Sveiki,

Veikiu as vis kazka, darau darau darau ir vis susimastau apie sodybas. Vat
vyksta bardu karavanas, va mus filmuoja televizijos, idejos sklinda, garsas
eina, bendraminciu daugeja, vyksta sventes, laikrastis eina ir t.t. Daug darbu
nuveikta... ir visa tai yra geris.

Taciau as kaip paziuriu i pasauli, tai tokius darbus dirba daugelis sviesiu
zmoniu. Ir bardu koncertai organizuojami, ir seminarai, ir sventes visokiausios,
ir laikrasciai su gerais straipsniais leidziami, geris irgi sklinda... ir tai
saunu...

Bet bedirbdamas vis susimastau. Kas man svarbiausia yra? Ar naujas laikrascio
numeris duos daugiau pasauliui ar visgi ta laika galeciau investuoti i savo
sodybos kurima. Ar bardu karavanas ar mano sodyba, ar dar koks projektas, ar
sodyba...

Liuks yra visi darbai kuriuos mes darom. Kazkam to reikia. Taciau visgi cia yra
kabliukas... Zeme nuo katastrofos visgi isgelbejo sodininkai. Augalai ir
gyvunai, tai yra gyvos Dievo mintys. Tiesiogines Dievo mintys. Ir bendraujant su
augaliukais ir gyvuneliais, musu mintys greiteja ir gyvenimas prasmingeja. Tik
gamtoj issilaisvini, islaisvini savo prota.

Man atrodo, kad sicia budami, t.y. mieste, mes tarsi sukames kazkokiame rate.
Musu mintys cia yra nelaisvos. Ir be to bendraujam ne tiesiogiai su Dievo
kuriniais, o daug kartu perdirbtais jo kuriniais. Ne su augalu, o su
kompiuteriu, ne su vabalu, o su valdininkais...

Atkreipkim demesi i tai ka mes darom ir ka mes veikiam. Stai pvz. isejau i
miesta nunesti draugei knygos "Dom iz Samana". Tai didelis geris! Bet tam as jau
sugaisau skambinimasi telefonu, tarimasi, rengimasi, batu valyma ir t.t. Toliau
as sprendziu problema ka veikti kol atvaziuos troleibusas, issprendziu, kad
reikia paskaityti knyga..paskaitau.. taciau vis mintis galvoj, kad reikia
nepraziopsot troleibuso, paskui vaziuoju, mintis galvoj, kad reikia nepraziopsot
kur islipsiu, prieina kontrole ir as sprendziu koki bilieta pirkti kitam
menesiui uz 11lt ar pigesni tik darbo dienom.. vykdau apskaiciavimus ir
nusiperku.. islipu, toliau sprendziu problema kaip pereiti per gatve. mano
mintis nukrypus i sviesofora, galvoju ar to negalima but padaryt tobuliau,
pagaunu save nesamones galvojanti, tada pereinu per gatve ir kita mintis veikia,
kad neatsitrenkti i kitus zmones, nes ju daug, galiausiai ateinu i sutarta vieta
ir laukiu..penkias minutes.. ir kuo uzimta mano mintis? vel prie paminklo
atsivede mokytoja vaikus ir sako: "vat vytautas didysis buvo geras, nes jis
nukovojo zemiu mums iki juodosios juros, paverge daug tautu".. as galvojau kaip
cia man neklausyti tokiu nesamoniu, bet mokytoja taip garsiai vaikams pasakoja,
kad negaliu negirdet ir mano mintys nukrypsta i tai.. susitinku su drauge, einam
i kavine, ten sprendziam problema ka uzsisakyti pavalgyt, kur pakabinti striuke,
is kur gauti popiriaus uzsirasymui..ir t.t. sugaistu puse dienos... ir apie ka
as masciau?

Aisku, kad nudirbau daug geru darbu. Ir drauge pasirupinau. Taciau apie ka as
masciau? Mano mintis buvo uzimta visokiom pseudo problemom. Kodel zmogus turi
galvoti apie sviesofora, apie tai kur jam striuke pakabinti, o ne apie gyvenimo
prasme ir savo paskirti, vabaliuku paskirti?

Nors tos mintys apie sviesofora, apie islipima is troleibuso uzima labai mazai
laiko, bet ju yra tiek daug aplinkui mieste, kad jos atima visa laika. Visa
diena vaikstau, sprendziu tas pseudo problemas, netikras problemas ir ne
nesusimastau apie gyvenimo prasme..

Daug darbu nudirbu. Isplatinti "Dom iz Samana" yra geris. Bet visa diena
praleisti galvojant apie situos negyvus daiktus, tai yra negeris...

Gamtoje yra viskas atvirksciai. Cia niekada nekyla tokiu minciu kaip
sviesoforas, arba kada islipti. Cia galva tarsi tuscia. Eini per miska ir tavo
galvoj nera jokiu pasaliniu minciu. Niekas tau laiko neatima, jokia reklama,
joks mokytojos aiskinimas apie vytauta didyji... Galva tuscia, laisva ir jei tu
susimastai apie gyvenimo prasme, apie tai kam reikalingi uodai, tai niekas tau
netrukdo. Gamtoje gali viska apmastyti daug daug greiciau. Nes cia viskas gyva
ir padeda tau.

Tai as ir sakau, kad miestas yra geris, nes cia gyvena daug daug zmoniu. Taciau
mieste musu mintis yra ikalinta. Cia mes sprendziam netikras problemas. Tarkim
bardu koncertas. Tai yra didziulis geris. Taciau kad jam suorganizuoti
organizatoriai turejo spresti ivairias problemas: is kur gauti patalpas,
transporta, kur spausdinti bilietus, kur plakatus, kaip viska suorganizuoti...
Ir suorganizavo jie viska puikiai. Bet siaip as susimastau ar prie to turetu
sustot Dievo sunaus mintis? Kur man pigiau atspausdinti plakatus? Gal geriau
susimastyti kodel vabalas turi sesias kojas? kodel visiems gyvunams pakanka
keturiu, o vabalas turi sesias?

Todel kad ir kiek mastau, kad ir kiek dirbu, vis man atrodo, kad reikia visgi
uzsiimti pagrindiniu dalyku kuri mes turime - tai sodybomis. Savo sodybomis. Juk
knygose issakyta esme yra sodybos. Nesupraskit aisku tiesiogiai. Sodyba kaip
tokia ji nieko gero neduoda. Sodybas kuria daug zmoniu, bet nieko is to
neiseina. Svarbu yra zmogus sodyboje, jo santykis su augalais, gyvunais ir
kitais zmonem, svarbu susikurti tokia sodyba, kur tavo mintys bus laisvos.
Lietuvoj daug kas kuria sodybas. Bet jie atsiveda elektra, issiasfaltuoja
takelius, nusikerpa zolyte, pasisteto nama ir viskas gaunasi kaip mieste... ir
turi spresti tas pacias problemas, kaip apsaugoti asfalta, kad saltalankiai jo
neiskilnotu, kaip samanas nuo jo nuvalyti, kaip apgeneti medi... Zodziu, ne
tokias sodybas turetume kurti. Musu sodybos kitokios. Jos islaisvina minti.. Jos
turi but kitokios, nei miestas.

Bet kaip to pasiekti? Mes juk priprate prie miesto, mums kanalizacijos reikia,
asfalto reikia, pievutes reikia trumpos, kad su batais vaikstant
neissitepliotu... nu mes taip iprate. Todel sodybos kurimas turetu bur
suprantamas kaip SAVES KEITIMAS. Jei saves nepakeisi, tai tiesiog is hektaro
zemes padarysi dar viena miesto kvartala, tiesiog atsinesi miesta i savo sklypa
ir viskas. Is esmes niekas nepasikeis, o tik vieta.

Todel sodyba nera svarbu. Svarbiausia, kaip mes keiciames eidami i sodybas.  Jei
mes sugebesim pakeisti savo miestietiskus iprocius, tai sukursim tokia sodyba,
kurioje musu mintys bus laisvos. Svarbu paciam pasikeisti.

As kai sakau, kad svarbiausia yra sodybos, tai turiu omeny, kad sodyboje bus
laisvos mintys ir mes galesim daug lengviau pakeisti save. Ten mes nespresim
problemu kaip pereiti per gatve ar kt.

Viskas svarbu.. galbut netgi negrazu ir negalima taip sakyti, kad sodybos yra
svarbiau ir geriau. Galbut reikia sakyti - "as renkuosi sodybos kelia, man sis
kelias labiau tinka ir patinka". Svarbu apsikuopti mieste, mieste irgi galima
save keisti, tik svarbu neisisukti i ta kasdienybes rata, kai pradedi spresti
netikras problemas. Mieste irgi turi galvot ne apie tai, kaip tau troleibuse
prasibrauti iki komposterio ir pazymet bilieteli, mieste turi galvot apie save,
kokios tavo gerosios savybes, kaip padet zmogui einanciam salia, gal jam koki
gera zodi pasakyt, mastyt kaip sita ar kita sprendima as pritaikyciau savo
sodyboje, mastyt ar tikrai sita mano savybe tiks ir sodyboje, gal ja reikia
pakeisti savyje...

Viskas yra svarbu, bet vistiek kvieciu i sodybas...

Laimis

Sveiki! Pritariu tavo mintims Laimi! Toks jau tas miesto gyvenimas :) Bet
viskam savo laikas, tad siulau paskaityti Vilijos mintis. Ju vedina ji jau
gyvena savo sodyboje ;)

Vilija ryztingai ir drasiai atsisveikino su miestu, pasistate namus ir jau
nuo birzelio menesio gyvena Sirvintu rajone besikuriacioje gyvenvieteje
kartu su dviem vaikais. Salia kuriasi kiti kaimynai. Reikalingas pajamas
Vilija gauna is nuosavo nekilnojamojo turto nuomos Vilniuje. Bet ne tai
svarbiausia, svarbiausia, kad Vilija gyvena ten, kur ir noretu gyventi, ir
daro tai, ka ir noretu daryti. Aplankykite svetaine, susipazinkite su
Vilijos pasauliu, ja rasite adresu http://mesjaugyvename.lt

Sveiki,

Veikiu as vis kazka, darau darau darau ir vis susimastau apie sodybas. Vat vyksta bardu karavanas, va mus filmuoja televizijos, idejos sklinda, garsas eina, bendraminciu daugeja, vyksta sventes, laikrastis eina ir t.t. Daug darbu nuveikta... ir visa tai yra geris.

Taciau as kaip paziuriu i pasauli, tai tokius darbus dirba daugelis sviesiu zmoniu. Ir bardu koncertai organizuojami, ir seminarai, ir sventes visokiausios, ir laikrasciai su gerais straipsniais leidziami, geris irgi sklinda... ir tai saunu...

Bet bedirbdamas vis susimastau. Kas man svarbiausia yra? Ar naujas laikrascio numeris duos daugiau pasauliui ar visgi ta laika galeciau investuoti i savo sodybos kurima. Ar bardu karavanas ar mano sodyba, ar dar koks projektas, ar sodyba...

Liuks yra visi darbai kuriuos mes darom. Kazkam to reikia. Taciau visgi cia yra kabliukas... Zeme nuo katastrofos visgi isgelbejo sodininkai. Augalai ir gyvunai, tai yra gyvos Dievo mintys. Tiesiogines Dievo mintys. Ir bendraujant su augaliukais ir gyvuneliais, musu mintys greiteja ir gyvenimas prasmingeja. Tik gamtoj issilaisvini, islaisvini savo prota.

Man atrodo, kad sicia budami, t.y. mieste, mes tarsi sukames kazkokiame rate. Musu mintys cia yra nelaisvos. Ir be to bendraujam ne tiesiogiai su Dievo kuriniais, o daug kartu perdirbtais jo kuriniais. Ne su augalu, o su kompiuteriu, ne su vabalu, o su valdininkais...

Atkreipkim demesi i tai ka mes darom ir ka mes veikiam. Stai pvz. isejau i miesta nunesti draugei knygos "Dom iz Samana". Tai didelis geris! Bet tam as jau sugaisau skambinimasi telefonu, tarimasi, rengimasi, batu valyma ir t.t. Toliau as sprendziu problema ka veikti kol atvaziuos troleibusas, issprendziu, kad reikia paskaityti knyga..paskaitau.. taciau vis mintis galvoj, kad reikia nepraziopsot troleibuso, paskui vaziuoju, mintis galvoj, kad reikia nepraziopsot kur islipsiu, prieina kontrole ir as sprendziu koki bilieta pirkti kitam menesiui uz 11lt ar pigesni tik darbo dienom.. vykdau apskaiciavimus ir nusiperku.. islipu, toliau sprendziu problema kaip pereiti per gatve. mano mintis nukrypus i sviesofora, galvoju ar to negalima but padaryt tobuliau, pagaunu save nesamones galvojanti, tada pereinu per gatve ir kita mintis veikia, kad neatsitrenkti i kitus zmones, nes ju daug, galiausiai ateinu i sutarta vieta ir laukiu..penkias minutes.. ir kuo uzimta mano mintis? vel prie paminklo atsivede mokytoja vaikus ir sako: "vat vytautas didysis buvo geras, nes jis nukovojo zemiu mums iki juodosios juros, paverge daug tautu".. as galvojau kaip cia man neklausyti tokiu nesamoniu, bet mokytoja taip garsiai vaikams pasakoja, kad negaliu negirdet ir mano mintys nukrypsta i tai.. susitinku su drauge, einam i kavine, ten sprendziam problema ka uzsisakyti pavalgyt, kur pakabinti striuke, is kur gauti popiriaus uzsirasymui..ir t.t. sugaistu puse dienos... ir apie ka as masciau?

Aisku, kad nudirbau daug geru darbu. Ir drauge pasirupinau. Taciau apie ka as masciau? Mano mintis buvo uzimta visokiom pseudo problemom. Kodel zmogus turi galvoti apie sviesofora, apie tai kur jam striuke pakabinti, o ne apie gyvenimo prasme ir savo paskirti, vabaliuku paskirti?

Nors tos mintys apie sviesofora, apie islipima is troleibuso uzima labai mazai laiko, bet ju yra tiek daug aplinkui mieste, kad jos atima visa laika. Visa diena vaikstau, sprendziu tas pseudo problemas, netikras problemas ir ne nesusimastau apie gyvenimo prasme..

Daug darbu nudirbu. Isplatinti "Dom iz Samana" yra geris. Bet visa diena praleisti galvojant apie situos negyvus daiktus, tai yra negeris...

Gamtoje yra viskas atvirksciai. Cia niekada nekyla tokiu minciu kaip sviesoforas, arba kada islipti. Cia galva tarsi tuscia. Eini per miska ir tavo galvoj nera jokiu pasaliniu minciu. Niekas tau laiko neatima, jokia reklama, joks mokytojos aiskinimas apie vytauta didyji... Galva tuscia, laisva ir jei tu susimastai apie gyvenimo prasme, apie tai kam reikalingi uodai, tai niekas tau netrukdo. Gamtoje gali viska apmastyti daug daug greiciau. Nes cia viskas gyva ir padeda tau.

Tai as ir sakau, kad miestas yra geris, nes cia gyvena daug daug zmoniu. Taciau mieste musu mintis yra ikalinta. Cia mes sprendziam netikras problemas. Tarkim bardu koncertas. Tai yra didziulis geris. Taciau kad jam suorganizuoti organizatoriai turejo spresti ivairias problemas: is kur gauti patalpas, transporta, kur spausdinti bilietus, kur plakatus, kaip viska suorganizuoti... Ir suorganizavo jie viska puikiai. Bet siaip as susimastau ar prie to turetu sustot Dievo sunaus mintis? Kur man pigiau atspausdinti plakatus? Gal geriau susimastyti kodel vabalas turi sesias kojas? kodel visiems gyvunams pakanka keturiu, o vabalas turi sesias?

Todel kad ir kiek mastau, kad ir kiek dirbu, vis man atrodo, kad reikia visgi uzsiimti pagrindiniu dalyku kuri mes turime - tai sodybomis. Savo sodybomis. Juk knygose issakyta esme yra sodybos. Nesupraskit aisku tiesiogiai. Sodyba kaip tokia ji nieko gero neduoda. Sodybas kuria daug zmoniu, bet nieko is to neiseina. Svarbu yra zmogus sodyboje, jo santykis su augalais, gyvunais ir kitais zmonem, svarbu susikurti tokia sodyba, kur tavo mintys bus laisvos. Lietuvoj daug kas kuria sodybas. Bet jie atsiveda elektra, issiasfaltuoja takelius, nusikerpa zolyte, pasisteto nama ir viskas gaunasi kaip mieste... ir turi spresti tas pacias problemas, kaip apsaugoti asfalta, kad saltalankiai jo neiskilnotu, kaip samanas nuo jo nuvalyti, kaip apgeneti medi... Zodziu, ne tokias sodybas turetume kurti. Musu sodybos kitokios. Jos islaisvina minti.. Jos turi but kitokios, nei miestas.

Bet kaip to pasiekti? Mes juk priprate prie miesto, mums kanalizacijos reikia, asfalto reikia, pievutes reikia trumpos, kad su batais vaikstant neissitepliotu... nu mes taip iprate. Todel sodybos kurimas turetu bur suprantamas kaip SAVES KEITIMAS. Jei saves nepakeisi, tai tiesiog is hektaro zemes padarysi dar viena miesto kvartala, tiesiog atsinesi miesta i savo sklypa ir viskas. Is esmes niekas nepasikeis, o tik vieta.

Todel sodyba nera svarbu. Svarbiausia, kaip mes keiciames eidami i sodybas. Jei mes sugebesim pakeisti savo miestietiskus iprocius, tai sukursim tokia sodyba, kurioje musu mintys bus laisvos. Svarbu paciam pasikeisti.

As kai sakau, kad svarbiausia yra sodybos, tai turiu omeny, kad sodyboje bus laisvos mintys ir mes galesim daug lengviau pakeisti save. Ten mes nespresim problemu kaip pereiti per gatve ar kt.

Viskas svarbu.. galbut netgi negrazu ir negalima taip sakyti, kad sodybos yra svarbiau ir geriau. Galbut reikia sakyti - "as renkuosi sodybos kelia, man sis kelias labiau tinka ir patinka". Svarbu apsikuopti mieste, mieste irgi galima save keisti, tik svarbu neisisukti i ta kasdienybes rata, kai pradedi spresti netikras problemas. Mieste irgi turi galvot ne apie tai, kaip tau troleibuse prasibrauti iki komposterio ir pazymet bilieteli, mieste turi galvot apie save, kokios tavo gerosios savybes, kaip padet zmogui einanciam salia, gal jam koki gera zodi pasakyt, mastyt kaip sita ar kita sprendima as pritaikyciau savo sodyboje, mastyt ar tikrai sita mano savybe tiks ir sodyboje, gal ja reikia pakeisti savyje...

Viskas yra svarbu, bet vistiek kvieciu i sodybas...

Laimis



Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
Meileserdve-unsubscribe@yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
http://docs.yahoo.com/info/terms/

Sveiki visi,

ačių Laimi. Kad judini, krutini. Kaip šito reikia.

Viskas bus gerai. Ir su sodybom, ir su miestu. Tik nužmikim.


<--------------------===================================-------------------->
            DELFI mail pašto sistema http://www.mail.lt

Labai noretusi, kad sioje konferencijoje dalyvautu is visu
besikurianciu gyvenvieciu bent po kelis bendramincius. Pasigedau
Lamsodziaus ir Braziuku atstovu, bet gal as neteisi, nes ne visus
pazistu. Butu neblogai, jeigu prisistatytume. As esu is besikuriancio
sodziaus "Kruniai" (Azuolynas).
Ingrida

As kuriuosi desiniajame Sventosios krante prie pat Sukiniu. Laikau save
Sukinieciu, vedu ekskursijas po Sukiniu apylinkes norintiems prisijungti
naujokams...

Viena tokiu ekskursiju bus apie balandzio 15 diena, kas norit prisijungt, tai
rasykit is karto.

Man rupi ne pastatyt dideli nama, suzmoginti aplinka, padaryt silta busta,
padaryti privaziavima gera prie sodybos, bet pakeisti save: vietoj silto busto -
uzsigrudinti, vietoj didelio namo - maziau daiktu, vietoj suzmogintos aplinkos -
bandau pakeisti savo poziuri, kad man patiktu tokia gamta kokia ji yra, ne ja
noriu pakeisti, o save, savo poziuri...

Na, nesu ekstremalus ir man reikia patogumu. Mano pasikeitimai leti ir
nerevoliucingi. Taigi, neskubu bet po truputi bandau keisti save...

ech..vel issipleciau..bet toks jau as..susipazinkim as laimis. :)

-----Original Message-----
From: "zitkauskas" <zitkauskas@...>
To: Meileserdve@yahoogroups.com
Date: Fri, 07 Apr 2006 10:33:11 -0000
Subject: [Meileserdve] susipazinkim

>
> Labai noretusi, kad sioje konferencijoje dalyvautu is visu
> besikurianciu gyvenvieciu bent po kelis bendramincius. Pasigedau
> Lamsodziaus ir Braziuku atstovu, bet gal as neteisi, nes ne visus
> pazistu. Butu neblogai, jeigu prisistatytume. As esu is besikuriancio
> sodziaus "Kruniai" (Azuolynas).
> Ingrida
>
>
>
>
>
>
>
> Yahoo! Groups Links
>
>
>
>
>
>
>

Sviesus ir silti eilerasciai:
http://www.blogas.lt/glesumele/

Pritariu Laimiui, kad viskas gerai, kas padeda atverti zmogaus sirdi,
bet ir man asmeniskai priimtiniausias kelias i sodybas. Jau 2 metus
tikslingai ir ryztingai einu siuo keliu. Ir jauciu, kaip keiciuosi. Ir
supratau, kodel reikejo ivairiu trukdziu, kodel sis kelias i sodyba
nera toks spartus. Bet zengti, manau, reikia ryztingai, kitaip viskas
nusites dar ilgiau. Mes, azuolynieciai, sia atkarpa juokais vadiname
nestumu. Dziugus laukimas, visos mintys sutelktos i busima "kudiki". O
sia vasara arteja gimimas. Birzelio men. iseinu is darbo. Gal tai man
sunkiausias apsisprendimas, bet negaliu zengti puse kojos.
Per tuos du metus supratau, kokia svarbi yra bendruomene. Kartu keistis
yra daug linksmiau, greiciau ir lengviau. Esame vieni kitiems mokytojai
ir mokiniai. O svarbiausia mus supanti draugiskumo aura. Ir nenustoju
svajoti ir laukti, kada isryskes ir kitu sodziu gimimas, kada
draugiskumo aura prades gaubti visu besikurianciu kaimeliu zmones.
Ingrida

Jau antri metai veikia si konferencija, bet aktyvumas beveik lygus
nuliui. Kazin kodel? Dar vis per anksti? Skaitydama siuos per dvejus
metus sukauptus straipsnius jauciuosi panasiai kaip per pirma Lietuvos
besikurianciu gyvenvieciu suvaziavima. Viskas praejo puikiai, bet tuo
ir baigesi. Ir jauciu, kad dar ne laikas antrajam suvaziavimui. Laimi,
labai megstu skaityti tavo laiskus ir zaviuosi tavo kantrybe. As taip
pat kantri. Ir mielai palauksiu tiek, kiek reikes. Bet ateities vizija
tokia: kai susitiks du nepazistami sodybieciai, iskart pasijus sielos
draugais, pajus vienybe; panasiai kaip zmones jautesi sajudzio laikais.
Tuomet ir tapsime ta jega, galincia daryti pokycius.
Viskas, ka rasau, yra tik mano nuomone.
Ingrida

Labas

Siandien(ketvirtadieni) ir rytoj(penktad.) iki apie pietu busiu Kaune
ir norejau paklausti
kaip ta ekskursija rytoj Sukiniuose- kada prasideda?
baigiasi?-........ gal iseis padalyvauti.
Ar turi pardavime bardu karavano cd?
IKI
Antanas

---
Āąųč ķīāūå āīēģīęķīńņč īņ ĢŅŃ: GPRS-Čķņåšķåņ, MMS, GPRS-WAP. Ļšīńņī č
ķąäåęķī. Ļīäšīįķą’ čķōīšģąöč’ č ķąńņšīéźč ķą ńąéņå http://www.mts.by
č ļī źīšīņźčģ ķīģåšąģ 089053, 089055, 089056.

Sveiki!

Siandien apie komposta noriu pasamprotauti. Kompostas kaip zinia yra labai geras
daiktas. Kiekvienas gyvis megsta valgyti. Augalai taip pat. Specialiai
nesiulyciau tresti, nes esu baisinis tinginys. Kam vargintis, jei jie ir taip
vienas kita pasitresia. Stai kaip miske: jie ne tik pasitresia patys save, bet
dar priedo pritresia ir visur aplinkui. Zodziu, nuo medziu gyvavimo miske zeme
tik gereja ir gereja. Zoles jau taip gerai nepasitresia. O ypac nepasitresia
medelis, jei ji zmogus vidury lauko pasodina.

Kad nuo trasu (maisto) priklauso medziu dydis, tai labai gerai galime matyti is
augalu pelkeje. Pavyzdziui, 30-40 metu pusys augancios aplink pelke yra
didziuliai medziai, o pacioje pelkeje tokio pat amziaus pusys yra zmogaus dydzio
arba dvigubo zmogaus, trigubo... Ziurint kiek mineraliniu medziagu joms pavyko
pasisemti.

Viskas butu gerai, jei vidury lauko pats medelis isdygtu. Jis isdygtu tik ten,
kur jam pakankamai trasu (manau medziai zino, kur jiem reikia isdygti). Medis
samoningai pasirenka vieta kur jam isdygti. Ir tada jis labai sekmingai auga.
Mano asmeniniais stebejimais, tai naturaliai isdyges medelis geriau auga, nei
zmogaus pasodintas, todel spelioju, kad galbut medelis geriau zino kur jam
isdygti.

Kadangi gyvename misku zonoje, tai daugelis musu laukeliu naturaliai apsitrauktu
misku. Bet aisku tai ivyktu per koki 1000 metu, pirmiausia ten isdygtu karklai
ar pusys, berzai (ziurint kokia vietove). Bet dazniausiai isdygsta karklai,
paskui kai jie uzauga ir primeto lapu, sudaro palankias salygas augti kitiems
medziams, tada ten pradeda augti alksniai, berzai, visokie lapuociai. Jau vien
karklams uzaugti ir pritresti zeme reikia gal 50 metu. Tam kad uzaugtu berzai
alksniai ir kt, tai vel reikia 50 metu, taciau cia tik kol viena karta uzauga, o
zeme palankia gali kurti ir kelios kartos. Taigi, po kazkiek laiko naturaliai
ten gali apsigyventi pusys, egles, azuolai ir kiti medziai... Naturaliam miskui
susiformuoti reikia gal 1000 metu... ir kad niekas nieko nekirstu...

Taciau savo laukuose mes nelauksime kol jie patys uzaugs. Mes imame ir sodiname.
Ten trasu nepakanka tame lauke, o mes vistiek sodiname.

Todel patarciau, jei sodinat pusi, tai atneskite aplinkui pridekite spygliu, kad
jai butu palankesne atmosfera augti, jei lapuoti, tai paimkite is misko lapu ir
pridekit aplinkui...Taip susikurs artimesne aplinka naturaliai aplinkai ir
medeliui bus lengviau augti...

Ir sio laisko tema yra apie atliekama komposta. As kaip sakau esu tinginys, tai
specialiai netresiu. Bet vat po mano gyvenimo bute susidaro atlieku. Siaip jei
viska sumaisau i viena siuksliu kibira, tai tokiu dalyku nepatresi savo erdves,
bet jei pradedu siuksles rusiuoti, tai jos gali labai praversti.

Maciau ne pas viena zmogu, kuris kuria sodyba, kol jis gyvena mieste yra atskira
siuksiu deze visiems punantiems daiktams. Tu atlieku prisikaupia ir jas galima
nuvezti i savo zeme. Augaliukai tokiom atliekom labai dziaugiasi. Ir velgi
nereikia padauginti. Jei sukrausit kruvas, tai smirdes viskas. Galima atvezti
kibira buitiniu organiniu atlieku ir ispilstyti po visa hektara... Labai mazai
pasitres, bet jau vis nauda.

Jei tresite medzius, tai nepilkite prie pat kamieno. Kamienas gali susti. Juk
medis savo lapu nemeto prie pat kamieno. Prie pat kamieno ir lietus nelyja. Prie
pat kamieno mazai kas vyksta. Medzio saknys yra daug toliau nuo kamieno. O
jaunosios saknys, saknu galiukai yra ten, kur baigiasi sakos. Zodziu, po
paskutinemis sakomis pilti komposta reikia ir tada medelis is karto ji
pasisavins. O tai kartais gaunasi 2-3 metrai nuo kamieno!!!

Ir velgi sakau - papildomas darbas dar niekam naudos neatnese. Dirbti yra
kenksminga zmogaus sveikatai, bet jei yra atliekos, tai vietoj to, kad jas
nunesti i siuksliu konteineri galima tiesiog jas susidet i masina ir nusivezti
savo augaliukams i hektara. Jiems tai niam niam kaip skanu...

kokios kitu nuomones?

Laimis

Sviesus ir silti eilerasciai:
http://www.blogas.lt/glesumele/

Sveiki,

va, vakar vel ilgai ilgai masciau... tai pasidalinsiu... :)

Apie sodybas... Va, kaip zmogus kuria savo sodyba? Paprastai zmogus nusiperka
zemes, tada ziuri ten ilgai ir matuoja kur kas turi buti. Va, jis nusprendzia:
"cia kasiu sulini, nes kurtis reikia pradeti nuo vandens, vanduo butinas".
Iskasa, paskui jis galvoja, va iskasiu pruda, tada bus aisku kur statyti nama.
Iskasa, parenka namui vieta, na aisku dar medelius pasodina. Soda suplanuoja,
pasodina, misku uzsodina dali zemes, atsiveza bituciu... Ir tada kai tik gali
pradeda statyti nama. Galvoja koki cia nama geriau ir pigiau pasistacius. Gal
molini, rastini, ar siaudini... Issirenka varianta ir pasistato... Ir taip
panasiai kuriasi. Ir sodybos gaunasi labai grazios, seima susilaukia vaiku ir
nugyvena grazu gyvenima... Taip paprastai kuriamos sodybos...

Taciau taip yra paprastai daroma. O musu sodybos juk visai kitokios. Teisingiau
panasios, bet ten esme visai kitokia. Mes ne taip turetume kurti savo sodyba...
O kaip gi?

Na, as nesakau, kad ismanau, kaip ja kurti, taciau turiu siokiu tokiu minciu,
tai parasysiu...

VIsu pirma musu sodybos nepaprastos. O kokios? Kas jose stebuklinga? Pirma ju
pavadinimas nepaprastas. Vadiname jas Gimines sodybomis. O gimines sodyba, tai
jau kas kita nei paprasta sodyba. Daug miestieciu turi sodybas uzmiestyje. Daug
zmoniu siaip turi sodybas ir gyvena jose. Bet kiek laiko stovi ta sodybele?
Siaip vaikai isvaziuoja i miesta - mokytis, paskui dirbti, na, kai kurie
pasilieka, bet dazniausiai atitarnavus kuri laika - pavyzdziui iki seimininko
mirties, sodyba parduodama ir vaikai jau kuriasi naujoje grazioje vietoje,
statosi nauja nama, kasa nauja pruda...pradeda nauja gyvenima. Mazai kas gyvena
tuose paciuose namuose. Paprastai ten gyvena senukai tevai... kol numirsta...

Taigi, o musu sodybos yra Gimines sodybos. Cia is karto galvojama apie gimine.
Tai nera sodyba i kuria atvaziuoji tik vasarai. Ir tai nera sodyba, kuri skirta
tik vienam gyvenimui, vienai kartai. Tai sodyba skirta visai giminei. Tokioje
sodyboje gyvenama pastoviai, ilgai ir siaip sakyciau - ruosiamasi gyventi
amzinai. :)

Tokioje sodyboje, kai pradedi darbus, tai tu negalvoji nei kur pruda kasti, nei
kur miska sodinti, nei kur nama statyti... Nes juk ne tas svarbu. Pirmiausia
tokioje sodyboje galvojama apie amzinybe, apie save cia gyvenanti, apie save cia
susilaukianti vaiku, paskui iseinanti ir sugriztanti vel kitam gyvenime cia ir
atgimstanti pas savo anukus, pas savo proanukius ar panasiai...

Kuriantis tokioje sodyboje pradedama nuo gyvybes, t.y. pasodinamas gimines
medis. Gimines medis labai svarbus. Labai labai svarbus. Nes jis atspindi esme.
Juk gimines sodyba kuri. Tai ir pradeti reikia nuo gimines medzio. Nuo gyvybes.
Ir tas medis bus amzinas, kaip ir gimine. Ir visa ka pradedi, t.y. medeliai,
sodas, miskas, tvora, namas, prudas - viskas turi buti amzina. Cia ne tiesiog
paimi virgules, nustatai prudo vieta ir issikasi, ir ne tik estetiniais
sumetimais ar praktiniais. Cia is karto turi but galvojama apie amzinybe... Vat
sodini medi ir galvoji. O jis augs visa amzinybe? Ar jis bus geras ir man ir
mano vaikams ir visai mano giminei? Va, jei as pasodinsiu rododendra, tai ar jis
sugebes daugintis cia Lietuvoje ar jis atsives vaiku? ar jis bus amzinas? Va,
sodinu rudbekijas, levandas, raganes, serencius, hortenzija, magnolija,
hamamelis, tujos... nu labai grazi sodyba gaunasi is siu augalu, taciau jie visi
yra ne lietuviski, t.y. lietuvoje patys nesidaugina. Ir isnykus jums, isnyks ir
visi sie augalai. Ir gimine neprasites... nieko neliks... Vaikai, anukai, tures
viska kurti is naujo ir aisku jie pasirinks kita vieta, nes niekas cia ju
netrauks i sita vieta...

O vat gimines sodyboje... atlieki kazkoki veiksma ir galvoji apie amzinybe. Ar
sitas augalas dauginasi Lietuvoje, ar jis amzinas? ar jis isliks mano vaikams?
Ar sita tvora amzina ar ja reikes po 20 metu keisti? ar ji liks mano vaikams? ar
sitas prudas amzinas? ar sitas miskas amzinas? ar jis sugebes pasidauginti ar po
simto metu pats ismirs? ar sitas namas stoves amzinas? ar jis isliks? kiek jis
stoves? 100 metu, o ar po jo neliks siuksliu? gal musu vaikui bus daugiau vargo
isvezant betonines atliekas is sklypo, nei naudos is to namo? va, darau takeli
akmenini... ar jis amzinas? ar jis reikalingas visai giminei ar tik man dabar,
siais metais, siam dvidesimtmeciui? ar sita erdve amzina, kuria as kuriu?

visada reikia ziureti i amzinybe... kiekvienas veiksmas pradedamas - ar tai
amzina?

Tuo musu sodybos ir skiriasi nuo kitu sodybu... Bent jau taip as manau, tik apie
tokias sodybas ir kalbu...

Taciau tai dar ne viskas... Neparasiau dar svarbiausio, ko atejau parasyti...
Kitam laiske.

laimis

Sviesus ir silti eilerasciai:
http://www.blogas.lt/glesumele/

Praeitam laiske, rasiau apie sodybas, kuo jos skiriasi. Kodel mes darom ne
paprastas sodybas. Kas jose kitokio...

Pirmiausia parasiau, kad tai Gimines sodybos, kad kiekviena karta kai atlieki
koki nors veiksma - sodini medeli, gele, statai nama, pirma mintis turi buti ne
apie nama, medi, gele, o apie amzinybe... ar sitas medelis isliks amzinai? ar
jis pasidaugins?

kitas svarbus dalykas sodybose, apie kuri ir norejau parasyti, taciau kazkodel
padariau tokia ilga izanga... taigi, kitas dalykas, nors visai ne kitas, cia tas
pats dalykas, tik kiti zodziai... Taigi, tas dalykas vadinasi Meiles erdve.

Ka mes zinom apie Meiles erdve? Kas tai yra? Kaip ja sukurti? Siaip tai niekas
dar negalima pasakyti nei kas tai yra, nei kaip ja sukurti, nes dar nei vienas
nesam to padare...

Teisingiau esam siokia tokia erdve sukure apie save, taciau dar kolkas ne visoje
sodyboje.

Meiles erdve prasideda nuo motinos isciu. Iseina vaikas i pasauli ir ar praples
jis savo erdve, ar ji liks tokia pat maza, tai jau nuo vaiko ir priklauso.
Susikuriam meiles erdve ir bute ir aplinkui, bet ji nera amzina, ji net ne
ilgaamze. Paziurekim aplinkui kiek aplink dabar yra augalu, gyvunu, kurie galetu
saugoti musu meile? Daba pas mane mazokai. Ir mieste ta meile greitai isblesta,
nes ner kam jos saugot, puoselet, kurstyt, rupintis ja...

O sodyboje atvirksciai, jei ten aplink vien augalai, gyvunai, ir dar jei jie
amzini, tai jie ir rupinsis ta erdve amzinai. Jau kokia erdve sukursi, tai tokia
ir bus amzinai. Augalai ir gyvunai ja saugos, pades saugoti... Nes cia viskas
gyva...

Galima sukurti Meiles erdve ir mieste, apskritai miestas yra geris. Jo norejo
musu proseneliai, tai daba turim mes ji. Taciau ta meile mieste yra ne amzina,
ji ateina ir iseina, iseina nes neberanda gyvybes...

Musu gi sodybos, apie kurias kalbame, galim speti, kad bus amzinos ir ten bus
meile, amzinai bus meile ir niekur ji nesitrauks, nes cia jai bus gera...

Todel sodindami kiekviena medeli turim galvoti ne tik amzinybe, bet ir apie
jausmus, kurie lydes mus ta visa amzinybe. Jei pridesim ten blogu jausmu, tai
jie visa amzinybe ir lydes... Todel butina i tuos medelius i tuos paukstukus ir
gyvunelius prikrauti meiles, su meile sodinti... Sodini augaleli ir galvoji,
kokia ji grazi ta mano meile... ir taip bus amzinai... Sodini sermuksni su savo
mylimaja ir galvoji: "va, per pirmas salnas kabos raudoni sermuksniai, kaip mano
mylimosios skruostai daba, tik raudonesni..", va rasos laseliai ant tu uogu bus,
jie spindes, kaip jos akys... Na, prisiminsi, kaip sodinot ta medeli, kaip
gincyjotes ir sprendet desimt centimentu i kaire ar desimt i desine ji sodinti,
kaip ji neset, apie ka galvojot, ar jis uzauges toks ir gavos kaip planavot,
kaip svajojot...

Ne esme pasodinti soda, miska... tas kas pasodina soda, miska, tai dar nieko
ypatingo nepadare. Svarbu pasodinti soda ir miska su meile... O vat kas su meile
pasodins soda ir dar amzina soda... vat tas jau visus zygdarbius sioj zemej jau
atlikes...

Stai tuo, mano manymu, musu sodybos ir skiriasi nuo tu visu sodybu, kuriu dabar
pasaulyje polnym polno... Mes, mano manymu, kursim kitokias sodybas, jos bus
amzinos ir ten bus meiles erdve...

Laimis

Labas,



Pries kokius metus per Lietuvos Radija buvo kalbinami Lietuvos
mokslininkai kurie dirba su vaistazolemis, jas tiria. Prisimenu pasakojima
apie viena idomu ju tyrima .

Jie dviem budais pagamino vaistazoliu arbata ir palygino rezultatus.

   Pirmas budas tradicinis- virino, plike karstu vandeniu vaistazoles.
Antras budas- uzpyle tas pacias zoles vakare saltu vandeniu ir paliko
stoveti iki ryto. Palygino arbatu sudeti.
Vandeniu uzpilta "arbata" buvo vetingesne. Detaliu tiksliu neatsimenu, bet
joje buvo medziagos, kurios yra virtoj arbatoj ir papildomai tokiu
medziagu, subtilesniu medziagu junginiu ( kurie matyt maitina ne tik
kuna), kuriu nebuvo virimo budu paruostoj arbatoj (suyra nuo aukstos
temperaturos).

   Taigi nera kliuciu be ugnies paruosti kokybiska gerima:)  - nuvaziaves i
sodyba pasirenki zolyciu, uzpyliai vandeniu, palaukei iki ryto ir gali
vaisintis.
Tik pats dar kazkodel neisbandziau. Nu bet pasitaisysiu.

Antanas

Sveiki,

Isbandziau sita arbata. Du kartus. Nakciai pamerkiau i saltinio vandeni ir ryte
turejau arbatos. Labai idomi arbata. Tokia gaivi kazkokia.

Pirma karta, tai labai ispudingai buvo. Isgeriau arbatos su medum ir isvaziavau
i Sukinius. Visa diena pravaiksciojau ir nenorejau valgyt. Tik 10 val. vakare
uzsimaniau valgyt.

O antra karta isgeriau ir pavalgiau po to...

Na tikrai kazkokia idomi arbata. Dar iki galo neistyrinejau, bet jau kad idomi
tai tikrai.

Dar prisiminiau, kad yra tas mintis pagreitinancio gerimo receptas. Ten juk irgi
dedamos zoleles, uogeles ir viskas uzpilama saltu saltinio vandeniu. Niekas ten
neverdama. Cia Anastasijos senelis toki recepta dave. Tikrai pagreitina
mintis...

Tai gal tikrai tos arbatos nereikia virti? Gal cia tik skubantis pasaulis ta
virima sugalvojo?

laimis

-----Original Message-----
From: Antanas <donte@...>
To: Meileserdve@yahoogroups.com
Date: Sun, 16 Apr 2006 12:22:06 +0200
Subject: [Meileserdve] geriausia arbata

>
> Labas,
>
>
>
> Pries kokius metus per Lietuvos Radija buvo kalbinami Lietuvos
> mokslininkai kurie dirba su vaistazolemis, jas tiria. Prisimenu pasakojima
> apie viena idomu ju tyrima .
>
> Jie dviem budais pagamino vaistazoliu arbata ir palygino rezultatus.
>
>   Pirmas budas tradicinis- virino, plike karstu vandeniu vaistazoles.
> Antras budas- uzpyle tas pacias zoles vakare saltu vandeniu ir paliko
> stoveti iki ryto. Palygino arbatu sudeti.
> Vandeniu uzpilta "arbata" buvo vetingesne. Detaliu tiksliu neatsimenu, bet
> joje buvo medziagos, kurios yra virtoj arbatoj ir papildomai tokiu
> medziagu, subtilesniu medziagu junginiu ( kurie matyt maitina ne tik
> kuna), kuriu nebuvo virimo budu paruostoj arbatoj (suyra nuo aukstos
> temperaturos).
>
>   Taigi nera kliuciu be ugnies paruosti kokybiska gerima:)  - nuvaziaves i
> sodyba pasirenki zolyciu, uzpyliai vandeniu, palaukei iki ryto ir gali
> vaisintis.
> Tik pats dar kazkodel neisbandziau. Nu bet pasitaisysiu.
>
> Antanas
>
>
>
> Yahoo! Groups Links
>
>
>
>
>
>

Sviesus ir silti eilerasciai:
http://www.blogas.lt/glesumele/

> Dar prisiminiau, kad yra tas mintis pagreitinancio gerimo receptas.

Ten juk irgi dedamos zoleles, uogeles ir viskas uzpilama saltu saltinio
vandeniu.

Niekas ten neverdama. Cia Anastasijos senelis toki recepta dave. Tikrai
pagreitina mintis...


Gal kas turi recepta ;)

> Dar prisiminiau, kad yra tas mintis pagreitinancio gerimo receptas.

Ten juk irgi dedamos zoleles, uogeles ir viskas uzpilama saltu saltinio
vandeniu.

Niekas ten neverdama. Cia Anastasijos senelis toki recepta dave. Tikrai
pagreitina mintis...


Gal kas turi recepta ;)



Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
Meileserdve-unsubscribe@yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
http://docs.yahoo.com/info/terms/

Sveiki,

neprisimenu ar rasiau cia ar ne, bet parasysiu tada dar karta...

Vasara galima labai puikiai issivirti koses ne ant lauzo, o tiesiog ant ....
SAULES SILUMOS.

Atsikele ryte arba tik pavalge mes pamerkdavome grikiu ar mieziu kose ir
pastatydavome ant lentos zoleje, kad saules spinduliai kristu ant juodo puodo su
kose. Po keliu valandu, kai vel budavo metas valgyti kose jau budavo isvirusi.

Idomu tai, kad puodas budavo karstas. Ir to visai pakanka isvirti kosei. Tik
pamerkta grikiu kose yra neskani, bet jei "paverdame" ja ant saules, tai ji
igyja normalu skoni.

galbut, jei naudotume siltnami arba kaip kitaip neleistume silumai
issiskirstyti, tai koses juodam puode butu galima issivirti jau dabar.

algirdas va turi susikonstraves deze vaskui lydyti. storos sieneles ir stiklas
ant virsaus. pro stikla patenka saules spinduliai ir kadangi siluma niekur
neiseina, tai viduj labai karsta. vietoj vasko ten butu galima istatyti ir juoda
puoda. :)

sekmes isradimuose ir skanaus...

laimis

Sviesus ir silti eilerasciai:
http://www.blogas.lt/glesumele/

Sveiki, cia persiunciu musu draugo Petro atradimus. Galbut sitas atradimas
pravers mums besikuriant. Reikia isbandyti sita aprasyta medzio savybe, galbut
tikrai jos reikia laikytis statant namus..

Stai toliau pateikiamas visas laiskas.. man labai patiko.

laimis

-----Original Message-----
From: Petras Jancys <jiva1896@...>
To: laimis@...
Date: Tue, 18 Apr 2006 23:58:34 -0700 (PDT)
Subject: Nedegus rastinis namas

>
>    Labas Laimi.
>   Skaitau knyga apie Menulio ritmus. Aptikau tokia informacija kuria niekaip
negaliu nepasidalinti.
>
>    Nedegus medis
>
>   Jei jums teko lankytis muziejiniame Austrijos kaimelyje  (toks yra, pvz.,
Kramsachas Tirolyje) su simtmeciu senumo pastatais ir priestatais, prietaisais
ir irankiais, turbut matete ir is medzio pagamintus priezdos suolelius,
virykles, lizes ir net medinius zidinius. Keista, bet daugeliui net nekyla
klausimas, kodel tos puodsakes, kuriomis nuo ugnies budavo nukeliami iki
raudonumo ikaite katilai ir keptuves , buvo tokios patvarios, kodel, nors buvo
naudojamos istisus simtmecius, jos nesudege. Arba kodel nedegdavo medis,
tiesiogiai besilieciantis su ugnimi (krosnies virykliu ir mediniu zidiniu)? Jis,
tiesa, pajuoduodavo, bet nei uzsiliepsnodavo, nei sudegdavo. O ar niekada nesate
nusipirke degtuku, kurie visiskai nenorejo degti? Stai paslapties iminimas: yra
tam tikras laikas, susijes su sia medzio savybe   nedegumu.
>
>   Kovo 1-aja, ypac po saulelydzio, nukirstas medis buna atsparus ugniai  
nepriklausomai nuo Menulio fazes ar Zodiako zenklo, kuriuo jis tuo metu
keliauja.
>
>   Keistoka, bet tikrai galiojanti taisykle.. Galite ismeginti   isitikinsite.
Kad nedegtu, anksciau is tokio medzio budavo statomos trobos, priestatai,
tvartai, priemenes, gaminama daugelis irankiu.
>
>   Mano tevu namas, 1980-aisiais visiskai sudeges is vidaus, buvo kaip tik is
tokio medzio. Nuo karscio apsilyde net kai kurie viduje stoveje metaliniai
prietaisai. Pats statinys nesudege, buvo tik apanglejes is isores. Kai atvaziavo
traktorius jo nugriauti, medis nepasidave; galiausiai teko ardyti rasta po
rasto. Paaiskejo, kad medis buvo apdeges tik vos kelis milimetrus is isores, o
viduje   visiskai sveikas. Paskui is tos pacios medienos buvo pastatyti dar du
nauji statiniai.
>
>   Kad nedegtu, medi dar galima kirsti ir per jaunati, bet tik tada, kai ji
ispuola Svarstyklese (taip buna tik karta ar du per metus). Sis medis
nesitraukia, todel gali buti apdirbamas zalias, nedziovintas. Beveik tokios pat
palankios yra paskutines 48 valandos pries jaunati kovo menesi ir paskutine
diena pries gruodzio jaunati.
>
>   Sioje knygoje kalbama apie daugybe desniu susijusiu netik su miskininkyste,
bet ir su sodo ir darzo darbais. As jau uzsidegiau visa tai patikrinti. Knyga
internete:
>
>   http://www.super.lt/?content=product&prod_id=5634
>
>
> ---------------------------------
> Love cheap thrills? Enjoy PC-to-Phone  calls to 30+ countries for just 2 /min
with Yahoo! Messenger with Voice.
>

Sviesus ir silti eilerasciai:
http://www.blogas.lt/glesumele/

Labas,

Laimi, tavo pasakojimas man primine mano vaikystes momentus:
vasara budamas beveik mieste, as ramiai visa diena valgydavau beveik
viska kas pasitaikydavo po ranka. Retkarciais nusiplaudavau statineje su
lietaus vandeniu :) Pagrindinis komentaras: susirgsi! Ir niekaip
nesuprasdavo kodel as neidavau namo valgyti :)

Rolandas
p.s. veiksmas - 16a sklype, Kauno rajone.


Laimis Zmuida wrote:
> Sveiki,
>
> va katik valgiau, o valgydamas aisku masciau ir prisiminiau geru dalyku...
>
>

Sveiki,

siandien siulau pamastyti apie velgi tas pacias musu mylimas sodybas ir sios
idejos autore Anastasija.

Anastasijos senelis sako, kad nereikia skaityti kitu knygu, nereikia klausyti ka
kiti zmones sako, o reikia ziureti kaip jie gyvena. (zr. septintoj knygoj
skyrelis "reiksmingos knygos"). Ir siaip esame girdeje tokia patarle: "neklausyk
ka jis kalba, ziurek kaip jis gyvena."

Taigi paziurekim ka Anastasija kalba ir kaip ji gyvena.

Anastasijos iskelta pagrindine mintis yra apie sodybas. Sodybos sodybos
sodybos... na, aisku jos ten turi buti nepaprastos, gimines sodybos, jose turi
buti meiles erdve ir dar sis bei tas... Bet ivardinkime sia ideja sodybomis.

Taigi, svarbiausia sodybos. Imti reikia mazdaug hektara zemes, daryti tvora is
medeliu ir krumu, kiekvienam issikasti po pruda, taip pat kiekvienam reikia
tureti kaimynu, palikti tarp sklypu bent 3 metrus pravaziavimui, tose sodybose
statyti kazkoki pusnami (ne nama), o kai uzaugs medziai, tai is tu medziu anukai
pasistatys tikrus namus. Taip pat aplink darza pasodinti nepereinama gyvuliams
tvora, kad neismindziotu. Apie vistas lygtais dar rase, paskui mes ten kaip
vedai reiskia gyvensim, siusim rankomis drabuzius, kurie kainuos milijonus ir
labai sauniai gyvensim..

Bet paziurekim kaip pati Anastasija gyvena. Galbut pas ja "sodyboje" ir yra
mazdaug vienas hektaras zemes, taciau kas joje yra dar? Prudo nera. Yra ezeras,
bet cia ne kiekvienam po pruda, o atskiras ezeras. Gyvenvietes ten nera. Nors
yra senelis, buvo prosenelis, daba va vaikuciai... Tai gal 2-3 hektarai sakykim.
Bet gyvenvietes nera. Gyvatvores ten irgi nera. Yra tiesiog miskas. Anastasija
nepasistacius jokio namo, gyvena kazkokiam urve. Ir jos vaikai is jos uzaugintu
medziu sau namo nestatys. Darzo ji taip pat neturi ir nei adatos neimtu ir
nesiutu drabuziu... O visa tai mums siulo daryti..

Kaip cia yra? Kodel pati taip negyvena, o mums siulo? Jos aprasytu vedu gyvenimo
budas skiriasi nuo jos pacios gyvenimo budo. Ir ji niekad nesako gyvenkite taip
kaip as - issikaskite urva, prisijaukinkit meska.. Ji sako - gyvenkite kaip
vedai, sodybose, dar priedo gyvenvietese po 150-200 seimu.

Tai kaip cia yra?

Laimis

Taip iseina, kad musu tikslas nera vien tik atsiskirti ir pabegti, nes
taip gana lengva padaryti. Juk daug sunkiau islikti ramiam erdveje,
kuri kaip mesmale bando tave traiskyti, o ne ten, kur ramybe,
saugumas, meile, tyla..
Manau, bendruomenes zmonem reikalingos. Taip isgyvename naujas
patirtis, mokomes bendrauti, buti geresniais, mokomes atjautos,
supratimo, kantrybes.
Anastasija jau toli pazengusi asmenybe, jos minciu greitis toks
didelis, kad jai kazin ar prilygsta nors vienas is musu, todel jai
tenka kita misija..
Aplinka tikrai daug reiskia. Anastasija neturi buities problemu, nes
ten ju ir negali buti, kur ji gyvena. O kur mes gyvenam, jau neliko
tokiu vietu, kuriu nebutu palietusi civilizacija. Musu daug ir dar
daugeja, o .. gyventi visiems reikia dziaugsme, santarveje ir gamtos
prieglobstyje. Ji sugalvojo puikiai, kiekvienas susikuriame meiles
erdve ir ten gyvenam, tai musu mazas pasaulis: miskas, vanduo,
maistas.. tai musu maza taiga, harmoningas pasaulis.

Is cia klausimas: kiek zmoniu elgiasi taip - Anastasija pasake -
padariau! (bet ar padares susimasciau ir tikrai tai padariau, nes taip
sugalvojau, kad bus geriau, o ne del to, kad Anastasija pasake.)
Ji sako: zmones, mastykit patys, atsibuskit.. Grizkit prie pradziu
pradzios, jums viskas duota, jus dievai, belieka kurti ir harmoningoje
kuryboj su Dievu gyventi..

..

Modestas

p.s. gera mintis, Laimi. Man patiko sis pastebejimas. Privercia
susimastyti.

-----Original Message-----
From: Laimis Zmuida [laimis@...]
Sent: Friday, April 21, 2006
To: Meileserdve@yahoogroups.com [Meileserdve@yahoogroups.com]
Subject: [Meileserdve] svarbiausia sodybos

> Sveiki,

> siandien siulau pamastyti apie velgi tas pacias musu mylimas
> sodybas ir sios idejos autore Anastasija.

> Anastasijos senelis sako, kad nereikia skaityti kitu knygu,
> nereikia klausyti ka kiti zmones sako, o reikia ziureti kaip jie
> gyvena. (zr. septintoj knygoj skyrelis "reiksmingos knygos"). Ir
> siaip esame girdeje tokia patarle: "neklausyk ka jis kalba, ziurek kaip jis
gyvena."

> Taigi paziurekim ka Anastasija kalba ir kaip ji gyvena.

> Anastasijos iskelta pagrindine mintis yra apie sodybas. Sodybos
> sodybos sodybos... na, aisku jos ten turi buti nepaprastos, gimines
> sodybos, jose turi buti meiles erdve ir dar sis bei tas... Bet ivardinkime sia
ideja sodybomis.

> Taigi, svarbiausia sodybos. Imti reikia mazdaug hektara zemes,
> daryti tvora is medeliu ir krumu, kiekvienam issikasti po pruda,
> taip pat kiekvienam reikia tureti kaimynu, palikti tarp sklypu bent
> 3 metrus pravaziavimui, tose sodybose statyti kazkoki pusnami (ne
> nama), o kai uzaugs medziai, tai is tu medziu anukai pasistatys
> tikrus namus. Taip pat aplink darza pasodinti nepereinama gyvuliams
> tvora, kad neismindziotu. Apie vistas lygtais dar rase, paskui mes
> ten kaip vedai reiskia gyvensim, siusim rankomis drabuzius, kurie
> kainuos milijonus ir labai sauniai gyvensim..

> Bet paziurekim kaip pati Anastasija gyvena. Galbut pas ja
> "sodyboje" ir yra mazdaug vienas hektaras zemes, taciau kas joje yra
> dar? Prudo nera. Yra ezeras, bet cia ne kiekvienam po pruda, o
> atskiras ezeras. Gyvenvietes ten nera. Nors yra senelis, buvo
> prosenelis, daba va vaikuciai... Tai gal 2-3 hektarai sakykim. Bet
> gyvenvietes nera. Gyvatvores ten irgi nera. Yra tiesiog miskas.
> Anastasija nepasistacius jokio namo, gyvena kazkokiam urve. Ir jos
> vaikai is jos uzaugintu medziu sau namo nestatys. Darzo ji taip pat
> neturi ir nei adatos neimtu ir nesiutu drabuziu... O visa tai mums siulo
daryti..

> Kaip cia yra? Kodel pati taip negyvena, o mums siulo? Jos aprasytu
> vedu gyvenimo budas skiriasi nuo jos pacios gyvenimo budo. Ir ji
> niekad nesako gyvenkite taip kaip as - issikaskite urva,
> prisijaukinkit meska.. Ji sako - gyvenkite kaip vedai, sodybose, dar
> priedo gyvenvietese po 150-200 seimu.

> Tai kaip cia yra?

> Laimis


>
> Yahoo! Groups Links



>




> __________ NOD32 1.1500 (20060421) Information __________

> This message was checked by NOD32 antivirus system.
> http://www.eset.com

Saulėtų  Bardų  Karavanas  – tai reiškinys gimęs iš svajonės. Svajonės
jau šiandien būti laimingu mūsų Žemėje.

Saulėtų  Bardų  Meilės  karavanas  –  tai  šventė ant ratų, judanti iš
miesto  į  miestą. Tai žmonės iš įvairių šalių, apjungti viena idėja –
savo  dainomis  skleisti žmonėms šviesą ir džiaugsmą, keisti gyvenimus
geryn.  Tai  dainos, pažadinančios žmones, dovanojančios jiems jėgų ir
įkvėpimo.   Gyventi   ir   kurti!  Džiaugtis  gyvenimu  ir  daryti  jį
nuostabesniu  sau, savo šeimai, savo draugams, artimiesiems ir – visam
Pasauliui!  Eina Bardai per Žemę ir dainuoja. Dainuodami dovanoja savo
Meilę.  Ir  Meilė  sudygsta  žmonių širdyse. Auga ir lapoja miestuose,
kaimuose  –  visose šalyse. Ir Meilės bus daug! Labai daug! Tiek daug,
kad  pykti  ar  liūdėti  taps  neįmanoma. Todėl, kad gyventi – reiškia
mylėti!  O  meilė  visuomet  tyra, švytinti, pripildanti ir... truputį
deginanti!  Meilės  bus  tiek,  kad  gyventi  taps  lengva kiekvienam!
Ateikite į koncertą ir susipažinkite su jais – Saulėtais bardais!

Šį   šeštadienį,   balandžio  22  d.  16  val.,  Vilniuje,  "TOPClub",
S.Stanevičiaus   21A,   vyks  Saulėtų  Bardų  Meilės  Karavano
koncertą.

Daugiau informacijos: http://www.anastasija.lt

p.s.: persiųskite šį laišką visiems, kam tai gali būti įdomu!

AČIŪ

Sveiki,

gydymasi niekuo, tai as sumasciau pats gan senokai. Taciau va vis atsiranda
daugiau zmoniu, kurie irgi sumasto sita ideja patys..Va, kaip tik toki viena
zmogu vel sutikau..

Egzistuoja daug gydymo metodu: gydymas vasku, moliu, vaistazolemis, vaistais,
mintimis, reiki energija, saltu vandeniu, dietomis, muzika, sokio terapija ir
t.t.t.t..t.t.tt..t..

Taip pat galima gydyti garsais. Sakai zodzius ir zmogus gyja, pats gyji..

Yra tokia patarle: gydykis zodziais, jei zodziai nepadeda tik tada
vaistazolemis, o jei ir jos nepadeda, tai tik tada eik pas chirurga ir gydykis
peiliu...

Taciau stai dar yra pries zodzius vienas gydymosi budas. Gydymasis niekuo.
Gydymasis savimi ar kaip cia issireiskus.

Va, paskutines keliones i Sukinius metu puolem maudytis saltinyje. Mus pamates
atejo toks senuciukas. Jis prie to saltinio gyvena jau per 80 metu. Jis galvojo,
kad mes sveikata savo saltu vandeniu norime pataisyti. Atejo ir sako: "joks
grudinimasis jums nepades, jokie vaistai, jokios vaistazoles, jei is vidaus
nebusit sveiki".

Zmogus ir vidaus turi but sveikas ir tada jam jokiu vaistu nereikes. O jei
zmogus is vidaus, is esmes nera sveikas, tai gydykis nesigydes, taciau niekas
nepades. Pades, bet tik laikinai.

Pamastykim is kur kiles zodis "sveikas". "Sveikas" turi kelias reiksmes.
Pasveikinimo, sveikatos prasme ir vientisumo prasme. Sakome sveikas obuolys, kai
turime galvoje, kad jis nepadalintas i dalis, t.y. vientisas, cielas. Cielas
obuolys, cielas saldainis, sveikas saldainis, nesutrupintas, neperpjautas
saldainis...

Kai zmogus sveikas (cielas, vientisas) savo viduje, kai jo energijos
neisblaskytos, kai jis nesusiskaldes, tai jis yra sveikas. Jo jokios ligos
neuzpuls. Sveikas is vidaus. Sveikas is esmes.

bukime sveiki ir gydykimes niekuo. :)

laimis zmuida

Sviesus ir silti eilerasciai:
http://www.blogas.lt/glesumele/

Labas,

Manau faktas, kad net per kokia 40 metu nesukurciau sodybos,
prilygstancios Anastasijos sodybai, taip  tenkinancios seimininko
poreikius.

Matyt todel ir pasiule "remus" sodybos, pagrinda. O po kokiu 150 metu (nuo
siandien)  :))), po kokiu 4-5 kartu gims koks Laimis II-asis :))))) (I-ojo
vidaus visuma, jausmu kompleksas). Jo mastymo greitis bus d-i-d-e-l-i-s
(didesnis net uz manaji :))))) )  ir jis patobulins sodyba. pvz.: pruda
iki ezero "lygio" (vistas i kurapkas, tik kol kas kurapkos mums savo savo
kiausiniu neatidavineja kaip vistos :)), ir isvis ju niekam neduoda) ir kt.
    O dabar musu mastymo greitis priklauso ir nuo zmonijos mastymo
greicio.(zyniai kalbejos kad ir ju mastymas suletes kai zmonijos mastyma
suletins- nes priklauso ir nuo zmonijos mastymo greicio ). O po 4-5 kartu
gimes jau turesi sodyba ir mastymo greitis nepriklausys (ar mazai
priklausys) nuo kitu zmaniu - kaip ir Anastasijos mastymo greitis dabar
nepriklauso nuo kitu zmoniu mastymo greicio.

Antanas
--
Naudojimasis pažangia „Operos“ el. pašto programa:
http://www.opera.com/mail/

Sveiki,

va, katik buvau savo zemej. Apziurejau augaliukus. Kaip ir tikejausi visi
puikiai auga.

Todel dar karta noriu papasakot visiems apie zuikbaidi.

Pas mane yra labai daug visokiu zoledziu: stirnu, zuikiu, peliuku, kurie tik ir
taikosi i krumelius ir medelius.

Ten kur as nesusiprotejau patepti zuikbaidziu, pvz., naturaliai auganciu slyvu,
berzu, ozeksniu, tai apkramte juos vos ne iki zemes. Dideliais kiekiais.. bet
ten kur patepiau, tai niekas nepaliesta.

Rudeni, kol dar nebuvau patepes per viena savaite peliukai nugriauze azuolams
galvas ir bukui, bet paskui patepus lygtais daugiau auku neradau.

Zuikbaidis yra geras produktas. Praeitais metais risau medelius stagarais. Irgi
labai gerai padeda, bet daugiau darbo, o be to turi risti tik jau paaugusius
medelius, o daba prisodinu simtus medeliu is seklu, kurie tik iki keliu yra.
tokiu stagarais neaprisi. O zuikbaidis - kak raz.

Buteliukas zuikbaidzio kainuoja 4 lt. Hektarui uztenka 1-2 buteliuku.

Zodziu ne karta patikrintas ir geras dalykas.

Nusipirkti galite rudeni kai kuriose veterinarijos vaistinese. Jei nerasite
zuikbaidzio, tai pardaveja jums gali pasiulyti HERBAcero buteliuka (4lt) ir zuvu
tauku buteliuka (4lt). ir juos sumaisius gaunamas zuikbaidis. As bandziau abu
variantus. Zuikbaidziu patenkintas, o herbacera su taukais sumaisiau blogai, tai
nelabai gavosi, paskui kad sutirstinti smelio pyliau.. o tik grizes namo
issiaiskinau, kad reikia ilgai palaukti kol zuvu taukai sustings.

Taigi, siulau nesiterlioti ir pirkti tiesiog jau gatava zuikbaidi. :)

Laimis Zmuida

Sviesus ir silti eilerasciai:
http://www.blogas.lt/glesumele/

Sveiki,

siandie buvau savo sklype. Rudeni kurmis prikniso.....oi kiek DAUG kurmiarausiu.
Daba juos metas surinkti nuo zoles ir bus lygi pievute. Paskui kiek pamenu visa
vasara kurmis nebeknisa, tik vel grizta rudeni.. o visa vasara zolyte buna lygi
ir grazi.

Surinktus kurmiarausius galima panaudoti uzlyginti kokioms nors duobems, pvz.
ten kur sernai iskniso, arba kur buvo suarta ir palikti nelygumai, arba kitoms
duobems. Jei kurmiarausis israustas geroje zemeje (juodoje), tai ja galima
supilti ant geliu, jei prastoje (smelis), tai galima supilti i kruva - bus
statyboms. :)

Jei palikti kurmiarausi ant zoles, tai zole ten ilga laika neauga. Galiausiai
ten isikuria skruzdeles ir apauga zole ir gaunasi kupstas.

Todel vienas pirmuju darbu mano atsiboginus i zeme - surinkti kurmiarausius ir
juos kam nors panaudoti. :)

sekmes jums visiems savo sodybas grazinant..

Sviesus ir silti eilerasciai:
http://www.blogas.lt/glesumele/

Sveiki,

va da papasakot savo kita darbeli noriu.

Dabar yra labai tinkamas metas medeliu apsaugai. Daba dar nera zoles, tai visi
medziukai matosi. Pas mane daug augaliuku iki keliu, bet yra ir iki puses.
Taciau zole pas mane buna iki galvos, tai aisku, kad medeliu as nematau, ant ju
paskui vasara uzlipu arba pats nusienauju. Taigi, sugalvojau juos apsaugoti nuo
didziausio kenkejo - zmogaus.

Kaimynas va platinosi kelia masinai pravaziuoti iki sklypo, tai liko tokiu
nupjautu lazdyno pagaliu, tai as tuos pagalius pasiemiau ir susmaiksciau prie
medeliu. Dar ne viska baigiau... Fui daug darbo. Bet paskui kai atvaziuoja
sveciai i zeme, tai ramu - jie gali vaikscioti kur nori ir as ramus, kad jie
nenumins kokio augalelio. Pamato pagali ir zino, kad kazkas pasodinta, ten
neina. Ir paciam lengva rasti augaliukus, kai nori pabendrauti su jais.

Zodziu, labai rekomenduoju, jei turite atliekamu pagaliu, tai susmaikstykit
juos. Bet siaip tai be reikalo siulyciau medelu pagaliams nekirsti. Siaip jei
pasitaikys po ranka, tai tik tada. :)

Tai dar karta sekmes..

Laimis Zmuida

Sviesus ir silti eilerasciai:
http://www.blogas.lt/glesumele/