Įsivaizduoju, iš jų susideda mūsų visuomenė, kuri su mumis elgiasi, tarsi
Dievas.  O ir tikroji bendrystė, kuria esame viena, irgi Dievas, kiek su
juo susiliejame.  Išgyvenimų įvairovę pavaizduosiu gausybe veidų, kūnų,
galūnių - rankų, kojų, ir kaukių.  Bus gyva ir marga, juoda, balta,
auksas, sidabras ir ryškios spalvos.  Cilindro priekyje, priešais gamyklos
durų, įsivaizduoju Dievo kaukę, technologiją, tarsi garvežio priekį, už
kurios matysis cilindro vidus, juodojo Dievo veidas žiūrintis pirmyn.
Cilindras bus tarsi garvežys, tarsi erdvėlaivis, tarsi smegenys, aplipęs
keleiviais-neuronais-kaukėmis, kaip kad trečiojo pasaulio traukiniai ar
autobusai.  Tarsi erdvėlaivis kabantis angare, pasiruošęs lėkti lauk, kai
tik atvers gamyklos duris, kurios 5 metrų aukščio.

Dvi tris savaites susitelkiu atsakingiausiam darbui, tai išmąstyti
išgyvenimus, kaip jie tampa prasmingi?  Tikiu ką nors vertingo
išsiaiškinsiu ir pavaizduosiu.  Toliau dvi savaites paišysiu eskizus,
kursiu maketus.  Tikiu per keturias savaites visas drobes nutapyti.

Vis parašysiu, kaip sekasi nagrinėti, apmąstyti išgyvenimus.  Laukiu
minčių!

Andrius

Andrius Kulikauskas
ms@...
(773) 306-3807
http://www.ms.lt/sodas/
http://www.selflearners.net

Vilte, Sauliau, Tomai,

Ačiū už šeimynišką palaikymą susirašinėjimuose "veikti plačiau" ir
"žmoniškai"!  Labai jo noriu.

Mąstau, kad prasmingi išgyvenimai susiję su sąmoningumu, valingumu, ir
manau, svarbiausia, su branda.  Jais bręstame, ogi amžinas gyvenimas ir
yra amžina branda, jau čia ir dabar.

Užtat juose įvairiausiai iškyla "savastis". Save tapatiname su savo
elgesiu, įsitikinimais, aplinkybėmis, pareigomis, veikla, pasiekimais,
gelmėmis, galimybėmis, nueitu keliu, gebėjimais ir t.t.  Prasmingais
išgyvenimais atsisakome savęs, vienokio.  Susitapatiname trumpam su savo
papildiniu, su savo aplinkybėmis, tarsi būtumėme ne būtybė o ertmė, ne
pozityvas o negatyvas, ne gyvenimas o jį palaikanti meilė, tarsi mumyse
gyventų bendražmogis.  Užtat toje ertmėje yra nors kiek laisvumo.  Tada
vėl naujai suvokiame save, susitapatiname su "pozityvu", esame būtybe, bet
kažkiek nauja, ūgtelėjusia, kažkiek pabrendusia.

Taip pat pastebėjau, kad išgyvenimai kyla iš teigiamų dalykų - kas yra,
kas galima, kas siektina - arba iš neigiamų dalykų - ko nėra, kas
negalima, kas nesiektina.  Teigiamais dalykais kartais gyvenu tarsi
kitais, pavyzdžiui, mane gali įkvėpti kito žmogaus pavyzdys ar pamokymas,
ko siekti.  Arba galimybė gali mane paskatinti išmąstyti sprendimą.  Arba
atsitikimas gali mane stumtelti daryti išvadas.

Nu, bet neigiamais akstinais dažnai išryškėju kaip asmenybė, kaip "aš".
Kiek kartų manęs nepripažino, atstūmė, nevertino, užtat aš grūdinausi,
tapiau labiau savarankiškas, savistovus.  Kiek kartų klydau, tikslinau
save, ypač mažmožių daugybėje, taip kad net nepastebiu, jog visą laiką
budžiu, ką ne taip darau, užtat aš labai tikras savimi.  Ir gali būti,
šitie neigiami akstinai yra brandesni, nes išmokstu gyventi "negatyvu",
ertme, aplinka, o ne būtybe.

Laukiu minčių. Įdomu, kaip išgyvenimuose iškyla prasmė?  Kodėl vieni
išgyvenimai prasmingai, o kiti tuo tarpu ne?

Andrius

Andrius Kulikauskas
ms@...
(773) 306-3807
http://www.ms.lt/sodas/

-----------------
Sveiki!
  Matyt pirma karta jums rasau, bet neesme.
  Labai dziugu girdeti, kad vyksta kazkokie veiksmai, yra veiklos, visada
gerai, kai yra ka veikti! Labai dziaugiuosi ir kaip as noreciau pamatyti ta
planuojama paroda su cilindru!
  O del pirmojo klausimo apie isgyvenimus. Tai kartais, tiksliau daznai, ir
atrodo, kad mes gyvenam vien del paciu isgyvenimu, prisiminimu, tiesiog,
kad jie butu. Kad sunkiom akimirkom turetume ka prisiminti. Isgyvenimai ne
tik patirties duoda, bet ir prisiminimus. Tai manau ir yra prasminga.
  Perziurejau nuotraukas jusu darbu, labai man patiko. Zinot, net tingeciau
gal gilintis i kazkokias prasmes, kartais tiesiog norisi ziureti i darba ir
juo megautis. Tai bent nuotraukas matydama as tikrai pasimegavau. Saunu!
  Visada dziaugiuosi, kai zmones nesedi vietoj, o kuria, atranda, iesko. Tai
as dziaugiuosi del jusu ir linkiu sekmes!
  Vilte_

---------------

Miela Vilte, labai džiaugiuosi už gražius ir teisingus žodžius
Taip.kartais gilintis ir nereikia, bet kartais smagu  žinoti, iš kur kas
kyla
norisi kaip vyriškai giminei, žinoti daugiau apie vieną ar kitą reiškinį

saulius

--------------

Annoyance Theatre - įkyruolių
teatras - būtent tau, Andriau. :) Nepalik jo....

T.

Sveiki,

Beieškodamas žinių apie "Lithuania" ir olimpines varžybas, aptikau
straipsnį apie litvakų ir lietuvių santykius.  Įsitraukiau į komentarus:
http://forward.com/articles/160009/is-he-beacon-for-the-jews-of-lithuania/

Po truputį susišnekame.  Iš litvakų sužinojau apie Joną Noreiką,
dalyvavusį lietuvių pasispriešinime sovietams 1940-1941 metais, 1941 metų
sukilime, kalėjusį Štuthofo kalėjime, ir 1946 metais sovietų sušaudytame
už pogrindinę veiklą.  Jo vardu pavadinta mokykla:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Noreika

Evaldas Balčiūnas savo straipsnyje apie Joną Noreiką
http://antifa.lt/post/17106368377/kodel-jonas-noreika-generolas-vetra-paskelbtas
cituoja Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kaip Jonas Noreika asmeniškai
liepė žudyti Plungės žydus.
http://media.tumblr.com/tumblr_lyxpkx5hbt1qh1xr2.jpg

Apie Aleksandrą Pakalniškį yra straipsnis Amerikos Lietuvyje:
http://test3.alietuvis.us/index.php?option=com_content&view=article&id=1118:alek\
sandrui-pakalnikiui--100-met&catid=35:jav

Mano manymu, nedera mūsų valstybei pagerbti žmogų, kuris savanoriškai,
niekieno neverčiamas, tiesiogiai ar netiesiogiai žudė ar kankino žydus.
Manau, užtenka vieno rimto šaltinio suabejoti žmogumi ir jo nepagerbti.
Nedera prisitraukti įtarimų, jog gerbiame žmones, galėjusius įvykdyti
kraupiausius nusikaltimus.  Manau, pats žmogus, jo artimieji ir mes visi
suprantam, jog tokiu atveju priklauso atsisakyti visų apdovanojimų.

Galvojau, plačiau iškelti šį atvejį.  Norėčiau, kad juo pirmiausiai
susirūpintų Lietuvos šalininkai, gynėjai.  Kam tai svarbu? Ir kaip
atšaukti Vyčio Kryžiaus ordiną, nuimti memorialinę lentą Lietuvos mokslų
akademijos bibliotekoje ir pervadinti Šukionių Jono Noreikos pagrindinę
mokyklą?

Andrius

Andrius Kulikauskas
ms@...
(773) 306-3807
http://www.ms.lt

Sveiki,

Per litvakų (Lietuvos žydų) internetinį laikraštį susipažinau su Grant
Gochin, kuris dažnai vyksta į Lietuvą.  Jo seneliai gyveno Papilėje ir
paskui Pietų Afrikoje, išsigelbėjo iš Holokausto.

Žydų baisus likimas Lietuvoje ir manau mes juo nepakankamai susidomėjome
ir nuodugniau nepermąstėme jo priežastis ir pasėkmes.  Man rūpi pagerbti
litvakus, atsiliepti į jų nuoskaudas ar nors su jomis susipažinti, ir
ieškoti galimybių artimiau bendrauti ir net draugauti.

Vikipedijoje lietuvių kalba labai trūksta straipsnių Holokausto ir kitomis
litvakų temomis.  Pavyzdžiui, sukūriau puslapį Panerių naikinimo
stovyklai, kur žuvo tarp 50,000 ir 100,000 žydų ir kitų tautybių žmonių.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Panerių_naikinimo_stovykla

Pažiūrėsim, ar kas neištrins.  Nes trina!  Tad prašau pagalbos po truputį
plėtoti šias temas.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Naudotojas:AndriusKulikauskas

Mano draugas Rimas Morkūnas gimė Vorkutoje, vaikystėje grįžo į Lietuvą.
Amerikos žydų prašomas, parašė truputį šiais klausimais.  Pridedu.

Įdomu, kad visgi daug kas iš jaunimo nežinojo, nesuvokė, jog būtent
Lietuvoje įvyko Holokaustas.  Vaikystėje Rimo draugas Dodikas (Dovydas)
pajuokaudavo, kai stovėdavo prie "tarybinių žmonių masinių kapų", ar jie
palaidoti su automatais?

Andrius

Andrius Kulikauskas, ms@..., (773) 306-3807, http://www.selflearners.net

-----------------------------------

Sudetinga ir sunku  kalbeti sia tema . Visu pirma  prabego 70 metu. Laikas
negailestingai  pasiima tuos, kurie yra  liudininkai tu siurpiu tragisku
ivykiu, kurie uzklupo zidu  tauta ,Rytu Europoje .Pasakysiu kad sais
laikais sunku suvokti ir isivaizduoti tragizmo masta,trgizmo dydi .Kaip
sistemigai ir tiksligai buvo naikinami zydai .Visada mano galvoje iskyla
kalausimas Kodel? Kas  pasidare su zmonemis ,kurie ta dare?

As esu isitikines ,kad sis klausimas, iskyla visiems, kas vienaip ar
kitaip prisiliecia sios temos

Zinoma, as asmeniskai esu .gimes po karo gerokai velaiu .Taip jau atsitiko
,kad teko gyventi “Uz gelezines uzdangos” Sovietu sajungojos dalyje, kuri
vadinosi Lietuva .

(Nuo 1990 kovo 11 Lietuva atgavo savo suveriniteta ir yra nepriklausoma
Europos Sa jungos valstybe)

Bet tuomet kai as mokiausi  Sovietineje mokykloje, atmosfera budavo tarsi
mes visi privalejome  buti pasiruose, karui. Vienas is Sovietines tikroves
elementu budavo karinei paradai, kuriuose turejo dalivauti visi net
mokslevei . Ir as prisimenu kad buvo daug kalbama apie ,masininias zudimo
vietas ,kuriuose fasistai zveriskai nuzude tarybinius zmones,  kas buvo
tie zmones,  niekas nezinojo, ir tikriausei buvo uzdrausta pie tai
kalbeti,kad  tai yra, zydu masiniu zudyniu vietos .(Jau darydamas filma
“Naktiniai pokalbaiai”as suskaiciavau kad tokiu vietu Lietuvoje yra apie
200)
Tas faktas kad yra masines zudimo   vietos, turejo stiprinti neapykanta
vakarams,visai vakaru kulturai, bet  parodokasalu, tai kad  buvo
draudziama gilintis kas yra tie nuzudyti zmones,tokia buvo  Sovietine
tikrove.
Pirma karta as asmenikai su tuo susiduriau 1989 m . Kai man i rankas
pateko Izraelyje leistas ,rusu kalba zurnalas .Visas sis zurnalo numeris
buvo paskirtas holokaustui Lietuvoje ir islikusiu zmoniu (zydu jau tuomet
gyvenaciu Izraelyje )pasakojimai .Perskaites as  patyriau siaubinga
sukretima, as negalejau tuo patiketi.As pagalvojau kad tie kas pasakojo
tas istoriajs issikrauste is proto.

1989 m .Tai buvo mano paskutinieji studijiu metai Lietuvoje man buvo likes
diplominis darbas.As buvau beveik baiges Lietuvos  Meno akademija
,aktorieus ir rezisieriaus specialybe ir ruosiausi studijoms Maskvoje
dokumentinio kino rezisura .

  Su zurnalu rankose ibegau i tevo namus ir jam viska perskaiciau.

  As prisimenu jo susrupinusi ir liudna veida .Paklausiau  ar lietuvoje
buvo naikinami zydai ir ar lietuvei prie to yra prisideja .

Tevas ziuredamas man i veida liudnai palingavo galva ir pasake Taip .
Dieve mano .Kas mums pasidare?Negalejau tuo patiketi.

Ir as prisiminiau, visus savo klasiokus, kurie buvo zydai .Buvo nuostabus
zmones.Visas mergiotes, tamsiaplaukes zydaites ,beveik visi jie isvaziavo
i Izraeli

Musu gimine prieto neprisidejo,pasake tevas Ir pasakojo kelais siaubingas
istorijas.

Taigi, si tema manyje gyeno nuo to laiko.As baigiau aukstuosoius
rezisurois kursus Maskvoje Kelis metus dirbau Lietuvos TV esu padares virs
160 laidu .
Beveik Visa savo gyenima dirbu sioje srityje .Kai buvau jaunesnis esu
sukures apie 30 vaidmenu kine. Isbandziau save kaip teatro rezisierius
sukuriu 5 spektaklius ,kurie buvo sekmingi ir du is ju rodomi dabar
Lietuvos teatro scenoje

Paskutinis mano kaip aktorius darbas ir Co rezisieriaus bus rodomas
Sundace kino festivalyje.

Virs 10 metu     Vilniaus Daile  Akademije destau  dokumentinio kino
gramatika

  Iki siol nesuprantu ar   pats  pasirenki tema, busimam filmui ar tema
tave pasirenka.

Karatais buna atsitiktinumu, kuriu negali laogiskai paaiskinti. Baigentis
2007 metu pabaigoje man paskambino mano biciulis ,zydas,  Karakorskis Jis
dirba Lietuvos TV   redaktorium. Ir pasiule susitikti .Vilnaisu zydu
genocide centre .

Man  atejus jis supazindino mane su Dalia Epshtein .Tai buvo pagivenusi
labia enrginga moteris. Ir mes su ja pradejome bendradarbiati . Jieskoti
temos, kuri mus abu jaudintu.

Mes pasirinkome tautu teislio tema .Nuo metu ,Lietvos prezidenturoje vyko
minejimas,  tu zmoniu kurie 2 Pasulinio karo metais gelbejo .zydus ir buvo
iteikaimi apdovanojimai  ir as filmavau si rengini.  Kai  buvo istarimas
iskilmingai zmogaus vardas ir uz ka iteikiamas apdovanojimas ir visa kalba
pasibaigdavo,kad zmones budavo apdovanoti po mirties Tai nuskambedavo
liudnai. Bet  kita vertus tu zmoniu apdovanojimus pasiimdavo vaikai ,arba
vaiku vaikai ir as supratau ,kad tas filmas skirtas visiems kas turi
atminti.Ir tai kelaius amziani ,kol bus gyva zmoniu atmintis.

Musu pirmas filmo herojus buvo Vladas Drupes 87 metu vyras .Budamas 17 jis
ir jo dede

Isgelbejo 10 zmoniu.

Vaikysteje svajojo tapti lektuvo pilotu .Si svajone isipilde .Jis yra
seniuses Lietuvoje akrobatinio skraidymo cempijonas. Ir kas mus nustebino
,kad jis skraido iki dabar Ir mano kamera ta uzfiksavo.

  1981. Yad Vashem Vladui Drupui suteike Tautu teisuolio varda.

2008 pradzioje mes jau turejome pirma  scianariaus  juodrasti, kuri mes
norejome paversti vizualia  medziaga. Visai neturedami jokios paramos,
lesu, iskyrus entuziazma  aisku as turejau savo kamera statyva, sviesas
pasiskolinau is akademijos, kurioje desciau ir taip pradejau  filma . Kur
vaziuodavau visada vezdavausi kamera.Kartais tai darydavau vienas
nenoredamas varginti Dalios   Ir 2009 metais as uzbaigiau pirma versiaja .
Mano visi draugai zinojo kuo as gyvenu ir visi domejosi kaip man sekasi .
Kai viena salta vakara ir vel i metu pabaiga paskambino mano geras draugas
ir pasake ,kad yra atvykusi amerikieciu rasytoja,  kuri yra parasiusi
knyga “Izzy’s fire”.ta pacia tema aie ka ir as darau  filma. Tai buvo
Nancy Wright Beasley .Per savo biciuli issiiskinau ,kur ja galima
surasti.Mano biciulis pazinojo verteja , kuri tuo metu padejo Nancy .As
paskambianu tai vertejai ji nupasakojo mazadug ju buvimo vieta, kazkur
Lietuvos gilumoje .As sedau i automobili ir po keliu valandu susiduriau su
amerikieciu rasytoja   gilai miske .Pamates miske stovinti automobili as
supratau , kad tai ir yra tai ko as jieskau .Prie vairo buvo Simonas Kauno
miesto Sugiharos centro direktorius .As galvos zestu pakalusiau kur, jis
lygei taip pat parode i miska. As stveriau kamera ir nubegau jieskoti
amerikieciu rasytojos .Buvo siaubingai salta ,Lietuvoje tai pats nykauses
metu laikas.Begdamas galvojau kaip ji cia jaucesi sitame Dievo pamirstame
uzkampyje.Po keliu akimirku as pamaciau moteri sviesaus  ,atviro ir
susikaupusio veido  ji rankoje laike diktofona i tylei kalbejo jos
skruostais tekejo asaros.As susijudinau ir  nezinojua kaip man pasielgti
.,kaip pakalausti ar ji nori kad as ja filmuociau ir dar mano, prasta
anglu kalba ,Bet Nancy pati prejo ir mane uzkalbino ,taip mes
susipazinome. Po to mes apvaziavome, kelais tokias siubingas vietas,
kurios nykiai slepe savo ziaure isniekinta praeiti.. Maciau jos
susijaudinusi veida. Jauciau kad ji  uzduoda sau ta pati kalausima .Kode
tuos zmones zude?

Ji bande perprasti tu ziauriu vietu atmosfera,pajusti tai   nuo ko mes
visi bandeme pabegti. .

Kai gryzome i Vilniu susitarem susitikti kita diena ir kai susitikom as
paemiau  is Nancy interviu paskaiu,kad kuriu filma ir  kad musu temos yra
panasios ,apie zmones,  kurie rizikuodami savo gyvenimu gelbejo kitus .

2010 m rudeni atvikau pas Nanacy i Richmonda VA Ji man aprode .Savo miesta
Supazindino su labia nuostabais savo draugais ir as apsilankaiu  Richmondo
Holokausto muzieju.Sis muziejus man padare  stulbinanti ispudi. Ipatingai
kruopsciai atkurta Kauno sinagoga.

Ir aisku visa ekspozicija, ideta labiai daug sumanaus darbo ,puikai
parinkta vieta ir muziejaus raudonos plytos primena Kauno 9 forta Visa
muziejaus atmosfera perteikta itikinamai .Mano apsilankymas pas Nancy
begalo nuostabus ir naudingas

Taigi, Nancy buvo mano pirmas ziurovas , kuris pamate mano filmo pirma
versija.

Ir Pirma amerikieciu rasytoja sutikta Lietuvos miske.


Rimas Morkunas

Rūta, Ačiū už padrąsinimą! Atkreipiu Panerių memorialinio muziejaus
vadovo
Algirdo Karoso dėmesį, taip pat ir Tarptautinės komisijos nacių ir
sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti
sekretoriato vadovo Ronaldas Račinsko.

Vikipedija lietuvių kalba yra bene pirmas, paprasčiausiai prieinamas žinių
šaltinis, tiek moksleiviams, tiek suaugusiems.  Jame labai trūksta žinių
apie holokaustą ir litvakus.  Būtų gražu, kad plačiai susirūpintumėm ir
Vikipedijoje parašytumėme kad ir trumpus straipsnius su nuorodom į
šaltinius.  Taip susipažintumėm su savo palikimu ir atsakomybėm,
sugebėtumėme užjausti litvakus bei kitus ir taisyti mūsų santykius.

Aš, pavyzdžiui, prieš pora dienų sukūriau trumpą puslapį "Panerių
naikinimo stovykla":

„Paneriuose, Vilniaus priemiestyje, 16 kilometrų nuo miesto centro,
Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta nuo 50 000 iki 100 000 žydų ir
kitų tautybių žmonių. Žudynių vietoje 1948 m. pastatytas paminklas n.. "

Jį po poros dienų be jokio paaiškinimo ištrynė "Snooker"
http://lt.wikipedia.org/wiki/Naudotojas:Snooker
nors anglų kalba yra ilgas straipsnis, taip pat ir kitomis kalbomis:
http://en.wikipedia.org/wiki/Ponary_massacre

Iš viso Lietuva (ir Kauno IX fortas ir Paneriai) kaip ir neminimi
straipsnyje "Holokaustas" lietuvių kalba:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Holokaustas
o anglų kalba yra išsamus straipsnis:
http://en.wikipedia.org/wiki/The_Holocaust_in_Lithuania

Tad vertinu pagalbą, kad sveiko proto, sveikos širdies žmonės po truputį
paimtų viršų mūsų šalyje ir jos Vikipedijoje, kurią gi skaito
moksleiviai.

Tauta be praeities, tai tauta be ateities... ar kaip sakydavo, tas laisvės
nevertas, kas negina jos... ir sąžinės nevertas, kas ją apleidžia, užtat
jos mažai ir teturi.

Kviečiu į talką! Argi mūsų maža?

Andrius

Andrius Kulikauskas, ms@..., (773) 306-3807, http://www.selflearners.net

> Sveiki, jus teisus del medziagos trukumo siuo klausimu Lietuvoje, bet yra
> nemazai zmoniu, kurie dirba su siomis temomis ir tikrai turetu, ka jums
> papasakoti.
>
> Pagarbiai Ruta Ostrovskaja
>
> P.S. Jei kas konkreciai domina, su malonumu atsakysiu, juo labiau, kad
> Andrius Kulikauskas mane, tikiuosi, dar prisimena:) is Smalininku
>  simpoziumo.
>
>
> ________________________________
>  From: "ms@..." <ms@...>
> To: veiktiplaciau@yahoogroups.com
> Cc: minciu_sodas_LT@yahoogroups.com; zmoniskai@yahoogroups.com
> Sent: Saturday, August 11, 2012 6:14 AM
> Subject: [zmoniskai] Rašau Vikipedija puslapius apie litvakus ir
> holokaustą
>
Sveiki,

Per litvakų (Lietuvos žydų) internetinį laikraštį susipažinau su Grant
Gochin, kuris dažnai vyksta į Lietuvą.  Jo seneliai gyveno Papilėje ir
paskui Pietų Afrikoje, išsigelbėjo iš Holokausto.

Žydų baisus likimas Lietuvoje ir manau mes juo nepakankamai susidomėjome
ir nuodugniau nepermąstėme jo priežastis ir pasėkmes.  Man rūpi pagerbti
litvakus, atsiliepti į jų nuoskaudas ar nors su jomis susipažinti, ir
ieškoti galimybių artimiau bendrauti ir net draugauti.

Vikipedijoje lietuvių kalba labai trūksta straipsnių Holokausto ir kitomis
litvakų temomis.  Pavyzdžiui, sukūriau puslapį Panerių naikinimo
stovyklai, kur žuvo tarp 50,000 ir 100,000 žydų ir kitų tautybių žmonių.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Panerių_naikinimo_stovykla

Pažiūrėsim, ar kas neištrins.  Nes trina!  Tad prašau pagalbos po truputį
plėtoti šias temas.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Naudotojas:AndriusKulikauskas

Mano draugas Rimas Morkūnas gimė Vorkutoje, vaikystėje grįžo į Lietuvą.
Amerikos žydų prašomas, parašė truputį šiais klausimais.  Pridedu.

Įdomu, kad visgi daug kas iš jaunimo nežinojo, nesuvokė, jog būtent
Lietuvoje įvyko Holokaustas.  Vaikystėje Rimo draugas Dodikas (Dovydas)
pajuokaudavo, kai stovėdavo prie "tarybinių žmonių masinių kapų", ar jie
palaidoti su automatais?

Andrius

Andrius Kulikauskas, ms@..., (773) 306-3807, http://www.selflearners.net

> Tuose Paneriuose buvo ir Čigonų holokaustas, pačiam teko dalyvauti
> minėjime prieš pora savaičių -
> http://www.lchr.lt/index.php?lang=1&sid=425&tid=608 .

Andriau, Ačiū už nuorodą į romų žudymą, Pharrajima.  Jos pagrindu
parašiau
straipsnį Vikipedijoje:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Pharrajima

Straipsnio neištrynė, bet jį Nomad pažymėjo:
* "Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones."
* "Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos."
Prided žemiau jo pastabas.

Tad prašau pagalbos patobulinti šį straipsnį, o taip pat gal išplėsti
kitais straipsniais.  Juk lietuvių kalba straipsnis apie čigonus tikrai
silpnas:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Čigonai
ir prastai pristato jų palikimą Lietuvoje:
"Laikinai atvykę čigonai verčiasi prekyba, būrimais, muzikavimu, pinigų ar
daiktų prašymu[reikalingas šaltinis]. Dažnai beburdami tiesiog stengiasi
išvilioti kuo daugiau pinigų[reikalingas šaltinis]. Didžiausias nuolat
Lietuvoje gyvenančių čigonų taboras yra prie Vilniaus. Dalis čigonų gyvena
ir atskirai šeimomis tarp kitų Lietuvos tautų. Palaiko ryšius su kitomis
čigonų bendruomenėmis, daugiausiai užsiima smulkia prekyba. Didelį smūgį
Lietuvos čigonų įvaizdžiui sudavė narkotikų prekyba Vilniaus tabore.
Prekiaudami narkotikais nemažai Vilniaus taboro čigonų patys tapo
narkomanais"

O galėtų būti įdomių straipsnių apie romų (čigonų) bendruomenę
Lietuvoje.
Tad prašau pagalbos. Kas prisidėtų? Kviečiu į talką! Juk Vikipedija daug
kam, ypač moksleiviam, paprasčiausiai prieinamas šaltinis.

Kaip susisiekti su Vytautu Toleikiu? Prašau jam persiųsti šį laišką, kas
jį pažįsta. Įsivaizduoju, jis turi daug naudingos medžiagos, kurią būtų
galima paskelbti Vikipedijoje, kartu su nuorodomis.

Andrius

Andrius Kulikauskas, ms@..., (773) 306-3807, http://www.selflearners.net
-------------------

Andrius Kulikauskas: Prašau, kurie teiginiai kelia abejonių?

Nomad:   Beveik visi, iš esmės. Priminsiu, kad Vikipedijoje remiamasi
patikimais trečiosios šalies šaltiniais, straipsnyje nurodytas tik LŽTC.
Tai nėra istorinis šaltinis. Žinoma, žymiai geriau nei nieko, bet vis tik
ne mokslinis ir aiškiai su agenda, todėl manau, kad jo tikrai neužtenka.
Ypač reikėtų pagrįsti tokius teiginius, kaip Daugelis valstybių yra
nepripažinę ir nepasmerkę romų rasinio persekiojimo, neįtraukę romų į
restitucijos procesą ir tebediskriminuojantys romus, viską kur nurodomi
konkretūs skaičiai ir/arba konkretūs įvykiai konkrečiose vietose konkrečiu
laiku. Galiausiai, kas tas genocidą tyręs Vytautas Toleikis ir kodėl jo
nuomonė yra pakankamai svarbi aprašyti Vikipedijoje? Tai turi matytis iš
straipsnio. Ar tai profesionalus žymus istorikas, ar tik koks nors
savamokslis? --Nomad (aptarimas) 10:45, 12 rugpjūčio 2012 (EEST)

Ronaldai,

Ačiū už skatinimą.  Radau komisijos tyrimų bazę:
http://www.komisija.lt/lt/body.php?&m=1190823881
joje radau ir Vytauto Toleikio straipsnį, kaip romus žudė. Jį panaudojau,
kaip šaltinį Vikipedijos straipsniui apie čigonų išžudymą, kurį
pradėjau:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Pharrajima

Ar komisijos tyrimai ir išvados yra visuomenės turtas, tai yra, ar ji
nevaržoma autorinių teisių, ar ja gali visi laisvai naudotis, pavyzdžiui,
iš jos daryti Vikipedijos straipsnius, kad nereikėtų be reikalo
perrašinėti? Aš panaudodamas tuo pačiu pridėčiau nuorodą.

Ar turite archyvinių nuotraukų, nevaržomų autorinių teisių, skaitmenine
forma?

Ačiū už vertingą medžiagą ir reikalingą darbą!

Andrius

Andrius Kulikauskas
ms@...
(773) 306-3807
http://www.selflearners.net


> Gerb. Andriau,
>
> Jūs darote puikų ir labai reikalingą darbą. Savo tekstuose galite padaryti
> nuorodas i mūsų puslapyje www.komisija.lt patalpintus mokslinius tyrimus
> ir
> pačios Komisijos išvadas. Jei kylą kažkokių klausimų - kreipkitės.
>
> Ronaldas Racinskas
>
> -----Original Message-----
> From: ms@... [mailto:ms@...]
> Sent: 2012 m. rugpjūčio 12 d. 22:36
> To: zmoniskai@yahoogroups.com; veiktiplaciau@yahoogroups.com
> Cc: minciu_sodas_LT@yahoogroups.com; jewishmuseum@...;
> r.racinskas@...
> Subject: Re: Rašau Vikipedija puslapius apie litvakus ir holokaustą
>
> Rūta, Ačiū už padrąsinimą! Atkreipiu Panerių memorialinio muziejaus
vadovo
> Algirdo Karoso dėmesį, taip pat ir Tarptautinės komisijos nacių ir
> sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti
> sekretoriato vadovo Ronaldas Račinsko.
>
> Vikipedija lietuvių kalba yra bene pirmas, paprasčiausiai prieinamas žinių
> šaltinis, tiek moksleiviams, tiek suaugusiems.  Jame labai trūksta žinių
> apie holokaustą ir litvakus.  Būtų gražu, kad plačiai susirūpintumėm ir
> Vikipedijoje parašytumėme kad ir trumpus straipsnius su nuorodom į
> šaltinius.  Taip susipažintumėm su savo palikimu ir atsakomybėm,
> sugebėtumėme užjausti litvakus bei kitus ir taisyti mūsų santykius.
>
> Aš, pavyzdžiui, prieš pora dienų sukūriau trumpą puslapį "Panerių
> naikinimo stovykla":
>
> „Paneriuose, Vilniaus priemiestyje, 16 kilometrų nuo miesto centro,
> Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta nuo 50 000 iki 100 000 žydų ir
> kitų tautybių žmonių. Žudynių vietoje 1948 m. pastatytas paminklas n.. "
>
> Jį po poros dienų be jokio paaiškinimo ištrynė "Snooker"
> http://lt.wikipedia.org/wiki/Naudotojas:Snooker
> nors anglų kalba yra ilgas straipsnis, taip pat ir kitomis kalbomis:
> http://en.wikipedia.org/wiki/Ponary_massacre
>
> Iš viso Lietuva (ir Kauno IX fortas ir Paneriai) kaip ir neminimi
> straipsnyje "Holokaustas" lietuvių kalba:
> http://lt.wikipedia.org/wiki/Holokaustas
> o anglų kalba yra išsamus straipsnis:
> http://en.wikipedia.org/wiki/The_Holocaust_in_Lithuania
>
> Tad vertinu pagalbą, kad sveiko proto, sveikos širdies žmonės po truputį
> paimtų viršų mūsų šalyje ir jos Vikipedijoje, kurią gi skaito
moksleiviai.
>
> Tauta be praeities, tai tauta be ateities... ar kaip sakydavo, tas laisvės
> nevertas, kas negina jos... ir sąžinės nevertas, kas ją apleidžia, užtat
> jos mažai ir teturi.
>
> Kviečiu į talką! Argi mūsų maža?
>
> Andrius
>
> Andrius Kulikauskas, ms@..., (773) 306-3807, http://www.selflearners.net
>
>> Sveiki, jus teisus del medziagos trukumo siuo klausimu Lietuvoje, bet
>> yra
>> nemazai zmoniu, kurie dirba su siomis temomis ir tikrai turetu, ka jums
>> papasakoti.
>>
>> Pagarbiai Ruta Ostrovskaja
>>
>> P.S. Jei kas konkreciai domina, su malonumu atsakysiu, juo labiau, kad
>> Andrius Kulikauskas mane, tikiuosi, dar prisimena:) is Smalininku
>>  simpoziumo.
>>
>>
>> ________________________________
>>  From: "ms@..." <ms@...>
>> To: veiktiplaciau@yahoogroups.com
>> Cc: minciu_sodas_LT@yahoogroups.com; zmoniskai@yahoogroups.com
>> Sent: Saturday, August 11, 2012 6:14 AM
>> Subject: [zmoniskai] Rašau Vikipedija puslapius apie litvakus ir
>> holokaustą
>>
> Sveiki,
>
> Per litvakų (Lietuvos žydų) internetinį laikraštį susipažinau su Grant
> Gochin, kuris dažnai vyksta į Lietuvą.  Jo seneliai gyveno Papilėje ir
> paskui Pietų Afrikoje, išsigelbėjo iš Holokausto.
>
> Žydų baisus likimas Lietuvoje ir manau mes juo nepakankamai susidomėjome
> ir nuodugniau nepermąstėme jo priežastis ir pasėkmes.  Man rūpi pagerbti
> litvakus, atsiliepti į jų nuoskaudas ar nors su jomis susipažinti, ir
> ieškoti galimybių artimiau bendrauti ir net draugauti.
>
> Vikipedijoje lietuvių kalba labai trūksta straipsnių Holokausto ir kitomis
> litvakų temomis.  Pavyzdžiui, sukūriau puslapį Panerių naikinimo
> stovyklai, kur žuvo tarp 50,000 ir 100,000 žydų ir kitų tautybių
žmonių.
> http://lt.wikipedia.org/wiki/Panerių_naikinimo_stovykla
>
> Pažiūrėsim, ar kas neištrins.  Nes trina!  Tad prašau pagalbos po
truputį
> plėtoti šias temas.
> http://lt.wikipedia.org/wiki/Naudotojas:AndriusKulikauskas
>
> Mano draugas Rimas Morkūnas gimė Vorkutoje, vaikystėje grįžo į Lietuvą.
> Amerikos žydų prašomas, parašė truputį šiais klausimais.  Pridedu.
>
> Įdomu, kad visgi daug kas iš jaunimo nežinojo, nesuvokė, jog būtent
> Lietuvoje įvyko Holokaustas.  Vaikystėje Rimo draugas Dodikas (Dovydas)
> pajuokaudavo, kai stovėdavo prie "tarybinių žmonių masinių kapų", ar jie
> palaidoti su automatais?
>
> Andrius
>
> Andrius Kulikauskas, ms@..., (773) 306-3807, http://www.selflearners.net
>
>

Rašau straipsnius Vikipedijoje Holokausto ir litvakų klausimais.  Radau
Emanuelio Zingerio ir Ronaldo Račinsko pasirašytas jų vadovaujamos
komisijos išvadas, "Holokausto Lietuvoje prielaidos".
http://www.komisija.lt/lt/dokumentas.php?id=1173805650

Jas panaudojau kaip pagrindą skyreliui "Antisemitizmas Lietuvoje"
http://lt.wikipedia.org/wiki/Antisemitizmas

Stebiu, ar kas ištrins.

Įdomu, ar yra straipsnių ar šaltinių apžvelgiančių antisemitizmą po
antro
pasaulinio karo ir mūsų laikų nepriklausomoje Lietuvoje?

Andrius Kulikauskas, ms@..., (773) 306-3807


---------------
XIX a. lietuvių tautinio sąjūdžio rėmuose žydams buvo taikomi stereotipai,
kaip „krikščionių priešai“, „lietuvių išnaudotojai“.

Modernusis antisemitizmas pradėjo reikštis XIX a. pabaigoje. Jis
daugiausia sąlygotas ekonominio pobūdžio priežasčių. Jis visgi neįgavo
išbaigto pavidalo kaip Lenkijos, Vokietijos, Rusijos antisemitų
rašiniuose.

Žydų partijos politiškai rėmė Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos
vyriausybė suteikė žydų bendruomenei plačią autonomiją. Iki 1924 metų
santykiai tarp žydų ir lietuvių buvo pakankamai pakantūs ir draugiški.
Egzistavo Žydų reikalų ministerija ir kitos žydų savivaldos struktūros.
Įtampa pastebima 1924-1926 metais, stiprėjant lietuviškajam nacionalizmui,
praradus Vilnių, radikalėjant reikalavimams vartoti lietuvių kalbą.

Antisemitizmas Lietuvoje sustiprėjo ypač antrojo 4-ojo dešimtmečio pusėje.
Jį salygojo pasaulinė ekonominė krizė, valstybės vykdomos lietuviškos
pramoninės ir prekybinės buržuazijos protegavimas, konkurencinė kova tarp
žydų ir lietuvių pramonės, amatų ir prekybos sferose, antisemitinė
propaganda spaudoje ir propagandinių lapelių pavidalu, ir iš Vokietijos
sklidusi antisemitinė-rasistinė propaganda.

Antižydiški kraštutinumai buvo slopinami Antano Smetonos valdymo metais
(1927-1940). Nebuvo išleistas nė vienas antižydiškas įstatymas. Žydai
išsaugojo valstybės finansiškai išlaikomas arba remiamas mokyklas,
socialinės rūpybos įstaigas, valstybės nevaržomą religinį gyvenimą.
Džiaugėsi de facto kultūrine autonomija. Tačiau vyriausybė protegavo
lietuvių verslininkus. Ekonominėmis priemonėmis siekė išstumti žydus iš
prekybos ir pramonės. Pagal nerašytą įstatymą, su išimtimis, žydai nebuvo
įsileidžiami į valstybės bei savivaldybių, netgi kultūrines, įstaigas,
karo mokyklas ir diplomatinę tarnybą, aukštųjų mokyklų katedras. Visgi
tarpukario Lietuvoje nebuvo nė vieno pogromo, kur būtų nužudytas žmogus.

Lietuvių-žydų santykiai labai paaštrėjo sovietinės okupacijos metais
(1940-1941). Antisemitizmas Lietuvoje tapo žydams grėsmingu. Daugelio
lietuvių sąmonėje iškilo naujas, politiniais motyvais grįstas žydų
įvaizdis, kaip „Lietuvos išdavikų“, „okupantų talkininkų“. Žydų
kilmės
narių skaičius komunistų partijoje buvo labai nežymus, palyginus su bendru
žydų bendruomenių narių skaičiumi. Žydų kilmės komunistai ir
komjaunuoliai
virto žydo-komunisto stereotipu, taip kad žodis „žydas“ dažnai tapdavo
komunisto sinonimu.

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams
Lietuvoje įvertinti, ištyrusi faktinę medžiagą, nustatė jog 1940-1941 m.
žydai nevaidino ypatingo vaidmens sovietinės valdžios, nė jos represinių
institucijų, struktūrose. Žydai nukentėjo nuo sovietų okupacijos. Beveik
perpus sumažėjo žydiškų vidurinių mokyklų. Hebrajų kalba buvo
netoleruojama. Šeštadieniai neteko švenčių dienos statuso. Turto
nacionalizacija skaudžiausiai palietė žydus. Beveik 500 žydų buvo
areštuota, o iš viso represuota 2,600 žydų. Žydai sudarė 7 procentus
Lietuvos gyventojų, tačiau tarp 1941 m. birželio tremtinių jų buvo 13,5
proc.

Nepaisant šių faktų, lietuvių aktyvistų fronto vadovybė, surengusi 1941
metų sukilimą, subūrusi veikėjų iš visų lietuvių politinių jėgų,
atšaukė
„Vytauto Didžiojo suteiktą svetingumo teisę žydams“. Grasindama („kad
nebūtų nereikalingų aukų“), ji reikalavo, kad žydai apleistų kraštą,
bėgtų
į Rusiją. LAF centro Berlyne antižydiški atsišaukimai pasiekdavo Lietuvą
ir darė nemažą poveikį lietuvių sąmonei.

Dvi priežastys ypač sąlygojo nebūdingai sustiprėjusį lietuvių
priešiškumą
žydams pirmuoju sovietmečiu: 1) žydams, iš esmės, sovietai buvo
„mažesnis
blogis“ už hitlerinę Vokietiją, tuo tarpu dauguma lietuvių iš Vokietijos
pusės laukė išsigelbėjimo nuo sovietinio teroro; 2) 4–ojo dešimtmečio
pabaigoje Lietuva patyrė skaudžius pralaimėjimus (1938 m. Lenkijos
ultimatumo priėmimas, 1939 m. Klaipėdos krašto atidavimas Vokietijai,
žygio į Vilnių 1939 m. rugsėjį atsisakymas, Raudonosios armijos įgulų
1939
m. spalį įsileidimas, kapituliacija prieš SSSR reikalavimus 1940 m.
birželį, kolaboravimas su okupacinėmis jėgomis 1940 m. vasarą) pakirtusius
lietuvių tautos dvasią. Lietuviai puoselėjo nuostatą, kad dėl šalies
nelaimių yra daugiausiai kalti Lietuvos žydai.

Sveiki!

Festivalis "Kaunas photo" http://www.kaunasphoto.info rengia mano brolio
Jono Kulikausko parodas.

Trečiadienį, rugsėjo 5, atidaroma jo paroda Gallery 101 (Laisvės Alėja
53), "šv.Kazimiero parapija", tai Los Angeles lietuvių parapija, kur
mokėmės šeštadieninėje.

Ketvirtadienį, rugsėjo 6. Keturios jo šv.Kazimiero parapijos nuotraukos
įtrauktos į pagrindinę parodą M.Žilinsko meno galerijoje valstybiniame
M.K.Čiurlinio meno muziejuje.

Penktadienį, rugsėjo 7. atidaroma jo paroda "Stovykla "Rambynas""
istoriniuose prezidento rūmuose Kaune.  Mes ten skautaudavome, Big Bear
kalnuose, 2500 metrų aukštyje, istorinėse auksakasių žemėse.

Jono nuotraukų galima pasižiūrėti http://www.facebook.com/JonasKulikauskas
ir http://www.kulikauskas.com

Jonas naujai taiko senovišką devyniolikto amžiaus procesą.

Andrius

Andrius Kulikauskas
ms@...
(773) 306-3807

Sveiki, prašau patarti.

Spalio 14 d. seimo rinkimai.  Už kurias partijas siūlome balsuoti?  Ir
kuriuos jų narius reitinguoti?  Štai partijos:
http://www.vrk.lt/rinkimai/416_lt/KandidatuSarasai/index.html

Šiaip aš linkęs balsuoti už konservatorius, tai mane ypač domina ką rinkti
iš jų sąrašo.  Kurie kandidatai palaikė blaivybę?
http://www.vrk.lt/rinkimai/416_lt/KandidatuSarasai/RinkimuOrganizacija4143_1.htm\
l

Taip pat domina valstiečių ir žaliųjų sąrašas.
http://www.vrk.lt/rinkimai/416_lt/KandidatuSarasai/RinkimuOrganizacija4553_1.htm\
l

Štai vienmandatės rinkimų apygardos:
http://www.vrk.lt/rinkimai/416_lt/Kandidatai/index.html

Užsienio lietuviai dalyvauja Naujamiesčio apygardoje.
http://www.vrk.lt/rinkimai/416_lt/Apygardos/Apygarda7209/KandidataiApygardos7209\
.html
Kandidatuoja Irena Degutienė (konservatoriai), Vytautas Bogušis (liberalų
ir centro sąjunga), Vitalijus Balkus (valstiečių ir žaliųjų sąjunga) ir
kiti.

Aš gal balsuosiu už Vitalijų Balkų, tiesiog padrąsinti, nes abejoju ar
laimės.  Ar ką nors žinom apie jį?
http://www.vrk.lt/rinkimai/416_lt/Kandidatai/Kandidatas68752/Kandidato68752Biogr\
afija.html

O štai nuotraukos iš mano naujausios parodos Čikagoje:
http://www.selflearners.net

Andrius

Andrius Kulikauskas
ms@...
(773) 306-3807

Gintarai Songaila, Kazimierai Uoka, Irena Buinickaite,

Ačiū už laiškus ir paskatinimus balsuoti.  Jau balsavau paštu
pakartotiniuose rinkimuose, skatinu ir visus.

Prašau jūsų ir visų pagalbos susipažinti su Holokaustu Lietuvoje ir ją
pristatyti vikpedijoje.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Holokaustas_Lietuvoje
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Holokaustas_Lietuvoje
Manau tai geras išeities taškas susigaudyti Lietuvos istorijoje, į ją
gilintis ir iš jos mokytis.

Susipažinau truputį su jūsų Tautininkų sąjungos svetaine:
http://www.tautininkusajunga.lt

Džiaugiuos, kad aiškiai atsiribojate nuo neonacių ir taip pat atsargiai
vertinate Lietuvos prezidento Antano Smetonos ir tuometinių tautininkų
nedemokratinę valdžią. "Šiuolaikiniai tautininkai neromantizuoja
prieškario epochos, bet ir nedemonizuoja jos, o priima Lietuvos valstybės
politinę istoriją tokią, kokia ji buvo – stengdamiesi įvertinti istorijos
pamokas ir mokytis iš jų."

Pagalvoju, kodėl man toks opus Holokausto Lietuvoje klausimas.
Pirmiausia, man rūpi geri santykiai su Lietuvos žydais, kuriems tas lieka
opus, kiek su jais bendrauju.  Bet man pačiam nepatiko, kad lietuvių
vikipedijoje, turinčioje 150,000 straipsnių, neradau nė vieno sakinio apie
Holokaustą Lietuvoje.

Dabar suprantu, man tai sąžinės klausimas, būtent tautos sąžinės.
Kievienas iš mūsų turime sąžinę, ryškesnę ar ne, kaip ją puoselėjame,
nors
iš tiesų, jinai linkusi pati save puoselėti, skaidrinti, ryškinti dorovę,
jei tik jai netrukdome.  Pradedu manyti, kad panašiai, prileidžiame, jog
šeima, draugija, bendruomenė, tauta, žmonija visos turi sąžinę. Tai gal ir
vadiname dorove.  Jas bendrom jėgom išpuoselėjam ar ne, į jas atsiremiame,
jos pagrindu vienas kitą gėdijame ar ne.  Nu, gėdyti žmogų manau yra
nuodėmė, juk žmogus privalo gyventi iš vidinių priežasčių, ne
išorinių.
Bet mes galim ir turim puoselėti bendrą sąžinę, bendrus rėmus ar net
įsakymus padedančius susigaudyti kaip bet kuriam žmogui dera elgtis.  Tai
turbūt ir yra tautos tikslas, nes ji parūpina terpę, kalbą, mąstyseną,
istoriją ir kitas sąlygas kuriose įmanomas plačiausias dorovės klausimų
ypatybių bendras aptarimas, jos įgyvendinimą valstybe ir jos įstatymais.
Juk visa žmonija negali taip susikalbėti, kaip mes galim. Ji susikalbės
per tautas.

Tauta be sąžinės yra tauta be tikslo.  Tauta su sąžine yra tauta kuri
gerbia savo praeitį, gilinasi į savo vertybes ir niekšybes nes atsako už
jų įprasminimą.  Tiek kiek sugebame bendrai suvokti savo praeitį, būtent
tiek sugebėsime bendrai suvokti savo ateitį, ją pasirinkti ir įgyvendinti.

Nesąmoningi tautiečiai neatsako už savo tautą.  Bet mes, sąmoningi
tautiečiai, renkamės būti lietuviais.  Užtat bendrai "kolektyviai"
atsakome už savo praeitį, kokia ji buvo, nes atsakome, kokia ji bus.

Man rūpėjo išsiaiškinti, o kas gi norėjo išžudyti Lietuvos žydus?  Po
dviejų mėnesių matau, kad mes lietuviai patys norėjome "Lietuvos be žydų".

Pradėsiu nuo tautininko ideologo Vytauto Alanto, skelbiusio, "Sava tauta -
aukščiau kitų".  http://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Alantas  1939 m.
rašė:

"Kodėl mes norime pirmiausia išugdyti gerus žmones, ir tik paskui gerus
lietuvius? Tuo tarpu kada Valstybės interesas reikalauja priešingo, t. y.
ugdyti bekompromisinius ir nesuvaržytus nacionalistus. Jeigu mes norime
sukurti nepalaužiamą Lietuvos tautą, mes neabejotinai turime pasukti
lietuviško atsiribojimo keliu, t. y. be jokių skrupulų nusisukti nuo
plačių humanistinių ir tarptautinių kelių ir pasukti ratus į grynai
lietuvišką kelią."

O kitur rašė, kaip reikėtų vokiečių pavyzdžiu Gdanske/Danzige
"mechaniškai" iškeldinti lenkus ir žydus iš Vilniaus.

Bet tai dar nieko.  Kazys Škirpa ir manau visa Lietuvių aktyvistų fronto
vadovybė (šviesūs žmonės Antanas Maceina, Ernestas Galvanauskas, Rapolas
Skipitis ir kiti), 1941 m. kovo mėn. (dar prieš trėmimus!) sutarė dėl
"Lietuvai išlaisvinti nurodymų"

"Labai svarbu šia proga atsikratyti ir nuo žydų. Todėl reikia krašte
sudaryti tokią tvankią prieš žydus atmosferą, kad nei vienas žydas
nedrįstų ir minties prileisti, jog naujoje Lietuvoje jis dar galėtų turėti
bent minimalinių teisių ir bendrai pragyvenimo galimybių. Tikslas –
priversti visus žydus bėgti iš Lietuvos drauge su raudonaisiais rusais.
Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, juo bus vėliau lengviau
baigti nuo žydų nusikratyti."

Mūsų laikais toks privertimas bėgti vadinamas "etniniu valymu", o
nusikratymas tai gali būti suprastas kaip išžudymas, genocidas, juk jo
nedraudžia, tiesiog pagalvotina, kaip bus lengviau...

Visa tai mūsų šviesiausių politikų išmąstyta ir sukilėlių vykdyta kaip
Tautinio darbo apsauga, kviečiu skaityti:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Tautinio_darbo_apsaugos_batalionas

Lietuviai savanoriai sugaudė tūkstančius žydų ir antrą karo savaitę
Lietuvos laikinosios vyriausybės įsteigtas ir iš savanorių sudarytas
Tautinio darbo apsaugos batalionas liepos 4 ir 6 dienomis sušaudė 3,000
žydų. Tiesa, SS įsakė, betgi jų iš viso Lietuvoje tebuvo geras šimtas, o
lietuvių septyni šimtai ir 1907 Hagos konvencija draudė taip elgtis.
Lietuviai po šaudymo, matosi, atsipeikėjo, po to kai Jurgiui Bobeliui teko
asmeniškai traukti lauk vaikus, moteris, Lietuvos kariuomenės savanorius.

Bet buvo lietuvių kurie dar labiau norėjo Lietuvos be žydų.  Tai buvo
Lietuvos šauniausi, kiečiausi žmonės, karo lakūnai, aviacijos karininkai,
kurie Dariaus ir Girėno laikais buvo vos ne kosmonautai.  Karininkai,
pasiruošę mirti už tėvynę, už idealus, kurių niekas negalėjo priversti
kažką daryti.  Jie buvo tautininko Augustino Voldemaro pasekėjai, norintys
fašizmo Lietuvoje, ir jų buvo dauguma bataliono ir policijos tarpe.  Jie
liepos 23-24 d. surengė pučą prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę ir Karo
komendantą Jurgį Bobelį ir paėmė jėgas į savo rankas.  Jie išgrynino
bataliono karininkus, taip kad "nepatikimi" ar tiesiog nenorintys
palaikyti žydų žudymą pasitraukė.  O liko... dauguma.

Ir tada oi kaip paspartėjo žydų išžudymas.  Jau buvo žudomi visi - vaikai,
moterys, senukai - iš viso 60,000 iki rugsėjo 12 d., taip kad Lietuvos
provincijoje žydų neliko ir visi kiti buvo suvaryti į getus.

O vokiečiai, naciai?  Jie engė žydus nuo 1933 m. kai atėjo į valdžią. 
Jie
užpuolę Lenkiją suvarė žydus į getus.  Jie išžudė 60,000 Lenkijos
šviesuolių.  Bet kiek skaičiau, dar nemačiau, kad būtų žydus masiškai
žudę
kol kas.  Pirmosios nacių valdomose žemėse įvykdytos masinės žydų
žudynės
įvyko Kaune, liepos 4 ir 6 d.  Tai iš esmės lietuvių darbas.

1941 m. kovo mėn. Hitleris savo generolams nurodė, kad karas su Sovietų
Sąjunga bus naikinamasis karas.  Tam buvo sudaryti SS daliniai
Einsatzgruppen.  Hitleris nurodė žudyti komunistų komisarus ir komunistus
žydus.  Tai buvo tarptautinės teisės pažeidimas.  Bet kol kas nėjo kalba
apie vaikų, moterų, senukų išžudymą.  Hitleris tokį išžudymą įsakė
tiktai
1941 m. gruodžio mėn. kiek žinoma iš Himmlerio ir Heydricho užrašų.

Vėlgi, Heydrichui - nuožmiausiam naciui - tiktai liepos 31 d. (jau po
voldemarinikų pučo) buvo patikėta spręsti žydų likimo klausimą.
Heydrichas pažinojo voldemarininkus nes jisai svarstė ir atmetė jų
pasiūlymą dar 1939 m. birželio mėn. Lietuvoje rengti pogromus.

SS vadai Lietuvoje - Štalekeris, Jėgeris, Hamanas - turėjo savo planus ir
manyčiau, siekė karjerų ir žudė daugiau negu jiems buvo patikėta. Bet tai
buvo neįmanoma be lietuvių didelio noro.  Po voldemarininkų pučo Lietuvos
saugumo policijos vadu tapo Vytautas Reivytis.  Jisai buvo tas žmogus
kuris apskambino visą Lietuvą, įsakė kiekvienoje vietovėje sulaikyti tą
tūkstantėlį žydų, juos laikyti kokioj patalpoj, laužyti, išprievartauti
ir
niekinti, visa tai dokumentuoti ir leisti žinoti kai jie bus paruošti,
pasyvūs.  Ar būtų klausę vokiečio?  Jis tai darė Lietuvos vardu.  Ir tada
atvažiuodavo dešimt vokiečių su trisdešimt lietuvių iš bataliono - kiek
suprantu, savanorių - ir aukas varydavo už miestelio kasti sau duobių ir
juos sušaudydavo garbingų svečių akivaizdoje.  Akivaizdu, šito norėjome.

Matyt, taip sekėsi Lietuvoje, kad parodėme, kas įmanoma, ir kitur, po
mūsų, prasidėjo panašūs išžudymai.  Ir mūsiškius pradėjo siųsti į
Baltarusiją ir Latviją šaudyti jų žydus.  Bet vokiečiai pasipiktino,
kariuomenė ir civilinė administracija, kad naikiname darbo jėgą.  Tai
spalio mėn. pradžioje sustabdė.

Nu, bet matyt Heydrichas mus vertino, tai kai norėjo parodyti Hitleriui
kaip įmanoma naikinti žydus, vežė 10,000 jų į Kauno IX fortą ir per
vieną
dieną sušaudėme lapkričio 25 d.  Kiek suprantu, tai vėlgi buvo pirmas
atvejis Europoje, kaip žydai vežami žudyti.

Tada jau voldemarininkai pradėjo piktintis, kad Lietuva tampa Europos žydų
kapinynu. Ko jūs patys nežudote savo žydų? Nejaugi jums gėda?

Vokiečiai irgi suprato, kad žudymas blogai veikia jų karių savijautą ir
drausmę.  Reikėjo geresnio sprendimo.

1942 m. sausį vyko garsioji Vansė konferencija kurioje susitarta dėl žydų
išžudymo.  Tačiau Lietuvoje jau 80% buvo išžudyta.

Visa tai yra praeitis.  Bet ji kol kas nėra bendra praeitis. Aš tik dabar
ją sužinojau.  Mus mokė, kad lietuviai nenorėjome žydų žudyti, mus vertė
vokiečių daugybė, o šaudė padugnės.  Bet iš tiesų, mes norėjome žydus
žudyti, tai buvo vienas iš dviejų svarbiausių mūsų siekių.  Vieniems
labiau rūpėjo nepriklausomybės atstatymas, kitiems (voldemarininkams)
labiau rūpėjo žydų išžudymas (pasitikėjo Hitleriumi, kaip spręs po karo
dėl nepriklausomybės).  Bet visi sutarė dėl "Lietuvos be žydų". Štai
mūsų
finansų ministras Matulionis 1941 m. liepos pradžioje draugiškai aiškina
Kauno žydams kaip yra:

"Žydų klausimu lietuviai susiskaldę. Pagrindiniai yra trys požiūriai.
Pagal labiausiai kraštutinį, visus žydus Lietuvoje būtina sunaikinti;
švelnesnis požiūris reikalauja įsteigti koncentracijos stovyklą, kur žydai
krauju ir prakaitu išpirks savo nusikaltimus lietuvių tautai. Na, o
trečioji nuomonė? Aš esu praktikuojantis Romos katalikas. Kaip ir kiti
tikintieji, manau, kad žmogus negali atimti gyvybės kitam žmogui, tokiam
kaip jis pats. Tik Dievas turi tokią teisę. Niekada nebuvau nusistatęs
prieš ką nors, tačiau per sovietų valdžios laiką aš ir mano draugai
supratome, kad mūsų su žydais keliai skiriasi ir niekada nesutaps. Mums
atrodo, lietuviai ir žydai turi atsiskirti vieni nuo kitų, ir kuo
greičiau, tuo geriau. Šiam tikslui getas yra būtinas. Ten jūs būsite
atskirti ir daugiau nebegalėsite mums pakenkti. Štai krikščionio nuomonė."
(Avraham Tory dienoraštis "Kauno getas: diena po dienos")

ir prideda, "Ministras šiame pokalbyje neminėjo kokio nors vokiečių
spaudimo. Tai reiškia tik vieną dalyką: žydų užpuldinėjimai atspindi
lietuvių tautos valią."

Iš tikrųjų, man ir kitiems reikėtų atsiprašyti vokiečių, kad tiek metų
juos juodiname, tarsi jie mus vertė.  Atsiprašau.

Ir kaip sakiau, žydų išžudymą prastūmė, rengė, vykdė mūsų šauniausi
žmonės, karininkai, aviacijos lakūnai, inteligentai.  Man ir kitiems
reikėtų atsiprašyti mūsų padugnių. Atsiprašau.

Manau būtų labai teisinga ir tautos sąžinei reikalinga aprašyti kiekvieną
dalyvį - lietuvių, vokietį ir žydą - kiekvienas žudynes ir išžudytą
žydų
bendruomenę - kol tikrai įsisąmonysime, kas įvyko.  Vikipedija yra labai
dėkinga terpė tam, nes kiekvienas gali rašyti ar taisyti straipsnius ir
jie lengvai randami.  Mano pradėtas straipsnis dabar pasirodo #1 ieškant
pagal Google "Holokaustas Lietuvoje".

Tad kviečiu tautininkus ir visus kaip į atlaidus, rašykime straipsnius.
Pavyzdžiui, nėra straipsnio apie Vytautą Reivytį, tiesiog galima pasiremti
žiniomis iš enciklopedijos, galiu atsiųsti.  Paskui vis papildysime.
Kviečiu į talką.

Ką tas duos?  Išvystysime savo sąžinę.  Tada viskas kitaip atrodys.
Pavyzdžiui, daug kam keista, kodėl 2009 m. Lietuvos prezidento rinkimuose
balsavau už Valdemar Tomaševskij.  Nu, iš vienos pusės pagalvojau,
komunistų laikais Dalia Grybauskaitė studijavo ekonomikos mokslos. Kas
tokiam režime tam pasišvęstų?  Kas tai per būdas žmogaus?  Visgi, man
svetima balsuoti už socialdemokratus (man jie buvę komunistai), Pakso
partiją (dabar jau primena voldemarininkus, karo lakūnus), Darbo partiją
(nors Uspachikas moka lietuviškai), Kazimierą Prunskienę...  Tai
pagalvojau, kas tas Tomaševskis buvo sovietų laikais?  Inžinierius. Ir
kaip vertinu jo veiklą?  Nu, jis lenkas, palaiko lenkus, betgi per
demokratiją, juos įtraukia į teisėtą valdžią, kad būtų išgirsti.  Ar
tai
nelinkėtina?  Jeigu esu "tautininkas", tai ar nenorėčiau palaikyti kitų
tautų "tautininkus"?  Tokiu atveju netgi pirmenybę teikiu, tegu tik būna
žmoniškų mažumų Lietuvoje, sudarykim jiems galimybę. Jūs geriau žinote,
aš
tik sakau kaip mąstau neįsigilinęs.

Arba žinodami istoriją galim laisviau pamąstyti.  Kas mums maišo leisti
žmonėms turėti dvigubą pilietybę?  Ar bijom savo lenkų ar rusų?  Ar dėl
tos baimės atsiskirsime su savo išeivija?  Ar nebūtų geriau atsiskirti su
Šalčininkais? Nesusigaudau, tiesiog sakau kaip viskas susiję.

Ką mums reiškia lietuvybė?  Ar tai mokėjimas lietuvių kalbos, dalyvavimas
tautos sąžinėje, pasidžiaugimas lietuvių tautos paveldu, papročiais,
meilė
mūsų gamtai?  Ar manome, kad tautos sveikatai būtina turėtų gyvybingų
mažumų, gyvybingą išeiviją?  Tokiu atveju, nusimatant, kad į Lietuvą
kelsis ateiviai dėl vienų ar kitų priežasčių, ar nereikėtų skatinti
būtent
tuos, kurie norėtų atsiduoti Lietuvai, o ne šiaip čia uždarbiautų.  Ar
nereikėtų parengti lietuvybės egzaminą ir (kaip kad Vytautas Didysis)
kviesti visus norinčius tapti Lietuvos piliečiais jį išlaikyti - ir tokiu
būdu lai 30% ar net 70% mūsų būna lietuviai kiniečiai, arabai, afrikiečiai
ir t.t.  Ar taip nebūtų geriau?  Ar mes tokį dalyką pamąstom?

Prašau talkos - istorijos mokinių, mokytojų, studentų, mėgėjų - rašyti
straipsnius apie Holokaustą Lietuvoje. Man tai mūsų tautos sąžinės
pradžia, išeities taškas viską naujai vertinti.

Andrius

Andrius Kulikauskas
ms@...
(773) 306-3807
http://www.selflearners.net

Kaip gyvename?  Čia užsibuvau Čikagoje ir nebežinau, kada grįšiu į
Lietuvą.  Anglų kalba parašiau laišką, kaip juodųjų kvartale Englewood
puoselėjame šviesuolių židinį.  Trokšti puoselėti ir Lietuvos kaime,
telktis Zenono ir Audronės krašte.  Kviečiu pasvajoti.

Gal kada surengtumėme vaizdo tiltą tarp Čikagos ir Lietuvos kaimo?

Andrius

Andrius Kulikauskas, ms@..., (773) 306-3807, http://www.selflearners.net
----------------------------


Bliss Browne,

Jean Carter-Hill of Imagine Englewood if...
http://www.imagineenglewoodif.org
asked me to help our new President Wanda Carter find income to cover our
operating expenses.

I'm writing you to share our situation.  I ask you to help us find
partners who appreciate us and wish us to succeed so that they may
likewise.  I share my letter openly through my online group Living by
Truth
http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/
We're especially interested in getting work, as opposed to money.  We're
also reaching out to include all who'd like to base themselves at our
center as our friends.

"Imagine Englewood if..." is a real jewel which I am very grateful for.
I've been to the Lithuanian countryside, Bosnia, India, China, Mexico and
Israeli-occupied Palestine, but much more distraught than any of these is
Chicago's Englewood neighborhood.  I've lived in Englewood on-and-off for
a year and a half and so far the only functional, inclusive, organic
center that I've found is Imagine Englewood if...  Thank you for helping
Jean Carter-Hill give shape to her hope that we all work together.

I share some pages from your Imagine Chicago website:
http://www.imaginechicago.org/how.html
http://www.imaginechicago.org/work.html

Currently, we have a lively center open from 12:00 to 6:00 on Mondays to
Saturdays.  We're at 730 W. 69th St.  We attract youth, seniors, adults
and volunteers from around Chicago.  We're working together through
education, journalism, computers, theatre and arts. We're addressing
violence and lead poisoning. We're celebrating Black History. Our building
is the Viking Temple and we enjoy a gigantic hall and ball room. Our
building owner Sal is dynamic and supportive.

We're meeting Mondays, 4-6 PM, to think through how to support Imagine
Englewood if... as a base for our vision and activities.  We're having our
second meeting tomorrow.  We invite you to join us some Monday, and
likewise we invite others you might suggest.

We're aiming for an operating budget of $6,000 per month, of which $500 is
for rent, $1,000 for utilities, $3,000 for two or more part-time workers,
and $1,000 for any extra needs or contingencies.

We talked about our team.  Who wants to invest themselves here?  We're
organized around Jean Carter-Hill, but how many more years will she
devote?  I was heartened to learn Wanda Carter has agreed to serve as
President.  Wanda Carter is pursuing her Ph.D. in adult education.  She
leads a local online newspaper http://ccnewsmedia.org and podcast.
Christine Taylor of the Rise Foundation joined us
http://www.therisefoundationchicago.org  Her non-profit prepares youth for
college.  Jean agreed to mentor her.

We also discussed our vision.  Jean says that the crisis in our
neighborhood is that we haven't learned to work together.  She also
focuses on the youth because they still have hope to grow and remake our
neighborhood.  We all would like to include the not included.

Jean has deep regard for my integrity, my values and my outlook, which we
seem to share.  I spoke about my own future in Englewood and my wishes for
Imagine Englewood if...  which I write below, and which centers on
fostering a culture.  I am grateful to feel Jean's, Wanda's and
Christine's excitement.

Bliss, we met at Tom Munnecke's "Imagine Iraq" in 2003 near Santa Cruz,
California.
http://munnecke.com/blog/?s=givingspace&paged=3
From 1997 to 2010, I struggled to lead my online laboratory, "Minciu
Sodas", http://www.ms.lt , for serving and organizing independent thinkers
around the world.  Tom Munnecke paid my way to come from Lithuania and
participate.  He's an inspiring thinker and doer, but I learned that we
have a fundamentally different sense of culture.

I'll describe the culture I seek for us in Englewood and everywhere.

I was born in 1964.  I grew up in Orange County, California.  I enjoyed it
as a utopia.  I believed that we lived in the greatest part of the
greatest state of the greatest country at the greatest time in the history
of the universe.  If there was anything wrong in America, certainly
somebody was at work fixing it.

I'm Lithuanian.  We used to visit our grandparents in Chicago's
neighborhood Marquette Park, which at the time was the "capital" of
Lithuanians in the free world.  It was strange to see the race line along
Western Ave, where 100% of the people on one side were black, and 100 % on
the other side were white.

All my life I appreciated that my talents weren't for my sake, but for
everybody's.  I went to the University of Chicago, and later I lived with
my grandmother in Marquette Park when the neighborhood became primarily
Black American, and I have also stayed in Englewood with my friend David
Ellison-Bey of the Moorish Cultural Workshop.  I've worked for Ivy League
Tutoring, a black owned business, and I pray at St.Benedict the African
East.  I know and say that I am Black American, a member of Black America,
by choice, and I am accepted.

My culture is to be drawn to where I could be most useful.  I have
enormous talents and so I'm drawn to where there's tremendous need.

I believe in my heart that we're all the same.  I believe that there is a
culture of unity which is basic to all of us.  Yet I have learned that
almost all people live in a different culture, a "normal" culture, a
pernicious culture, that keeps us distant, separate, segregated.  I think
that those who want the culture of unity will know to come together for it
in Englewood, which is so distraught and so convenient, and other such
places.  I am rewarded to discover Jean, Wanda, Christine, David, Sherri
and others.

This culture is very much what Jesus declares as the kingdom of heaven.
Central is this oneness, that we are there for each other.

The kingdom of heaven is "eternal life" experienced in this life.
Generally, this life is too much for us, we try to tune it out and shut it
down.  For example, choosing to abuse drugs is choosing to be stunted, to
not grow, not listen and learn from our moods.  But God loves us more than
we love ourselves, wants us to learn forever, grow forever, live forever,
here and now.  We can choose to live that life here and now, as we do in
the meaningful moments in our lives, which last forever.  All of our
moments could be such, and if we choose, will be such, will become
meaningful.

"What you believe is what happens."  This says that God's impulsiveness -
what he thinks is what he does is what is - fits within the confines of
what we ourselves believe.  The kingdom of heaven is the occupation of
this earthly life by a heavenly life.  It is a bridge of meaning that
links all that will ever be with what is here and now.  It links tangibly
each of us through our intuition, our accumulated perspective.

Imagine a culture where every truth is available, tangible, at hand. Every
question can and will be answered.  People seek and live the truth.  And
every challenge can be made human-sized.  Questions such as:
* What is your deepest value in life, which includes all of your other
values?
* What is a question that you don't know the answer to, but wish to answer?
* What do you wish to achieve?
We can organize around each other, around our answers, and thus all be
leaders, as relevant.

I'm used to engaging God, listening to God, collaborating with God,
especially with regard to my life, what to do with it all.  I'm struck
that so are Jean and Wanda.  They do what they do in part because they
feel that's what God wants them to do.  I believe that is essential for
leadership in this culture.  It's crucial to have a channel to the highest
perspective, to get outside of our own self-centeredness, and imagine how
we can be interpreted as people-in-general doing what any good person (or
Jesus) would do in the situation that we find ourselves.  We have the
opportunity to encourage in each other that listening to God.  And thus to
welcome in each of us the utmost dedication.

I suppose this link with God, this greater self-integrity is essential for
leaders who want to live and move outside of the current norm and yet make
a new norm tangible through our behavior.

Jesus speaks of the kingdom of heaven as for the "poor-in-spirit", which I
take to mean the "skeptical".  The rich-in-spirit are the martyrs, the
ones who say "I believe!" unconditionally.  That is not earthly!  We want
to see things right, block by block, soul by soul, step by step, moment by
moment.

Jesus also speaks of the kingdom of heaven as for "those who are
persecuted for the sake of righteousness".  We know how this system has
slapped us around for being good, honest, true, compassionate, righteous.
We know it is wrong.  It's supposed to be wrong.  That is how we know each
other.  We are "for real".

We know that we are at the right end of the rope.  My friend David speaks
of a racial caste system which I think of as a moral caste system.  I'm
doubtful if there is much honest work in America which pays more than the
average wage.  Industry by industry - education, food, finance, military,
police, health care, technology, social work, government - it's hard to
find a well paying job which you can keep without lying or looking the
other way when it hurts others and our world.  But those who have a job,
say, a telemarketer, so often looks down on those who don't: At least I
work a job. And the unemployed: At least I don't use drugs. And those who
do: At least I don't sell them. And those who do: At least I don't sell my
body. And it goes on and on.  At the end of the rope it's about race and
sex because it's got to become crude and visible.  But who cares about the
end of the rope?

Jean told me how men come out of jail and go back to Englewood.  Some of
them shake down stores for protection money.  We have so few stores as it
is.  Recently, one of these racketeers got shot.  When the police came,
they got asked, why don't you help this man? And the police replied, we'll
wait for him to die. He's no good.  We're all better off without him.  And
that's the way we're dealt with at the end of the rope.

I told Jean, Wanda and Christine, we can choose, what partners we seek.
If we want to foster a culture, we can think it through, and seek friends
and partners accordingly.  If we rely on government or corporations or
non-profits, then we may avoid recognizing the real problems and
addressing them.  We live in a city where all 50 aldermen belong to the
same party machine, where the National Democratic Party has not thought of
banning the local party, but depends on it, and that is why that racketeer
is left to die.  We live in a state where I think 68 of 118
representatives ran unopposed, and is it four out of five governors have
been jailed for corruption.  We live in an American dream that is a
threefold lie:
* instead of fostering our own culture, we're indoctrinated to live this
dream
* we suffer prejudice - whether for being black or for being good - in
achieving this dream
* when we finally achieve this dream, we're ridiculed for realizing that
it was just a mirage, there was no point to it, as if we didn't know.

We can foster our own culture.  We can pursue our questions and discover
our truths.  We can share our dreams and work together.  In particular,
through the arts, we can express challenging ideas that people don't want
to hear - such as "God doesn't have to be good, life doesn't have to be
fair; how does that good kid deal with that? how does the bad kid?" - and
art changes the rules, art holds us together, we are able to talk, as is
happening with my art http://www.selflearners.net

We found each other because we know where to go, namely Englewood.  We
have each other and can invest in each other.  We have a fantastic base.
But how do we sustain that in this world?

Instead of asking for money, we can ask for work.  What is work that each
of us wishes to do?

If we are strong as individuals, then we can support our own base.  I for
now have a part-time job that pays well, and I could contribute money for
a space, but especially if I could have a place to live, a place to do my
art work.

Could each of us have our own incomes, our own businesses? Isn't that what
we want for ourselves and each other?

For example, Wanda publishes newspapers, blogs, podcasts.  Why shouldn't
that yield viable income with reports from Englewood to the world?
Especially if God told Wanda to be working such work?

Christine prepares youth for college.  Isn't there enormous potential for
related income.  Or, for example, there are businesses whose workers don't
know any math, and would benefit if we taught them even the basics, how to
do a 10% discount.

This all helps us think of our center as a place where temporary part-time
staffers develop their own businesses as they work for our center until
they can help support it.

I admit that I've gone bankrupt in failing to make my online laboratory
work, as well as related centers.  I realized that the relevant culture
was too weak.  Yet I'm encouraged that Jean and Wanda very much embrace me
and my perspective.

In summary, I'm grateful that Jean has invited me to help Wanda and our
center develop income for operating expenses.  At our next meeting I hope
we might further:
* Imagine the culture we seek.
* Consider what our culture might mean for God and others, including them
and their concerns.
* Consider the activities each of us personally want to do.
* Imagine what friends or partners we might attract to our center.
* Consider what kind of business opportunities relate to our desired
activities.
* Plan who to engage accordingly.

Bliss, thank you for considering our efforts and my long letter.

We await your inspired response!

Andrius

Andrius Kulikauskas
ms@...
(773) 306-3807
http://www.selflearners.net