neatsakiau į klausimą anksčiau, nes jo nesupratau. Kosmopolitas - bendrinis
žodis, mano nickname, o lytis nurodyta anketoje - female.

Gal yra kokie nors tau žinomi summaries internete? o gal turi pačią knygą?

Kadangi apsikeitimas vizijomis kiek apstojo,
pamėginkime pasidalinti nuomonėmis atskirais
aspektais.<br><br>Kokį norėtumėm matyti socialinį teisingumą
Lietuvoje?<br><br>Paremtą vien rinkos pagrindais, kai kiekvienas turi
pasirūpinti savimi, mokėdamas draudimus ir įnašus į privačius
fondus, ar, priešingai, valstybės tvarkomas iš surinktų
mokesčių perskirstomas pensijas ir pašalpas? <br><br>O gal
tai turėtų būti suderinta? Kaip?

Jei pateikta istorinė teorija teisinga, tai dar
turime bent 20 metu ramybės.<br><br>Kodėl žmonės pikti
ir nepatenkinti, nesunku suprasti - gyventi laisvėje
nelengva, atsakomybė padidėja, reikia savimi pasirūpinti,
ir vieniems sekasi geriau, kitiems - prasčiau. Tai
užveda ant sekančios temos....

atjaučiu dėl tokio nemalonaus įvykio. Nesaugumo
jausmas, kuris tikriausiai dabar persekios, yra
bjauriausias dalykas. Beje, apie tokio pobūdžio vagystes
Vilniuje jau girdejau pasakojant ne vieną. Paprastai
šeimininkai giliai miega ir nieko negirdi, kai tuo metu
"apšvarinamas" jų būstas. Viena išeičių - tai naminis gyvūnas.
Maniškiai du nedideli šuneliai taip užlotų, kad vagims
neliktų nieko kito, kaip nešti savo kailį. Nereikia
jokios signalizacijos.

Galiu tik nuoširdžiai užjausti. Belieka
džiaugtis, kad niekas neprabudote, nes galėjo baigtis
blogiau.<br><br>Tačiau tai turbūt nėra vien Lietuvos gyventojo rizika -
100% apsaugotas nuo to nesi net ir Monake, jei pats
nesisaugai. Aš irgi gyvenu be apsaugos ar signalizacijos,
bet, matyt, reikėtų isitaisyt - Kopenhaga nors ir ne
Vilnius, vagių irgi pasitaiko...

Taip, tai vienas tos teorijos kertinių akmenų. Ir
tuo gal net galėtume aiškinti Lietuvos istorijos
kartotinumus.<br><br>Dėl to naktinio įvykio tikrai nuoširdžiai užjaučiu.
Matyt, belieka džiaugtis, kad visi likote sveiki
gyvi.<br><br>Prisimenu, kai pirmą kartą nuvažiavau į Šveicariją, buvau be
galo nustebintas, kad pvz. Ciūriche motociklininkai
palieka nakčiai gatvėje ne tik patį motociklą, bet dar
ant vairo pakabina ir šalmą. O pas mus nesijauti
saugus net ir savo bute... Prieš porą dienų perėjau
Gedimino prospektą pirmyn atgal (buvo laiko iki kino
seanso) 9 val. vakaro. Kraupokas vaizdas ir jausmas, net
jei esi ne vienas. Po galais, tai žymiai blogiau, nei
žinoti, kad klesti kokia nors korupcija ar valstybės
reikalai švaki.

Kiek žinau, mano pateikta teorija nėra
išspauzdinta. Ją studijų metais 7-ajame dešimtmetyje sugalvojo
keletas lietuvių Mokslų Akdemijos aspirantų, vėliau
Lietuvoje atkūrusių LSDP. Nors kiek žinau dabar jie šioje
vaikloje nedalyvauja. Be to jie nebuvo istorikai. Nes
istorikai gana skeptiškai žiūri į tokią
hipotezę.<br><br>Istorijos dekano A.Bumblausko pastarojo meto "kabliukas"
Lietuvos vieta Vidurio ir Rytų Europos kontekste.Tiesa jis
labiau akcentuoja kultūros ir socialinę istoriją,
politinę telaikydamas praeities atgyvena. Tai gana įdomiai
pateikiama istorijos versija. Tikiuosi jis kada nors išleis
ir monografiją.

Įsivaizduokite dviejų aukštų su pusrūsiu namą.
Vidutinio lietuvo kuklų būstą. Nesukaupusio ypatingų
materialinių vertybių. <br>Pirmajame aukšte holas sujungtas su
svetaine,svečių kambarys, kabinetas ir virtuvė. Iš pirmo aukšto į
antrą - atvira laiptinė. Rūsyje laiptai baigiasi
durimis. Antrame aukšte miegamieji, vaikų
kambariai.<br>Baigęs darbus ir pasivaikščiojimus tinklais, lipu į
antrą aukštą 01.30 val. ir užmiegu. Paskutinis likęs
namuose vaikas jau miega nuo 22.00 val. Savo darbus žmona
baigia 2.30 (Ji kūrybinė darbuotoja) ir draugingai
išsitiesia šalia knarkiančio vyro.<br>Pabundu 4.00 val.
(paprastai tokiu laiku nepabundu, nes žiemą keliuosi apie
8.00 val.) ir ta proga nutariu patikrinti ar
katilinėje, esančioje pusrūsyje)viskas tvarkoje. 4.30 val.
vėl atsigulu. Prabundu, kai žmona ruošiasi eiti į
paskaitas ir neranda rankinės su paskaitos medžiaga.
Pajuokauju, kad gal pagramdukas išėjo su jos rankinuku į
mokyklą, bet atidžiau pasižvalgius juokas visai neima: ant
spintelės stovėjusios dėžutės su žmonos žiedais,
grandinėlėmis ir kitomis brangenybėmis nėra. Nueinu į rūbinę -
striukės kišenėje nėra piniginės su visu jos turiniu:
pinigais, kreditinėmis kortelėmis. Pasigendame ir kitų
vertingesnių daiktų.<br>Paskambinu į banką (uždaro korteles),
policijai.<br>Kaip nekeista, kriminalistų brigada atvažiuoja labai
greitai, bet pėdsakų neranda. Įsilaužimo vieta - pusrūsio
langelis - stropiai nuvalytas. Jokių pėdsakų. Vagys paliko
tik diklafoso balionėlį, bet ant jo taip pat nėra
jokių pėdsakų.<br>Gaila daiktų. Gaila pinigų. Bet tai
užgyvenamas dalykas. Baisiausia tai, kad ten kur turėtum būti
saugus - namuose, pasijutau visiškai nejaukiai. Žmogus
ramiai miega teisiojo miegu, o jo namuose siaučia
gaivalas, lietuvis, kuris nesaisto savęs su pagarba kitam
žmogui, jo sukurtam turtui. <br>Yra ir tokia Lietuva.
<br>Tai atsitiko mano šeimai praeitą naktį...

Nieko naujo amerikiečiai neatrado: po bet kokio
svarbaus, ypatingai tragiško (karo, ect.), įvykio turi
praeiti tiek laiko, kad veikliausia žmonių masė jų
neprisimintų (nebūtų tiesiogiai patyrę), t.y. 20-40 metų. Tada
vėl galima pulti į beprotybę, ar ginti idealus. Juk
žmonių atmintis tiokia trumpa, o tėvų pasakomis jaunimas
netiki.

Yra tokia vadinamoji "generacinė teorija", gana
nauja, jos autoriai -- amerikiečiai Strauss ir Howe.
1991 jie išleido knygą (Generations: The History of
America's Future), kur istoriją (tiesa, tik Amerikos)
nagrinėja kaip cikliškai besikartojančių pažiūrų ir
atitinkamų veiksmų grandinę. Ciklas susideda iš keturių
dalių, kiekvienos trukmė -- apie 20 metų. Savo knygoje
jie pateikia tokios koncepcijos įrodymų nuo pirmųjų
Amerikos naujakurių iki šių dienų ir netgi prognozes
įvykiams iki 2069. Abejočiau teorijos moksliškumu, bet
šiaip ji įdomi ir tiesos ten yra. Nežinau, ar ji labai
išpopuliarėjo, tačiau tikrai buvo ir yra bandymų pritaikyti ją
ir kitoms valstybėms, ypač Europoje. [J-P]

Visai nieko teorija, bet iš kitos pusės,
pažiūrėjus pora amžių atgal, visoj Europoj kas 30-50 metų
koks nors posmarkis "bum" įvykdavo. Atsižvelgiant i
Lietuvos geopolitinę padėti - pilnai suprantama.<br>Ta
teorija kokiu nors popieriniu pavidalu buvo išleista, ar
"prie alaus" pateikta? Labai norėčiau pasiskaityti, jai
yra galimybė.

Kažkada teko išklausyti vieną gana įdomią teoriją
Lietuvos istorijos tema. Esmė - Lietuvoje kas 30-40 metų
įvyksta kokie nors sujudimai,pvz.:1794,1831, 1864 metų
sukilimai, 1918 m. įvykiai. 1941 m.prieštaringi įvykiai ir
pokario rezistencija, galų gale 9-as šio amžiaus
dešimtmetis ir nepriklausomybės atkūrimas. Visa tai įvyksta
iškilus naujai kartai, kai senoji, praradusi savo idealus
pasitraukia nuo scenos. Ateina nauji žmonės su naujomis
idejomis ir vizijomis. Po kurio laiko ir jie išsikvėpia.
Kad ir dabar: po visuotinio pakilimo ir idealizmo
Sąjudžio metais, žmonės nugrimzdo į materializmo ir
egoizmo liūną, užmiršę tai ko siekė. Negi Lietuvai tuoj
vėl reikės naujo sukrėtimo? Tačiau kiekvienas
sukrėtimas neišvengia ir neigiamų pasėkmių. Manau norint
sukurti demokratinę, teisinę valstybę reikėtų išsivaduoti
iš šio užburto pastarųjų dviejų šimtmečių rato ir
atsikratyti savotiško "nepilnavertiškumo" komplekso.Tik ar
dabar mes pajėgūs tai padaryti?<br>Tai tiek pamąstymų
šiam kartui.<br>Mikrobaz

Ačiū už išsamų tekstą, daug kam pritariu, ypač Sąjūdžio atsiradimo teorijai,
dabar Lisabonoje jau po 4 ryto, parašysiu vėliau - noriu miego...

Lietuvos vizijos istorija<br>(Per autorius
asmeninę patirtį ir pamąstynus)<br>Išaugau Lietuvos
pokario kovų prisiminimų aplinkoje (rezistentų), kur
niekada nebuvo nustota tikėtis Lietuvos valstybingumo
atkūrimu.<br>Pasaulėžiūrą formavo tėvai ir tarpukario teisininkas(vieno iš
LR paskutinės vyriausybės ministro brolis), artimai
bendravęs su A. Smetonos šeima, dvidešimt metų praleidęs
Stalino lageriuose. <br>Tarnavau rusų armijoje
(jefreitorius). <br>Baigiau VU (ekonomika, teisė).<br>Sėdėjau
šešis mėnesius KGB požemiuose (ne
Lietuvoje).<br>Spaliuku-TSKP nebuvau. (Jokiai partijai nepriklausiau
-nepriklausau).<br>KGB verbavo.Vėliau - sekimo byla (žinau savo
skundikus. Ant jų nepykstu)<br>Platinau LBK.<br>Iki 1988 m.
dirbau šešėlyje.<br>Ant bačkos nestovėjau, valdžios
nesiekiau ir joje nebuvau.<br>Sąjūdį sutikau bijodamas, kad
tai KGB provokacija - išryškinus "susems".<br>Dabar -
dirbu sau.<br><br>Požiūris į Lietuvos valstybės
istoriją<br>Lietuva, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, turi seną
valstybingumo tradiciją. Kova už savo valstybę mums yra įaugusi
į kraują: 1831,1863,1918,1941,1941-1954m. sukilimai
ir kova prieš okupantus tai patvirtina.<br>Nuo
valstybės susikūrimo Lietuva labai keblioje geopolitinėje
erdvėje: vikingai, germanai, totoriai, slavai... Su visais
kovojo, daug kam padėjo, o pati sunyko...<br>Pirmasis XX
a. Lietuvos atkūrimas buvo stebuklas, o kaip visi
stebuklai-atsitiktinumas: jei nebūtų laimėję bolševikai Rusijoje, apie
Lietuvos vardą pasaulis nieko nebežinotų. Jokia pasaulio
valstybė nebūtų pripažinusi Lietuvos - nebent Lenkija
(savo sudėtyje)...<br>Antrasis XX a. Lietuvos atkūrimas
stebuklas taip pat. Jei Rusijos komunizmo modelis nors kiek
būtų buvęs efektyvesnis ir imperija praegzistavusi dar
nors 30-50 metų... Lietuva vargu ar būtų išlikusi.
Bolševikai suvalgė save.<br>Bet... Lietuva niekada nebūtų
pakilusi antrą kartą be... idealistų.<br>Sąjūdį
(organizaciją) įkūrė KGB (KGB-čia visos rusų galybės bendrinė
išraiška). Prasidėjusi perestroika Rusijoje sužadino
galimybę atgauti nepriklausomybę. Toks judėjimas kilo
spontaniškai Ir kad apvaldyti procesą sau naudinga linkme,
Maskva per savo emisarus gavo užduotį apvaldyti jį. Buvo
modeliuojama, kad daugelis praeities įbaugintų piliečių,
neturėdami atitinkamų žinybų priedangos, aktyviai nesireikš,
o "iškilūs" Lietuvos inteligentai (ect.) bus
kelrodės žvaigždės kelyje į nepriklausomybę... TSRS
sudėtyje. Tačiau mažumą apsiskaičiavo: atsirado
karštakošių, "nesusipratusių" idealistų, kurie nežiūrėdami
galimų pasekmių pasireiškė sąjūdžio veikloje ir
nukonkuravo statytinius.<br><br>Jei kam nors įdomu,mintys
gali būti tęsemos (kol kas ne diskusijos forma)

labas<br>kodel  "...as pati. Jusu kosmopolitas"

sveiks<br>as kazkur skaiciau, kad landsbergis
paliks politine lietuvos arena, kai lietuva istos i nato
ir (atrodo) es. tai dar kokius (jei Dievas duos)
pora trejeta meteliu mes ji matysime. ir aciu Dievui,
bo be jo lietuvos uzsienio politikoje butu kazkas
panasaus kaip ir vidaus. visi draskytusi ir jokio aiskumo.

Nemanau, kad turejau kokia tai konkrecia Lietuvos
valstybes vizija 90-aisiais metais. <br>Jau sovietiniais
laikais gaudavau paskaityti iseivijoje isleistus
kulturologinius zurnalus ("Metmenys"). Nepriklausomybes ideja,
asmenybes laisves savokos buvo suprantamos ir atrode, jog
isivadavus is okupacijos viskas bus taip, kaip turi buti
laisvoje salyje. Tik palaipsniui per konkrecius ivykius
pradejo rysketi, jog labai svarbus ir laisvos salies
ekonominis vystymo kelias. Paaiskejo, kad asmens laisve yra
neatsiejama nuo laisvos rinkos ekonomikos. Cia ryztingai
pasirinkau liberalios filosofijos tiesas. Tuo labiau, kad
mano aplinkoje buvo liberalizmo filosofija uzsiimanciu
zmoniu, tikru savo srities profesionalu. <br>Kad ir kaip
bebutu, atrodo, kad 90-ieji buvo ne pries 10, o
maziausiai pries 50 metu. Tiek daug keitesi pats vertinimo
objektas - Lietuvos valstybe, o tikriausiai ir as
pati.<br><br>Jusu kosmopolitas

Mano Lietuvos valstybės vizija, kaip ir kiekvieno
mūsų, kito nevienąsyk nuo 1990 iki dabar.<br>1990
svarbiausiais tos vizijos elementais man buvo valstybės
nepriklausomybė, asmens laisvė, Europos vertybių sistema, ir
visuotinė socialinė gerovė. <br><br>Po sausio įvykių ir
Maskvos pučo atsirado naujos okupacijos baimė, kuri
paskatino emigraciją ir mano vizijos taip ir nepaliko iki
šiol.<br><br>Vėliau ėmė atsirasti ekonominio liberalizmo, laisvos
rinkos komponentai, valstybės valdymo skaidrumas. Apie
1996 ėmė ryškėti suvokimas, kad valstybei reikia ir
savos, nepriklausomos politikos, o ne vien tik
orientacijos į kurį nors politinį ar ekonominį
bloką.<br><br>Po 1998 mano vizija susibalansavo - svarbiausiu
komponentu išliko asmens laisvė, dabar jau drauge su
pilietine atsakomybe, laisva rinka, bet su tvirtu
įstatyminiu pamatu ir socialinėmis pastangomis ne tiek
šelpti, kiek sudaryti sąlygas ir įgalinti piliečius
dalyvauti toje rinkoje ne vien teisių, bet ir pajėgumo
prasme, ir ypatinga pastanga švietimui ir lavinimui
plačiąja, vertybių prasme, ir siaurąja, profesine, prasme,
teikiant ne vien žinias, bet ir visokeriopas (moralines
bei materialines) paskatas jas įgyti ir
pritaikyti.<br><br>Panašu, kad Lietuvos politinės partijos sąryšingos
vizijos neturi, nors pastaruoju metu programų nesu
studijavęs. Politinė doktrina yra plokščia ir menka,
nukreipta ne į vidaus ir užsienio interesus, bet į
aljansus, be aiškiai suvokiamo ir išaiškinamo prisijungimo
priežastingumo ir turinio ir be trumpalaikių ar ilgalaikių
alternatyvų (fallbacks). Nėra jokios aiškios vizijos nei
nuosekliai suformuluoto požiūrio ar politikos Rusijos
atžvilgiu. Galima manyti, kad bent kokią sąryšingą viziją
turi tik V. Landsbergis, bet ir jis tokios nėra viešai
vienu tekstu paskelbęs.<br><br>Visuomenėje taip pat
neįžvelgiu nei dominuojančių, nei konfliktuojančių vizijų –
matau vien tik pavienių ir grupinių, bet ne visuomenės,
interesų, daugiausiai trumpalaikių,
apraiškas.<br><br>Pamėginkime toliau pakalbėti apie vizijos elementus –
užsienio ir vidaus, ekonominius, socialinius, ir
kultūrinius. Parašysiu daugiau ir smulkiau.<br><br>Linkėjimai
nuo tai lietingo, tai saulėto Pietų Europos Atlanto,
kur geras žalias vynas ir skani
žuvis.<br><br>Jūsų<br><br>aklas_biednas

Ar buvo ta valstybės vizija 1990 m.? Manau, ne --
turiu omeny visuomeninę viziją, apie kurią būtų daug
kalbama, ginčijamasi. Bent jau man taip atrodo. Aišku,
galiu ir klysti, nes tais metais aš jau buvau smarkokai
nusivylęs (ypač žmonėmis, su kuriais 1988 metais kartu
dalyvavau Sąjūdžio veikloje). Dėl to atsiradęs skepsis
visai neskatino ta tema domėtis ar
diskutuoti.<br><br>Mano paties vizija, nors gal būtų nekuklu taip
vadinti, gal neišbluko iki šiol. Aišku, ji irgi keitėsi.
Jaunystėj, kokiais 1980-siais, ji buvo daug kuo susijusi su
prieškario Lietuva, apie kurią tikrai daug žinojau (kalta
kilmė ir namų biblioteka:). Sąjūdžio laikais -- su
utopine, arba sakykim, Šliūpiška, Baltijos šalių
konfederacijos idėja. Dar vėliau, kai jau buvo su kuo lyginti --
tiek namuose, tiek svetur -- kažkaip pradėjau
pasigesti visumos, nors detalės tapo ryškesnės.<br><br>Ar
Lietuvos visuomenė turi tokią viziją dabar? Vargu. Ir
apskritai, ką turėtume ta visuomene laikyti? Norėdami visgi
rasti kokių nors užuominų, kur jų ieškotume? Kalbu kad
ir apie leidinius, kurie nuosekliai atspindėtų
intelektualesnės visuomenės dalies nuomonę. Manau, kad jų beveik
arba visai nėra. Paradoksalu, bet 1990-siais ši
problema lyg ir nebuvo tokia ryški. [J-P]

Ką gi pamėginsiu išreikšti savo nuomonę apie tuos
tolimus (?)- 1990 metus. Tuo labiau, kad studijų metais
teko šiek tiek pasiknaisioti po to meto istoriją.Visi
pasitikėjo Sąjūdžiu (nors gana greitai tas pasitikėjimas
dingo).<br><br>1990 m. visuomenė buvo užburta keleto žodžių skambesio
- visų pirma nepriklausomybė, demokratija,
laisvė... tai kovų metas, kai žmonės sukandę (bent jau
dauguma) siekė kažkokios trapios vizijos - vardu
nepriklausomybė. Nemanau, kad buvo susiformavusi visos valstybės
evoliucijos iš socialistinės į demokratinę vizija. Greičiau,
drįsčiau, teigti dauguma paprastų žmonių, galvojo ateis
nepriklausomybė ir demokratija - viskas savaime
susitvarkys.<br><br>Kitas reikalas valdžia. Kaip rodo dabartinė padėtis,
nemanau kad buvo išviso kokia nors vizija jų galvose.
Kita vertus, negalima atmesti ir tamsiųjų pusių: gal
tai buvo daroma sąmoningai, siekiant naudos sau ir
savai grupuotei. Vien tik ko verta Šimėno dingimo
problema. Teko neseniai skaityti jo pasiaiškinimo ir
nušalinimo stenogramas, kažkokia mistika ir
tiek.<br><br>Šiam karteliui gal tiek.<br><br>Mikrobaz

Siūlau tokią temą pradžiai:<br><br>Ar buvo
valstybės vizija 1990?<br><br>Kokia ji yra valdžioje ir
visuomen&#279;je (ar yra) dabar?<br><br>Kokią ją turime ar
įsivaizduojame kiekvienas mūsų?<br><br>Parašykime po truputį
kiekvienas, kai bus medžiagos, pamėginsiu parašyti
konceptualesnį tekstą, tada padiskutuosime kaip
reikiant.<br><br>Aš nuo savęs parašysiu kelias eilutes
šiąnakt.<br><br>Linkėjimai iš šiltos Pietų Europos Atlanto pakrantės, kur
užnešė darbai<br><br>A_B